bf5f3333-1020-4f6c-acfb-e761b93089ce · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. D. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Achemarida“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Achemarida“ bankroto byloje dėl V.

D. reikalavimo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi UAB „Achemarida“ (toliau – ir bendrovė) iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; byla pagal V. D. reikalavimus 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi perduota nagrinėti prie bankroto bylos (b. l. 130).IeÅ¡kovas V. D. 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, teigdamas, kad atsakovas UAB „Achemarida“ be pagrindo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutraukė darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalį, nes 2009 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo valdybos nutarimas nutraukti darbo santykius dėl nepasitikėjimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo kvorumo, be to, ieÅ¡kovas nepadarė kaltų veiksmų.

Teigė, kad atsakovas neatsiskaitė, nes nesumokėjo kompensacijos už 18 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų bei kompensacijos pagal DK 140 straipsnį. Prašė pripažinti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ pagal DK 124 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Ä¯ DK 124 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 3 dalį; priteisti jam atleidimo dienÄ priklausantį darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas – 5 485,48 Lt; priteisti DK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensacijÄ â€“ 15 614 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ DK 141 straipsnio 3 dalies tvarka, skaičiuojant po 396,97 Lt už dienÄ . II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kinį patenkini iÅ¡ dalies. Teismas padidino V. D. kreditinį reikalavimÄ atsakovo bankroto byloje 181 946,04 Lt suma, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovo valdyba turėjo pagrindÄ nepasitikėti ieÅ¡kovu, nes jo vadovaujamoje bendrovėje užfiksuoti rimti finansinės atskaitomybės bei Å«kinių operacijų pažeidimai. IeÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas ir atleistas iÅ¡ pareigu tinkamo organo sprendimu ir tinkamu bÅ«du.

Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir neprašė jo atnaujinti. Atsakovo reikalavimu taikyta senatis ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atmestas (DK 297 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).Teismas nesirėmė ieÅ¡kovo pateiktu atsiskaitymo lapeliu, nes jame nenurodytas iÅ¡mokėtas 7 410 Lt avansas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

IeÅ¡kovo kreditinis reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto atsiskaitymo patvirtintas atsakovo bankroto byloje, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad atsiskaitymas ieÅ¡kovui nepriklauso (CPK 182 str. 2 p.). Teismo nuomone, ieÅ¡kovui nepriklauso DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta iÅ¡eitinė kompensacija, nes jo veikloje buvo turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo požymių, Å¡is faktas įrodytas patikrinimo ir audito iÅ¡vadomis (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Su ieÅ¡kovu nustatyta tvarka neatsiskaityta dėl atsakovo laikinų finansinių sunkumų, o vėliau ir dėl nemokumo, byloje neįrodyta, kad apskaičiuotas atsiskaitymas buvo pervestas kitam asmeniui vykdant ieÅ¡kovo patvarkymus, be to, kreditinis reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto atsiskaitymo yra patvirtintas bankroto byloje, todėl ieÅ¡kovui priklausytų vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d.

– už 23 mėn. ir 6 darbo dienas – 181 946,04 Lt (7 807,14 Lt x 23 mėn. + 396,97 Lt x 6 d. d.; nuo šios sumos būtina išskaičiuoti fizinių asmenų pajamų ir privalomo valstybinio socialinio draudimo įmokas; DK 141 str. 1–3 d., Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 str. 4 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 26 str. 1 d.). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai Apeliantas (ieškovas) V.

D. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti jam iÅ¡eitinę kompensacijÄ pagal DK 140 straipsnio 3 dalį bei už uždelstÄ iÅ¡mokėti Å¡iÄ kompensacijÄ laikÄ .IeÅ¡kovo nuomone, neaiÅ¡ku, kokie valdybos nariai dalyvavo 2008 m. rugpjūčio 21 d. valdybos posėdyje, kokiu bÅ«du jiems buvo praneÅ¡ta apie valdybos posėdį, kokie klausimai buvo nagrinėjami. IeÅ¡kovo kaltę pagrindžiantys įrodymai nagrinėjimo dienÄ valdybos nariams nebuvo pateikti. Valdybos posėdžio dienÄ vieninteliai valdybos nariai D.

V. ir M. V. buvo Klaipėdoje. Sprendžiant ieÅ¡kovo atleidimo klausimÄ buvo neetiÅ¡kai svarstomos jo baudžiamosios bylos aplinkybės. IeÅ¡kovo, kaip bendrovės vadovo, niekas neprašė paaiÅ¡kinimų apie jo padarytus menamus pažeidimus. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo, kaip bendrovės vadovo, pažeidimus. Jam nebuvo sudarytos galimybės teikti paaiÅ¡kinimus. Apeliantas (atsakovas) BUAB „Achemarida“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas padidintas iki 181 946,04 Lt, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: laikyti, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteistinas nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d., priteistinÄ Â 63 383,32 Lt (7807,14 x 7 mėn. + 396,97 x 22 dienų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumažinti atsižvelgiant į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir kitų kreditorių interesus.

Atsakovas nesutinka, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ bÅ«tų skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovo atleidimo dienos, t. y. 2009 m. rugsėjo 8 d., kadangi ieÅ¡kovas pats 2009 m. rugsėjo 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ jo darbo užmokesčio pervesti 7 000 Lt K. M. ir pačiam ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti tik likusiÄ sumÄ . Priskaičiuotos sumos 5 670,06 Lt neužteko atsiskaityti su K. M. . Atsakovui bankroto byla iÅ¡kelta 2011 m. rugpjūčio 1 d., o nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 11 d., todėl mokėjimas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ galėjo bÅ«ti skaičiuojamas tik iki 2011 m. rugpjūčio 11 d., o ne iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., kaip skaičiavo teismas.

Atsakovui restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡kelta 2010 m. lapkričio 23 d., o nutartis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 1 d. Pagal Ä®RÄ® 8 straipsnio 2 punktÄ nuo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ Â priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palÅ«kanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Â priėmimo dienos, skaičiavimas, iÅ¡skyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas skaičiavimÄ .

DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡moka negali bÅ«ti traktuojama kaip su darbo santykiais susijusi iÅ¡moka. Todėl ieÅ¡kovui vidutinis darbo užmokestis galėtų bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., o nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d., t.y. nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Teismas, priteisdamas 181 946,04 Lt už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pažeidė protingumo ir teisingumo principus.

Atsakovas ir K. M. susitarė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutraukiama patalpų nuomos sutartis ir šalys laikomos atsiskaičiusiomis. Aplinkybė, kad atsakovas negali pateikti apmokėjimo K. M. įrodymų, nepaneigia fakto, kad atsakovas su K. M. visiškai atsiskaitė. Ieškovui priteista 181 946,04 Lt suma 32 kartus viršija neišmokėtos 5 670,06 Lt sumos dydį. Dėl ieškovo netinkamai atliktų pareigų atsakovas tapo nemokiu, ieškovui dėl to iškelta baudžiamoji byla ir atsakovas ieškovui yra pareiškęs 95 683 Lt ieškinį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o atsakovo tenkintinas.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo santykiai su bendrove yra specifiniai, iš esmės atitinkantys ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Šių santykių ypatumai lemia tai, kad jie visų pirma reglamentuojami ABĮ normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008 ir kt.).

Bendrovės vadovo rinkimo ir atÅ¡aukimo bei atleidimo iÅ¡ pareigų tvarka nustatyta ABÄ® 37 straipsnyje.Pagal ABÄ® 37 straipsnio 3 ir 4 d. bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

Apie bendrovės vadovo iÅ¡rinkimÄ ar atÅ¡aukimÄ bei sutarties su juo pasibaigimÄ kitais pagrindais jį iÅ¡rinkusio ar atÅ¡aukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo praneÅ¡ti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasiraÅ¡o valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).

Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasiraÅ¡o valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali bÅ«ti sudaryta jo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusiam organui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti vadovÄ , su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme.Darbo sutarties pasibaigimo galimybė sutartį nutraukti ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose įtvirtintu pagrindu, yra nustatyta DK124 straipsnio 1 punkte.

Å ios normos turi bÅ«ti nurodytos nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu (ABÄ® 37 str., DK 124 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Konstatuotina, kad atitinkamas bendrovės organas turi teisę bet kada atÅ¡aukti jo iÅ¡rinktÄ bendrovės vadovÄ , nepriklausomai nuo vadovo kaltės buvimo. Atskirajame skunde nurodomi teiginiai, kad ieÅ¡kovas nepadarė drausmės pažeidimo, neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais, iÅ¡skyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.Todėl ieÅ¡kovo kaltės klausimas svarbus sprendžiant dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo valdyba turėjo pagrindÄ nepasitikėti ieÅ¡kovu, nes jo vadovaujamoje bendrovėje užfiksuoti rimti finansinės atskaitomybės bei Å«kinių operacijų pažeidimai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esančios audito tarnybos iÅ¡vados, (T. 1., b. l. 52-68), praneÅ¡imas apie įtarimÄ (T. 1, b. l. 116-120), kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovas klastojo tarnybinius dokumentus, aplaidžiai organizavo apskaitos tvarkymÄ , buhalterinę apskaitÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų dėl jo paties kaltės netinkamai organizuojant bendrovės darbÄ .Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2008 m. rugpjūčio 21 d., detales ir nustatė, kad bendrovės valdyba buvo sudaryta iÅ¡ keturių narių – D.

V. , T. K. , A. B. ir M. V. , 2009 m. rugpjūčio 21 d. T. K. buvo komandiruotėje Klaipėdoje , o A. B. – kitoje vietoje (b. l. 44–51, c. b. 2-14957-826/2009, l. 73, 85–89). Pagal bendrovės valdybos darbo reglamento 4.7–4.8, 5.3–5.4 punktus bendrovės vadovas kviečiamas į visus valdybos posėdžius, valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, valdybos nutarimÄ patvirtina posėdyje dalyvavę valdybos nariai, valdybos nutarimÄ valdybos narys gali pasiraÅ¡yti ir perduoti faksimilinio, telegrafinio ryÅ¡io ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais (c. b. 2-14957-826/2009, l. 78–82).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu vertinimu.IeÅ¡kovo teigimu, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams ieÅ¡kovas galėjo teikti ir teikė įrodymus ir jie buvo vertinami.Dėl aukščiau nurodytų motyvų tenkinti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ nėra pagrindo.Atsakovo atskirojo skundo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡ esmės yra pagrįsta.

Atleidimo dienÄ â€“ 2009 m. rugsėjo 8 d., ieÅ¡kovui priklausė, tačiau buvo neiÅ¡mokėta 5 485,48 Lt kompensacija. Tačiau ieÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 10 d. paprašė atsakovo iÅ¡ jam priklausančios kompensacijos pervesti 7 000 Lt K. M. (T. 1, b. l. 37). Atsakovas prisiėmė įsipareigojimÄ Å¡Ä¯ praÅ¡ymÄ Ä¯vykdyti, ir, kaip matyti iÅ¡ K. M. raÅ¡to (T. 1, b. l. 184), su juo pilnai atsiskaitė. IeÅ¡kovui papraÅ¡ius iÅ¡ jam priklausančio darbo užmokesčio atsiskaityti su K. M. ir atsakovui sutikus tai padaryti, tarp Å¡alių pasibaigė darbo santykiai ir kilo civiliniai teisiniai santykiai.

Dėl civilinės sutarties vykdymo Å¡ioje byloje ginčas nesprendžiamas. Atsakovas atsiskaityti su ieÅ¡kovu turėjo 2009 m. rugsėjo 7 d. ir Å¡i pareiga pasibaigė Å¡alims sudarius naujÄ sutartį 2009 m. rugsėjo 10 d. Todėl ieÅ¡kovui priklausytų kompensacija už uždelsimÄ atsiskaityti nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. Tačiau, kaip minėta, atsakovas už ieÅ¡kovÄ atsiskaitė su K. M. , sumokėdamas jam 7 000 Lt. 2011 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taip pat patvirtintas ieÅ¡kovo 5 670,06 Lt dydžio kreditinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje (b. l. 145–146).

IeÅ¡kovui priklausytų 793,94 Lt kompensacija už uždelsimÄ atsiskaityti (396,97 x 2 dienų). Vertindama visas Å¡ias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad už uždelsimÄ atsiskaityti ieÅ¡kovui visiÅ¡kai kompensuota atsiskaitant su K. M. ir patvirtinant 5 670,06 Lt kreditorinį reikalavimÄ .Dėl aukščiau nurodytų motyvų reikalavimas atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų pripažinti neteisėtu ir priteisti už uždelsimÄ atsiskaityti atmetamas. Atmetus Å¡iuos reikalavimus, kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir dėl jų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. TeisėjaiAlė Bukavinienė Algirdas GailiÅ«nas Vigintas ViÅ¡inskis