2024-05-08 Nr. AB-7471-3-61-3-07703-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-838-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07703-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančios veiklą per filialą „If P&C Insurance AS” filialą, skundą atsakovui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje vykdantis veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – atsakovas, Valstybinių miškų urėdija, VMU) 5457,38 Eur žalos atlyginimo, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. 2020 m. liepos 19 d. adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), augęs medis užvirto ant automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis) ir jį apgadino. Kasko draudimo sutarties (liudijimo Nr. TP003954900), galiojusios nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., pagrindu pareiškėjas išmokėjo: 1) 2020 m. liepos 29 d. – 45 Eur uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) REDGO Lithuania už automobilio transportavimo paslaugas; 2) 2020 m. rugsėjo 4 d. – 4909,89 Eur UAB „Irventa plius“ už automobilio remonto paslaugas; 3) 2020 m. rugsėjo 17 d. – 502,49 Eur automobilio savininkui už stoglangį ir chromuotas apdailas; iš viso – 5457,38 Eur. Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.50 straipsnio 2 dalis).

2.2. Šiuo atveju už žalą atsakinga Valstybinių miškų urėdija, kuri patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. kreipėsi su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo į Valstybinių miškų urėdiją ir 2023 m. liepos 17 d. gavo VMU atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad VMU suorganizavo faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje bei atsižvelgdama į tai, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktoje pažymoje Nr. RGIFTP0040660 nurodyta, jog medis nulūžo dėl didelio vėjo, kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Hidrometeorologijos tarnyba) dėl informacijos apie vėjo greitį (m/s) 2020 m. liepos 19 d. Neringoje pateikimo ir kai bus gautas atsakymas iš Hidrometeorologijos tarnybos, VMU apie tai informuos. Kadangi reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, nesulaukęs atsakovo galutinio atsakymo dėl pretenzijos.

2.3. Atsakovas savo neveikimu, pasireiškusiu netinkama miško sklype augusio medžio priežiūra, neužtikrinimu, kad medis nekeltų žmonėms pavojaus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti dėl medžio užgriuvimo padarytą žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti. Jeigu atsakovas būtų elgęsis atsakingai, rūpestingai, laiku pašalinęs medį, keliantį pavojų, žala nebūtų kilusi.

3. Atsakovas Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Atsakovu nagrinėjamu atveju turėtų būti Lietuvos Respublika.

4.2. Pareiškėjas praleido 3 metų sutrumpintą senaties terminą.

4.3. Hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. liepos 17 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10 Mr)-B8-1971 nurodyta, kad Juodkrantėje meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi. Pateikta informacija įvykio dienai su vėjo greičio duomenimis iš vietovei artimiausių Nidos ir Klaipėdos meteorologijos stočių. Atstumas tarp Juodkrantės ir Nidos yra apie 31 km, tarp Juodkrantės ir Klaipėdos – apie 21 km. Kilusio didelio (stipraus) vėjo aplinkybė ir priežastis, sąlygojusi medžio lūžį, nurodyta pareiškėjo pateiktoje policijos pažymoje, nėra paneigta. VMU miškininkystės srityje kvalifikuotų specialistų 2023 m. liepos 11 d. apžiūros akte nurodyta: „Nustatyta, kad medžio kelmo centrinė dalis yra sveika, nepažeista puvinio, kelmo žievė nenukritusi. Kelmo pakraštyje dalis medienos yra suirusi (mediena galėjo suirti per tris metus po beržo nukirtimo). Medžio šaknys nėra išvirtusios ar pakilusios. Šiuo metu išlikusi medžio dalis (kelmas) neturi požymių, leidžiančių teigti, kad beržas buvo pažeistas dėl fitosanitarinės būklės arba kėlė pavojų asmenų turtui.“

4.4. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog VMU neveikimas pasireiškė tariamai netinkama miško sklype augusio medžio priežiūra, neužtikrinimu, kad medis nekeltų žmonėms pavojaus. Valstybinis miškas, kuriame augo šioje byloje aptariamas medis, patenka į kertinę miško buveinę (toliau – ir KMB) Nr. 235103. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889, viešai skelbiamuose brėžinyje ir aiškinamajame rašte nurodyta: Brėžinyje žalia linija žymimos KMB, tame tarpe ir minėta KMB Nr. 235103; Aiškinamajame rašte nurodyta: KMB. KMB – nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų specializuotų buveinių rūšių. Klaipėdos apskrities KMB sąrašas pagal savivaldybes pateiktas aiškinamojo rašto 8 priede, jame įrašyta KMB Nr. 235103 22,15 ha ploto. Klaipėdos apskrities teritorijoje svarbiausios miškotvarkinio planavimo tvaraus miškų ūkio kryptys: <...> 3. skirti ypač daug dėmesio kertinėms buveinėms (aiškinamojo rašto 14 l.); Detaliame KMB aprašyme / KMB inventorizacijos kortelėje aprašytos visos vertybės (šaltinis – Valstybinės miškų tarnybos KMB duomenų bazė). Šiame dokumente nurodytas KMB tipas „Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis“, o prie tinkamiausių priemonių biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti nurodyta: „Nešalinti sausuolių ir medienos liekanų; Nevykdyti jokių ūkinių priemonių“.

4.5. VMU nebuvo gavusi jokio pranešimo, kad šioje byloje aptariamas medis būtų nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas; iki įvykio jokia kita forma nenustatyta, kad medis būtų turėjęs išorinių nusilpimo ir (ar) pažeidimo požymių; nebuvo jokių indikacijų / požymių kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Tai, kad medis nebuvo nei labai pažeistas medis, nei sausuolis liudija ir pareiškėjo pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos – medis su žaliais lapais. Požymių, sąlygojančių vertinti, kad medis iki įvykio ar įvykio metu neatitiko sveiko medžio sampratos, nenustatyta ir iš to medžio kelmo apžiūros po įvykio praėjus ~ 3 metams. Iki minėto įvykio VMU nebuvo gavusi raštiško suinteresuotų asmenų prašymo pašalinti ar nugenėti medį, motyvuojant galima grėsme asmenų ar jų turto saugumui; nėra duomenų, jog aptariamame miško žemės sklype aktualiu ginčui laikotarpiu būtų nustatyta ir registruota masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimo kirsti mišką šio medžio nukirtimui (pašalinimui) ar atskirų jo dalių (šakų) genėjimui. VMU tinkamai įgyvendino valstybinės žemės patikėtinio, miško valdymo ir naudojimo pareigas (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) 9 straipsnio 2 dalis), bendrąsias aplinkos (miško) apsaugos pareigas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53, 54 straipsnius, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį. VMU pareigos negali būti absoliutinamos, kai objektyviai nebuvo jokių indikacijų kirsti medį. Nesant neteisėtų veiksmų, neegzistuoja kaltė ir priežastinis ryšys, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti. Byloje neįrodytas neteisėtas atsakovo neveikimas.

4.6. Jei pareiškėjo skundas būtų tenkinamas, VMU tariamai kiltų pareiga (nesuderinama su pamatiniu miško apsaugos principu) iškirsti valstybės ir visuomenės turtą bei konstitucinę vertybę – valstybinį mišką / sveikus (-ą) medžius (-į). Tik jei apskritai neliktų medžių, nebūtų rizikos, susijusios su žala, padaryta dėl nulūžusio medžio (vėjo sukeltos jėgos). VMU objektyviai negali ir neturi imtis tokių priemonių, kurios kontroliuotų vėją ar jo stiprumą. VMU neturėjo pagrindo kreiptis dėl leidimo kirsti mišką išdavimo (dėl nepažeisto medžio kertinėje miško buveinėje kirtimo).

4.7. Draudėjas draudėsi būtent nuo gamtinių jėgų (įskaitant vėjo) rizikų. Pareiškėjui neatsiranda subrogacijos teisė, kai nėra atsakingo už žalą asmens. Pareiškėjas vykdydamas draudimo veiklą už draudimo įmoką prisiima kito asmens nuostolių riziką ar kitaip siekia apsaugoti šio asmens (draudėjo) turtinius interesus, įvykus draudžiamajam įvykiui. Prieš sudarydamas kasko draudimo sutartį, pareiškėjas turi teisę įvertinti draudimo riziką CK 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka.

4.8. Iš pareiškėjo pridėtos policijos pažymos matyti, kad draudėjas savo gyvenamąją vietą nurodė Neringoje, įvykio vieta yra Neringoje. Iš pareiškėjo prie skundo pridėtų nuotraukų matyti, kad vieta, kur asmenys stato automobilius, yra šalia medžių, todėl yra tikimybė dėl kilusių gamtinių jėgų atsirasti žalai ir draudiko pareigai ją atlyginti, jei egzistuoja draudžiamasis įvykis. Pareiškėjui buvo priimtina tokia rizika ir jis prisiėmė galimą nuostolių atlyginimo draudėjui pareigą, atsiradus gamtinių jėgų (vėjo) sąlygotai žalai. VMU šiuose draudiko ir draudėjo santykiuose nedalyvauja ir jai pareigos ir (ar) atsakomybė nekyla. VMU veikla atitiko įstatymus, jokio teisės pažeidimo nebuvo padaryta, VMU elgėsi maksimaliai apdairiai ir atsakingai, padarė viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs bet kuris kitas protingai atidus ir rūpestingas asmuo. Atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, nėra neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Turi būti įvertinta nenugalimos jėgos aplinkybė, civilinės atsakomybės netaikymo ar nuo civilinės atsakomybės atleidžiančios sąlygos.

4.9. Pagal pareiškėjo pateiktas sąmatas ir vieną PVM sąskaitą faktūrą, kelias aplinkos vaizdo nuotraukas VMU objektyviai negali įsitikinti nei žalos faktu (ar automobiliui buvo padaryti apgadinimai ir kokie), nei įvertinti, ar pareiškėjo išmokėtos draudimo išmokos (žalos) dydis teisingas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – priteisė iš Valstybinių miškų urėdijos 5457,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1363 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Išanalizavęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalyse, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje, Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, (toliau – ir Taisyklės) 1, 3 straipsniuose, Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1 punkte įtvirtintas teisės aktų nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad Valstybinių miškų urėdija, būdama atsakinga už jai patikėjimo teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių medžių inventorizavimą bei apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių medžių priežiūrą privalėjo užtikrinti, jog šioje teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms bei jų turtui. VMU turėjo teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti jai priskirtus medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti. Atsakovo atsiliepimo argumentus apie tai, kad ant automobilio nukritęs medis augo KMB, kurioje negalima šalinti sausuolių ir medienos liekanų, negalima vykdyti jokių ūkinių priemonių ir kad VMU nebuvo gavusi pranešimo apie medžio prastą būklę, jokia kita forma iki įvykio nenustatyta, kad medis būtų turėjęs išorinių nusilpimo ir (ar) pažeidimo požymių, teismas vertino kaip gynybinę poziciją ir prielaidas, kurio nepaneigia teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei su žalos atsiradimu susijusių netinkamų Valstybinių miškų urėdijos veiksmų.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu ar nenuspėjama. VMU, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad kilusio vėjo stiprumas, kilimas ar mastas buvo toks neįprastai didelis bei nebūdingas įvykio vietos geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Įvykio metu 2020 m. liepos 19 d. 16–17 val. įvykio vietai artimiausiose Klaipėdos ir Nidos meteorologinėse stotyse stiprus vėjas nebuvo užfiksuotas. Šiuo atveju vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs tokio dydžio medžio nulūžimą. Atsakovas nepateikė įrodymų ir iš įvykio vietoje darytų nuotraukų nematyti, jog įvykio vietoje ar prie aplinkinių namų, 2020 m. liepos 19 d. 16–17 val. būtų lūžę kiti medžiai, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad būtų galima teigti, jog vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta Hidrometeorologijos tarnybos pažymose. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog aplink įvykio vietą augę kiti medžiai nebuvo išvirtę ar stipriai aplaužyti, kas rodo, jog vėjas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. VMU teisės aktai nustato atsakomybę už želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad VMU ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

8. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad draudėjas pats savo rizika automobilį pastatė šalia medžių, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog prie automobilio stovėjimo vietos, kurioje įvyko įvykis, buvo pateikta informacija ar ženklai, įspėjantys apie pavojų statyti automobilius dėl šalia augančių medžių, nebuvo ženklų, draudžiančių statyti automobilius. Atsiliepime išdėstyti argumentai neįrodo, kad asmuo, pastatęs automobilį šalia medžio, turėjo suvokti medžio keliamą pavojų ir jo laipsnį.

9. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad dėl nurodyto įvykio nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Taigi nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos.

10. Teismas nurodė, jog atsakovas nesutikdamas su priteistinos žalos atlyginimo dydžiu nepateikė jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad iš pateiktų nuotraukų negalima įsitikinti žalos faktu, nepaneigia žalos dydžio skaičiavimo teisingumo. Kaip matyti iš nuotraukų, kurios buvo padarytos po įvykio, nėra matyti kitų, ne su šiuo įvykiu susijusių transporto priemonės defektų. Teismas darė išvadą, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant nuotraukas po įvykio) apie automobiliui padarytos žalos pobūdį ir mastą, o automobiliui atlikti remonto darbai atitinka jam padarytus pažeidimus. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 5457,38 Eur turtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo: 1) atmesti pareiškėjo skundą, pakeisti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas; 2) jei nebūtų tenkinamas pirmasis reikalavimas, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir skundą tenkinti iš dalies, sumažinant pareiškėjui priteistą atlygintinos žalos dydį ir bylinėjimosi išlaidų dydį, o procesines palūkanas priteisti ne nuo 2023 m. liepos 18 d., o nuo bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 24 d. Taip pat atsakovas prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga jo apeliacinio skundo 1 priedą.

12. Apeliacinis skundas, be argumentų, išdėstytų atsakovo atsiliepime į skundą, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų, jog atsakovas šioje byloje turi būti Lietuvos Respublika, ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl atsakovo panašiose bylose.

12.2. Kadangi teismas bylą išnagrinėjo tinkamu atsakovu laikydamas VMU, o ne valstybę, atsižvelgiant į nevienodą pirmosios instancijos teismų rūšinio teismingumo taisyklių vertinimą bei taikymą analogiškais atvejais, turi būti patikrinta, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo negaliojimo pagrindo (rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas). Abejotina, ar tariamas VMU neveikimas apskritai galėtų būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai CK 6.271 str. prasme.

12.3. 363 Eur ikiteisminio atstovavimo išlaidos yra nepagrįstos, perteklinės, kadangi tai yra pačios šalies pasirinktos išlaidos, nesusijusios su teismo procesu. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2023 m. liepos 24 d. prašymo (skundo) parengimą dydis turi nepagrįsto išlaidavimo požymių, atsižvelgiant į bylos apimtį, pobūdį, jos nesudėtingumą, pareiškėjo skundo turinį. Skunde nėra keliama sudėtingų teisės klausimų, tokio pobūdžio skundą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas jau yra teikęs anksčiau iškeltoje ir išnagrinėtoje kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-2206-561/2023

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, o procesines palūkanas netgi priteisė nuo 2023 m. liepos 18 d., nors byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) iškelta (skundas priimtas) 2023 m. liepos 24 d. Teismas nepagrįstai bylos iškėlimo teisme diena laikė ne 2023 m. liepos 24 d., o 2023 m. liepos 18 d., nors Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo nepriėmė. Draudėjui, o taip pat, draudiko teigimu, ir jo teises į žalos atlyginimą perėmusiam pareiškėjui apie žalą ir atsiradusią teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens buvo žinoma nuo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 19 d. Teismui šioje byloje procesinį dokumentą su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo pareiškėjas pateikė 2023 m. liepos 24 d., t. y. praleidęs 3 metų sutrumpintą senaties terminą. Remiantis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi ieškinio senaties terminas, pateikus 2023 m. liepos 18 d. pareiškimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams administracinėje byloje Nr. eI2-8989-422/2023, nenutrūko. VAAT nepagrįstai nesivadovavo CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, 1.130 straipsnio 4 dalimi ir 1.132 straipsniu.

12.5. Teismas, taikydamas Želdynų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Želdynų įstatymo 1 straipsnyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus. Vieta, kurioje augo nulūžęs medis, yra valstybinė miškų ūkio paskirties žemė, tai yra valstybinio miško, o ne želdyno teritorija, todėl Želdynų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai netaikomi.

12.6. VMU tinkamai įgyvendino valstybinės žemės patikėtinio, miško valdymo ir naudojimo pareigas, taip pat ir bendrąsias aplinkos apsaugos pareigas. VMU sveiko medžio pagrįstai nekirto, nebuvo požymių konkretų medį vertinti kaip pažeistą ar sausuolį, nebuvo jokių indikacijų apie jo keliamą grėsmę asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui.

12.7. Teismas neįvertino miškininkų rašytinės išvados (VMU atsiliepimo 2 priedas), nenurodė, kokiais kitais įrodymais, argumentais vadovaujantis kvalifikuotų miškininkų sudarytas apžiūros aktas ir jame išdėstytos išvados buvo atmestos.

12.8. Jei VAAT nepakako į bylą VMU pateikto apžiūros akto, jis turėjo teisę pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ar savo iniciatyva juos išreikalauti. Tik iš teismo sprendimo turinio sužinojęs VAAT išvadą, kad pritrūko įrodymų dėl želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) stebėsenos ir priežiūros (nors medis augo valstybiniame miške, o ne želdyne), atsakovas teikia rašytinius įrodymus apie teisėtai vykdytus kirtimus VMU valdomame valstybiniame miške, visame valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (43,3199 ha žemės sklypo plotas, iš jų 42,8964 ha miško žemė) 2018 m. – 2023 m. Šiuo laikotarpiu buvo pašalinta (iškirsta) 427 vnt. pavojingų / pavojų keliančių medžių, iš jų – iki įvykio 2020 m. liepos 19 d. – 165 tokie medžiai. Ginčo medis augo aptariamo valstybinės žemės sklypo Juodkrantės girininkijos 51 miško kvartalo 31 taksaciniame sklype. Šiame 51 miško kvartale 2018 m. – 2023 m. spalio mėn. buvo pašalinta (iškirsta) 53 vnt. pavojingų / pavojų keliančių medžių, iš jų – iki įvykio 2020 m. liepos 19 d. – 39 tokie medžiai (2018 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie ketinimus kirsti mišką valstybiniuose miškuose KL11 Nr. 001247; 2022 m. kovo 10 d. leidimas kirsti mišką valstybinių miškų valdytojui, naudotojui Nr. 22201184; 2022 m. lapkričio 10 d. leidimas kirsti mišką valstybinių miškų valdytojui, naudotojui Nr. 22202810, VMU paaiškinimas). Taigi nepagrįsta teismo išvada dėl medžių nepriežiūros ar, kad ginčo medį reikėjo nukirsti (dėl grėsmės aplinkiniams, kurios neindikavo nei medžio būklė, nei asmenys pranešimais).

12.9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1812-727/2012 panašioje situacijoje padarė išvadą, kad nėra objektyviai pakankamo pagrindo atsakovui besąlygiškai rūpintis kiekvienu medžiu, neturint reikiamos raštiškos informacijos apie konkretaus želdinio stovį bei galimą grėsmę aplinkai; medžio dalis nulūžo esant pašaliniam poveikiui – stipriai vėtrai, todėl ieškovas turėtų priimti tam tikrą įvykio pasekmių riziką. Nagrinėjamu atveju situacija turėtų būti vertinama analogiškai, VMU pareigos negali būti absoliutinamos.

12.10. Pareiškėjo pateiktoje policijos pažymoje objektyviai policijos pareigūno nurodyta, kad medis nulūžo dėl didelio vėjo. Tai, kad artimiausiose meteorologijos stotyse, kurios yra net už 20–30 km nuo Juodkrantės, nebuvo fiksuota smarkaus vėjo, dar nereiškia, kad konkrečioje ginčo įvykio vietoje tokio didelio vėjo, kaip nurodyta policijos pažymoje, nebuvo. Teismo sprendime nurodyti motyvai suponuoja, kad vėjo stiprumas tariamai matuojamas nulaužtų medžių kiekiu ar nuplėštomis čerpėmis nuo stogų. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo su skundu pateiktų fotografijų matyti, kad aplinkinių namų stogo danga kita – ne čerpės. Lietuvoje vėjo greitis matuojamas ir išreiškiamas metrais per sekundę. Policijos pažymoje nurodyta didelio vėjo aplinkybė nėra paneigta.

12.11. Savaime vėjo tikimybė nėra netikėta ar nenuspėjama, tačiau nagrinėjamu atveju negalima tikėtis ar numatyti to, kad dėl vėjo lūš nepažeistas, t. y. sveikas medis. Akivaizdu, kad tokiu atveju jokių priemonių, siekiant žalos išvengimo, apdairus ir rūpestingas asmuo negali imtis.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra nagrinėjusi klausimą dėl bylų pagal ieškinius dėl žalos, padarytos turtą apgadinus nukritus medžiams, atlyginimo rūšinio teismingumo ir yra išaiškinusi, kad, tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-1/2021; 2021 m. kovo 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-20/2021)

14.2. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui, reikalavimo sumai bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytoms maksimalioms leistinoms sumoms.

14.3. Atsakovas net savo procesiniuose dokumentuose naudoja du skirtingus savo buveinės adresus. Registruotas buveinės adresas yra Kaune. Kokį statusą turi taip vadinamas „buveinės adresas“ Vilniuje, kuris yra niekur neregistruotas, nesuprantama. Pareiškėjas nesutinka, kad jis neteisėtai kreipėsi į Regionų apygardos teismo Kauno rūmus, nes rėmėsi oficialiais Juridinių asmenų registre registruotais duomenimis apie atsakovo buveinės adresą. Tačiau siekdamas efektyvesnio proceso, neskundė nutarties atsisakyti priimti prašymą ir vietoje to kreipėsi į Kauno rūmų nurodytą teismą – VAAT. Pats atsakovas viešai naudodamas skirtingus savo buveinės adresus klaidina tiek teismus, tiek suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas teikdamas skundą teismui, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.

14.4. Atsakovas nepateikia logiško aplinkybių, dėl kurių nulūžo medis, paaiškinimo, tai yra nepripažįsta ir tinkamai nepaneigia, kad medis buvo nesveikas, ir kartu neįrodo, kad buvo stiprus vėjas. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad medis nulūžo ne prie šaknų ar su šaknimis, bet per kamieno vidurį. Į bylą pateiktos miškininkų rašytinės išvados darytos vertinant medžio kelmą ir šaknis, todėl jos nepaneigia fakto, kad medis galėjo būti pažeistas kamieno viduryje. Nei atsakovas, nei miškininkai nepaaiškina, kodėl sveikas medis nesant stipraus vėjo lūžo per kamieno vidurį.

14.5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. RGIFTP0040660 nurodyta, jog medis nulūžo dėl didelio vėjo. Tačiau policijos išvada padaryta neatlikus jokio tyrimo ir remiantis subjektyviu pareigūno vertinimu, kurio negalima prilyginti Hidrometeorologijos tarnybos specialistų darbui. Net jeigu darytume prielaidą, kad tą dieną per Neringą praėjo stipresnio vėjo gūsis ar viesulas, tai sveikas medis nebūtų tiesiog lūžęs per kamieno vidurį, o jeigu ir būtų, tai būtų lūžęs ne vienas medis, o būtų padaryta daugiau žalos tiek kitiems medžiams, tiek aplinkai, tačiau tai nebuvo fiksuota. Medis augo prie gyvenamųjų namų valdos. Tokius medžius, augančius faktiškai gyvenvietėse ir šalia namų valdų atsakovas turi tikrinti ir prižiūrėti dar akyliau.

14.6. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Valstybinių miškų urėdija turėjo teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti jai priskirtus medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti. Atsakovo argumentai nepaneigia fakto, kad medis užgriuvo ant automobilio nesant stipraus vėjo (tai yra priežastinis ryšys ir žala).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui „If P&C Insurance AS“, vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą Lietuvoje, iš atsakovo Valstybinių miškų urėdijos pareiškėjo naudai 5 457,380 Eur žalos atlyginimą, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, priteisė pareiškėjui 5 457,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 457,38 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes nustatė atsakovo Valstybinių miškų urėdijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo Valstybinių miškų urėdijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, konstatavo, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, Želdynų įstatymą, Taisykles, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintas Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles) privalėjo veikti. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimu grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytiniame teismo posėdyje, nepasisakė, ar Valstybinė miškų urėdija yra tinkamas atsakovas, dėl bylos rūšinio teismingumo, dėl praleisto ieškinio senaties termino, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, suklydo dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nepagrįstai atsisakė netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo jos, nepagrįstai priteisė dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria grąžintas žyminis mokestis pareiškėjui.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. ABTĮ 78 straipsnis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai (ABTĮ 78 str. 2 d.). Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant aptartą reglamentavimą, išaiškinta, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2306-602/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023); tik nustačius ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatytas procesines prielaidas, byla pirmosios instancijos teisme gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-296-968/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-547-1188/2024).

21. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad:

21.1. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2023 m. liepos 24 d. nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka;

21.2. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 24 d. rezoliucija įpareigojo atsakovą pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka;

21.3. Atsakovas 2023 rugpjūčio 4 d. atsiliepime nurodė: jeigu pareiškėjas pateiks atsakovo prašomus įrodymus, patvirtinančius žalos faktą ir dydį, ir jei atsakovui bus sudaryta galimybė (suteiktas laikas) įvertinti tuos įrodymus ir, esant poreikiui, pateikti savo poziciją / atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) dėl žalos fakto ir dydžio teisingumo, tuomet atsakovas sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka;

21.4. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi baigė pasiruošimą nagrinėti bylą ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 28 d. 9 val.;

21.5. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir papildomus įrodymus;

21.6. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teismas priėmė rezoliuciją išsiųsti dokumentus atsakovui. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, dokumentai atsakovui išsiųsti 2023 m. rugpjūčio 25 d.;

21.7. 2023 m. rugpjūčio 28 d. 9 val. pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą ir teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2023 m. rugsėjo 25 d. 14 val.

22. Teisėjų kolegija, ištyrusi šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas pageidavo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovo sutikimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka buvo gautas, elektroninėje byloje gauti dokumentai buvo persiųsti atsakovui, iki teismo posėdžio atsakovas nepateikė savo pozicijos pakeitimo, neprašė žodinio teismo posėdžio. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

23. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais proceso dalyvių procesiniais dokumentais, įrodymais byloje ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų:

24.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klausimo dėl ieškinio senaties nesprendė, nors atsakovas atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senatį.

24.2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su tinkamu atsakovu ir bylos rūšiniu teismingumu. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Tokio pobūdžio bylose, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino pareiškėjo valios, iš kokių santykių jis kildina žalą: ar iš Valstybinių miškų urėdijos, veikusios civilinių teisinių santykių srityje, veiksmų, tada tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. T-79/2020), ar reiškia reikalavimus, laikytinus kylančiais iš administracinių teisinių santykių, tada ginčas laikytinas teismingu administraciniams teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. vasario 13 d. nutartį byloje Nr. T-13/2019).

24.3. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Želdynų įstatymu, Taisyklėmis, kurias taikė atsakovo patikėjimo teise valdomam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Želdynų įstatymas netaikomas miško žemėje augantiems augalams, žemės ūkio paskirties žemėje augantiems žemės ūkio augalams ir apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams, apaugusiems sumedėjusiais augalais, išskyrus juose augančius saugomus ir saugotinus želdinius (Želdynų įstatymo 1 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-590-1188/2024).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tikrinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priimta pažeidžiant ABTĮ įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimui (ABTĮ 86 ir 87 str.), dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), todėl tai yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Dėl atsakovo pateiktų papildomų procesinių dokumentų (duomenų apie 2023 m. liepos 11 d. apžiūros aktą sudariusių miškininkų kvalifikaciją sąrašas, pranešimai apie ketinimus kirsti mišką valstybiniuose miškuose, leidimai kirsti mišką valstybinių miškų naudotojui) teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėti dokumentai prijungiami prie bylos. Atsakovas Valstybinių miškų urėdija pateikė prašymą apeliacinio skundo 1 priede nurodytą jos darbuotojų informaciją (valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos konfidencialią informaciją; motyvai pateikti apeliacinio skundo 135 pastraipoje) pripažinti nevieša bylos medžiaga, neteikti jos susipažinti ir kopijuoti šioje byloje nedalyvavusiems asmenims po bylos išnagrinėjimo. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis prašymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas patenkintas, pareiškėjui iš atsakovo priteista 5 457,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 457,38 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, naikinama, ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus esminius proceso teisės normų pažeidimus (pažeisti ABTĮ 86 str. ir 87 str. ir kt.), kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas, pareiškėjui iš atsakovo priteista 5 457,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 457,38 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis