2024-03-13 Nr. AB-4391-3-63-3-00057-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-618-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 55.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti 2022 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 5 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) Kretingos skyriaus raštą Nr.14SD-3969-(14.14.104.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. 2010 m. gruodžio 28 d. pareiškėja įgijo nuosavybės teises į Žemės sklypą. 1994 m. spalio 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodoma, kad jame yra palei sklypo kraštą 4 metrų pločio privažiavimo kelias. Šiuo privažiavimo keliu pareiškėja naudojosi iki šiol, kol nauji Žemės sklypo nuomininkai buvo informuoti žemės sklypo kaimynų G., kad jokio privažiavimo į Žemės sklypą nėra. NŽT 2022 m. lapkričio 9 d. atsakyme nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ (toliau – ir Projektas), buvo patvirtintas Žvainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas su jame suformuotomis žemėnaudomis. Projekte privažiavimas prie Žemės sklypo nurodytas iš šiaurinės sklypo pusės, 5 metrų bendro naudojimo keliu Nr. 5-II1-5.

2.2. Patikrinus esamą situaciją ir tapo aišku, kad iš šiaurinės sklypo pusės 5 metrų bendro naudojimo kelio nustatyti nėra jokių galimybių, nes trukdo pastatai ir esantys augalai. Gretimuose žemės sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra įgyvendintas Žvainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kelias nėra nurodytas.

2.3. Esant šiems duomenims, buvo vėl kreiptasi į atsakovą, kuris 2022 m. gruodžio 16 d. raštu (Sprendimu) jau konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ nurodė, kad šiai dienai pravažiuoti ar suprojektuoti bendro naudojimo kelio tęsinį iš šiaurinės sklypo pusės nėra galimybės, nes nebėra laisvos valstybinės žemės.

2.4. Susidarė situacija, kad pareiškėja negali disponuoti savo turtu, nes nėra jokių galimybių patekti į Žemės sklypą, o NŽT nenustatė kelio servituto nei pagal buvusią faktinę padėtį, nei pagal teritorinio planavimo dokumentą.

2.5. NŽT turėjo teisę ir pareigą formuoti aplinkinius žemės sklypus pagal pareiškėjos žemės sklype numatytą privažiavimą arba vadovaujantis Projekto nuostatomis. Pareiškėja nekelia jokių būtinųjų reikalavimų, kad servitutas būtinai turi būti per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jai svarbu, kad būtų nustatytas privažiavimas, kurio nenustatė atsakovas.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pagal teismui pateiktus suformavimo dokumentus, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus, buvusi Žemės sklypo savininkė pasirašė ant Žemės sklypo ribų paženklinimo 2009 m. gruodžio 14 d. akto, t. y. sutiko su žemės sklypo ribomis. Buvusi savininkė P. G. nuo Žemės sklypo suformavimo 1994 metų, pareiškėja nuo 2010 metų nesprendė privažiavimo prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo klausimo, sutiko su žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, atliekant tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ar kituose privačiuose žemės sklypuose administraciniu aktu nustatyti servituto, todėl NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4.2. Ši ginčo situacija gali būti sprendžiama tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio pagrindais, t. y. teismo sprendimu arba geranoriškai sprendžiant su privačių žemės sklypų savininkais nustatant servitutą notariškai (sandoriu).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos A. K. skundą atmetė.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Klaipėdos apskrities valdytojo administracija 1996 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 2937 „Dėl nuosavybės atstatymo piliečiui“ P. G. atkūrė nuosavybės teises į žemę 10,86 ha, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkės, Kretingos rajonas. Nuosavybės atkūrimo data 1996 m. I ketv.

6.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą P. G. priklausęs 10,86 ha žemės sklypas, esantis Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), nuo 2011 m. sausio 7 d. nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso pareiškėjai A. K..

6.3. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkės, Kretingos r. sav., pietinėje pusėje 1994 m. spalio 25 d. abrise nurodytas (planuojamas) 4 metrų privažiavimas.

6.4. Laikinajame žemės sklypo 1995 m. sausio 26 d. plane (sklypo projektinis numeris 92) privažiavimas pažymėtas taip pat žemės sklypo pietinėje pusėje.

6.5. 2005 m. rugsėjo 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu G. G. suformuotas 5,82 ha, paženklinant ir parodant Žemės sklypo ribas.

6.6. 2006 m. sausio 31 d. Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 13.6-334 „Dėl G. G. privataus žemės sklypo Nr. 7, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo pakeitė žemės ūkio žemės paskirties žemės sklypo Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad pagrindinė žemės tikslinė paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė. Nustatomos žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir 202 kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku - 0,01 ha, 203 kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis 0,06 ha.

6.7. 2010 m. rugpjūčio 30 d. NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. Ž14-183 „Dėl privataus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ pakeitė V. G. privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pagrindinė žemės ūkio tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, taip pat nustatė, kad yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei nustatė 202 kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku – 0,0155 ha, 201 kelio servitutas – (tarnaujantis daiktas) – plotas 0,0468 ha.

6.8. Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje apie gretimų žemės sklypų savininkus nurodyta: žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypais: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai V. G., R. G., V. G., M. G.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė B. P. Z.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. U.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. U.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. U.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas P. V.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai R. G., V. G., V. G., M. G..

6.9. NŽT Kretingos skyrius 2022 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 14SD-3554(14.14.104.) pateikė informaciją pareiškėjos atstovui pagal jo užklausimą, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus, servitutas nebuvo nustatytas, nes pirminiuose dokumentuose abrise ir žemės sklypo plane pravažiavimo nėra nurodyta. NŽT nurodė, kad Žemės sklypo savininkė P. G. sutiko su pamatuotomis žemės sklypo ribomis ir suformuotomis žemėnaudomis, pasirašydama žemės sklypų paženklinimo–parodymo akte.

6.10. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 28 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.

6.11. 2022 m. gruodžio 16 d. NŽT priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė nustatyti servitutą administraciniu aktu bei nurodė, jog iš pietinės pusės suprojektuoti bendro naudojimo kelio nėra galimybės, nes nėra laisvos valstybinės žemės.

7. Teismas nustatė, kad ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Žemės servitutų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) bei kiti teisės aktai.

8. Teismas taip pat nustatė, kad pagal byloje pateiktus duomenis ir ištyrus faktines aplinkybes, matyti, kad pareiškėja prašo nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos Žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nekelia reikalavimo, kad servitutas būtinai turi būti nustatytas per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas be kita ko nustatė, kad pareiškėja mano, kad dėl neaiškių priežasčių liko neįgyvendintas Žvainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, bei laiko, kad už jo įgyvendinimą yra atsakinga NŽT.

9. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius Valstybės įmonės Registrų centro duomenis pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas priklausė P. G. nuo 1996 m. birželio 27 d. iki 2011 m. sausio 7 d. bei į tai, kad iš bylos aplinkybių paaiškėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba negali nustatyti servituto administraciniu aktu, tol kol nėra atkurta nuosavybės teisė į žemę. Iš byloje esančių įrodymų teismas taip pat konstatavo, kad servitutas buvo numatomas tuo metu, kai pagal nuosavybės teisių aktus P. G. žemės sklypo pietinėje pusėje buvo planuojamas 4 metrų privažiavimas. Tuo tarpu pareiškėja šio klausimo nesprendė ilgą laiko tarpą, per šį laikotarpį laisvos valstybinės žemės neliko, kad būtų galima nustatyti pareiškėjos norimą kelio servitutą, tuo labiau, kad buvusi Žemės sklypo savininkė sutiko su pasikeitusių savininkų žemės valdomis ir jų ribomis. Teismas vertino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu šie duomenys teisingi ir išsamūs, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to byloje nėra.

10. Teismas vertino, kad atsižvelgiant ir į susiklosčiusią situaciją ir procesinės teisės normų pritaikymą pareiškėjos reikalavimą nustatyti kelio servitutą buvo atsisakyta tenkinti teisėtai. Teismas pažymėjo, kad faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatavo, kad nėra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės pareiškėjos skundo pagrindimui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų praktika numato, jog servitutai nustatomi apskrities viršininko sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad apskrities viršininkas sprendimą dėl servituto galėjo priimti tik tada, kai toks servitutas numatytas teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad kitas svarbus teisinis aspektas – valia. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir esančius įrodymus pareiškėja valią, servitutui nustatyti, išreiškė ir prašymą pateikė praėjus beveik trisdešimčiai metų, kai po įvykusių gretutinių žemės sklypų korekcijos, tai tapo nebeįmanoma. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra laisvos valstybinės žemės pietinėje sklypo pusėje, kurioje būtų galimybė suprojektuoti bendro naudojimo kelią.

12. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį byloje nėra duomenų, kad ginčo Žemės sklypui egzistuotų atitinkami teritorijų planavimo dokumentai ar šio žemės sklypo planai, kurių sprendiniai numatytų kelio servituto šiame žemės sklype nustatymo galimybę šiuo metu. Teismas pastebėjo, kad tokių aplinkybių ir pati pareiškėja nenurodė. Teismo vertinimu, į bylą pateikti ginčo Žemės sklypo žemėtvarkos projektų duomenys patvirtina, kad toks servitutas ginčo Žemės sklypui nesuprojektuotas, taip pat žemės sklypo situacija aplinkinių žemės sklypų atžvilgiu parodo, kad toks servituto nustatymas pareiškėjos Žemės sklype, kai jis negalimas kituose besiribojančiuose sklypuose nustatymas. Visa tai reiškia, kad šiuo metu sąlygų nustatyti ginčo Žemės sklype servitutą administraciniu aktu nėra. Tai būtų galima padaryti, jei būtų patvirtintas naujas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kurių sprendiniai numatytų tokią galimybę. Atsižvelgdamas į bylos faktinę ir teisinę situaciją, teismas sprendė, kad servituto nustatymas administraciniu aktu šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo negalimas. Teismas vertino, kad kelio servitutas galėtų būti nustatomas arba tvirtinamas žemės valdos projektas, kuriame suprojektuotas privažiuojamasis kelias, tik CK nustatyta tvarka sudarant sandorį tarp privačių žemės sklypų savininkų, o jiems nesusitarus, kelio servitutas nustatomas arba kelias žemės valdos projekte projektuojamas tik priėmus atitinkamą teismo sprendimą.

13. Vadovaudamasis nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Teismas nenustatė, kad skundžiamu Sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar institucija priimdama skundžiamą sprendimą viršytų kompetenciją, taip pat kad skundžiamas Sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti, nes jame išsamiai ir detaliai pareiškėjai išaiškinta dėl servituto nustatymo administraciniu aktu negalimumo. Netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, teismas sprendė, kad yra netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi – ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka žemės sklypų formavimo, NŽT pareigų vykdymo nuostatų, prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms.

15.2. P. G., pasirašydama 2009 m. gruodžio 4 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte, nebuvo supažindinta nei su planu, nei su kelio išbraukimu iš planų.

15.3. NŽT atliko savo pareigas netinkamai ir aplaidžiai: 1) neįgyvendintas 1994 m. spalio 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte nustatytas 4 metrų pločio privažiavimo kelias, kuris nurodytas ir 1995 m. vasario 2 d. žemės sklypo plane. Šio kelio formavimas turėjo būti numatytas formuojant kitus kaimyninius žemės sklypus; 2) neįgyvendintas teritorinio planavimo dokumentas 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, kuriame privažiavimas prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas iš šiaurinės sklypo pusės, 5 metrų bendro naudojimo keliu Nr. 5-III-5. Už šio projekto įgyvendinimą taip pat atsakingas atsakovas.

15.4. Atsakovas šalinasi nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo, bandydamas primesti pareiškėjai prievolę pačiai taisyti atsakovo klaidas ir neveiklumą. Pareiškėjai liepiama kreiptis civiline tvarka, mokėti pinigines kompensacijas kaimynams už servituto nustatymą, nors tai turėjo nustatyti NŽT ir nesukelti pareiškėjai papildomų piniginių prievolių, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

15.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisako dėl NŽT padarytų pažeidimų, nevertino šiuo aspektu NŽT veiksmų, o tik konstatavo, kad šiuo metu jau nebėra laisvos žemės. Pripažinus netinkamus NŽT veiksmus ar neveikimą, NŽT turėtų inicijuoti savo priimtų sprendimų naikinimą ar taisymą, kad būtų tinkamai įgyvendintas teritorinio planavimo dokumentas 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“.

15.6. Pareiškėjai ar prieš tai buvusiai savininkei nebuvo nustatytos prievolės per tam tikrą laiko tarpą kreiptis su prašymu, nes jos turimuose nuosavybės dokumentuose privažiavimas buvo numatytas, jis nebuvo ir negalėjo būti panaikintas, neišsprendus privažiavimo į žemės sklypą.

15.7. Iš teisinio reguliavimo (Žemės įstatymo 2 str. 1 d., 21 str. 1 d., CK 4.43 str. 1 d.) matyti, kad pareiškėja galėtų reikalauti iš kaimynų tik laikino servituto, kol bus išspręstas privažiavimas, pašalintos kliūtys, netinkami NŽT sprendimai, panaikinę privažiavimo galimybę, todėl teismo teiginiai, kad pareiškėja yra praleidusi terminus valios išreiškimui yra teisiškai nepagrįstos ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms.

16. Atsakovas NŽT atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2022 m. gruodžio 16 d. rašto Nr.14SD-3969-(14.14.104.) (Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo NŽT administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos Žemės sklypą pagrįstumo.

18. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 28 d. prašymu prašė nurodyti kokiu būdu bus atstatomas ar suformuojamas privažiavimas į pareiškėjos Žemės sklypą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nesant galimybių suformuoti bendro naudojimo kelio, prašo nustatyti servitutą privažiavimui į pareiškėjos Žemės sklypą.

19. Skundžiamu Sprendimu NŽT nurodė, kad nustatyti servitutą privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi juridinio pagrindo. Patikrinusi gretimybėje esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, abrisą ir laikinąjį planą NŽT nustatė, kad iš sklypo pietinės pusės nebuvo pažymėtas kelio servitutas (bendro naudojimo kelio) į Žemės sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ (Projektas) privažiavimas prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas iš šiaurinės sklypo pusės, 5 metrų bendro naudojimo keliu Nr. 5-III-5, kuriuo žemės savininkas nuo Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 349 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę Kretingos rajone“ ir Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 2937 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo P. G.“, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 10,86 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav. iš šiaurinės sklypo pusės, 5 metrų bendro naudojimo keliu Nr. 5-III-5 nesinaudojo, privažiavimo klausimo nesprendė, todėl per 30 metų pasikeitus žemėnaudoms, kaip sprendinys numatytas pirmame projekte, liko neįgyvendintas ir šiai dienai pravažiuoti ar suprojektuoti bendro naudojimo kelio tęsinį iš šiaurinės sklypo pusės nėra galimybės, nes nebėra laisvos valstybinės žemės.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo NŽT administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos Žemės sklypą. Teismas sprendė, kad NŽT teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą nustatyti kelio servitutą. Teismas konstatavo, kad kol nėra nustatyta tvarka patvirtinto atitinkamo teritorijų planavimo dokumento ar konkrečios žemės valdos projekto sprendinių, kuriais būtų išspręstas atitinkamo servituto nustatymo klausimas, negalimas ir paties sprendimo – administraciniu aktu, dėl servituto nustatymo priėmimo klausimas. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti ginčo Žemės sklypo žemėtvarkos projektų duomenys patvirtina, kad servitutas ginčo Žemės sklypui nesuprojektuotas, taip pat Žemės sklypo situacija aplinkinių žemės sklypų atžvilgiu parodo, kad toks servituto nustatymas negalimas kituose besiribojančiuose sklypuose. Teismas vertino, kad šiuo metu nėra sąlygų nustatyti ginčo Žemės sklype servitutą administraciniu aktu.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyta tvarka patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kuriuo išspręstas atitinkamo servituto nustatymo klausimas. Teismas nepagrįstai nevertino Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtinto Žvainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi nuo 1997 m. spalio 7 d. iki 2000 m. balandžio 10 d.) žemėtvarkos projektai laikomi specialiojo planavimo dokumentais, taigi tai yra teritorijų planavimo dokumentas.

Byloje nėra duomenų, kad šis byloje pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtintas Žvainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas būtų pakeistas ar panaikintas. Minėtame dokumente (ir byloje dėl to nėra ginčo) prie pareiškėjos Žemės sklypo numatytas nurodytas privažiavimas iš šiaurinės sklypo pusės, 5 metrų bendro naudojimo keliu Nr. 5-III-5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje pateiktą Projektą ir jo žymėjimus, be kita ko įvertinusi 1994 m. spalio 25 d. abrisą bei laikinąjį žemės sklypo planą, neatmeta galimybės, kad į pareiškėjos žemės sklypą Projekte buvo numatytas ir pietinis privažiavimas, juolab, kad iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog iki šiol ji šiuo pravažiavimu faktiškai naudojosi.

Skundžiamame Sprendime atsakovas priėjo išvadą, kad prie pareiškėjos Žemės sklypo nebuvo suformuotas kelio servitutas (bendro naudojimo kelias) iš pietinės pusės, vadovaudamasis gretimybėje esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, abrisu ir laikinuoju žemės sklypo planu. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime atsakovas pietinio privažiavimo galimybių nevertino pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtintą Žvainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jo žymėjimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tiesiog atkartojo atsakovo Sprendime nurodytus argumentams, iš esmės neatlikdamas savarankiško byloje pateiktų dokumentų tyrimo ir vertinimo.

22. Pažymėtina, kad Taisyklių nuostatos (taikoma redakcija aktuali nuo 2022 m. liepos 1 d.) reglamentuoja žemės servitutų nustatymo NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką. Pagal šias Taisykles nustatomi žemės servitutai šiems žemės sklypams: 2.1. valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2.4. išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Kaip matyti iš minėtų Taisyklių nuostatų servitutai numatomi pagal žemės valdos projektus numatomiems grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypams, taip pat jie gali būti nustatomi savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, be kita ko, suteikiantis teisę tiesti kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

23. Taisyklių 3 punktas numato, kad šių Taisyklių 2.1, 2.2, 2.5, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjai, formuodami žemės sklypą, projektuoja šiuos servitutus: <...>. Taisyklių 4 punktas numato, kad Teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1–3.8 punktuose nurodytą servitutą, apie suprojektuotą servitutą raštu praneša viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkui ar patikėjimo teisės subjektams arba valstybės ar savivaldybės institucijai, atsakingai už valstybinės žemės, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą, arba centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų), kelių ir takų tiesimo užsakovams, siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo iki šių dokumentų pateikimo visuomenei susipažinti ir nurodo konkrečią datą. Taisyklių 5 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas.

24. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021).

25. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimo dokumente privažiavimui prie pareiškėjos sklypo numatytas kelias iš šiaurinės pusės (galimai ir iš pietinės pusės), pareiškėja išreiškė valią dėl servituto nustatymo, teisės aktai nenustato termino per kurį pareiškėja privalo išreikšti valią dėl servituto nustatymo, aptartas reglamentavimas nenumato atsakovo diskrecijos teisės apsispręsti dėl servituto nustatymo / nenustatymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nepagrįstai ir be teisinio pagrindo atsisakė nustatyti prašomą servitutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, taigi jis pripažintinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, todėl naikintinu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

26. Pareiškėja taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą patekimui į pareiškėjos Žemės sklypą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas įpareigotinas pareiškėjos 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo skundžiamas Sprendimas naikinamas, o atsakovas įpareigojamas pareiškėjos 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

28. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

29. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

30. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 2 punkte nustatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į įvairius kriterijus, tame tarpe į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

31. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį grindė 2023 m. gegužės 8 d. prašymu ir detalizacija dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2023 m. sausio 6 d. SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo patvirtinimą (22,50 Eur) bei 2023 m. birželio 14 d. SEB patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (500 Eur). 2023 m. birželio 14 d. SEB patvirtinime apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą paskirtyje nurodoma, kad mokama „už atstovavimą“, mokėjimo gavėjas „Gricius Marius“. Bylos duomenimis, Marius Gricius yra advokatas atstovaujantis pareiškėją pagal 2022 m. gruodžio 20 d. atstovavimo sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinis skundas pasirašytas pareiškėjos atstovo vardu.

32. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo ir apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p. 8.10 p.), šios išlaidos priteistinos pareiškėjai iš atsakovo (1000 Eur + 500 Eur).

33. ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 Eur žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėja, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pareiškėja už apeliacinį skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžinama permokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma ir 11,25 Eur žyminio mokesčio priteisiama iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos A. K. skundą tenkinti iš dalies – panaikinti 2022 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 5 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Kretingos skyriaus raštą Nr. 14SD-3969-(14.14.104.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. K. 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjai A. K. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 511,25 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Grąžinti pareiškėjai A. K. žyminio mokesčio permoką – 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė