bf5bbe4d-9d43-4d90-94c5-e5a3d991f7a1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr        Baudžiamoji byla Nr. 1A-76/2010            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                          1.1.8.1.1; 1.2.14.7.2; 2.1.7.4                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2010 m. sausio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,                                                                                       dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,                                                        gynėjams:

Isaakui Borveinui, Jolantai Bagdonienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams;vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 1 500 Lt dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ R. P. priteista 48 229,16 Lt UAB ,,SEB lizingas“ turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė :                                       R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, bÅ«damas UAB „xxx“ (kodas xxxx) direktorius, 2007 m. balandžio 23 d. Panevėžio m. sudaręs UAB „xxx“ vardu finansinio lizingo sutartį Nr. P2007-040030 su UAB „SEB VB lizingas“ (toliau – SEB VB lizingas) Panevėžio atstovybės direktoriumi dėl 2000 m. laidos vilkiko ,,Mercedes-Benz 1835“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio SEB VB lizingui, kuris 2007 m. balandžio 25 d. priėmimo–perdavimo aktu buvo jam perduotas, iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu laikino naudojimo, pažeisdamas finansinio lizingo sutarties reikalavimus, jog perleisti turtÄ naudotis tretiesiems asmenims galima tik gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ SEB VB lizingo sutikimÄ ir apie tai iÅ¡ anksto praneÅ¡us, žinodamas, kad nuosavybės teise minėtas vilkikas nepriklauso nei jam, nei UAB „xxx“, o yra tik patikėtas laikinai naudotis iki visiÅ¡ko sutarties sÄ lygų įvykdymo, 2007 m. laikotarpiu tarp liepos 5 d. ir liepos mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , Vilniaus m. perdavė vilkikÄ naudoti tretiesiems asmenims ir taip iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ didelės 48 229,16 Lt vertės svetimÄ SEB VB lizingo turtÄ â€“ 2000 m. laidos vilkikÄ ,,Mercedes-Benz 1835“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini).                          Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti: taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nurodo, jog jis nuteistas, remiantis tik jo parodymais, net netyrus jo versijos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinimas nesistengė paneigti jo parodymų, t. y. nebuvo užklausta Ukrainos kompetentinga institucija siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nuomos sutartyje nurodytas Ukrainos pilietis egzistuoja, ar jis pasirašė nuomos sutartį.

TÄ buvo galima lengvai patikrinti, atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę ir sulyginus Ukrainos piliečio paraÅ¡Ä ant sutarties bei jo paraÅ¡Ä ant Ukrainos atitinkamo miesto migracijos tarnyboje esančios paso kortelės. Tačiau niekas tokių veiksmų neatliko.Nors teismas apelianto prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tai, kad savo nuosekliais ir nuoÅ¡irdžiais parodymais padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , teismas taip pat privalėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.Apeliantas iÅ¡laiko dvejų su puse metų sÅ«nų, yra jam priklausančios UAB ,,xxx“ direktorius, todėl, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo įmonė bankrutuotų, be maitintojo ir priežiÅ«ros liktų mažametis sÅ«nus, nebÅ«tų galimybės atlyginti SEB VB lizingui civilinį ieÅ¡kinį.Taigi nors jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, atsižvelgus į skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas galėtų skirti Å¡velnesnę, negu įstatymas numato, bausmę.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegijos nuomone, R. P. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamÄ bausmę.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                           Apeliantas neginčija aplinkybės, kad būdamas UAB „xxx“ direktorius ir sudaręs bendrovės vardu finansinio lizingo sutartį su SEB VB lizingu dėl 2000 m. laidos vilkiko ,,Mercedes-Benz 1835“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio SEB VB lizingui, kuris jam buvo perduotas išperkamosios nuomos pagrindu laikinam naudojimui, bei žinodamas, jog vilkikas nuosavybės teise nepriklauso nei jam, nei UAB „xxx“, jį perdavė naudoti trečiajam asmeniui.

Tačiau apeliantas teigia pirmosios instancijos teismÄ jį pripažinus kaltu remiantis tik jo parodymais ir netikrinus versijos, kad pagal nuomos sutartį jis vilkikÄ perdavė konkrečiam žmogui, pateikusiam V. M. pasÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto versija dėl automobilio perdavimo naudoti trečiajam asmeniui aplinkybių Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės veikai pripažinti nusikalstama. NežiÅ«rint į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrino Å¡iÄ versijÄ , ji bus aptarta vėliau.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad R. P. pripažintas kaltu remiantis tik jo parodymais, kadangi nuosprendyje iÅ¡dėstyti liudytojų R. V., J. M., S. P. parodymai, aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai (finansinio lizingo sutartis, vilkiko priėmimo–perdavimo aktas, įvairios pažymos, liudijimai ir pan.). BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir  275 straipsniai)“ su vėlesniais pakeitimais bei papildymais 9 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

Aptariamo nutarimo 10 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. R. P. buvo UAB ,,xxx“ direktorius, jis sudarė bendrovės vardu finansinio lizingo sutartį su SEB VB lizingu dėl automobilio iÅ¡perkamosios nuomos, taigi turtas jam buvo patikėtas. Turto perleidimas yra neteisėtas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuriÄ paprastai nustato norminiai aktai, o esant sutartiniams santykiams – bendras susitarimas. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto turto iÅ¡Å¡vaistymÄ atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.

Bylos duomenys įrodo, kad finansinio lizingo sutarties Nr. P2007-040030 bendrosios dalies (b. l. 19-22) 7.1.3 punktas, apibrėžiantis kliento teises, numato, jog klientas turi teisę perduoti turtÄ naudotis tretiesiems asmenims tik prieÅ¡ tai gavęs raÅ¡tiÅ¡kÄ SEB VB lizingo sutikimÄ . 8.1.4 punkte, apibrėžiančiame kliento pareigas, taip pat nurodyta, kad klientas įsipareigoja be raÅ¡tiÅ¡ko SEB VB lizingo sutikimo neįkeisti, nemainyti, neužstatyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti turto tretiesiems asmenims.

PasiraÅ¡ydamas finansinio lizingo sutartį R. P. tuo pačiu patvirtino, jog visos Å¡ios sÄ lygos jam žinomos. Taigi jis neturėjo teisės, negavęs raÅ¡tiÅ¡ko SEB VB lizingo sutikimo, sudaryti su V. M. ar kitu asmeniu vilkiko ,,Mercedes-Benz 1835“ nuomos sutarties (b. l. 31). TokiÄ sutartį sudarius ir vilkikui dingus, atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai, kurių pasekmė – apkaltinamasis nuosprendis apeliantui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tinkamai motyvavo apelianto kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ netiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, todėl jų nekartoja. Reaguodamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentÄ , kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nepaneigti jo parodymai buvus konkretų asmenį, kuriam jis perdavė automobilį, ir Å¡is asmuo neapklaustas, apeliacinės instancijos teismas nutarė, jog prokuratÅ«ra, dar ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡siuntusi teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ Ukrainai, turi imtis priemonių praÅ¡ymui įvykdyti. Gavus medžiagÄ iÅ¡ Ukrainos ir jÄ iÅ¡tyrus apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad tikrasis V.

M. Panevėžyje nėra buvęs, R. P. nepažįsta ir jokio vilkiko Lietuvoje nėra nuomavęs (b. l. 184-188, 194-195, 199-201). Palyginus V. M. paraÅ¡Ä jo paso kopijoje ir automobilio nuomos sutartyje, kaip to pageidavo apeliantas, net be tyrimo, reikalaujančio specialių žinių, akivaizdu, jog paraÅ¡ai labai skiriasi (b. l. 31, 196). Beje, visiÅ¡kai skirtingų parašų negalėjo nepastebėti ir pats apeliantas, palyginęs paraÅ¡us jo turėtoje V. M. paso kopijoje (b. l.

32) ir sutartyje. Taigi akivaizdu, kad R. P. automobilį perdavė ne V. M., nors Å¡ioje nutartyje jau minėta, jog tai neturi reikÅ¡mės veikai pripažinti nusikalstama, kadangi trečiajam asmeniui neteisėtai perduotas automobilis prarastas, t. y. SEB VB lizingo turtas tyčia iÅ¡Å¡vaistytas.  Pirmosios instancijos teismas, net ir neturėdamas Ukrainos teisėsaugos institucijų surinktų duomenų, nepatikėjo R. P. versija, kad su lietuviÅ¡kai nemokančiu užsieniečiu jis sudarė didelės vertės turto nuomos sutartį lietuvių kalba, visiÅ¡kai nesidomėdamas jam nepažįstamo asmens gyvenamÄ ja vieta, darbinės veiklos pobÅ«džiu, kontaktiniais duomenimis ir pan.

Dėl to pagrįstai apelianto veiksmus pripažino nusikalstamais.Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas, kadangi pagal BK 190 straipsnyje pateiktÄ turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL, o ieÅ¡kovas savo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė vilkiko ,,Mercedes-Benz 1835“ likutinę vertę 48 229,16 Lt (b. l. 24-25).  Teismas motyvavo bausmės skyrimÄ . Teismas atsižvelgė, jog R.

P. netiesioginės tyčios kaltės forma padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), prieÅ¡ tai padaręs sukčiavimÄ , baustas administracine tvarka. Kita vertus, jis dirba, gyvenamojoje vietoje gerai charakterizuojamas. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visa tai įvertinęs teismas paskyrė sankcijos vidurkio nesiekiančiÄ bausmę.

Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas turėjo pripažinti dar vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad apeliantas nuosekliais ir nuoÅ¡irdžiais parodymais padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįstas.BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri gali pasireikÅ¡ti alternatyviais veiksmais:

1) prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, 2) prisipažinimu ir padėjimu iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ,                  3) prisipažinimu ir padėjimu iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ioje veikoje dalyvavusius asmenis. Dėl to nėra pagrindo vieno iÅ¡ alternatyvaus požymio pripažinti kaip atskirÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Beje, trečiajam asmeniui vilkikÄ perdavus liepos mėnesį, jau po mėnesio paaiÅ¡kėjo, jog Å¡is įmokų už nuomojamÄ automobilį nemoka, telefonu neatsiliepia, tačiau apeliantas nesikreipė į lizingo bendrovę ar policijÄ ir nepranešė, kad automobilis dingo.

Bendrovė apie tai sužinojo tik lapkričio mėnesį, kai pati nutraukė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Å i aplinkybė nerodo apeliantÄ padėjus iÅ¡aiÅ¡kinti baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , o į jo prisipažinimÄ teismas atsižvelgė. Apelianto nurodytos asmeninio pobÅ«džio aplinkybės, kad jis iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų, kuris, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, liktų be maitintojo ir priežiÅ«ros, nepatvirtina bylos duomenys. Liudytoja S. P. parodė su apeliantu esanti iÅ¡siskyrusi, kartu negyvena.

Ji neteigė pati negalinti iÅ¡laikyti vaiko ir jo prižiÅ«rėti.Apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo verslo reikalai nėra pakankama priežastis Å¡velninti bausmę. R. P. praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra Å¡iame straipsnyje numatytų sÄ lygų, o už padarytÄ veikÄ Ä¯statymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. BK 62 straipsnio 1 dalis numato Å¡velnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei skirti bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ : savo noru atvykti ar praneÅ¡ti apie nusikalstamÄ veikÄ ; prisipažinti jÄ padarius ir nuoÅ¡irdžiai gailėtis ir (ar) padėti ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ; visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginti arba paÅ¡alinti padarytÄ turtinę žalÄ .

IÅ¡ trijų bÅ«tinų sÄ lygų apeliantas atitinka tik vienÄ â€“ pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.BK 62 straipsnio 2 daliai taikyti bÅ«tinos ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir bent viena iÅ¡ Å¡eÅ¡ių įstatyme iÅ¡vardintų aplinkybių. Apeliantas vėlgi atitinka tik jau minėtÄ vienÄ sÄ lygÄ .Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys, kad net esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms taikyti   BK 62 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.Teisėjų kolegijos nuomone, R.

P. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                         Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                      Kęstutis Jucys                     Elena Vainienė