bf5b56c0-08ee-44de-adcb-2e0dccdeef65 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-273/2011        Proceso Nr. 1-96-1-00269-2010-7              Procesinio sprendimo kategorijos: (S)           1.1.3.2; 1.2.3.2.3                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2011 m. gegužės 6 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

SvajÅ«no Knizlerio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui Aleksandrui Palamarčukui,nuteistajai I. Č.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. Č. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausta laisvės atėmimu 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ I.

Č. priteista Z. B. 3 073 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Č. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2010 m. gegužės 25 d., apie 17.50 val., bÅ«dama neblaivi, (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje, iÅ¡gertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia peiliu dÅ«rė vienÄ kartÄ N. K. į kairę krÅ«tinės pusę, padarydama kiauryminę durtinę-pjautinę kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdÄ su Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio sužalojimu, kuris komplikavosi Å¡irdies tamponada krauju ir vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę, dėl to nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinį N. K.Nuteistoji I.

Č. apeliaciniame skunde nurodo, jog su nukentėjusiuoju kartu negyveno, jis name nebuvo registruotas. Nukentėjusįjį priėmė gyventi iÅ¡ gailesčio, nes jis neturėjo gyvenamosios vietos, niekur nedirbo, tačiau bendro Å«kio su juo nevedė, jis neprisidėjo prie bendro gyvenimo, jį iÅ¡laikė apeliantės duktė V. M. Nukentėjusioji Z. B. negali teigti, kad nuteistoji su jos tėvu kartu gyveno, kadangi pati su juo nebendravo. N. K. namuose retai bÅ«davo blaivus, pastoviai girtavo pas kaimynę. Grįžęs girtas keldavo triukÅ¡mÄ , apeliantę muÅ¡davo, varydavo iÅ¡ namų.

Dėl to ne kartÄ kviesta policija. Ä®vykio metu apeliantei grįžus iÅ¡ lauko, nukentėjusysis jÄ puolė, tampė už ramentų, vartojo keiksmažodžius, prašė cigarečių. Jis jai sudavė, ir ji gindamasi, nežiÅ«rėdama kuo ir kur, smogė. Suvokusi, kÄ padarė, nuėjo pas kaimynus praÅ¡yti, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei policijÄ .Apeliantė nesutinka su nukentėjusiosios Z. B. ir liudytojo V. A. parodymais. Peilio prie savęs neturėjo, bÅ«dama streso bÅ«senos nesuvokė, kÄ paėmė, ir nusikalto dėl neatsargumo, gindamasi.Nuteistoji I.

Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 130 straipsnį arba BK 132 straipsnio 1 dalį.                           Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas praÅ¡o nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti. Nuteistosios I. Č. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegijos nuomone, I. Č. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamÄ bausmę.                                        Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

                  Dėl I. Č. kaltės ir veikos kvalifikavimo   pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Nuteistoji I. Č. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčija teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių. Ji neneigia peiliu sudavusi N. K., t. y. pripažįsta padariusi sužalojimÄ , turintį tiesioginį priežastinį ryšį su pastarojo mirtimi.Teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. M 297/10 (04), nustatė, jog N. K. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdos su Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio sužalojimu, kuris komplikavosi Å¡irdies tamponada krauju ir vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę; kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda galėjo bÅ«ti padaryta vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17-20).Nuteistoji apeliaciniame skunde ginčija nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį – kaltę.

Ji teigia nukentėjusįjį N. K. nužudžiusi ne tyčia, bet labai susijaudinusi, dėl neatsargumo ir praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį arba BK 132 straipsnio 1 dalį. Taip pat nuteistoji nurodo N. K. nebuvus jos Å¡eimos nariu.IÅ¡dėstyti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Pirmiausia paneigiami skundo argumentai, kuriais ginčijama aplinkybė nuteistÄ jÄ ir nukentėjusįjį buvus sugyventinius. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (b. l. 67-68) ir teisiamajame posėdyje apeliantė pripažino N. K. buvus jos sugyventinį, su kuriuo gyveno apie septynerius metus.

Tiesa, pastarasis paskutinius keletÄ metų dažnai girtavo, jie pykosi, tačiau ir toliau gyveno. Tokius nuteistosios parodymus teisme patvirtino liudytojas V. A.. Jis teigė, kad I. Č. ir N. K. seniai reikėjo skirtis, nes jie labai dažnai pykosi, taip pat ir dėl pinigų. Liudytojas girdėjo I. Č. buvus iÅ¡varytÄ iÅ¡ namų.Sugyventinių tarpusavio nesutarimus teisme pripažino jų abiejų dukros, nukentėjusioji       Z. B. ir liudytoja V. M. Tiesa, pastaroji nepatvirtino motinos apeliacinio skundo teiginio, jog ji iÅ¡laikė N. K., tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nepadėjo motinai ir jos sugyventiniui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog, jei nukentėjusiojo ir kaltininkės nesietų bendras gyvenimas nesusituokus, bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir neįtikinama, kad dukra materialiai remtų ne tik motinÄ , bet ir girtaujantį įnamį. Kita vertus, ir liudytojas V. A., ir nuteistoji parodė N. K. dirbus laikinus darbus, nors kartais tingėdavus tai daryti. Tai reiÅ¡kia, jog jis nebuvo nuolat iÅ¡laikomas nei liudytojos V. M., nei nuteistosios I. Č., juo labiau kad turėjo pinigų girtauti, o bylos duomenys įrodo, jog dažnai girtaudavo ne tik jis, bet ir nuteistoji.

Beje, nusikaltimas taip pat padarytas, dienÄ jiems abiem su sugėrovais girtavus. Aplinkybę, kad N. K. be I. Č. neturėjo kitos moters, netiesiogiai patvirtino nuteistosios dukra, liudytoja V. M. Atsakydama į klausimÄ ji teisme parodė, jei jis bÅ«tų turėjęs kitÄ moterį, bÅ«tų turėjęs ir kur iÅ¡eiti. Nukentėjusiosios Z. B. santykiai su tėvu nebuvo labai artimi, ji nenorėjo kiÅ¡tis į jo gyvenimÄ , tačiau pripažino ir tėvÄ , ir I. Č. mėgus vartoti alkoholį; kartais pastaroji girta skambindavo bei sakydavo pasiimti tėvÄ .  IÅ¡dėstyti argumentai paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog nuteistoji N. K. priėmė gyventi iÅ¡ gailesčio, ir įrodo teismo nustatytÄ aplinkybę, kad kaltininkė bei jos auka buvo dažnai besipykstantys ir girtaujantys sugyventiniai.

Susiklosčiusi teismų praktika ilgesnį laikÄ kartu gyvenančius sugyventinius, nepriklausomai nuo jų gyvenimo kokybės ir sutarimo, pripažįsta Å¡eimos nariais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, 2K-121/2010 ir kt.). Dėl to teismas teisingai kvalifikavo I. Č. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Nuteistoji teigia nenorėjusi N. K. mirties, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje to ir netvirtina.Teismas nustatė I. Č. veikus netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, jog ji suvokė savo elgesio pavojingumÄ , numatė galimus padarinius ir nors jų nenorėjo, sÄ moningai leido jiems atsirasti. SÄ moningÄ leidimÄ mirtiniems padariniams atsirasti rodo pačios nuteistosios parodymai dėl jos elgesio po nusikaltimo: dÅ«rusi peiliu į krÅ«tinę ji iÅ¡ virtuvės nuėjo į kambarį visiÅ¡kai nesidomėdama, kur pataikė; tik liudytojui V. A. suÅ¡ukus, kad ji nudÅ«rė N. K., sugrįžo pažiÅ«rėti ir, pamačiusi nukentėjusiajam iÅ¡ burnos bėgant putas, nuėjo pas kaimynę praÅ¡yti pagalbos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog neblaivi nuteistoji nužudė taip pat neblaivų N. K. eilinio buitinio konflikto metu.                                     Dėl negalimumo veikos kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį Nuteistosios I. Č. veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip padarytos labai susijaudinus.Nužudymas kvalifikuojamas pagal aptariamÄ požymį tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Å i bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama ekspertizė.Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys (kėsinimasis į asmens gyvybę, sveikatÄ ar turtÄ , smÅ«gių sudavimas ir t. t., taip pat psichinis poveikis, pvz. grasinimas pavartoti smurtÄ , tyčiojimasis ir pan.). Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumÄ bei kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai tai padaroma tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas arba kaltininkas atliko kokius nors pasiruoÅ¡imo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes Å¡ios aplinkybės rodo tokiÄ bÅ«senÄ daugeliu atvejų jam jau praėjus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai aptarta Å¡ioje nutartyje, kad paskutinius keletÄ metų sugyventiniai nuolat konfliktavo, nukentėjusysis prieÅ¡ nuteistÄ jÄ vartojo smurtÄ . Kita vertus, jie abu girtavo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji labai aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo elgesio motyvus (parodymai įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti): bÅ«dama kambaryje ir iÅ¡girdusi, jog virtuvėje N. K. savo draugui V. A. apie jÄ sako negražius žodžius, ji labai supyko, atėjo į virtuvę, čiupo peilį ir visiÅ¡kai negalvodama dÅ«rė; tarp jų nuolat kildavo muÅ¡tynės; jai įėjus į virtuvę ir priėjus prie N. K., Å¡is delnu vienÄ kartÄ nestipriai sudavė į veidÄ , tačiau jokių žymių neliko; tada ji ir dÅ«rė peiliu; ji yra gana Å«maus bÅ«do, greitai supyksta; girtavimo pradžioje tÄ dienÄ N. K. jÄ be jokios priežasties keikdamasis purtė, bet nesužalojo, tik iÅ¡gÄ sdino (b. l. 67-68).

Pirmosios instancijos teisme nuteistoji davė panaÅ¡ius parodymus, tik neakcentavo savo pykčio.    Apeliaciniame skunde I. Č. jau nurodė konflikto metu nukentėjusįjį jÄ puolus, tampius už ramentų, vartojus keiksmažodžius, praÅ¡ius cigarečių ir jai sudavus, o Å¡i gindamasi smogė peiliu.Viso įvykio metu virtuvėje buvęs liudytojas V. A. paneigė nuteistosios teiginius, kad ji dÅ«rė reaguodama į nukentėjusiojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Liudytojas teisme parodė tarp sugyventinių kilus ginÄÄ dėl cigaretės:

I. Č. iÅ¡ cigarečių likučių susisukdavo cigaretę ir rÅ«kydavo, N. K. prie jos prikibo praÅ¡ydamas irgi duoti rÅ«kyti, bet ji nedavė. TÄ dienÄ nukentėjusysis prie sugėrovų yra nuteistÄ jÄ negražiai iÅ¡vadinęs, tačiau tai buvo anksčiau, o betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį tarp sugyventinių buvo tik žodinis konfliktas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo V. A. parodymais. Jis neturi motyvo nuteistÄ jÄ apkalbėti, juo labiau kad tuoj po įvykio jam nustatytas tik 1,31 promilės girtumas (b. l. 47), leidžiantis pakankamai gerai suvokti situacijÄ .

Beje, I. Č. tuo pat metu nustatytas 1,02 promilės girtumas (b. l. 59), t. y. ji buvo panaÅ¡aus alkoholinio apsvaigimo bÅ«senos.   Taigi nustatyta, jog nukentėjusiojo elgesys turėjo tam tikros įtakos nuteistosios veiksmams, tačiau tai nebuvo stresinė situacija, kuri galėjo sukelti staigų labai didelį jos susijaudinimÄ , kadangi konfliktai buvo pastarųjų metų jų gyvenimo kasdienybė, tÄ apeliantė pripažino savo apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pačios nuteistosios apibÅ«dintu savo charakteriu, kad ji yra gana Å«mi ir greitai supykstanti.

BÅ«tent tai ir buvo pagrindinė priežastis, jog ji ne dėl streso ar staigaus labai didelio susijaudinimo, bet dėl savo charakterio savybių, bÅ«dama neblaivi, reagavo į N. K. nederamÄ elgesį jam suduodama tuo, kas pasitaikė po ranka, Å¡iuo atveju peiliu.                                            Dėl negalimumo veikos kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį Netenkinamas nuteistosios I. Č. praÅ¡ymas jos nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ , nes tokiam veikos kvalifikavimui nėra teisinių prielaidų.Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numatė, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti (BK 16 straipsnio 2 dalis).Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, jog elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo iÅ¡vengti.

Toks tikėjimas turi bÅ«ti paremtas objektyvaus pobÅ«džio aplinkybėmis, kurios, apelianto manymu, turi užkirsti keliÄ mirtiniems padariniams. Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jei kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi darydamas veikÄ , ir tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio kito žmogaus mirčiai. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti iÅ¡vengti kito žmogaus mirties, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika atribojama nuo nužudymo netiesiogine tyčia, kai kaltininkas yra abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui dėl savo veikos.Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui kaltininkas nesupranta, jog darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.Å ioje byloje apeliantės smÅ«gis peiliu į krÅ«tinę nukentėjusiajam, įvertinus jos amžių ir gyvenimo patirtį, pakankamÄ iÅ¡silavinimÄ , rodo savo veikos pavojingumo aiÅ¡kų suvokimÄ bei galimų padarinių numatymÄ .

Nenustatytos jokios objektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, turėjusios užkirsti keliÄ mirtiniems padariniams atsirasti. Nėra pagrindo galvoti, kad smÅ«giuodama peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinę – apeliantė galėjo lengvabÅ«diÅ¡kai tikėtis tokių padarinių iÅ¡vengti arba net jų nenumatyti ir nesuprasti savo veikos pavojingumo.                                                      Dėl kitų motyvų Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigė N. K. sudavusi gindamasi, tačiau to neargumentavo ir neprašė veikos kvalifikuoti įvertinus šį aspektÄ , todėl teisėjų kolegija smulkiau nepasisako dėl bÅ«tinosios ginties, tik nurodo, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo, taigi negalima ne tik bÅ«tinoji gintis, bet ir jos ribų peržengimas.

Kita vertus, bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas galimas tik nusikaltimÄ padarius tiesiogine tyčia (BK 28 straipsnio 3 dalis), o pirmosios instancijos teismas nustatė I. Č. veikus netiesiogine tyčia, t. y. nenorėjus N. K. mirties.Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ . Nuteistoji apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad paskirta nedaug didesnė, nei minimali bausmė (terminuotos bausmės vidurkis yra laisvės atėmimas keturiolikai metų) atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežta.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistosios I. Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                            Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                         SvajÅ«nas Knizleris         Jonas Algimantas VenckusÂ