Legislator Case Law & Legislation
bf5b2832-7c4b-4b4e-837c-c507e5aabb30 AI generated

bf5b2832-7c4b-4b4e-837c-c507e5aabb30 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bf5b2832-7c4b-4b4e-837c-c507e5aabb30
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, P. Jaržemskio, sekretoriaujant dalyvaujant ieškovei (apeliantei) Ž. B., ieškovės atstovui advokatui J. Šeškevičiui, trečiojo asmens atstovui O. Kalužinui,

Legislator headnote

AI generated

bf5b2832-7c4b-4b4e-837c-c507e5aabb30 · Vilniaus apygardos teismas: neskelbtini), sesers L. J. gim. (duomenys neskelbtini) anketinius duomenis, darbovietes, pasakoja apie mÅ«sų paimtus kreditus, sÄ skaitų bÅ«klę kaimynams, tyčiojasi iÅ¡ sergančios mamos, kad ji neturinti pinigų savo sÄ skaitoje“, - neatitinka tikrovės ir žemina Ž. B. garbę ir orumÄ . V. L.“; priteisti iÅ¡ atsakovo 100 000 Lt neturtinę žalÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-128-340/11

Procesinio sprendimo kategorija: 26.6; 44.2.4.2; 121.15; 121.18; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, P. Jaržemskio, sekretoriaujant

I. Ulevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei (apeliantei) Ž. B., ieškovės atstovui advokatui J. Šeškevičiui, trečiojo asmens atstovui O. Kalužinui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Ž. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui V. L. dėl garbės ir orumo

gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB bankas „Snoras“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovo V. L. AB banko „Snoras“ prezidentui R. B. adresuotame 2007-10-08 pareiÅ¡kime paskelbti teiginiai: „Tačiau pastaruoju metu JÅ«sų darbuotoja Ž. B. (kuri yra mano kaimynė), naudodamasi tuo, kad yra banko „Snoras“ darbuotoja, sužinojo mano bei mano Å¡eimos narių: mamos E. Å . (duomenys neskelbtini), sesers L. J. (duomenys neskelbtini) anketinius duomenis, darbovietes, pasakoja apie mÅ«sų paimtus kreditus, sÄ skaitų bÅ«klę kaimynams, tyčiojasi iÅ¡ sergančios mamos, kad ji neturinti pinigų savo sÄ skaitoje“ neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę ir orumÄ ; įpareigoti atsakovÄ V. L. per vienÄ savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti AB banko „Snoras“

prezidentui raÅ¡tÄ , kuriame paskelbti šį paneigimÄ : „V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys

neskelbtini), 2007-10-08 pareiškime, adresuotame AB banko „Snoras“ prezidentui R. B.,

paskelbti teiginiai: „Tačiau pastaruoju metu Jūsų darbuotoja Ž. B. (kuri yra mano kaimynė), naudodamasi tuo,

kad yra banko „Snoras“ darbuotoja, sužinojo mano bei mano šeimos narių: mamos E. Š. gim. (duomenys

neskelbtini), sesers L. J. gim. (duomenys neskelbtini) anketinius duomenis, darbovietes, pasakoja apie mÅ«sų paimtus kreditus, sÄ skaitų bÅ«klę kaimynams, tyčiojasi iÅ¡ sergančios mamos, kad ji neturinti pinigų savo sÄ skaitoje“, - neatitinka tikrovės ir žemina Ž. B. garbę ir orumÄ . V. L.“; priteisti iÅ¡ atsakovo 100 000 Lt neturtinę žalÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, dirbo AB bankas „Snoras“ vadybininke. 2007-10-16 AB banke „Snoras“ buvo gautas atsakovo 2007-10-08 datuotas banko prezidentui adresuotas pareiÅ¡kimas. Juo paskleistos neatitinkančios tikrovės, jÄ Å¡meižiančios, žeminančios jos profesinę reputacijÄ , garbę ir orumÄ Å¾inios. PareiÅ¡kimas buvo įvestas į banko elektroninį paÅ¡tÄ , kaip gauta korespondencija ir tapo prieinamas bei žinomas daugeliui banko darbuotojų. RaÅ¡tÄ ieÅ¡kovė atsispausdino bÅ«tent iÅ¡ elektroninio paÅ¡to. Dėl Å¡io raÅ¡to banko vadovybė pareikalavo pasiaiÅ¡kinimo. Dėl prasidėjusių darbovietėje aiÅ¡kinimosi procedÅ«rų; Å¡io Å¡meižto patyrė pažeminimÄ bei didelį stresÄ . PareiÅ¡kimo turinį sudaro kaltinimas, esÄ ji piktnaudžiauja savo tarnybos padėtimi ir sužinojusi atsakovo, jo motinos ir sesers duomenis, darbovietes, pasakojanti apie jų paimtus kreditus, banko sÄ skaitų bÅ«klę atsakovo kaimynams, tyčiojasi iÅ¡ sergančios atsakovo motinos. Minėti atsakovo teiginiai sudaro duomenis, žinias, nes jas galima patikrinti pagal tiesos kriterijus, remiantis CPK 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nurodė, kad iki minėto pareiÅ¡kimo pavieÅ¡inimo, net nežinojo ir nebuvo girdėjusi apie atsakovÄ bei jo artimuosius. Apie 15 metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir nėra atsakovo kaimynė. Atsakovo kaltinimas yra labai sunkus ir diskredituoja jos profesinę reputacijÄ . Todėl minėtas atsakovo raÅ¡tas yra specialus jos, kaip žmogaus, vardo pažeminimas, juo siekiama kuo skaudžiau įžeisti ir užgauti. Atsakovo pareiÅ¡kimu paskleistas Å¡meižtas ieÅ¡kovę nepaprastai sukrėtė, ji patyrė gilų stresÄ , labai paÅ¡lijo jos sveikata. IlgÄ laikÄ negalėjo dirbti ir turėjo gydytis. Visa tai sukėlė didelių nepatogumų buityje, darbe, nepatogumų patyrė ir jos Å¡eima. Todėl atsakovo paskleistomis žiniomis jai padaryta ne tik fizinė sveikatai, bet ir moralinė žala, kuriÄ ieÅ¡kovė įvertina 100 000 Lt. Paskleidęs jos kaip žmogaus ir banko darbuotojo garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius, atsakovas juos turi atitinkamu bÅ«du paneigti.

Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. rudenį moteris, prisistatanti AB bankas „Snoras“ darbuotoja Ž. B. (kaip vėliau sužinojo jos pavardė A. K. ir ji yra banko „Snoras“ darbuotojos Ž. B. sesuo) pradėjo kaimynams ir jos motinos bendradarbiams girdint, įžeidinėti jį ir jo motinÄ , pasakodama faktus apie jų asmeninį gyvenimÄ , paimtus iÅ¡ bako „Snoras“ kreditus, sÄ skaitų bÅ«klę, įžeidinėti jo motinÄ , sakydama, kad ji sÄ skaitoje neturinti pinigų. Kadangi tos moters vardo nežinojo, tačiau žinojo, kad ji gyvena kartu su motina kaimynystėje, nuėjęs pas jos motinÄ , paklausė, ar kas iÅ¡ jų Å¡eimos narių dirba banke „Snoras“. Buvo atsakyta, kad banke „Snoras“ dirba dukra Ž. B.. Suprasdamas, kad tokia skleidžiama apie jo Å¡eimÄ informacija gali bÅ«ti lengvai prieinama banko darbuotojams, raÅ¡tu kreipėsi į banko prezidentÄ , kad patikrintų jo įtarimus. Todėl tai darė sÄ Å¾iningai, siekdamas apginti savo ir savo Å¡eimos teises ir norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ , o jokiu bÅ«du nenorėdamas pažeminti ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . 2007-10-30 gavo banko „Snoras“ raÅ¡tÄ , kuriame

nurodyta, kad banke buvo atliktas tyrimas ir vadybininkė Ž. B. buvo įspėta dėl atsakomybės už klientų

duomenų platinimÄ . Savo raÅ¡tÄ banko prezidentui siuntė registruotu laiÅ¡ku ir neprašė jo patalpinti į banko elektroninį paÅ¡tÄ , todėl už jo iÅ¡platinimÄ elektroniniu paÅ¡tu nėra atsakingas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad toks raÅ¡tas iÅ¡ viso buvo patalpintas elektroniniame paÅ¡te. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai savo susirgimus sieja su bankui pateiktu raÅ¡tu. Nurodė, kad sÄ Å¾iningas kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. Savo pareiÅ¡kime jis tik iÅ¡sakė prielaidÄ , kad banko darbuotoja paskleidė jo ir jo Å¡eimos asmeninius duomenis bei prašė banko tai patikrinti. Kadangi banko atsakyme buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė yra įspėta dėl atsakomybės už klientų duomenų platinimÄ , tai iÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo pareiÅ¡kime minėti faktai dalimi pasitvirtino.

Tretysis asmuo AB bankas „Snoras“ prašė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu buvo įsipareigojusi saugoti konfidencialiÄ informacijÄ . Atsakovas 2007-10-08 raÅ¡tu kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu užtikrinti jo ir jo Å¡eimos narių duomenų ir kitos informacijos, esančios banke konfidencialumÄ . Jis įtarė, kad tuometinė banko darbuotoja Ž.

B. atskleidė tretiesiems asmenims konfidencialiÄ informacijÄ apie jį ir jo Å¡eimos narius. Bankas, reaguodamas į kliento pareiÅ¡kimÄ ir įtardamas galimÄ drausmės pažeidimÄ atliko tyrimÄ . Tyrimo metu nepavyko nustatyti, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi konfidencialumo įsipareigojimus, ji buvo tik įspėta dėl atsakomybės už klientų duomenų platinimÄ . PaaiÅ¡kino, kad banke veikia automatinė informavimo sistema ir įgaliotiems darbuotojams yra praneÅ¡ama apie gautÄ ir iÅ¡siųstÄ korespondencijÄ . Atsakovo pareiÅ¡kimas buvo siųstas tik tam tikriems įgaliotiems darbuotojams; turėjusiems teisę jį gauti pagal savo pareigas. Tiek atsakovas, tiek bankas pasinaudojo įstatymo suteiktomis teisėmis, o bankas vykdė įstatymo numatytÄ pareigÄ , todėl banko veiksmai laikytini teisėtais.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-03-09 sprendimu ieškovės ieškinį atmesti; priteisė iš ieškovės Ž. B. 1

500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo V.

L. naudai. Vadovaudamasis CK 2.24 str. teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimo faktÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nuo 2001-11-26 dirbo AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo klientų aptarnavimo skyriaus taupomojo skyriaus vadybininke; pagal savo pareiginius nuostatus, dirbdama banke įsipareigojo užtikrinti klientų ir interesantų paslapčių apsaugÄ ; be to, įsipareigojo saugoti banko komercines paslaptis, banko klientų operacijų bei sÄ skaitų slaptumÄ . Atsakovas, bÅ«damas AB bankas „Snoras“ klientu, kreipėsi į banko prezidentÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti jo teisių pažeidimo faktÄ ir imtis priemonių užtikrinti jo asmens duomenų saugumÄ . Atsakovas, manydamas, kad banko darbuotoja pažeidžia jo duomenų saugojimo tvarkÄ , turėjo teisinį pagrindÄ kreiptis į jį aptarnaujantį bankÄ , įgyvendindamas savo teises bei teisėtus

interesus pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 str. nuostatas. Įgyvendinamas savo teises atsakovas taip pat kreipėsi ir į

Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ . Todėl toks atsakovo kreipimasis į ieÅ¡kovės darbdavį buvo sÄ Å¾iningas, pagrįstas ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas konstatavo, jog pagal teismų formuojamÄ praktikÄ sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindÄ kreiptis į kompetentingÄ valstybės institucijÄ (pareigÅ«nÄ ) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiÅ¡kimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigÅ«nams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei Å¡i informacija pareigÅ«nų nėra praneÅ¡ama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiÅ¡kimo tyrimu, žinojimu)

asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-56/2004). Nors minėta teismų praktika yra nurodyta tuomet, kai asmuo

kreipiasi į valstybines institucijas, ji pagal analogijÄ taikytina ir tuo atveju, kuomet asmuo kreipiasi į privatų asmenį, Å¡iuo atveju banko įstaigÄ . Banko įstaiga Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme yra laikytina duomenų tvarkytoja. Todėl tretysis asmuo, kaip duomenų valdytojas, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 str. nuostatomis, iÅ¡tyrė atsakovo pareiÅ¡kimÄ ir pateikė atsakymÄ . Tiek tretysis asmuo, tiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pažeidimų, jog asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi pažeidžiant įstatymus nenustatė. Byloje nėra duomenų, kad 2007-10-08 pareiÅ¡kimo turinys trečiojo asmens bÅ«tų paskleistas tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurie bÅ«tų nesusiję su pareiÅ¡kimo nagrinėjimu. Visi asmenys, kurie apie minėtÄ atsakovo pareiÅ¡kimÄ buvo informuoti, tokiÄ teisę turėjo pagal savo einamas pareigas, kadangi pagal savo pareiginius nuostatus turėjo atlikti atsakovo pareiÅ¡kimo tyrimÄ . Byloje nėra nustatyta, kad trečiojo asmens darbuotojai pareiÅ¡kimo turinį bÅ«tų atskleidę kitiems banko darbuotojams, kurie buvo nenusiję su pareiÅ¡kimo tyrimu, ar visai paÅ¡aliniams tretiesiems asmenims. Todėl teismas konstatavo, kad žinių paskleidimo faktas byloje nėra nustatytas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovas 2007-10-08 pareiÅ¡kimu AB banko „Snoras“ prezidentui nepaskleidė ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių. Nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobÅ«džio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobÅ«džio žinių paskleidimas. Dėl to teismas sprendė, kad kiti ieÅ¡kinio argumentai bei byloje esantys įrodymai, yra neaktualÅ«s nagrinėjamo ginčo atveju, ir dėl jų nepasisakė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimÄ ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantės nuomone, teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybių, neanalizavo ir nevertino bylos įrodymų visumos, kai kurių įrodymų be jokių motyvų neanalizavo, todėl pažeidė CPK 185 str. 1 d.,

263 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2, 3 p. nuostatas. Nurodo, jog teismas nemotyvavo, kodėl atsakovo kreipimÄ si į banko „Snoras“ prezidentÄ laiko sÄ Å¾iningu ir pagrįstu. Apeliantės vertinimu, atsakovas pareiÅ¡kime iÅ¡reiÅ¡kė ne kokį nors manymÄ , nuomonę, o nurodė kategoriÅ¡kus teiginius, kad apeliantė piktnaudžiauja savo tarnyba banke. Nurodo, jog Å¡ių žinių atitikimÄ tikrovei galima patikrinti CPK 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kad nepiktnaudžiavo darbo padėtimi posėdžių metu pripažino ir atsakovas, ir bankas; žinių neatitikimas tikrovei pripažintas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Todėl teismas neturėjo pareiÅ¡kimo duomenų vertinti kaip atsakovo „manymo“. Tai prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai – Senato 1998-05-15 nutarimas Nr. 1; 2008-06-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-331/2008 ir kt. Nurodo, jog kategoriÅ¡kais teiginiais atsakovas pažemino apeliantę kaip banko darbuotojÄ ir kaip žmogų, pakenkė kaip banko darbuotojos profesinei ir kaip žmogaus reputacijai. Nurodo, jog teismas sprendime neatsižvelgė į faktÄ , kad prieÅ¡ kreipdamasis į banko prezidentÄ atsakovas žinojo, kad apeliantė jokių jo ir jo Å¡eimos asmens duomenų

kaimynams neskleidė, nesityčiojo, kad žinojo A. K. kaip A. K., o ne kaip banko darbuotojÄ Å½. B.. Nurodo, jog atsakovo motina ir sesuo buvo

ne banko „Snoras“ klientės, o UAB „Snoro lizingas“ klientės, todėl prie jų duomenų apeliantė neturi galimybės prieiti. Laiko, kad nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo aiÅ¡kų piktnaudžiavimÄ savo teise, jo piktavaliÅ¡kÄ siekį apÅ¡meižti banko darbuotojÄ , jai pakenkti; atsakovas pagal CK 1.137 str. 3 d., 6.246 str.

1 d.; 2.24 str. 1, 3 d.; 6.250 str. turi atsakyti už tokius nesÄ Å¾iningus veiksmus, pažeminusius apeliantės garbę ir orumÄ , atlyginti jais padarytÄ Å¾alÄ . Nurodo, kad suformuota dėl garbės ir orumo gynimo teismų praktika asmens kreipimosi dėl pažeistų teisių bei interesų gynimo taikymo sferos neiÅ¡plečia privačiam sektoriui. Atsakovo apskleisti sunkÅ«s Å¡meižikiÅ¡ki kaltinimai sukėlė gilius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , stresÄ , sveikatos paÅ¡lijimÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ ir sÄ Å¾iningai norėdamas apginti savo ir savo Å¡eimos teises, atsakovas nėra pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų žinių paskleidęs, t. y. iÅ¡platinęs tretiesiems asmenims, kadangi pareiÅ¡kimÄ siuntė registruotu paÅ¡tu. Tai pat pareiÅ¡kime pavartoti iÅ¡sireiÅ¡kimai jokiu bÅ«du nėra ieÅ¡kovę žeidžiantys ar žeminantys jos garbę ar orumÄ . Taip pat nemano, kad paminėti faktai neatitinka tikrovės, kadangi bankas „Snoras“ ieÅ¡kovę įspėjo, t. y. turėjo jos veiksmams tam tikrų priekaiÅ¡tų.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185,

263 str.).

Ieškovė (apeliantė) kreipėsi su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, savo reikalavimo įstatyminiu pagrindu nurodė CK

2.24 str. 1, 3 d. bei 6.250 str. normas, t. y. savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose

nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus

bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę)

gali atsirasti, jeigu yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti: atsakovo neteisėti veiksmai (ar neveikimas); turtinės ar neturtinės žalos atsiradimo faktas; priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; atsakovo kaltė. Pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sÄ lyga, iÅ¡skyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigÄ atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėtais veiksmais, todėl nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi bÅ«ti įvertintas atsakovo veiksmų (pareiÅ¡kimo AB bankas „Snoras“ pateikimo) teisėtumas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo pareiÅ¡kimas AB bankas „Snoras“ buvo sÄ Å¾iningas, kad jis, manydamas, kad banko darbuotoja pažeidžia jo asmeninių duomenų saugojimo tvarkÄ , turėjo teisinį pagrindÄ kreiptis į jį aptarnaujantį bankÄ , įgyvendinamas savo teises pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 str. Atsakovo veiksmų neteisėtumÄ apeliantė grindžia tuo, kad atsakovas savo pareiÅ¡kime ne iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, bet paskleidė tikrovei neatitinkančius faktus, teigdamas, jog ji pasinaudojo savo tarnyba banke, sužinojo ir skleidė atsakovo ir jo Å¡eimos narių anketinius duomenis ir pan. Be to, apeliantės vertinimu, sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti pripažintas asmens kreipimasis dėl pažeistų teisių gynimo į valstybės institucijas, tačiau tokia Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika netaikoma privatiems teisės santykių subjektams; tai, kad atsakovas nesikreipė į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ ar kitÄ valstybės institucijÄ , parodo jo nesÄ Å¾iningumÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Atsakovas yra AB bankas „Snoras“ klientas – bankas suteikė jam paskolÄ ; paskolos sutartimi bankas užtikrina visiÅ¡kÄ gautos informacijos slaptumÄ ir įsipareigojo neperduoti jos tretiesiems asmenims be paskolos gavėjo sutikimo (paskolos sutarties 22 punktas, b.l. 90), t. y. bankas atsakovo atžvilgiu yra ne tik paskolos davėjas, bet ir jo asmens duomenų tvarkytojas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (2003-01-21 įst. red. IX-1296) prasme.

IeÅ¡kovė (apeliantė) dirbo taupomojo banko skyriaus vadybininke; jos pareiginiuose nuostatuose buvo numatyta jos pareiga saugoti banko, jo darbuotojų ir klientų, ir interesantų paslaptis (nuostatų 5.5 punktas, b.l. 76); pareiga saugoti banko komercines paslaptis, banko klientų operacijų bei sÄ skaitų slaptumÄ numatyta ir jos darbo sutartyje (b.l 105). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 str. 1 d. numato asmens duomenų subjekto teisę žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymÄ . Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas, turėdamas pagrindo manyti, kad banko darbuotoja skleidžia informacijÄ apie jo banke turimas sÄ skaitas, jų bÅ«klę, kitus skolinius įsipareigojimus be jo sutikimo, kreipėsi su pareiÅ¡kimu į banko vadovybę sutinkamai su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.

Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimÄ ) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iÅ¡ duomenų valdytojo gavimo dienos (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 str. 4 d.), taigi apeliantė klysta, kad atsakovas privalėjo kreiptis dėl jos tariamai neteisėtų veiksmų ne į jos darbdavį, bet į kompetentingÄ institucijÄ (Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ ). Ji nėra atsakovo asmens duomenų valdytoja Asmens duomenų apsaugos įstatymo prasme, su atsakovu sutartinių santykių neturėjo ir saugoti jo asmens duomenis jam nebuvo įsipareigojusi; dėl duomenų valdytojo – banko, veiksmų atsakovas buvo pateikęs skundÄ Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (b.l. 131).

Skundo argumentas, kad teisėtu ir sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti pripažintas tik kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo, atmetamas.

Vertinant atsakovo kreipimosi dėl savo pažeistų teisių gynimo teisėtumÄ , reikÅ¡minga ne tai, ar asmens duomenų paskleidimo faktas po patikrinimo pasitvirtino ar nepasitvirtino, bet tai, ar kreipimosi metu atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog jo teisė pažeidžiama, ar jis sÄ Å¾iningai pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise kreiptis į duomenų valdytojÄ , nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali bÅ«ti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 str. prasme. Å iuo aspektu svarbu įvertinti kreipimosi faktines aplinkybes ir tikslus. Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad tarp atsakovo ir kaimynės A. K., ieÅ¡kovės sesers, buvo kilęs buitinis konfliktas. Apklausta liudytoja, A. K. patvirtino konfliktinių santykių su

atsakovu faktÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino, kad konfliktų metu A. K. buvo prisistačiusi banko „Snoras“

darbuotoja Ž. B., skleidė duomenis apie paskolos paėmimo faktÄ , jo sesers paimtus lizingus, sakė, kad jo

motina sÄ skaitoje neturi pinigų. Liudytojos J. Å . (atsakovo motina), D. N. (darželio, kur dirba J. Å ., vedėja) ir R. J. (J.

Å . kaimynė) patvirtino, kad konfliktų metu tokie duomenys buvo minimi, t. y. teismas pagrįstai nustatė, jog informacija apie atsakovo turimas sÄ skaitas ir skolinius įsipareigojimus bankui buvo platinama tarp atsakovo kaimynų, atsakovo motinos J. Å . darbovietėje. Bylos faktinės aplinkybės nurodo, kad atsakovas turėjo pagrindo kreiptis į bankÄ su pareiÅ¡kimu dėl jo asmens duomenų apsaugos užtikrinimo. Apeliantė teigia, kad kreipimosi metu atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes kreipimosi metu žinojo, jog A. K. ir Ž. B. nėra tas pats asmuo, kad ieÅ¡kovė jokių jo asmens duomenų kaimynams neskleidė, iÅ¡ motinos nesityčiojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos paėmimo faktas, asmens sÄ skaitų bÅ«klė priskiriami prie asmens duomenų (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 2 str. 1 p.); tokio pobÅ«džio informacija prieinama banko darbuotojams. Tam, kad pripažinti, jog asmuo sÄ Å¾iningai kreipėsi į ieÅ¡kovės darbdavį, pakanka nustatyti, jog atsakovo prielaidos apie informacijos Å¡altinį turėjo pagrindo; ar pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti faktai po patikrinimo pasitvirtino ar ne, atsakovo kreipimosi teisėtumo įvertinimui neturi reikÅ¡mės, todėl Å¡is apeliantės argumentas atmetamas.

Apeliantės argumentai apie tai, kad atsakovo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti faktai, o ne jo nuomonė, kad jų atitikimÄ tikrovei galima patikrinti CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino Å¡ių faktų neatitikimÄ tikrovei ir neturėjo pagrindo traktuoti juos kaip atsakovo „manymo“ ir pan. atmetami. Kaip jau buvo minėta, esminis nagrinėjamos bylos momentas – atsakovo kreipimosi į ieÅ¡kovės darbdavį teisėtumo įvertinimas. Teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, taip pat nustatė, kad žinių paskleidimo nebuvo, nes su atsakovo pareiÅ¡kimo turiniu susipažino tik banko darbuotojai, kurie pagal pareigas turėjo tirti klientų skundus ir pareiÅ¡kimus. Nustačius, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį ir neturėjo teisinio pagrindo analizuoti, ar atsakovo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai yra nuomonė ar žinia, ar atitinka tikrovei ir t.t. Apeliantė klaidingai teigia, jog teismas sprendime įvertino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos informacijos tikrumÄ â€“ teismas tik nurodė, jog tretysis asmuo (AB bankas „Snoras“) ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pažeidimų, tvarkant atsakovo asmens duomenis nenustatė; jokių savarankiÅ¡kų vertinimų teismas nedarė ir neturėjo pagrindo daryti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apeliantės valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 220) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ Ž. B. 8,40 Lt (aÅ¡tuonis litus, 40 centų) dokumentų siuntimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                          T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                               R.

Gudžiūnienė

                                                                                                           P.

Jaržemskis

          Â