bf58ffd6-b07c-4c2c-8eeb-d30b7fcf1632 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-396/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48808-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.6; 1.2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai ZieniÅ«tei, nuteistojo S. N. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ â€“ laisvės atėmimo bausme Å¡eÅ¡iolikai metų; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme deÅ¡imčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir S. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iolikai metų. Bausmę pirmus penkerius metus paskirta atlikti kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 10 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, nuteistasis S. N. pripažintas pavojingu recidyvistu. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R.

S. (R. S.) ir S. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir S. A., 2018 m. spalio 10 d. paros pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku tarp 0–06 val., apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir Å¡alia minėto namo, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų, sumušė E. Ž., suduodami jam daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko E. Ž. buvo padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkantys kÅ«no sužalojimai: masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veido deÅ¡inėje pusėje, iÅ¡sidėsčiusi kaktos, antakio, smilkinio ir skruosto srityse su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose, vienoje plokÅ¡tumoje iÅ¡sidėsčiusi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje kaktos, antakio, akiduobės iÅ¡orinio kraÅ¡to projekcijos ir skruosto srityse su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose, smulki netaisyklingos formos poodinė kraujosruva deÅ¡inio ausies kauÅ¡elio virÅ¡utinėje dalyje vijoklio srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva visame kairiame ausies kauÅ¡elyje ir kairiame užausyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose virÅ¡ugalvio užpakalinėje srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, netaisyklingos formos poodinė ir pogleivinė kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkÅ«nės iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to pamatinės falangos ir krumplio užpakaliniuose pavirÅ¡iuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje II delninio sÄ nario projekcijoje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, trys smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose ir kairėje plaÅ¡takoje, smulkus iÅ¡ilginės juostos formos pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kairiame krÅ«tinės lÄ stos Å¡one, netaisyklingos formos pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas kairiame klubo Å¡one klubakaulio sparno priekinio virÅ¡utinio dyglio projekcijoje, smulkÅ«s pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai kairio krÅ«tinės lÄ stos Å¡ono užpakalinėje srityje, stuburo juosmeninių slankstelių geterinių ataugų projekcijoje ir kryžmens srityje, smulkÅ«s pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai abiejų alkÅ«nių užpakaliniuose pavirÅ¡iuose ir abiejų kelių priekiniuose pavirÅ¡iuose bei kairės pėdos priekiniame pavirÅ¡iuje, daugybinių įstrižos krypties brÅ«kÅ¡nių pavidalo pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, smulkios kastinės žaizdos liežuvio galo kraÅ¡tuose su kraujosruvomis liežuvio raumenyse.

Tokiu bÅ«du, S. N., S. A. ir R. S. sukėlė E. Ž. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo. 1.2. S. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad po E. Ž. sumuÅ¡imo, 2018 m. spalio 10 d. paros pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku tarp 0–06 val., Å¡alia miÅ¡kelio ir miÅ¡kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), į pietvakarių pusę nuo K. plento ir L. gatvės susikirtimo vietos, su savimi turėtu peiliu sudavė E. Ž. ne mažiau Å¡eÅ¡iolika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas jam Å¡eÅ¡iolika durtinių-pjautinių žaizdų: 2 kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krÅ«tinės kairėje pusėje bei 1 kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimais, sužalojimų sukeltais Å«miu nukraujavimu į kairę pleuros ertmę bei į iÅ¡orę, oro sankaupa kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimu ir sunkiu trauminiu hemoraginiu Å¡oku; masyviÄ pjautinę žaizdÄ kaklo priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinėje dalyje su skersai pilnai nupjautomis gerklų abiejų skydinių kremzlių virÅ¡utinėmis dalimis, antgerklio sužalojimu ir atsivėrusia rykle;

žemiau jos esančiÄ 1 ilgÄ pjautinę odos ir paodės žaizdÄ ; 5 pjautines odos žaizdas kaklo priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje; durtinę-pjautinę odos žaizdÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje; aklinÄ (nekiauryminę) durtinę-pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakalinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje; aklinÄ durtinę-pjautinę žaizdÄ kairės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje; iÅ¡ilginę pjautinę odos žaizdÄ krÅ«tinės apatinėje dalyje ir pilvo pakrÅ«tinio srityje vidurio linijos projekcijoje; pjautinę odos žaizdÄ deÅ¡inio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje; pjautinę odos žaizdÄ deÅ¡inės blauzdos virÅ¡utinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje ir linijinį odos įbrėžimÄ deÅ¡inės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje, dėl ko nuo daugybinių kiauryminių durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos sužalojimų su kairio plaučio sužalojimais, kurie sukėlė Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ kairę pleuros ertmę bei į iÅ¡orę, oro sankaupÄ kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimÄ ir sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ , E. Ž.

įvykio vietoje netrukus mirė. Tokiu būdu, S. N. tyčia itin žiauriai nužudė E. Ž. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. 2.1. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2.2. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodė, jog nukentėjusiajam peiliu dūrė šešis kartus, tačiau galėjo būti ir šešiolika dūrių, nes buvo šoko būsenos ir tiksliai negali prisiminti, kiek įvykio metu dūrė nukentėjusiajam.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad negali suvokti ir paaiškinti savo būsenos įvykio metu, todėl labai išgyvena dėl padarytų nusikaltimų.

3. Apeliacinio proceso metu gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinio teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. N. kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos bei teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos taip pat nenustatyta.

5. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistasis S. N. neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri tik dėl Å¡velnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam S. N., neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

7. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį. Apeliacinis teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iÅ¡ uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiÅ¡kia tuo, jog teismas turi skirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai.

Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymÄ bei individualias bylos aplinkybes atitinkančiÄ bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

8. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. N. inkriminuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , BK 140 straipsnio 1 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. padarė tyčinius labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys), teistas, baustas administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai bei į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, konstatuotina, jog S. N. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta bausmė, yra teisingos.

9. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:

1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-942/2017;

Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumÄ ir suteikia teismui galimybę Å¡velninti tokio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014 ir kt.).

10. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis S. N. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡ dalies pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , faktines aplinkybes, t. y. dėl E. Ž. sumuÅ¡imo ir sudavimo peiliu Å¡eÅ¡is smÅ«gius. Tačiau neigia sudavęs kitus (dar dvylika) smÅ«gius peiliu. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad galėjo suduoti peiliu ir Å¡eÅ¡iolika kartų, tačiau įvykio metu buvo Å¡oko bÅ«senos ir tiksliai negali prisiminti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis po sužalojimų peiliu, nukentėjusįjį E. Ž. paliko gulėti nuoÅ¡alioje vietoje, miÅ¡ke, o pats iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino, ir nesiėmė jokių priemonių suteikti pagalbÄ ar jÄ iÅ¡kviesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios pirmiau įvertintos aplinkybės rodo, kad nuteistasis S. N. nužudė E. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia, dėl to nuoÅ¡irdžiai nesigaili ir kritiÅ¡kai nevertina Å¡io savo poelgio, o tik formaliai bando palengvinti savo padėtį.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino S. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

11. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu S. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , t. y. taip pat už tyčinį nužudymÄ (t. 3, b. l. 80–83). Skundžiamu nuosprendžiu S. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , t. y. už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , bÅ«nant recidyvistu ir turint neiÅ¡nykusius teistumus. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad S. N. yra agresyvus, sistemingai girtauja bei daro administracinius nusižengimus.

Akivaizdu, kad S. N. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, nes nuteistasis dėl to jokių išvadų nedaro. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bausmės sušvelninimui, nenurodo. Tačiau, akivaizdu, kad S. N. yra pavojingas visuomenei, nes skundžiamu nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, o pirmuosius penkerius metus, bausmę atliekant kalėjime.

Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. N. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , paskyrė sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri yra didesnė už vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, asmenybės pavojingumui, nėra akivaizdžiai per griežta, todėl jos Å¡velninti nėra pagrindo.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. N. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra individualizuotos, o subendrinta galutinė bausmė, negali bÅ«ti pripažinta per griežta, todėl jos Å¡velninti nėra pagrindo, nes Å¡ios bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Kęstutis Jucys Linas Žukauskas