bf5632e5-ddab-4a40-8cdc-35e00f4a700b · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-15-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00309-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1145-439/2020 pagal ieÅ¡kovo A.

J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo.

Teismo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 8374,00 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 15000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, 5 % procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017-01-09 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėja ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė jam įtarimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovas įtariamas buvo tuo, kad esÄ 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V.

L., G. E., Ž. Å ., Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tyčia – G. E. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW330D, v/n (duomenys neskelbtini) tik iÅ¡lipusiam G. J. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , bei kartu su kitais įspyrė G. J. 4-6 kartus į abu Å¡onus, taip sumušė nukentėjusįjį G. J., sukeldamas jam fizinį skausmÄ ; ieÅ¡kovas kartu su kitais kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) tik iÅ¡lipusiam L.

K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį L. K., sukeldamas fizinį skausmÄ ; po to V. L. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMX 330D, v/n (duomenys neskelbtini) lipančiam B. E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį B. E., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ karto po to, Ž. Å . spardė, daužė ir apgadino automobilį BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį B. E., padarė nukentėjusiajam B. E. bendrÄ 420,81 Eur turtinę žalÄ .

3. IeÅ¡kovas nurodė, jog tÄ pačiÄ dienÄ buvo apklaustas įtariamuoju, davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, kad įtarime nurodytÄ naktį (duomenys neskelbtini), nebuvo, kad Å¡ioje vietoje paskutinį kartÄ buvo maždaug prieÅ¡ trejus metus iki įtarime nurodyto vakaro, tikrai nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu yra įtariamas. Taip pat nurodė, kad tÄ vakarÄ leido su mergina, buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), o grįžęs buvo su ta pačia mergina (duomenys neskelbtini).

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad tuo metu, kai jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas, manė, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliekančios institucijos sÄ Å¾iningai suklydo jam pareiÅ¡kiant įtarimÄ , buvo įsitikinęs, kad bus iÅ¡samiai patikrinti ieÅ¡kovo nurodyti faktai ir klaida bus iÅ¡taisyta. 2017-04-14 ieÅ¡kovas gavo prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir tikėjosi, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui įtarimas buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai.

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017-05-03 vėl buvo pakviestas įtariamojo apklausai ir jam buvo pareikÅ¡tas jau kitas įtarimas, kad ieÅ¡kovas ir V. L., tariamai veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , esÄ jie 2016 m. lapkričio 5 d. naktį, apie 3 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V. L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės; S. B. atsistojus, V. L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ jai į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu metu ieÅ¡kovas esÄ tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

6. IeÅ¡kovas nurodė, jog dar kartÄ davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus apie tas pačias ankstesnėje apklausoje nurodytas aplinkybes, nes nieko daugiau paaiÅ¡kinti negalėjo. IeÅ¡kovas nurodė, jog suprato, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos netiria jo nurodytų aplinkybių, todėl ieÅ¡kovo interesus ginanti advokatė pareiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo medžiagoje praÅ¡ymÄ dėl detalesnio tyrimo atlikimo, prašė atlikti procesinius veiksmus, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo apklausose nurodytas aplinkybes, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Å .) prokuroras visus gynėjos praÅ¡ymus atmetė, o bylÄ su kaltinamuoju aktu perdavė į teismÄ .

7. IeÅ¡kovas nurodė, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuosekliai nurodė visas aplinkybes, kad tÄ naktį, kuri nurodyta pareikÅ¡tame įtarime, tikrai nebuvo (duomenys neskelbtini), o buvo (duomenys neskelbtini), su drauge, kad kito kaltinamojo V. L. nepažįsta ir su juo bendrai neveikė. Pirmosios instancijos teismui teikė papildomus įrodymus, tačiau teismas ieÅ¡kovo parodymų neiÅ¡girdo, pateiktų įrodymų nevertino ir ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir V. L.. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir V. L. solidariai buvo priteista nukentėjusiajai L. A. 1000,00 Eur, nukentėjusiajai S. B. 1200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat solidariai priteista 200,00 Eur proceso iÅ¡laidų valstybės naudai.

8. IeÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė Klaipėdos apygardos teismui. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, aiÅ¡kinamos visos aplinkybės, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetė. IeÅ¡kovas nurodė, kad įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, (duomenys neskelbtini) 2018-08-01 atleido jį iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigÅ«nas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymÄ arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimÄ ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ).

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendis buvo įvykdytas, ieÅ¡kovas sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ . Nukentėjusiosios vykdomuosius raÅ¡tus pateikė vykdyti antstoliui, kuris nuosprendžiu priteistas sumas iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ nuteistojo V. L., nes pastarojo sÄ skaitoje buvo lėšų.

9. IeÅ¡kovas nurodė, kad kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ . 2019-03-13 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. AntrÄ kartÄ apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ , vėl buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamoje byloje Nr. 1A-148-380/2019 2019-10-24 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį – ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, neįrodžius, kad ieÅ¡kovas dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ; nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius atmetė; nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo proceso iÅ¡laidų valstybės naudai; bylÄ perdavė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti; tuo pačiu nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas ir V.

L.. (duomenys neskelbtini) įsakymu ieÅ¡kovas buvo grÄ Å¾intas į vidaus tarnybÄ .

10. IeÅ¡kovas nurodė, kad įtarimas jam buvo pareikÅ¡tas ir jis buvo nuteistas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminį tyrimÄ atlikę policijos pareigÅ«nai ir prokuroras, prižiÅ«rėjęs šį ikiteisminį tyrimÄ , grubiai ir iÅ¡ esmės pažeidė BPK normas, reglamentuojančias asmens atpažinimÄ , procesinius veiksmus atliko nekvalifikuotai, atmestinai, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir kardomoji priemonė pritaikyta, nesant pagrįstam pagrindui.

Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieÅ¡kovo baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, reglamentuojančius teisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , teisingų ir pagrįstų iÅ¡vadų bÅ«tinybę. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog jo elgesyje nebuvo absoliučiai jokių veiksmų, kuriais jis bÅ«tų sudaręs bent minimalias prielaidas jo atžvilgiu pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . PrieÅ¡ingai, nuo pirmosios apklausos ieÅ¡kovas buvo atviras, nuoseklus ir nuoÅ¡irdus, norėjo, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos kuo greičiau iÅ¡siaiÅ¡kintų tikrÄ sias įvykio aplinkybes.

IeÅ¡kovas nuo pradžios nuosekliai teigė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo vietoje tuo metu nebuvo ir nėra susijęs su nusikaltimu ar kitu asmeniu, kuris buvo laikomas ieÅ¡kovo bendrininku. IeÅ¡kovo vertinimu, konstatavus, kad nuo pat pradžios teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai ir teismai nepakankamai rÅ«pestingai ir atsakingai organizavo baudžiamÄ jį procesÄ ir nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , taip pažeidė ieÅ¡kovo teises, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo teisę į Å¡io baudžiamojo proceso metu turėtų iÅ¡laidų, kaip turtinės žalos, atlyginimÄ .

Iš viso per laikotarpį nuo 2016-12-27 (pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo) už advokatės teisines paslaugas ieškovas sumokėjo 3900,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad tai yra realiai patirtos, objektyvios ir būtinos išlaidos, kurios pripažintinos ieškovui padaryta turtine žala ir ši žala priteistina iš atsakovės.

11. IeÅ¡kovas nurodė, jog kai 2018-07-30 buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-458/2018 ir įsiteisėjo 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-999/2018, jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas uždarbis po atskaitymų sudarė 35,23 Eur per vienÄ darbo dienÄ . Ä®siteisėjus Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-999/2018, (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymÄ ir atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ ir ieÅ¡kovas neteko uždarbio.

Dėl neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimo ir atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, ieÅ¡kovas patyrė didelį stresÄ ir iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovas nurodė, kad pradėjo ieÅ¡kotis darbo, buvo įraÅ¡ytas į Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento jaunimo užimtumo skyrių, tačiau atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos pakeitė kitų žmonių požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ ir kurį laikÄ jis jokio darbo negavo. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 negavo pajamų iÅ¡ vidaus tarnybos, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvęs atleistas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad darbÄ gavo nuo 2019-02-04, nuo to laiko gavo darbo užmokestį. IeÅ¡kovo vertinimu, iÅ¡ atsakovės priteistina turtinė žala, t. y. netiesioginiai nuostoliai dėl negautų pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 (imtinai), t. y. už 127 darbo dienas negautas uždarbis – netiesioginiai nuostoliai, sudaro 4474,00 Eur; Å¡i suma laikoma jo patirta turtinė žala dėl negauto uždarbio ir Å¡iÄ sumÄ turi atlyginti atsakovė.

12. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri grindžiama trimis aspektais: neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, nes realiai ieÅ¡kovas nebuvo įvykio vietoje, neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimu, kuri apribojo ieÅ¡kovo pilietines laisves ir teises, nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu (2016-11-05 – 2019-10-24). IeÅ¡kovas nurodė, jog vyko labai ilgas baudžiamasis procesas, kuriame jis buvo įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ir patyrė didelius netikrumo iÅ¡gyvenimus dėl baudžiamojo proceso, Å¡i procesinė padėtis neigiamai veikė emocinę bÅ«klę, įprastÄ savijautÄ , neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų ieÅ¡kovÄ pažįstančių žmonių akyse.

Dėl tokio netikrumo jausmo sutriko jo sveikatos bÅ«klė, miegas, bendra savijauta. Nors pas medikus ieÅ¡kovas nesikreipė, tačiau ilgÄ laikÄ vartojo įvairius homeopatinius vaistus bÅ«senai stabilizuoti ir miegui sureguliuoti. IeÅ¡kovo vertinimu, tai buvo labai ilgas procesas, trukęs beveik trejus metus. Jeigu baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos, t. y. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato pareigÅ«nai ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Å .) prokuroras bÅ«tų atidžiau ir visapusiÅ¡kiau atlikę savo tarnybines pareigas, nebÅ«tų grubiai pažeidę baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių asmens atpažinimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti nutrauktas, kol nebuvo sukelta tokių neigiamų pasekmių, t. y., kol apie neteisėtÄ ieÅ¡kovo baudžiamÄ jį persekiojimÄ nežinojo bendradarbiai, kolegos, draugai, giminaičiai, kol jis nebuvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamÄ jÄ bylÄ , grubiai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , kitas normas, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus, kurie padarė ieÅ¡kovo gyvenimui ir reputacijai labai neigiamÄ Ä¯takÄ . IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus įtarimÄ pirmÄ kartÄ , t. y. 2017-01-09, buvo paskirta kardomoji priemonė – nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos. Tokiu bÅ«du buvo apribotos ieÅ¡kovo teisės ir laisvės, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kardomoji priemonė galiojo beveik trejus metus, t. y. iki 2019-10-24, kol ieškovas buvo išteisintas. Ieškovo vertinimu, jam padaryta neturtinė žala sudaro 15000,00 Eur, kuri turėtų būti priteista iš atsakovės.

13. Ieškovas taip pat nurodė, jog esant tokiai situacijai, kad jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas nepagrįstai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo veiksmų, pasireiškusiu netinkamu BPK normų taikymu, jo gauta nedarbo draudimo išmoka už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iš viso 216,97 Eur, negali būti įskaityta į negautas pajamas, susijusias su negautu darbo užmokesčiu, neteisėtai jį atleidus iš vidaus tarnybos.

14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡teisinamÄ ja nutartimi nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo neteisėtumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

15. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad įvertinant teismų veiksmus, reikÅ¡minga aplinkybė, kad net du ieÅ¡kovo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai buvo padarę tÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra kaltas už nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) padarymÄ . Vadinasi, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai buvo aiÅ¡kÅ«s ir sudarė pakankamai rimtÄ pagrindÄ teismams konstatuoti ieÅ¡kovo kaltumÄ . Atsakovė akcentavo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas bÅ«tent dėl kitokio įrodymų vertinimo, o ne dėl kokių nors kitų teismo padarytų pažeidimų. Teismų praktikoje sprendžiant panaÅ¡ias bylas, kai žemesnės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje panaikinta dėl skirtingo bylos aplinkybių vertinimo, nelaikoma neteisėtais teisėjų veiksmais.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, jog vertinant veiksmus skiriant ieÅ¡kovo atžvilgiu kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, svarbu nustatyti, ar Å¡i priemonė buvo paskirta teisėtai, ar jos skyrimas atitiko bendrÄ sias Å¡ių priemonių skyrimo nuostatas, nustatytas BPK. Kardomoji priemonė buvo paskirta teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

įvertinus tai, kad baudžiamasis procesas pradėtas, esant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams apie 2016-11-05 padarytÄ BK 284 straipsnio nusikalstamÄ veikÄ , ir apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ , padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad turimi duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi. BPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra raÅ¡ytinis įtariamojo įsipareigojimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nepasiÅ¡alinti iÅ¡ savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro arba teismo leidimo.

Esant poreikiui, asmens iÅ¡vykimas yra galimas, gavus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro arba teismo leidimÄ , Å¡i kardomoji priemonė yra viena mažiausiai asmens teises varžanti ir ribojanti priemonė. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė, kad dėl pritaikytos kardomosios priemonės jis bÅ«tų realiai susidÅ«ręs su kokiais nors sunkumais, kad bÅ«tų reiÅ¡kęs praÅ¡ymus leisti iÅ¡vykti, bet jo praÅ¡ymai bÅ«tų netenkinti. Pritaikyta kardomÄ ja priemone –raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti, ieÅ¡kovo teisės ir laisvės buvo suvaržytos minimaliai.

17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, jo vertinant laikotarpi nuo 2018-02-22 nuosprendžio priėmimo iki 2019-10-24 iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo (1 metai 8 mėn.), Å¡is laikotarpis, kai byla buvo nagrinėjama teismuose, nebuvo pernelyg ilgas; byla buvo nagrinėjama visose trijose instancijose ir pakartotinai nagrinėta apeliacinėje instancijoje. IeÅ¡kovas nenurodė ir nėra jokių duomenų, kad bylų nagrinėjimo teismuose laikotarpiu bÅ«tų buvę kokių nors nepagristų bylų vilkinimo požymių, ar laikotarpių, kai nepateisinamai ilgai byloje nebÅ«tų atliekami jokie procesiniai veiksmai. Be to, byloje buvo du kaltinamieji. Nėra jokio pagrindo konstatuoti teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

18. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 4474,00 Eur negautų pajamų, kurios susidarė per laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-02-23, kai ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos iki kol gavo kitÄ darbÄ . IeÅ¡kovas, apskaičiuodamas negautas pajamas, iÅ¡ nurodytos 4474,00 Eur sumos neatėmė per nurodytÄ laikotarpį gautų nedarbo draudimo iÅ¡mokų. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktos Sodros informacijos apie valstybini socialini draudimÄ bei informacijos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas matyti, kad už 2018 m. lapkričio mėnesį ieÅ¡kovas gavo 106,51 Eur, už 2019 m. sausio mėnesį – 52,42 Eur, už 2019 m. vasario mėnesį – 58,04 Eur. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas gavo 216,97 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokų, ieÅ¡kovo gautos nedarbo draudimo iÅ¡mokos turėtų bÅ«ti įskaitytos į ieÅ¡kovo nurodytas negautas pajamas: 4474,00 Eur - 216,97 Eur = 4257,03 Eur.

19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į Å¡ios bylos aplinkybes, yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Å iuo atveju reikÅ¡mingi kriterijai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsižvelgta, įvertinant neturtinės žalos dydį, yra aplinkybės, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , nebuvo suimtas ar įkalintas, jam taikyta minimaliai laisves ir teises varžanti kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Ä®siteisėjus Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendžiui, ieÅ¡kovas sumokėjo baudÄ , tačiau nukentėjusiųjų naudai priteistos sumos buvo nuskaitytos ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡ kito nuteistojo sÄ skaitos, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovÄ nuosprendis paveikė tik iÅ¡ dalies, o ne visa apimtimi. IeÅ¡kovas nurodė, kad buvo sutrikusi jo sveikata, miegas, bendra savijauta; Å¡ie ieÅ¡kovo nurodyti padariniai nebuvo itin intensyvÅ«s ir sunkÅ«s, ieÅ¡kovui neprireikė gydytojų pagalbos, tad ieÅ¡kovo praÅ¡oma 15000 Eur neturtinė žala neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti nuostolius grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Nors įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė be kaltės, sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti kitas tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktÄ ir priežastini ryšį. Nesant neteisėtų veiksmų sÄ lygos, Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės.

21. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad prokuroras atliko visus reikalingus veiksmus, įvertino visus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad prokuroro veiksmai buvo neteisingi. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo atpažinimas buvo iÅ¡ nuotraukos; nukentėjusioji akistatos metu nebuvo suabejojusi dėl to, kad nusikaltimÄ padarė ieÅ¡kovas. Akcentavo, kad ieÅ¡kovui buvo paskirta pati lengviausia kardomoji priemonė, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog jam buvo reikalingos psichologo paslaugos, nepateikė duomenų apie vartotus medikamentus.

22. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovas teismo posėdyje su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad patys policijos pareigÅ«nai buvo suklaidinti, nukentėjusiajai netinkamai nurodžius asmenį. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas įrodė savo nekaltumÄ , procesas truko itin trumpai, tad jo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl atmestinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 23.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 8157,03 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui A. J.; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui A. J.; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui A. J. 5 procentų dydžio procesinių metinių palÅ«kanų už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020-03-02 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A.

J..

24. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas buvo išteisintas pagal BK 284 straipsnį, nes jis nusikaltimo nepadarė ir byla išteisinamuoju nuosprendžiu perduota prokurorui, kad būtų nustatyti asmenys, kurie iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas. Teismas sprendė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai, nepagrįstai, jam pareikšti įtarimai, paskirta kardomoji priemonė neteisėtai, nepagrįstai, jis nepagrįstai, neteisėtai nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais dokumentais, pažeidžiant BPK normas įrodymų rinkimo ir jų vertinimo stadijose.

25. Teismas nurodė, jog byloje yra įrodyta, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdžiusios institucijos, o vėliau ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai grubiai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ ir vertinimÄ , perkėlė ieÅ¡kovui pareigÄ Ä¯rodinėti savo nekaltumÄ ; taip pat įrodyta, kad tai buvo esminiai baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliekančių institucijų pareigÅ«nų procesiniai pažeidimai, kurių neiÅ¡taisė pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, pirmÄ kartÄ nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka.

26. Teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras nedėjo pastangų iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti ieÅ¡kovÄ teisinančias aplinkybes; ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rÅ«pestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadijÄ .

27. Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo (nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ ) veiksmų neteisėtumas pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 bei Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019.

28. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad aiÅ¡kus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo iÅ¡vadas pažeidimas, BPK nuostatų, reglamentuojančių asmens atpažinimÄ , esminis pažeidimas, vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sÄ lygojęs neteisėtÄ apkaltinamojo nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmimÄ , dėl kurio valstybei atsiranda pareiga atsakyti. Teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, veikė neapdairiai, padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , Å¡ios klaidos neiÅ¡taisė, pritarė visoms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir tai yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

29. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas patyrė 3900 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas baudžiamajame procese, kurios priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusios su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes buvo patirtos nustatant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , ir pripažintinos jam padaryta turtine žala, kuri priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

30. Teismas sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisti patirtÄ turtinę žalÄ â€“ netiesioginius nuostolius dėl negautų pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iÅ¡ darbo. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iÅ¡ viso 216,97 Eur, kurios nebÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvęs atleistas iÅ¡ darbo. Teismas sprendė, kad Å¡i iÅ¡mokos suma įskaitytina į ieÅ¡kovo negautas pajamas, susijusias su negautu darbo užmokesčiu, neteisėtai atleidus jį iÅ¡ vidaus tarnybos, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas gautų dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ . Teismas priteistinÄ 4474,21 Eur sumÄ mažino 216,97 Eur suma ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 4257,03 Eur negauto uždarbio – netiesioginių nuostolių.

31. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas dėl pakankamai ilgÄ laikÄ trukusio neteisėto, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, dėl nepagrįstai, neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, dėl nepagrįsto, neteisėto nuteisimo už tariamÄ tyčinės nusikalstamos veikos padarymÄ , patyrė neturtinę žalÄ : neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nepatogumus, nukentėjo ieÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacija, jis patyrė neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį, vertinimÄ dėl tariamo tyčinio nusikaltimo padarymo prieÅ¡ merginÄ , patyrė didelius materialinius sunkumus, iÅ¡gyveno netikrumÄ dėl ateities, sutriko jo sveikata.

Teismas pažymėjo, kad dėl neteisėto nuteisimo ieÅ¡kovas, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, nuo 2018-08-01 buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir prarado darbÄ ; niekur negalėjo įsidarbinti; neturėjo jokių pragyvenimo lėšų, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾intų jo mokslui iÅ¡leistas lėšas; ieÅ¡kovui buvo įvykdytas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis; esant sudėtingai materialinei padėčiai, ieÅ¡kovas turėjo gintis nuo neteisėto nuteisimo ir apmokėti už advokatės teisines paslaugas.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jis gydėsi, vartojo medikamentus dėl sutrikusios sveikatos, ir vertino, kad tokių duomenų nepateikimas nereiškia, kad ieškovas nepatyrė dvasinių išgyvenimų ir jam nebuvo sutrikusi sveikata. Teismas pažymėjo, kad ieškovui išteisinamasis teismo nuosprendis iki nepagrįsto nuteisimo jo turėtos reputacijos neatstatė. Teismas sprendė, kad ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs.

32. Teismas nurodė, kad, vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, bet ir kitais specifiniais, Å¡iai bylai aktualiais kriterijais (neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmė, ieÅ¡kovui dėl to kilusios turtinės pasekmės, patirtų iÅ¡gyvenimų laipsnis, kitos reikÅ¡mingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės), taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalgÄ bylose prieÅ¡ LietuvÄ laikotarpiu nuo 1997-2018 dėl Konvencijos pažeidimų neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neturtinės žalos priteisimo, į valstybės ekonominę padėtį, ir sprendė, kad 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka esamÄ situacijÄ ir yra socialiai teisinga, ir priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, kaip neįrodytÄ .

33. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui nustatyta turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese; patirta žala susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais dėl nepagrįstai, neteisėtai pradėto ir vykdyto ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo, neteisėtai, nepagrįstai jam paskiriant kardomÄ jÄ priemonę, bei jį neteisėtai nuteisiant, priežastiniu ryÅ¡iu, todėl priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

34. Teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir tose bylose, kai žala ar nuostoliai priteisiami pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė procesines 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas (8157,03 Eur ir 10000 Eur), skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (nuo 2020-03-02) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

35. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkinamas, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant turėtas 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė 36. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies, kad apeliacinį skundÄ teikia tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovo naudai priteista 10000 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o teismo sprendimo dalies dėl priteistos turtinės žalos ir procesinių palÅ«kanų neginčija; praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos arba sumažinti neturtinės žalos dydį; priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, paskaičiuotas proporcingai patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų daliai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 36.1. Teismo nustatytas 10000 Eur neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į Å¡ios bylos aplinkybes, yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Teismas nepagrįstai neturtinę žalÄ priteisė už neteisėtÄ kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti pritaikymÄ . Byloje nenustatyta, jog kardomosios priemonės paskyrimas realiai ir žymiai paveikė ieÅ¡kovo laisvę judėti, nėra duomenų, kad dėl Å¡io suvaržymo ieÅ¡kovui kilo neigiamų pasekmių.

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad dėl pritaikytos kardomosios priemonės jis bÅ«tų realiai susidÅ«ręs su kokiais nors sunkumais, ar kad bÅ«tų reiÅ¡kęs praÅ¡ymus leisti iÅ¡vykti, bet jo praÅ¡ymai bÅ«tų netenkinti. Pritaikyta kardomÄ ja priemone raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti ieÅ¡kovo teisės ir laisvės buvo suvaržytos minimaliai. Net ir pripažinus, kad raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pritaikytas neteisėtai, tai savaime nesuponuoja neturtinės žalos priteisimo už Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę bÅ«tinumo.

Nenustačius neturtinės žalos padarinių kilimo fakto dėl pritaikytos kardomosios priemonės, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neturėjo kardomosios priemonės pritaikymo vertinti kaip priteistinÄ neturtinę žalÄ didinančiÄ aplinkybę. Dėl ieÅ¡kovo patirtų neigiamų turtinių pasekmių teismas atsižvelgė ne į visas reikÅ¡mingas aplinkybes – neatsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2018-11-08 iki 2019-02-03 ieÅ¡kovui buvo priskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos nedarbo draudimo iÅ¡mokos, be to, laikotarpis, kai ieÅ¡kovas nedirbo, nevertintinas kaip itin ilgas laiko tarpas.

IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieÅ¡kovo nedarbo laikotarpiu (2018-08-01 – 2019-02-04) jis advokatei sumokėjo tik už vieno dokumento (kasacinio skundo) parengimÄ â€“ 500 Eur, visi kiti advokatės veiksmai baudžiamojoje byloje atlikti ir jos darbo iÅ¡laidos apmokėtos laikotarpiais, kai ieÅ¡kovas dirbo ir gavo pajamų. Teismas sprendime rėmėsi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kad laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas nedirbo ir neturėjo pajamų, (duomenys neskelbtini) reikalavo, jog jis grÄ Å¾intų jo mokslui iÅ¡leistas lėšas.

Å ie ieÅ¡kovo teiginiai nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui nuo 2019-02-04 įsidarbinus kitoje darbovietėje, jo gaunamos pajamos nesumažėjo, o kai kuriais mėnesiais buvo netgi didesnės, nei gautos pajamos policijoje. Ä®siteisėjus Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendžiui, ieÅ¡kovas sumokėjo baudÄ , tačiau nukentėjusiųjų naudai priteistos sumos buvo nuskaitytos ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡ kito nuteistojo sÄ skaitos, taigi, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovÄ nuosprendis paveikė tik iÅ¡ dalies, ne visa apimtimi.

Spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų pasekmių ieškovo reputacijai ir profesinei veiklai, teismas iš esmės rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais. Ieškovas pasirengimo bylai metu nesirėmė ir savo reikalavimo dėl neturtinės žalos padarinių negrindė aplinkybėmis, kad dėl neteisėto nuteisimo nebegali dirbti ankstesnėje darbo vietoje, kad jam buvo pasiūlyta kita darbo vieta, esanti toliau nuo (duomenys neskelbtini), ir kad toks pasiūlymas ieškovui pateiktas būtent dėl sugadintos reputacijos, o ne dėl kitų priežasčių.

Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas iÅ¡sakė tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismo posėdyje, jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė savo paaiÅ¡kinimų, tad teismas turėjo kritiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų įrodomÄ jÄ vertę. Teismas neįvertino, kad galimai kitos vietos ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ galėjo lemti ir kitos priežastys, todėl nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad neteisėtas nuteisimas ieÅ¡kovui sukėlė neiÅ¡taisytinas reputacijos pablogėjimo pasekmes ir karjeros galimybes.

Ä®statymiÅ¡kai dėl neteisėto nuteisimo ieÅ¡kovas nelaikytinas praradęs nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ . Vertinant ieÅ¡kovo patirtus neturtinės žalos padarinius jo fizinei ir psichinei sveikatai, pažymėtina, kad ieÅ¡kovo nurodyti neturtinės žalos padariniai (sutrikęs miegas, bendra savijauta, netikrumas dėl ateities) nebuvo itin intensyvÅ«s ir sunkÅ«s, ieÅ¡kovui neprireikė gydytojų pagalbos. Byloje taip pat nenustatyti neteisėti veiksmai dėl proceso trukmės, į tai turėtų bÅ«ti atsižvelgta nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismo sprendime nepaminėta nei viena byla, kuria lyginamuoju aspektu teismas bÅ«tų rėmęsis, iÅ¡ prieÅ¡taringos motyvacijos neaiÅ¡ku, ar apskritai teismas atsižvelgė į teismų praktikoje Å¡ios kategorijos bylose priteistinos neturtinės žalos dydžius, kaip orientacinius, ar nustatęs esmingai skirtingas faktines aplinkybes, visiÅ¡kai neatsižvelgė į teismų praktikÄ kitose bylose. 36.2. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Šiuo atveju ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 97,41 proc. turtinės žalos reikalavimų (reikalavimas pareikštas dėl 8374 Eur, priteista 8157,03 Eur) ir 66,67 Eur neturtinės žalos reikalavimų (reikalavimas pareikštas dėl 15000 Eur neturtinės žalos, priteista 10000 Eur). Iš viso patenkinta 77,68 proc. nuo visos pareikštų reikalavimų sumos (ieškinio bendra reikalavimų suma 23374 Eur, priteista iš viso 18157,03 Eur turtinės ir neturtinės žalos). Vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, ieškovo prašomos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 776,8 Eur.

37. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublika, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-15 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atsakovės Lietuvos Respublikos atstovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 37.1. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ .

Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Aplinkybė, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu ar teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Konkrečiu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti, kad padaryta nusikalstama veika.

Ta aplinkybė, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo veikos padaryme, nesuponuoja iÅ¡vados, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvias nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo faktinį pagrindÄ bei pareigÄ , o atitinkamai ir teisę pareikÅ¡ti įtarimÄ ieÅ¡kovui, Å¡is bÅ«tinas ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimas jokiu bÅ«du nesuponuoja iÅ¡vados, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas laikantis galiojančių BPK bei kitų teisės aktų normų, taip pat nepažeidžiant bendros pareigÅ«nų pareigos baudžiamojo persekiojimo metu elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. IeÅ¡kovas neįrodė, kuo pasireiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų neteisėtumas, jiems pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , nes atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo nustatyta neteisėtų, prieÅ¡ingų teisei, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų.

PrieÅ¡ingai, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. 37.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieÅ¡kovo kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Atlikdamas Å¡ių įrodymų tyrimÄ , teismas tik paneigė Å¡ių duomenų įrodomÄ jÄ vertę ir, atsižvelgdamas į tai, priėmė ieÅ¡kovÄ reabilituojantį sprendimÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog prokuroro veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo neteisėti.

Teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas tėra tik teismo kompetencija. Konkrečiu atveju yra aktualus iÅ¡teisinimo pagrindas – neįrodžius ieÅ¡kovo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju iÅ¡kilo įrodymų vertinimo klausimas. Prokuroras vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumÄ Ä¯tariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti ir priima sprendimÄ dėl bylos siuntimo su kaltinamuoju aktu į teismÄ , o teismas vykdo teisingumÄ , tik teismas vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis kaip įrodymus. 37.3.

IeÅ¡kovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti vadovaujantis įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, t. y. teisėtai. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, nereiÅ¡kia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir pats savaime nėra pagrindas atlyginti asmeniui žalÄ , jei atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų. 37.4.

IeÅ¡kovui buvo pritaikyta lengviausia prievartos priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, siekiant užtikrinti jo dalyvavimÄ ikiteisminiame tyrime bei teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡i priemonė pritaikyta neteisėtai. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrindė ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos pagrįstais įrodymais. Be to, priteistos neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis ir prieÅ¡tarauja teismų suformuotai praktikai. Teismas sprendime iÅ¡vardino įvairius ieÅ¡kovo neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų jo iÅ¡gyvenimų ir jų sukeltos žalos faktų.

RaÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra pati Å¡velniausia BPK numatyta kardomoji priemonė ir nesusijusi su laisvės atėmimu. Duomenų, kad jos paskyrimÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų skundęs BPK nustatyta tvarka, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad minėta kardomoji priemonė buvo paskirta laikantis visų BPK reikalavimų, bei į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė konkrečių duomenų, jog raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bÅ«tų sukėlęs nepatogumų, laikyti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę neteisėta nėra jokio teisinio pagrindo.

Nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys neturtinio pobūdžio išgyvenimų patyrimo fakto ir juo labiau priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų patyrė kokių nors žymesnių, ypatingesnių ar išskirtinių neigiamų išgyvenimų, kad suprastėjo jo reputacija, darbingumas, santykiai su artimaisiais, kas galėtų būti įvertinta kaip neturtinė žala. 37.5.

Vertinant civilinės bylos įrodymų visetÄ civilinės atsakomybės prasme, nėra teisinio pagrindo vertinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, susijusius su įtarimo pareiÅ¡kimu, kardomosios priemonės skyrimu bei bylos perdavimu teismui su kaltinamÄ ja iÅ¡vada, kaip neteisėtus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ apie valstybės atsakomybės sÄ lygų nebuvimÄ . Vien ta aplinkybė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai pasisakė, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, peržiÅ«rėdami vaizdo įraÅ¡us, nebuvo atidÅ«s ir padarė skubotas iÅ¡vadas, nesuponuoja iÅ¡vados apie proceso veiksmų neteisėtumÄ .

Vien ta aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, nesuponuoja išvados, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, ieškovui pareikštas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė bei ikiteisminio tyrimo byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota neteisėtai.

38. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublika, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-15 sprendimÄ civilinėje byloje ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui arba pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-15 sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos ir ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 38.1.

Teismas pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas dėl atsakovės atstovo ir jo paskyrimo. IeÅ¡kovas nurodė Policijos departamentÄ kaip atsakovės atstovÄ , tačiau 2020 m. balandžio 6 d. Policijos departamentas iÅ¡siuntė teismui argumentuotÄ raÅ¡tÄ , kuriuo informavo teismÄ dėl netinkamo atsakovės atstovo ir prašė netinkamÄ Lietuvos valstybės atstovÄ Policijos departamentÄ pakeisti tinkamu – Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, tačiau į tokį praÅ¡ymÄ atsižvelgta nebuvo.

Teismas visiÅ¡kai nepriėmė jokio procesinio sprendimo, tokiu bÅ«du pažeidė procesines teisės normas ir atsakovės atstovo teisę į susižinojimÄ dėl priimamų sprendimų dėl pateikto praÅ¡ymo. Toks teismo neveikimas sÄ lygojo neteisėtÄ Policijos departamento, kaip atsakovės atstovo, priverstinį dalyvavimÄ , bei įstatymu nustatytam atsakovės atstovui (Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) suvaržė teisę į teisminę gynybÄ . Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymÄ ir nepakeitė atsakovės atstovo iÅ¡ Policijos departamento į Tauragės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , todėl padarė materialiųjų teisės normų pažeidimÄ .

Teismas neiÅ¡nagrinėjo objektyviai ir visapusiÅ¡kai visų bylos aplinkybių, ypač toje dalyje, kur ieÅ¡kovas nurodė neteisėtus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato veiksmus, inicijuojant baudžiamojo proceso veiksmus, taip pažeidė fundamentinę teisę į teisingÄ teismÄ bei teisingÄ atstovavimÄ atsakovės interesams pagal įstatymÄ . 38.2. Teismas neobjektyviai vertino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo veiksmas – priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Å¡io teismo yra laikomas neteisėtu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai buvo vertinami ir situacija analizuojama, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, kuris imperatyviai nurodo vadovautis vidiniu įsitikinimu. Toks nuosprendis, paremtas neteisingai įvertintomis aplinkybėmis, savaime negali reikÅ¡ti, kad teisėjo veiksmai buvo ne pagal vidinį įsitikinimÄ bei Å¡aliÅ¡ki. Teismas neatsižvelgė į baudžiamajame procese ir Å¡ioje civilinėje byloje esančias visas aplinkybes teisinės sistemos atžvilgiu, t. y. teismas bandė įžvelgti neteisėtus veiksmus baudžiamajame persekiojime, bet niekaip nevertino pačio ieÅ¡kovo, kaip buvusio įtariamojo ir kaltinamojo, veiksmų visame baudžiamojo persekiojimo procese bei jo pastangų, įgyvendinant savo teises (kaip įtariamojo ar kaltinamojo).

IeÅ¡kovas nei karto nekvestionavo paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino teisėtumo ir tai yra svarbu vertinant, kiek baudžiamojo proceso veiksmai buvo neteisėti, kaip pats ieÅ¡kovas naudojosi savo teisėmis, realizuojant savo teisę į teisingÄ teismÄ . Teismas niekaip nenustatė santykio tarp ieÅ¡kovo, kaip kaltinamojo, teisių įgyvendinimo ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo pagrindinė vada buvo ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, o pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimai bei liudytojų parodymai.

IÅ¡ teismo priimto ir skundžiamo sprendimo konteksto matyti, kad bet koks įrodymų vertinimas, lemsiantis teismo sprendimo pakeitimÄ , sudaro pagrindÄ ne pareiÅ¡kėjo teisių į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimo galimybę, bet į besÄ lyginį žalos atlyginimÄ , tačiau toks požiÅ«ris prieÅ¡tarauja tiek bendriems teisės principams, tiek žmogaus teisių ir pareigų institutui. Tokia teismo pozicija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bet koks teismo sprendimas, susijęs su įrodymų analizavimu ir jų vertinimu, jeigu sprendimas yra pakeičiamas, yra pakankama sÄ lyga priteisti žalÄ (ypač neturtinę). 38.3.

Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ , neturtinės žalos dydžio niekaip nepagrindė, t. y. nenurodė, ko asmuo neteko ir kaip tai gali bÅ«ti laikytina neatskiriama jo dalimi, kaip priteista suma padės atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ . Teismas neatsižvelgė į visas bylos medžiagoje nurodytas ir posėdžio metu nagrinėtas aplinkybes ir netinkamai bei neteisingai įvertino ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovo teiginiai, kurie nukreipti į jo emocinę bÅ«senÄ ir/ar dvasinius iÅ¡gyvenimus, kelia didelių abejonių, kadangi jis į medikus nesikreipė.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ilgÄ laikÄ vartojo homeopatinius vaistus bÅ«senai stabilizuoti ir miegui sureguliuoti, tačiau tokie teiginiai yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys, jis į medikus nesikreipė. IeÅ¡kovas taip pat nėra pateikęs jokių naudotų vaistų ar medicinos preparatų naudojimo dokumentų ar įrodymų, nėra įvardinęs, kokius medikamentus naudojo, kiek konkrečiai laiko ir kaip jie padėjo stabilizuoti jo patiriamus iÅ¡gyvenimus. Teismas nepaÅ¡alino abejonių ne tik dėl neigiamos emocinės bÅ«klės, dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių skausmų, bet ir nevertino kitų bylos svarbių aplinkybių ir duomenų, esančių byloje.

Teismas neįvertino ieÅ¡kovo turimų įgÅ«džių ir žinių jo profesinės veiklos atžvilgiu, t. y. ieÅ¡kovas, baigęs atitinkamas studijas bet ir dirbantis (duomenys neskelbtini), puikiai iÅ¡manė tiek ikiteisminius, tiek teisminius procesus, turėjo numanyti tikėtinus procesų laikotarpius, todėl jokie su baudžiamuoju procesu įvykę veiksmai bei jų laikotarpiai negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kovui netikėti, kuriantys nežiniÄ ar bloginantys savijautÄ . Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ieÅ¡kovo darbo specifikos ir blogos emocinės bÅ«senos priežastinio ryÅ¡io, t. y. nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini).

Teismas nepaÅ¡alino abejonės dėl ieÅ¡kovo emocinės bÅ«senos pablogėjimo priežastinio ryÅ¡io su darbo pobÅ«džiu ir jo atliekamomis funkcijomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bÅ«damas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo procese, ieÅ¡kovas nei karto nepasinaudojo priimamų sprendimų apskundimo teise, t. y. laikė kardomosios priemonės (raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti) paskyrimÄ ir jos terminÄ teisėta. Kardomosios priemonės galiojimo terminu nei karto nepateikė praÅ¡ymo leisti iÅ¡vykti, todėl paskirtoji priemonė nesuteikė ieÅ¡kovui papildomų suvaržymų.

Teismas netinkamai vertino baudžiamojo proceso pradžiÄ dėl ko padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo trukmės, nurodydamas beveik 3 metų laikotarpį, nors visas baudžiamasis procesas truko 2 metus ir beveik 6 mėn., todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl teismo manymu procesas vyko ilgai. Analizuojant ilgai trunkančio proceso vertinimÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tarpinius baudžiamojo proceso veiksmus, kurie vyko betarpiÅ¡kai greitai ir efektyviai, buvo atliekami operatyviai ir be nepagrįsto delsimo. Teismas neatsižvelgė ir į ieÅ¡kovo gaunamÄ pajamų dydį, t. y. apie 700 Eur/mėn., todėl, priimdamas sprendimÄ dėl neturtinė žalos dydžio, nepagrįstai ir ženkliai pagerino ieÅ¡kovo finansinę padėtį, kuri prieÅ¡tarauja paties teismo pozicijai dėl pažeistų interesų pusiausvyros atstatymo.

39. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas A. J. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 39.1. IeÅ¡kovui 2017-01-09 buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, tačiau nėra aiÅ¡ku, dėl kokios priežasties ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė ir apribota jo laisvė. IeÅ¡kovas – Lietuvos Respublikos pilietis, turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas tikėjo (duomenys neskelbtini), kad pareigÅ«nai savo pareigas atliks tinkamai ir sÄ Å¾iningai, todėl tikrai iÅ¡siaiÅ¡kins, kad jis yra nekaltas ir kardomoji priemonė bus panaikinta. Be to, ieÅ¡kovui, (duomenys neskelbtini), buvo ir yra gerai žinoma, kad praktikoje, kol nenutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla teisme, arba asmuo neiÅ¡teisintas, nutarimai paskirti kardomÄ jÄ priemonę nenaikinami, todėl skųsti nutarimÄ , kuriuo buvo paskirta kardomoji priemonė, buvo absoliučiai beprasmiÅ¡ka.

Pats kardomosios priemonės paskyrimas ieÅ¡kovÄ , kaip žmogų ir (duomenys neskelbtini), žemino. IeÅ¡kovas buvo suplanavęs per atostogas iÅ¡važiuoti mėnesiui į užsienį, tačiau paskyrus kardomÄ jÄ priemonę, planai žlugo, ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡važiuoti net atostogoms. Tai sudarė didelių nepatogumų. Bendradarbiai ir pažįstami žinojo apie paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę ir apkalbėjo. 39.2. TyrimÄ atlikusios institucijos į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus nereagavo, praÅ¡ymus dėl papildomų įrodymų surinkimo atmetė.

Juos atmetė ir pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovas nuosekliai ir ramiai bandė baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliekančioms institucijoms įrodyti, kad yra nekaltas, tačiau jo niekas negirdėjo, nei tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimÄ , nei prokuroras, kuris surašė kaltinamÄ jį aktÄ ir palaikė teisme kaltinimÄ . Negirdėjo ieÅ¡kovo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmÄ kartÄ . Baudžiamojo proceso pažeidimai buvo padaryti jau ikiteisminio tyrimo pradžioje ir buvo akivaizdÅ«s. Byloje nebuvo absoliučiai jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs įvykio vietoje, ieÅ¡kovo praÅ¡ymus iÅ¡ baro iÅ¡reikalauti filmuotÄ vaizdo medžiagÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos ignoravo.

Policijos pareigÅ«nai ir prokuroras, prižiÅ«rėjęs ikiteisminį tyrimÄ , privalėjo bÅ«ti ypatingai dėmesingi ir ypatingai kruopščiai patikrinti liudytojų parodymus. Tyrėja ir prokuroras nereikalavo liudytojų, kad į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ pateiktų asmens, kurį atpažino, kaip fizinį smurtÄ panaudojusį asmenį, fotonuotraukas iÅ¡ socialinių tinklų, nenustatė, kokių konkrečiai socialinių tinklų puslapiuose jie „surado“ juos muÅ¡usį asmenį. Jeigu baudžiamÄ jį persekiojimÄ atlikę pareigÅ«nai bÅ«tų ėmęsi visų reikiamų procesinių priemonių patikrinti liudytojų parodymų teisingumÄ ir tikrumÄ , jeigu bÅ«tų tinkamai ir procesiÅ¡kai atlikę atpažinimo procesinius veiksmus, surinkę duomenis, ar apskritai ieÅ¡kovas buvo įvykio vietoje, tokių klaidų nebÅ«tų buvę.

Tik per didelį kai kurių pareigÅ«nų aplaidumÄ ir atmestinÄ pareigų atlikimÄ ieÅ¡kovas buvo ilgÄ laikÄ persekiojamas. 39.3. Tai, kas nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje, iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia, o nustatyta yra tai, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pirmÄ kartÄ apeliacine tvarka, iÅ¡ esmės pažeidė baudžiamojo proceso normas dėl ko ieÅ¡kovas buvo neteisingai persekiojamas ir nuteistas.

Tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras, kuris prižiÅ«rėjo ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir palaikė kaltinimÄ , pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ kartÄ , savo pareigas atliko atmestinai, grubiai pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ , patikrinimÄ ir vertinimÄ . Visos institucijos, atlikusios baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir teismai, nagrinėję bylÄ pirmÄ ja instancija ir apeliacine instancija pirmÄ kartÄ , nesirėmė bendra taisykle, kad asmens kaltę privalo įrodyti institucijos, atliekančios baudžiamÄ jį persekiojimÄ , o ne asmuo, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn privalo įrodyti savo nekaltumÄ .

Tyrėja ir prokuroras grubiai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ , parodymo atpažinti procesinį veiksmÄ , nesiėmė visiÅ¡kai jokių priemonių surinkti įrodymus ne tik pagal liudytojos, kuri suinteresuota bylos baigtimi, parodymus, bet ir pagal ieÅ¡kovo bei jo interesus atstovaujančios advokatės praÅ¡ymus. 39.4. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad jeigu ieÅ¡kovas nesikreipė pas psichologus ar psichiatrus, tai nepatyrė iÅ¡gyvenimų, depresijos ir visų kitų neigiamų dalykų.

Tokia apeliantų pozicija daugiau negu absurdiÅ¡ka. Jeigu ieÅ¡kovas su savo vidiniais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, savo depresija, stresu, Å¡oku susitvarkė pats, homeopatinių ir raminamųjų vaistų pagalba, tai jo iÅ¡gyvenimai nereikÅ¡mingi ir nieko verti, tokia apeliantų pozicija – tai tik eilinis tyčiojimÄ si, eilinė kritika neaiÅ¡ku dėl ko ir už kÄ . Reikalauta priteisti neturtinė žala buvo visiÅ¡kai nedidelė. Pirmosios instancijos teismui jÄ sumažinus iki 10000,00 Eur, sprendimo ieÅ¡kovas neskundė, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, jis nenori „pasipinigauti“ valstybės sÄ skaita, tik nori nors nedidelės ir teisingos satisfakcijos dėl savo patirtų iÅ¡gyvenimų.

Visas baudžiamojo persekiojimo ir bylos nagrinėjimo teismuose laikotarpis buvo vien įtampos, nežinios, netikrumo laikotarpis, pasireiÅ¡kęs ieÅ¡kovo vidiniais iÅ¡gyvenimais, nemiga, psichologine įtampa, stresu ir kitais neigiamais dalykais ieÅ¡kovo gyvenimui, jo psichologinei sampratai apie valstybėje (ne)egzistuojantį teisingumÄ , apie (ne)teisingÄ teismÄ . Jokia piniginė satisfakcija niekada nepanaikins tų pasekmių, kurias ieÅ¡kovas patyrė dėl neteisingo baudžiamojo persekiojimo, kardomosios priemonės paskyrimo, labai ilgo proceso.

IeÅ¡kovo dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , įtampÄ , patirtus pažeminimus nulėmė ilgalaikė nežinomybė, kuri tęsėsi proceso metu, laukimas, kaip bus iÅ¡spręsta byla, nežinomybė, ar teisininkai pažvelgs teisingai į bylos esmę, iÅ¡gyvenimai, kai buvo priimami neteisingi procesiniai sprendimai, praÅ¡ymų ir skundų raÅ¡ymas, dalyvavimas procesuose ir kt. Galiausiai atleidimas (duomenys neskelbtini), palikimas be jokio pragyvenimo Å¡altinio su pareiga valstybei sumokėti baudÄ . Pinigų teko pasiskolinti, kad ieÅ¡kovas sumokėtų nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ .

Atleidus (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti grÄ Å¾inti pinigus už mokslÄ , nes ieÅ¡kovas privalėjo iÅ¡dirbti (duomenys neskelbtini) ne mažiau, kaip penkerius metus po baigimo, o kai ieÅ¡kovÄ priverstinai atleido (duomenys neskelbtini), dar nebuvo suėję penkeri metai. Be to, reikėjo mokėti advokatui už teisinę pagalbÄ , nes reikėjo samdyti advokatÄ , kad gintų ieÅ¡kovÄ proceso metu, raÅ¡ytų visus procesinius dokumentus. 39.5. Netiesa, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡teisintas dėl to, kad neįrodyta jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ ir tai nereabilituojantis pagrindas.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas yra iÅ¡teisintas reabilituojančiu pagrindu, nes neįrodyta, jog jis padarė nusikaltimÄ . Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas dėl to, kad atsakovės atstovu turėjo bÅ«ti ne Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o teritorinis policijos padalinys, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Lietuvos Respublikoje jau yra nusistovėjusi praktika, kad policijÄ atstovauja ne teritoriniai policijos padaliniai, o Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl atstovas byloje buvo tinkamas.

40. Atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, jog sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniais skundais ir juose išdėstytais argumentais, jų apeliacinius skundus prašė tenkinti.

41. Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nurodė, jog sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniais skundais ir juose išdėstytais argumentais, todėl jų apeliacinius skundus prašė tenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniai skundai netenkintini.

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 43. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2016-11-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį, pagal B.

E. pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikaltimÄ . B. E. nurodė, jog 2016-11-05, apie 2 val. 50 min., 4-5 nepažįstami asmenys jį sumušė ir apgadino jo automobilį BMW. 2016-11-07 prokuroras M. S. pavedė atlikti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2016-11-07 tarnybiniu praneÅ¡imu vyr. tyrėjas G. V. pranešė, jog į Å ilalės PK atvyko S. B. ir L. A., kurios pranešė, kad 2016-11-05, apie 3 val., joms einant nuo baro (duomenys neskelbtini) link parduotuvės, jas užpuolė 3 nepažįstami vaikinai, kurie suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, jas sumušė. 2016-11-07 liudytoja L.

A. apklausiama parodė, kad iÅ¡ priekio parbėgo 3 vaikinai; vienas iÅ¡ jų pribėgo prie jos ir galva smogė jai vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ; ji spėjo įsidėmėti jo bruožus, jis buvo tamsių plaukų, vidutinio Å«gio, vilkėjo žalsvos ar rudos spalvos striukę, galėtų jį atpažinti; po smÅ«gio girdėjo, kad kažkas iÅ¡ jaunuolių pasakė „(duomenys neskelbtini)“. 2016-11-07 buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagal L.

A. ir S. B. praneÅ¡imÄ . 2016-11-08 prokuroras E. Ž. pavedė atlikti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2016-11-09 liudytojas L. K. apklausiamas parodė, kad jis vaikinus, kurie konfliktavo prie kavinės, po to atbėgę prie automobilio iÅ¡daužė stiklus ir sumušė jo draugus, gali atpažinti; jis juos susirado per socialinį tinklalapį Facebook, jų profiliuose, kurie buvo įvardinti: G. E., V. L., A. J.; liudytojas L. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu, nuotraukoje Nr. 4, iÅ¡ įsimintinų veido bruožų atpažino A.

J., kaip asmenį, kuris dalyvavo konflikte prie jų automobilio bei vijosi jį nuo kavinės iki parduotuvės. 2016-11-10 liudytoja L. A. papildomai apklausiama parodė, kad grįžusi namo prisiminė, jog įvykio metu vienas iÅ¡ vaikinų Å¡aukė „(duomenys neskelbtini)“, todėl nusprendė peržiÅ«rėti socialiniame tinkle Facebook; surado jÄ sumuÅ¡usį asmenį, jo profilis buvo įvardintas „(duomenys neskelbtini)“, A. J.; socialiniame tinkle esanti asmens nuotrauka su jÄ sumuÅ¡usiu asmeniu yra identiÅ¡ki, tai tas pats asmuo, jį galėtų atpažinti.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kokiÄ nuotraukÄ L. A. matė socialiniame tinkle Facebook, nuotrauka prie bylos nepridėta. 2016-11-10 L. A. iÅ¡ tyrėjos jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 asmenį, kuris jÄ sumušė, A. J., nurodė, kad įsidėmėjo jį iÅ¡ veido bruožų. 2016-12-13 B. E. tarp jam tyrėjos pateiktų 4 nepažįstamų vaikinų nuotraukų (Nr. 2 nuotrauka A. J.) neatpažino nepažįstamo vaikino, jam sudavusio į veidÄ . 2017-01-09 Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja L.

M. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė A. J. įtarimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. A. J. buvo įtariamas tuo, kad 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., G. E., Ž. Å ., Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – tyčia G.

E. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) tik iÅ¡lipusiam G. J. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , bei kartu su kitais įspyrė G. J. 4-6 kartus į abu Å¡onus, taip sumušė nukentėjusįjį G. J., sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Tuo pačiu metu, kartu su kitais, kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) tik iÅ¡lipusiam L. K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį L. K., sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Po to V. L. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) lipančiam B.

E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį B. E., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ karto po to Ž. Å . spardė, daužė ir apgadino automobilį BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį B. E., padarė nukentėjusiajam B. E. bendrÄ 420,81 Eur turtinę žalÄ . Ä®tarimo pareiÅ¡kimo dienÄ (2017-01-09) A. J. buvo apklaustas įtariamuoju, davė parodymus, kad įtarime minėtÄ naktį (duomenys neskelbtini), nebuvo, apskritai Å¡ioje vietoje paskutinį kartÄ buvo buvęs maždaug prieÅ¡ trejus metus iki įtarime nurodyto vakaro, kad tikrai nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu yra įtariamas.

Taip pat nurodė, kad tÄ vakarÄ leido su mergina D. Ž., buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), o grįžęs buvo su ta pačia mergina (duomenys neskelbtini). 2017-01-09 ieÅ¡kovui A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. 2017-02-07 prokuroras M. S. sujungė ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui suteikė numerį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-02-14 akistatos metu L. A. nurodė, kad A. J. jai galva smogė į veidÄ , kad atsimena jo veido bruožus, jo siauras akis. 2017-04-14 prokuroras M.

S. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. atžvilgiu; tÄ pačiÄ dienÄ (2017-04-14) prokuroras M. S. iÅ¡siuntė L. A. ir jos atstovei pagal įstatymÄ R. A. nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-03 A. J. tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tas kitas įtarimas pagal BK 284 straipsnį. A. J. buvo įtariamas tuo, kad jis ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ 2016-11-05 naktį, apie 3 val. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V.

L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. S. B. atsistojus, V. L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®tarimo pareiÅ¡kimo dienÄ (2017-05-03) A. J. buvo apklaustas pagal naujÄ Ä¯tarimÄ , apie tas pačias, jo 2017-01-09 įtariamojo apklausoje nurodytas aplinkybes, ir davė iÅ¡samius parodymus, kad nepadarė veiksmų, nurodytų įtarime, kad įvykio vietoje nebuvo.

KitÄ dienÄ po įtariamojo apklausos (2017-05-04) prokuroras M. S. pavedimu Nr. 4-1-7029 pavedė Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK Veiklos skyriui iki 2017-05-12 atlikti supažindinimÄ su bylos medžiaga, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) baigtas. TÄ pačiÄ dienÄ (2017-05-04) vyr. tyrėja L. M. iÅ¡siuntė A. J. gynėjai advokatei S. J. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ . Ä®tariamajam A. J. 2017-05-05 buvo pateikta dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos (71 lapas). 2017-05-12 A.

J. gynėja advokatė S. J. pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 26/17 prokurorui M. S., pageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nurodė, kad susipažinusi su iÅ¡ ginamojo gautos medžiagos kopijomis, pateiks praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ iki 2017-05-18 imtinai. 2017-05-17 ieÅ¡kovo gynėja advokatė S. J. pateikė prokurorui M. S. praÅ¡ymÄ ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė atlikti praÅ¡yme nurodytus procesinius veiksmus, siekiant surinkti visus objektyvius jos ginamÄ jį A.

J. kaltinančius ir teisinančius įrodymus: iÅ¡reikalauti iÅ¡ kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti Å¡ios kavinės vidaus filmuotÄ medžiagÄ nuo 2016-11-04, 20 val. iki 2016-11-05, 4 val.; paskirti prijungtų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos gatvės vaizdÄ užfiksavusios kameros vaizdų įrašų ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriui; iÅ¡reikalauti iÅ¡ operatoriaus UAB „Tele2“ A.

J. telefono pokalbių iÅ¡klotines; iÅ¡ operatoriaus UAB „Bite“ iÅ¡reikalauti V. L. telefono pokalbių iÅ¡klotines; nustatyti Tauragės apskrityje ir kituose aplinkiniuose rajonuose gyvenančius visus asmenis, kurių vardas „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti L. A. atpažinti; iÅ¡reikalauti iÅ¡ liudytojos D. Ž. telefono iÅ¡klotinę ir papildomai jÄ apklausti dėl aplinkybių, kokiais rÅ«bais buvo apsirengęs A. J., kai jie kartu vyko į (duomenys neskelbtini); užklausti ESO ir (duomenys neskelbtini) miestelio gatvės apÅ¡vietimo taÅ¡kus, ar jie veikė 2016-11-05, apie 3 val.; pagal vaizdo medžiagÄ nustačius tiksliÄ smÅ«gių sudavimo vietÄ , patikrinti, ar pagal buvusį apÅ¡vietimÄ yra įmanoma atpažinti asmenis, kurie matomi pirmÄ kartÄ ; prašė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ jos ginamÄ jį A.

J. pagal BK 284 straipsnį, nesant jo veiksmuose jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykio ir sudėties. 2017-05-23 prokuroras M. S. atmetė visus įtariamojo gynėjos praÅ¡ymus, nurodė, kad L. A. atpažino įtariamÄ jį A. J., laikantis baudžiamojo proceso numatytų reikalavimų, ir praÅ¡ymo atmetimo dienÄ (2017-05-23) surašė kaltinamÄ jį aktÄ , kurį su baudžiamÄ ja byla tÄ pačiÄ dienÄ (2017-05-23) perdavė Å ilalės rajono apylinkės teismui, įtariamajam A. J. iÅ¡siuntė kaltinamojo akto kopijÄ .

44. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Å ilalės rajono apylinkės teisme gauta 2017-05-24. 2017-06-02 baudžiamoji byla Å ilalės rajono apylinkės teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2017-07-27 ir 2017-08-09. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo baudžiamoji bylÄ buvo nagrinėjama septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, ieÅ¡kovas ir jo gynėja rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus.

Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mai 2018-02-22 priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nukentėjusioji L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiÅ¡kiai nurodė ir patvirtino, jog vienas iÅ¡ kaltinamųjų, esančių teismo salėje – tai yra A. J., 2016-11-05 sudavė jai galva vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Ä®vykio metu bėgo trys vaikinai ir, kai A. J. sudavė jai smÅ«gį, vienas iÅ¡ tų vaikinų suÅ¡uko pastarojo vardÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

Kadangi įvykio metu ji matė asmens, sudavusio jai smÅ«gį, veidÄ , todėl po įvykio Facebook paskyroje pradėjo ieÅ¡koti asmens, kuris jai sudavė. PeržiÅ«rėjo daug asmenų su vardais (duomenys neskelbtini) ir pamatė A. J. Facebook paskyroje esančiÄ nuotraukÄ , iÅ¡ kurios jį ir atpažino, kad tai yra tas pats, kuris galva jai smogė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , apie tai pranešė policijai. Tyrėjai pateikus atpažinimui protokolÄ pagal nuotraukÄ , nurodė A. J. kaip asmenį 2016-11-05 pavartojusį jos atžvilgiu smurtÄ .

Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. A. parodymais, kurių ji laikėsi nuosekliai, kategoriÅ¡kai ir nė karto nesuabejojo dėl to, jog bÅ«tent kaltinamasis A. J. minėtÄ vakarÄ nukentėjusiÄ jÄ sumušė. Akistatos su kaltinamuoju A. J. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. L. M. V. patvirtino, jog matė, kaip vienas nepažįstamas vaikinas pribėgo prie L. A. ir trenkė galva vienÄ kartÄ pastarajai į veidÄ . MuÅ¡tynių metu girdėjo, kaip vienas vaikinas Å¡aukė „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas sprendė, kad nors liudytoja nematė ir neatpažino asmens, sudavusio L. A. smÅ«gį, tačiau patvirtino, jog girdėjo, kad vieno iÅ¡ kaltinamųjų vardas buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamÄ jį pamena iÅ¡ veido bruožų ir jį atpažino pas tyrėjÄ iÅ¡ fotonuotraukų. Po konflikto praėjus kelioms dienoms po įvykio, žiÅ«rėjo Facebook, ieÅ¡kojo ir rado pažįstamus veidus, yra tikras, kad tÄ vakarÄ matė kaltinamÄ jį (A.

J.), nors kavinėje A. J. nematė. Teismas sprendė, kad minėto liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios L. A. ir liudytojos M. V. parodymus, jog kaltinamasis A. J. buvo minėtÄ vakarÄ prie (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra apie 40 kilometrų atstumas ir kaltinamasis A. J. turėjo realiÄ galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini), nes konfliktas prie baro vyko apie 3 val. nakties. Kadangi konfliktas truko labai trumpai, todėl niekas netrukdė kaltinamajam A.

J. susiraÅ¡inėti žinutėmis su liudytoja D. Ž., galimai ir bandant nuslėpti savo buvimÄ (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nors kaltinamieji (A. J. ir V. L.) teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo nepažįstami, tačiau BK 24 straipsnio 1 dalyje Å¡i aplinkybė nėra nurodyta kaip bÅ«tina, kad svarbu yra jų dalyvavimas kartu darant nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaudamasis Å¡iais motyvais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo A. J. kaltė yra įrodyta visiÅ¡kai ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-02-22 nuosprendžiu ieškovas A. J. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį 90 MGL (3389,40 Eur) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas V. L.. Iš A. J. ir V. L. solidariai priteista nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur, nukentėjusiajai S. B. 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat solidariai priteista 200 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

45. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi nuteistųjų A. J. bei V. L. apeliacinius skundus atmetė, paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį 2018-02-22 nuosprendį. Apeliacinis teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo pažeidimų, konstatavo, kad A. J. nuteistas pagrįstai, vertino, kad liudytojos D. Ž. parodymai nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinių duomenys nepatvirtina nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu prieÅ¡ L.

A. jis buvo visiÅ¡kai kitame rajone. Apeliacinis teismas pritarė visoms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, pažymėjo, kad asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusioji L. A. atpažino užtikrintai ir nesuabejojo, kad tai A. J. sudavė jai smÅ«gį, nurodė, kad pagrindinis kaltininko atpažinimo motyvas buvo, jog įvykio metu muÅ¡tynėse dalyvavę asmenys vienas kitÄ pavadino (duomenys neskelbtini). IÅ¡ socialiniame tinklapyje Facebook buvusios fotonuotraukos L. A. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2016-11-05, apie 3 val., jÄ sumušė.

Liudytojas L. K. taip pat neabejojo ir buvo užtikrintas savo parodymais, kad įvykio dienÄ matė bÅ«tent nuteistÄ jį A. J.. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti jo parodymais, nes jo parodymai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis sudaro vieningÄ visumÄ ir nėra prieÅ¡taringi, o Å¡io liudytojo neblaivumas netrukdė jam įsidėmėti A. J. veido bruožų. Apeliacinės instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai.

46. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 patenkino nuteistojo A. J. ir kito nuteistojo V. L. kasacinius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡dėstydamas tinkamų iÅ¡vadų dėl esminių apeliacinių skundų motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek praÅ¡oma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams, yra pagrįstos. Konstatuotus pažeidimus kasacinis teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų iÅ¡vados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti, atliktas įrodymų vertinimas yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinantis padarytų iÅ¡vadų, nebuvo imtasi visų priemonių prieÅ¡taravimams iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti ir paÅ¡alinti.

Teismai visiÅ¡kai neanalizavo aplinkybės, kad įvykis įvyko 2016-11-05, tuo tarpu į policijÄ L. A. kreipėsi tik 2016-11-07 ir pirmÄ kartÄ apklausiama apie A. J. nieko neparodė, o apklausiama 2016-11-10 jau parodė, kad žiÅ«rėjo Facebook paskyrÄ ir atpažino asmenį, kuris jai sudavė į veidÄ , nurodydama, kad tai A. J.. Po tokių parodymų L. A. pagal nuotraukÄ buvo parodytas atpažinti jos pačios nurodytas A. J.. Pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, t. y. atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ ; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ .

Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, Å«gis, kÅ«no sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-229-976/2018).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotraukÄ atpažinti ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebÅ«tų buvę galima parodyti gyvai. Be to, L. A. nuteistÄ jį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smÅ«gį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus Å¡iuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, tÄ patį asmenį pareigÅ«nė vėl parodė atpažinti L. A.. Toks tyrimo veiksmas kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu, o jo metu gauti rezultatai – jų patikimumu.

Lygiai taip pat nuteistÄ jį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiÅ«rėjo savo Facebook profilį, kaip pats teigė, ieÅ¡kojo ir rado A. J. nuotraukÄ ir pagal jÄ atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smÅ«gį į galvÄ . Tačiau teismai netyrė ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, nors jau po kelių dienų į jo paties Facebook profilį įkelta nuotrauka patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis įvykio dienÄ galėjo bÅ«ti su barzda.

Byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų aiÅ¡kintasi, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors ta pati L. A. apklausos metu nurodė galimÄ striukės spalvÄ (žalsvÄ ar rudÄ ). Dėl galimos barzdos teismai tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai pasisakė, kad tai turbÅ«t nebuvo toks iÅ¡skirtinis A. J. veido bruožas. Taip pat teismai nesiaiÅ¡kino, ar liudytojas L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, iÅ¡ tiesų galėjo įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apÅ¡vietimui, iÅ¡ 20 metrų atstumo.

Teismai visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog Facebook paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečiÄ muÅ¡tynėse dalyvavusį asmenį. Vis dėlto, atsiradus objektyvių duomenų (telefono iÅ¡klotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A. J. kaltės dėl smÅ«gių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A.

J. atžvilgiu, jame nurodė, kad tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus, darytina iÅ¡vada, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tačiau visai netrukus, jau 2017-05-03, nepaaiÅ¡kėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje. Tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai neatlikti.

Kasacinis teismas nustatė, kad teismai nevertino nuteistojo A. J. parodymų ir juos iÅ¡ dalies patvirtinančių liudytojos D. Ž. parodymų bei A. J. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J., apie 2 val. nakties parvežęs liudytojÄ D. Ž. į namus (duomenys neskelbtini), teoriÅ¡kai turėjo galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten 3 val. nakties padaryti nusikalstamÄ veikÄ . O tai, kad A. J. apie 3 val. nakties susiraÅ¡inėjo su D.

Ž. žinutėmis, nepaneigia jo kaltės ir galėjo nesukliudyti padaryti nusikalstamos veikos, kuri truko trumpÄ laiko tarpÄ . Apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios aplinkybės žodis žodin perrašė pirmosios instancijos teismo argumentus, kurie iÅ¡ esmės niekaip nepatvirtina A. J. kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sudavus smÅ«gį L. A.. Aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę nuvykti į nusikaltimo vietÄ , niekaip nepatvirtina, kad jis iÅ¡ tiesų ten vyko ir padarė nusikaltimÄ .

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad liudytojos D. Ž. parodymai savaime nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje, yra iÅ¡ esmės ydingas. Asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, prieÅ¡ingai, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę. Teismų argumentai, kad A. J. niekas nematė nei bare, nei prie baro, nes objektyviai neįmanoma įsidėmėti visų asmenų, taip pat yra tik prielaidos, perkeliančios įrodinėjimo naÅ¡tÄ pačiam nuteistajam, turinčiam įrodyti, kad jis nebuvo įvykio vietoje.

Byloje nebuvo aiÅ¡kintasi, kaip A. J. atvyko į įvykio vietÄ , su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo iÅ¡vyko ir pan. Teismai atmestinai vertino aplinkybę, kad A. J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe (A. J. galva sudavė L. A. į veidÄ , tuo pačiu metu V. L. kumščiu sudavė S. B. į veidÄ ). Abu nuteistieji viso proceso metu neigė vienas kitÄ pažinoję, teigdami, kad pirmÄ kartÄ pamatė vienas kitÄ teisme, taip pat neigė buvę susitikę įvykio naktį, tačiau teismai atmetė jų parodymus, deklaratyviai nurodydami, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje Å¡i aplinkybė nėra nurodyta kaip bÅ«tina.

Vis dėlto iÅ¡ bylos matyti, kad L. A. girdėjo, kaip kartu bėgantis kitas asmuo (kaip pažymėjo teismai, V. L.) Å¡aukė asmeniui, sudavusiam smÅ«gį jai į galvÄ , „(duomenys neskelbtini)“, tai galėtų rodyti, kad ten buvę asmenys buvo pažįstami. Teismai apskritai neįrodinėjo nuteistųjų bendrininkavimo, nenustatinėjo bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, iÅ¡ esmės motyvuose teigdami, kad bendrininkavimo galimybė nepaneigta. A. J. pateikė telefono abonentinio numerio iÅ¡klotines, kurios patvirtino, kad jie su V.

L. nuo 2017-02-01 iki 2017-07-31 nebendravo. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas šį dokumentÄ , nurodė, kad lieka nepaneigta galimybė, kad nuteistieji nebendravo, siekdami nuslėpti savo ryÅ¡ius, arba, kad jie bendravo ne telefonu, o kitomis ryÅ¡io priemonėmis ar susitikdami. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai yra tik prielaidos, tuo tarpu teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos prielaidomis, jos turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais. Be to, darant įvairias prielaidas, kaip galėjo bÅ«ti, ir jų niekaip nepagrindžiant, kaltinamas asmuo neturi jokios realios galimybės nuo jų gintis.

Kasacinis teismas taip pat nustatė, kad teismai iÅ¡ esmės tinkamai neiÅ¡tyrė ir vaizdo įraÅ¡o, kuris užfiksavo konflikto eigÄ . Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , nurodė, kad teismas, skirtingai nei posėdžio metu bandė įrodyti nuteistųjų gynėjai, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir prokuroro pozicija, kad vaizdo įraÅ¡as nepaneigia nuteistųjų kaltės ir neįrodo, jog ne A. J. ir V. L. padarė nusikalstamas veikas.

Tokie teismo motyvai kelia abejonių jau vien dėl to, kad byloje turi bÅ«ti įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, o ne nekaltumas. IÅ¡ byloje esančio Å¡io vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad vaikinai, kurie vijosi tamsios spalvos automobilį, ir vaikinÄ tamsios spalvos striuke, grįždami prie baro (duomenys neskelbtini), susistumdė su merginomis, sudavė smÅ«gius, o grįžę į automobilių aikÅ¡telę įsėdo į baltos spalvos automobilį „Renault“. Pagal byloje esančius duomenis, Å¡iuo automobiliu galimai buvo atvykę ne A.

J. ar V. L., o kiti asmenys. Teismai Å¡ių aplinkybių taip pat nevertino. Tai, kad L. A. ir S. B. smÅ«gius sudavė tie patys vaikinai, kurie vijosi ir automobilį, kuriame konflikto metu buvo nukentėjusysis B. E., patvirtino ir liudytoja M. V.. Be to, B. E. atpažinimo metu neatpažino A. J. kaip asmens, buvusio kartu su asmeniu, kuris jam sudavė automobilių aikÅ¡telėje, Å¡i aplinkybė yra svarbi vertinant, kad nukentėjusiosioms L. A. ir S. B. nežymiai sveikatÄ sutrikdė galimai tie patys asmenys, kurie apgadino B.

E. automobilį bei sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Teismai taip pat nevertino liudytojų R. D. ir A. L. parodymų, kad vykusiose muÅ¡tynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukÅ¡tesni asmenys. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistieji pateikė duomenis apie kitÄ asmenį, galimai galėjusį bÅ«ti įvykio vietoje ir dalyvavusį konflikte – T. G., tarp draugų vadinamÄ (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės teisme taip pat nebuvo tirtos. Kasacinis teismas konstatavo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nuosprendyje ir nutartyje nurodydami motyvus dėl nuteistųjų kaltės, aptardami galimai kilusius prieÅ¡taravimus tarp atskirų faktinių duomenų, nurodė, kad tam tikri duomenys nepaneigia A.

J. ir V. L. kaltės, tačiau tokiu bÅ«du, užuot iÅ¡naudoję visas galimybes prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, teismai apsiribojo iÅ¡vadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus neatsakė, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, todėl akivaizdu, kad taip buvo apribota kasatorių teisė į teisingÄ teismÄ bei iÅ¡samų jų apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡dėstydamas tinkamų iÅ¡vadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek praÅ¡oma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra pagrįstos.

47. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka antrÄ kartÄ , Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus, atliko įrodymų tyrimÄ , peržiÅ«rėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įraÅ¡Ä , apklausė liudytojÄ T. G., kuris teisme parodė, jog draugų yra vadinamas (duomenys neskelbtini). Apeliacinėje instancijoje bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ vyko trys teismo posėdžiai.

Klaipėdos apygardos teismas 2019-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019 patenkino nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinius skundus, panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo A. J. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . V. L. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L.

A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , bei V. L. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieÅ¡kinius atmetė. Panaikino A. J. ir V. L. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.

Apeliacinis teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo 2018-02-22 nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A. J. ir V. L. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl A.

J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iÅ¡ esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, iÅ¡ esmės rėmėsi nukentėjusiosios L. A. ir liudytojo L. K. parodymais bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais. Apeliacinis teismas konstatavo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka.

Byloje nenustatyta, kad A. J. nebÅ«tų buvę galima parodyti gyvai ar to reikėjo nukentėjusiosios saugumui užtikrinti. L. A. nuteistÄ jį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smÅ«gį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus Å¡iuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, to asmens nuotraukÄ pareigÅ«nė vėl parodė atpažinti L. A.. Apeliacinis teismas konstatavo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo. Liudytojas L.

K. nuteistÄ jį A. J. atpažino tokiu pat bÅ«du, kaip ir L. A. – po įvykio praėjus kelioms dienoms, liudytojas tikrino savo socialinio tinklo Facebook profilį, kaip pats teigė, rado A. J. nuotraukÄ ir pagal jÄ atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smÅ«gį į galvÄ . Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, o A. J. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad įvykio metu buvo su barzda. Ä®rodymais nėra paneigta A. J. versija, kad jis įvykio metu buvo su barzda.

L. K. nenurodė jokių konkrečių požymių ir bruožų, pagal kuriuos atpažino A. J.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors pati nukentėjusioji L. A. apklausos metu nurodė, jog jai smÅ«gį galva sudavęs vaikinas buvo vidutinio Å«gio, tamsių plaukų ir vilkėjo žaliÄ ar rudÄ striukę, o liudytoja D. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-04 vakare ir 2016-11-05 paryčiais A. J. vilkėjo džinsus ir juodÄ palaidinukę ar megztukÄ .

Kelia abejonių liudytojo L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, galimybė įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apÅ¡vietimui, iÅ¡ 20 metrų atstumo. Liudytojas L. K. buvo parodęs, jog socialinio tinklo Facebook paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečiÄ muÅ¡tynėse dalyvavusį asmenį, tačiau atsiradus objektyvių duomenų (telefono iÅ¡klotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), o buvo (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas.

Apeliacinis teismas nustatė, kad Å¡i aplinkybė taip pat duoda pagrindÄ abejoti L. K. parodymų apie įvykio aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis patikimumu.

48. Nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ A. J. baudžiamojoje byloje pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose gynė, surašė apeliacinį skundÄ ir kasacinį skundÄ gynėja advokatė S. J.. IeÅ¡kovas už advokatės S. J. teisines paslaugas per visÄ laikotarpį nuo 2016-12-27 (nuo pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (iki apeliacinės instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo) sumokėjo 3900 Eur. Advokatės 2017-05-29, 2018-01-22, 2018-03-14, 2018-03-14, 2018-04-11, 2018-08-27 ir 2019-04-03 iÅ¡duoti pinigų priėmimo kvitai patvirtina ieÅ¡kovo patirtas 3900 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas baudžiamajame procese.

49. Nustatyta, jog 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo metu ieÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas uždarbis po atskaitymų sudarė 35,23 Eur per vienÄ darbo dienÄ . Ä®siteisėjus 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendžiui, (duomenys neskelelbtini) ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigÅ«nas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymÄ arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimÄ ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ).

Laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 ieÅ¡kovas nedirbo, gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iÅ¡ viso 216,97 Eur. IeÅ¡kovas įsidarbino nuo 2019-02-04. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo (nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ ) neteisėtų veiksmų.

50. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

51. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). IeÅ¡kovui neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

52. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo neteisėtų veiksmų sÄ raÅ¡as. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalÄ padaro valstybės pareigÅ«nai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiÅ«ra nustatyti iÅ¡samų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi bÅ«ti atlyginama, sÄ raÅ¡Ä , nes tai prieÅ¡tarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta.

53. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

54. Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sÄ raÅ¡as, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigÅ«nai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sÄ lygos, tiek specifinis tokioms byloms bÅ«dingas kriterijus – pareigÅ«nų klaidos esminė reikÅ¡mė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

55. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , grindžiamÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylÄ dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

56. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

57. IeÅ¡kovas A. J. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad įtarimas jam buvo pareikÅ¡tas ir jis buvo nuteistas grubiai pažeidžiant BPK normas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminį tyrimÄ atlikę policijos pareigÅ«nai ir prokuroras, prižiÅ«rėjęs šį ikiteisminį tyrimÄ , grubiai ir iÅ¡ esmės pažeidė BPK normas, reglamentuojančias asmens atpažinimÄ , procesinius veiksmus atliko nekvalifikuotai, atmestinai, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir kardomoji priemonė pritaikyta, nesant pagrįstam pagrindui.

Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieÅ¡kovo baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, reglamentuojančius teisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , teisingų ir pagrįstų iÅ¡vadų bÅ«tinybę. Darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, atlikusių ikiteisminį tyrimÄ , prokuroro, vadovavusio ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , neteisėtų veiksmų.

58. Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.

59. Pirma, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

60. Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikÅ¡mės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas priima sprendimÄ dėl Å¡ios normos pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieÅ¡kovo teigimu, buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

61. Trečia, iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). IÅ¡teisinamasis nuosprendis reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

62. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 patenkino nuteistojo A. J. ir kito nuteistojo V. L. kasacinius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2019-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019 (nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka antrÄ kartÄ ) patenkino nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinius skundus, panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo A.

J. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . V. L. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius atmetė. Panaikino A. J. ir V. L. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.

Taigi byloje nustatyta, jog ieškovas A. J. buvo išteisintas pagal BK 284 straipsnį, nes jis tokio nusikaltimo nepadarė ir byla išteisinamuoju nuosprendžiu perduota prokurorui, kad būtų nustatyti asmenys, kurie iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas.

63. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 nurodė, jog buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotraukÄ atpažinti ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebÅ«tų buvę galima parodyti gyvai. Be to, L. A. nuteistÄ jį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smÅ«gį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus Å¡iuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, tÄ patį asmenį pareigÅ«nė vėl parodė atpažinti L.

A.. Lygiai taip pat nuteistÄ jį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiÅ«rėjo savo Facebook profilį, kaip pats teigė, ieÅ¡kojo ir rado A. J. nuotraukÄ ir pagal jÄ atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smÅ«gį į galvÄ . Kasacinis teismas konstatavo, kad toks tyrimo veiksmas kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu, o jo metu gauti rezultatai – jų patikimumu. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A.

J. kaltės dėl smÅ«gių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A. J. atžvilgiu, jame nurodė, kad tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus, darytina iÅ¡vada, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau jau 2017-05-03, nepaaiÅ¡kėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, nors tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai nebuvo atlikti.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡dėstydamas tinkamų iÅ¡vadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek praÅ¡oma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Konstatuotus pažeidimus kasacinis teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje sprendė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, atliktas įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų, nebuvo imtasi visų priemonių prieštaravimams išsamiai išnagrinėti ir pašalinti.

65. Kasacinės instancijos teismas 2019-03-13 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 nurodė: teismai visiÅ¡kai neanalizavo aplinkybės, kad įvykis įvyko 2016-11-05, tuo tarpu į policijÄ L. A. kreipėsi tik 2016-11-07 ir pirmÄ kartÄ apklausiama apie A. J. nieko neparodė, o apklausiama 2016-11-10 jau parodė, kad žiÅ«rėjo Facebook paskyrÄ ir atpažino asmenį, kuris jai sudavė į veidÄ , nurodydama, kad tai A. J., po tokių parodymų L. A. pagal nuotraukÄ buvo parodytas atpažinti jos pačios nurodytas A.

J.; lygiai taip pat nuteistÄ jį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiÅ«rėjo savo Facebook profilį; teismai netyrė ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, nors jau po kelių dienų į jo paties Facebook profilį įkelta nuotrauka patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis įvykio dienÄ galėjo bÅ«ti su barzda; byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų aiÅ¡kintasi, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A.

J.; teismai nesiaiÅ¡kino, ar liudytojas L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, iÅ¡ tiesų galėjo įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apÅ¡vietimui, iÅ¡ 20 metrų atstumo; teismai visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog Facebook paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečiÄ muÅ¡tynėse dalyvavusį asmenį, nors, atsiradus objektyvių duomenų (telefono iÅ¡klotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas; teismai nevertino nuteistojo A.

J. parodymų ir juos iÅ¡ dalies patvirtinančių liudytojos D. Ž. parodymų bei A. J. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės; apeliacinės instancijos teismas dėl A. J. susiraÅ¡inėjimo su D. Ž. žodis žodin perrašė pirmosios instancijos teismo argumentus, kurie iÅ¡ esmės niekaip nepatvirtina A. J. kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sudavus smÅ«gį L. A.; apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad liudytojos D. Ž. parodymai savaime nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A.

J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje, yra iÅ¡ esmės ydingas; teismų nurodyti argumentai, kad A. J. niekas nematė nei bare, nei prie baro, nes objektyviai neįmanoma įsidėmėti visų asmenų, yra tik prielaidos, perkeliančios įrodinėjimo naÅ¡tÄ pačiam nuteistajam, turinčiam įrodyti, kad jis nebuvo įvykio vietoje; byloje nebuvo aiÅ¡kintasi, kaip A. J. atvyko į įvykio vietÄ , su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo iÅ¡vyko ir pan.; teismai atmestinai vertino aplinkybę, kad A.

J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe, teismai atmetė jų parodymus, deklaratyviai nurodydami, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje Å¡i aplinkybė nėra nurodyta kaip bÅ«tina; teismai apskritai neįrodinėjo nuteistųjų bendrininkavimo, nenustatinėjo bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, iÅ¡ esmės motyvuose teigdami, kad bendrininkavimo galimybė nepaneigta; apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl A. J. pateiktų telefono abonentinio numerio iÅ¡klotinių laikytini prielaidomis, tuo tarpu teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos prielaidomis, jos turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais; teismai iÅ¡ esmės tinkamai neiÅ¡tyrė ir vaizdo įraÅ¡o, kuris užfiksavo konflikto eigÄ ; apeliacinės instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad vaizdo įraÅ¡as nepaneigia nuteistųjų kaltės ir neįrodo, jog ne A.

J. ir V. L. padarė nusikalstamas veikas, kelia abejonių jau vien dėl to, kad byloje turi bÅ«ti įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, o ne nekaltumas; teismai nevertino aplinkybių, kad pagal byloje esančius duomenis, automobiliu galimai buvo atvykę ne A. J. ar V. L., o kiti asmenys; teismai taip pat nevertino liudytojų R. D. ir A. L. parodymų, kad vykusiose muÅ¡tynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukÅ¡tesni asmenys, netyrė pateiktų duomenų apie kitÄ asmenį, galimai galėjusį bÅ«ti įvykio vietoje ir dalyvavusį konflikte; tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje ir nutartyje nurodydami motyvus dėl nuteistųjų kaltės, aptardami galimai kilusius prieÅ¡taravimus tarp atskirų faktinių duomenų, nurodė, kad tam tikri duomenys nepaneigia A.

J. ir V. L. kaltės, tačiau tokiu bÅ«du, užuot iÅ¡naudoję visas galimybes prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, teismai apsiribojo iÅ¡vadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra, tačiau kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, o pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai; apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus neatsakė, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, taip buvo apribota kasatorių teisė į teisingÄ teismÄ bei iÅ¡samų jų apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimÄ .

Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

66. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovo A. J. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai; neteisėtai ir nepagrįstai jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai, paskirta kardomoji priemonė; ieÅ¡kovas neteisėtai ir nepagrįstai buvo nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos (baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ ) teismų. BaudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdžiusių institucijų pareigÅ«nai ir bylÄ nagrinėję pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos (baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ ) teismai grubiai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ ir vertinimÄ .

67. Konstatuotina, jog ieÅ¡kovui įtarimas buvo pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus atlikus pažeidžiant BPK normas (ieÅ¡kovui įtarimas buvo pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant nukentėjusiosios atpažinimui iÅ¡ fotonuotraukos, kai pats procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK normas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė BPK 191–192 straipsniuose nustatytas asmens parodymo atpažinti sÄ lygas). Ä®tarimas ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas, nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų, kad ieÅ¡kovas įtarime nurodytÄ vakarÄ buvo toje vietoje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nesant nustatytų jokių faktinių duomenų, jog ieÅ¡kovas pats galėjo kokiu nors bÅ«du (veikimu ar neveikimu) prisidėti prie neteisėto įtarimo jo atžvilgiu pareiÅ¡kimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas pradėtas dėl prokuroro rÅ«pestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo pareita į teisminę bylos nagrinėjimo stadijÄ . Tai buvo esminiai baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliekančių institucijų pareigÅ«nų procesiniai pažeidimai, kurių neiÅ¡taisė pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, pirmÄ kartÄ nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neiÅ¡naudojo visų galimybių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, apsiribojo iÅ¡vadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra, taip teismai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ kaltinamajam, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , vadovavosi prielaidomis.

68. Byloje nustatyta, kad nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka antrÄ kartÄ , Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus, atliko įrodymų tyrimÄ , peržiÅ«rėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įraÅ¡Ä , apklausė liudytojÄ T. G.. Apeliacinis teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo 2018-02-22 nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus; jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A.

J. ir V. L. kaltės; jog skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl A. J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iÅ¡ esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia; jog teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, jog kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo.

Ieškovas A. J. buvo išteisintas pagal BK 284 straipsnį, nes jis tokio nusikaltimo nepadarė ir byla išteisinamuoju nuosprendžiu perduota prokurorui, kad būtų nustatyti asmenys, kurie iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas.

69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl to, ar egzistuoja teismo, priėmusio dėl ieÅ¡kovo apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisėti veiksmai, vien iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad egzistuoja teismo, priėmusio aukÅ¡tesnės instancijos teismo panaikintÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga. Tam, kad bÅ«tų nustatyti teismo neteisėti veiksmai, byloje turi bÅ«ti įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismų padaryti teisės normų pažeidimai (pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinių skundų motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus) prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos (bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ ) teismų procesiniai sprendimai buvo priimti netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose. Kasacinės instancijos teismo nustatyti teismų neteisėti procesiniai veiksmai negali bÅ«ti pripažinti vien tik žmogiÅ¡ku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieÅ¡kovo teisėms baudžiamojo proceso metu.

71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju nebuvo pakankamo procesinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas ir byla perduota teismui, neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigÅ«nai atlikti galėjo ir privalėjo baudžiamojoje byloje, taip pat buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atstovų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti vadovaujantis įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, t. y. teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.

72. Akcentuotina, jog dėl teismo padarytų neteisėtų procesinių veiksmų ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti nepagrįstai nubaustas, o tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikÅ¡mę žmogaus teisių pažeidimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad aiÅ¡kus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo iÅ¡vadas pažeidimas, BPK nuostatų, reglamentuojančių asmens atpažinimÄ , esminis pažeidimas, vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sÄ lygojęs neteisėtÄ apkaltinamojo nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmimÄ .

73. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl byloje yra nustatyti neteisėti valstybės veiksmai. Dėl turtinės žalos 74. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 8374 Eur dydžio turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė baudžiamajame procese (patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir negautas pajamas).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ baudžiamojoje byloje pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose atstovavo advokatė, už kurios teisines paslaugas per visÄ laikotarpį nuo 2016-12-27 (nuo pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (iki apeliacinės instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo) ieÅ¡kovas sumokėjo 3900 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas, įsiteisėjus 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendžiui, buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 nedirbo, gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iÅ¡ viso 216,97 Eur.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši išmokos suma įskaitytina į ieškovo negautas pajamas, susijusias su negautu darbo užmokesčiu, neteisėtai atleidus jį iš vidaus tarnybos, todėl priteistina 4474,21 Eur suma mažintina 216,97 Eur suma ir ieškovui iš atsakovės priteistina 4257,03 Eur negauto uždarbio – netiesioginių nuostolių; iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 8157,03 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas (3900 Eur + 4257,03 Eur). Apeliaciniuose skunduose motyvų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje neanalizuoja.

Dėl neturtinės žalos 75. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

76. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

77. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau Å¡ios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistinÄ konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iÅ¡ nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikÅ¡mė bei įtaka, sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį konkrečioje situacijoje.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

78. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimÄ , pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už baudžiamojo proceso metu patirtus rÅ«pesčius, nepatogumus, netikrumo jausmÄ ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai bÅ«dingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikÅ¡mingais pripažintais kriterijais, be to, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktikÄ iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

79. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri grindžiama trimis aspektais: neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, nes realiai ieÅ¡kovas nebuvo įvykio vietoje, neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimu, kuri apribojo ieÅ¡kovo pilietines laisves ir teises, nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu (2016-11-05 – 2019-10-24). IeÅ¡kovas pažymėjo, jog vyko labai ilgas baudžiamasis procesas, kuriame jis buvo įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ir patyrė didelius netikrumo iÅ¡gyvenimus dėl baudžiamojo proceso, Å¡i procesinė padėtis neigiamai veikė emocinę bÅ«klę, įprastÄ savijautÄ , pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų ieÅ¡kovÄ pažįstančių žmonių akyse.

IeÅ¡kovas nurodė, jog dėl tokio netikrumo jausmo sutriko jo sveikatos bÅ«klė, miegas, bendra savijauta; nors į medikus nesikreipė, tačiau ilgÄ laikÄ vartojo įvairius homeopatinius vaistus bÅ«senai stabilizuoti ir miegui sureguliuoti. IeÅ¡kovo vertinimu, tai buvo labai ilgas procesas, trukęs beveik trejus metus; jeigu baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos bÅ«tų atidžiau ir visapusiÅ¡kiau atlikusios savo tarnybines pareigas, nebÅ«tų grubiai pažeidusios BPK normų, reglamentuojančių asmens atpažinimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti nutrauktas, kol nebuvo sukelta tokių neigiamų pasekmių.

IeÅ¡kovas akcentavo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , kitas normas, todėl jo atžvilgiu priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus, kurie padarė ieÅ¡kovo gyvenimui ir reputacijai labai neigiamÄ Ä¯takÄ . IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus įtarimÄ pirmÄ kartÄ , buvo paskirta kardomoji priemonė – nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, taip buvo apribotos ieÅ¡kovo teisės ir laisvės, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija; kardomoji priemonė galiojo beveik trejus metus, t. y. iki kol ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas.

Ieškovas vertino, kad jam padaryta neturtinė žala sudaro 15 000,00 Eur, kuri turėtų būti priteista iš atsakovės.

80. Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina bei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas truko beveik trejus metus: nuo pirmojo praneÅ¡imo apie įtarimÄ jam pateikimo, tai yra nuo 2017-01-09, iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra iki 2019-10-24; ieÅ¡kovo įtariamojo statusas truko nuo 2017-01-09 iki 2017-04-14 ir nuo 2017-05-03 (kai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas antras įtarimas) iki 2017-05-23 (Å¡iÄ dienÄ prokuroras iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui kaltinamÄ jį aktÄ , o bylÄ perdavė teismui); nuo 2017-05-24 iki 2018-07-30 ieÅ¡kovas turėjo kaltinamojo statusÄ ; nuo 2018-07-31 iki 2019-10-24 ieÅ¡kovas buvo nuteistuoju; duomenys apie ieÅ¡kovo teistumÄ atsispindi Ä®tariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre; teistumas po 2017-10-24 Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio panaikintas.

81. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas dėl pakankamai ilgÄ laikÄ trukusio visiÅ¡kai neteisėto, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, dėl nepagrįstai, neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, dėl nepagrįsto, neteisėto nuteisimo už tariamÄ tyčinės nusikalstamos veikos padarymÄ , žinodamas, kad yra nekaltas, patyrė neturtinę žalÄ : neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nepatogumus, nukentėjo jo, (duomenys neskelbtini), reputacija, jis patyrė neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį, vertinimÄ , patyrė materialinius sunkumus, iÅ¡gyveno netikrumÄ dėl ateities, sutriko jo sveikata. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

82. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui 2017-01-09 buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, buvo apribota jo laisvė. Nepagrįstas kardomosios priemonės paskyrimas ieÅ¡kovÄ , kaip žmogų ir (duomenys neskelbtini), neabejotinai žemino, sukėlė didelius nepatogumus, susijusius ne tik su judėjimo apribojimais, bet ir jo reputacijos vertinimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojo proceso pažeidimai buvo padaryti jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, nebuvo duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs įvykio vietoje, tačiau ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė.

Spręstina, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikus visas reikiamas procesines priemones patikrinti liudytojų parodymų teisingumÄ ir tikrumÄ , tinkamai atlikus atpažinimo procesinius veiksmus, surinkus duomenis dėl ieÅ¡kovo buvimo įvykio vietoje, ieÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas nebÅ«tų pradėtas, baudžiamasis procesas užtrukęs, o ieÅ¡kovas nepagrįstai nuteistas. Byloje nustatyta, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pirmÄ kartÄ apeliacine tvarka, iÅ¡ esmės pažeidė baudžiamojo proceso normas dėl ko ieÅ¡kovas buvo neteisingai persekiojamas ir nuteistas.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad baudžiamojo persekiojimo ir bylos nagrinėjimo teismuose laikotarpiu ieÅ¡kovas neabejotinai iÅ¡gyveno įtampÄ , nežiniÄ bei netikrumÄ .

83. IeÅ¡kovas nurodė, jog patyrė vidinius iÅ¡gyvenimus, nemigÄ , psichologinę įtampÄ , stresÄ , pažeminimÄ ir kitus neigiamus dalykus, tai lėmė ilgalaikė nežinomybė, kuri tęsėsi proceso metu, laukimas, kaip bus iÅ¡spręsta byla, nežinomybė, ar teisininkai pažvelgs teisingai į bylos esmę, iÅ¡gyvenimai, kai buvo priimami neteisingi procesiniai sprendimai, praÅ¡ymų ir skundų raÅ¡ymas, dalyvavimas procesuose ir kt. Nagrinėjamu atveju į bylÄ nepateiktÄ duomenų, kad ieÅ¡kovas gydėsi, vartojo medikamentus, paskirtus dėl sutrikusios sveikatos, tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tokių duomenų nepateikimas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nepatyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ir jam nebuvo sutrikusi sveikata.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas dirbo (ir dabar dirba) (duomenys neskelbtini), kur yra taikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimas; dėl neteisėto nuteisimo ieÅ¡kovas (įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui) buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir prarado darbÄ (ieÅ¡kovas įsidarbino nuo 2019-02-04); per nedarbo laikotarpį ieÅ¡kovas pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, negavo; įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sumokėti nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ ; kartu ieÅ¡kovui reikėjo mokėti advokatei už teisinę pagalbÄ , kad Å¡i atstovautų ieÅ¡kovÄ tebesitęsiančio proceso metu, raÅ¡ytų procesinius dokumentus.

Darytina iÅ¡vada, kad atleidimas iÅ¡ tarnybos, pajamų trÅ«kumas, pareiga sumokėti baudÄ ir tuo pačiu metu gintis nuo neteisėto nuteisimo bei atsiskaityti už teisines paslaugas ieÅ¡kovui taip pat sukėlė neigiamų iÅ¡gyvenimų. Be to, byloje nėra ginčo, kad net ir bÅ«damas visiÅ¡kai iÅ¡teisintas, ieÅ¡kovas nebuvo grÄ Å¾intas į ankstesnę darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta kita darbo vieta, esanti toliau nuo (duomenys neskelbtini), provincijoje, ir ieÅ¡kovas sutiko su tokiu pasiÅ«lymu; spręstina, kad ieÅ¡kovo neteisėtas ir nepagrįstas nuteisimas turėjo neigiamos įtakos jo, kaip (duomenys neskelbtini), karjeros galimybėms.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo neturtinio pobÅ«džio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikÅ¡mingi ir intensyvÅ«s, sukėlę ieÅ¡kovui dvasinę skriaudÄ .

84. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, lemiančias atlygintinÄ neturtinę žalÄ . Taip pat buvo įvertinti ir apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai Å¡iuo klausimu (dėl kardomosios priemonės taikymo, neigiamų turtinių pasekmių, dėl pasekmių ieÅ¡kovo reputacijai ir profesinei veiklai, ieÅ¡kovo fizinei ir psichinei sveikatai, emocinei bÅ«klei, dėl įrodymų, patvirtinančių neigiamus iÅ¡gyvenimus).

85. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinio skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovas nei karto nekvestionavo paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino teisėtumo ir tai yra svarbu vertinant, kiek baudžiamojo proceso veiksmai buvo neteisėti, kaip pats ieÅ¡kovas naudojosi savo teisėmis, realizuojant savo teisę į teisingÄ teismÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bÅ«tent teisėsaugos pareigÅ«nai turi įstatymo jiems nustatytas pareigas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai tirti nusikalstamas veikas, tuo tarpu įtariamasis, kaltinamasis baudžiamajame procese turi tik pirmiau minėtas teises, bet ne pareigas.

Priešingai aiškinant, įtariamajam ar kaltinamajam asmeniui būtų uždėta nepagrįsta įrodinėjimo našta baudžiamajame procese, be to, galėtų būti pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, nes ne atitinkamos institucijos turėtų įrodyti asmens kaltę, bet asmeniui būtų perkeliama dalis ar visa našta įrodyti, jog jis yra nekaltas.

86. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, vadovavosi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, Å¡iai bylų kategorijai bÅ«dingais, taip pat teismo reikÅ¡mingais pripažintais kriterijais. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmę, ieÅ¡kovui dėl to kilusias turtines pasekmes, patirtų iÅ¡gyvenimų laipsnį, kitas reikÅ¡mingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalgÄ bylose prieÅ¡ LietuvÄ laikotarpiu nuo 1997–2018 dėl Konvencijos pažeidimų neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neturtinės žalos priteisimo, taip pat į valstybės ekonominę padėtį.

Teismas sprendė, kad 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka esamÄ situacijÄ ir yra socialiai teisinga, ir priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

87. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovui priteisto neturtinės žalos dydžio apeliaciniuose skunduose nurodyta: teismo nustatytas 10000 Eur neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į Å¡ios bylos aplinkybes, yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose; teismo sprendime nepaminėta nei viena byla, kuria lyginamuoju aspektu teismas bÅ«tų rėmęsis, neaiÅ¡ku, ar apskritai teismas atsižvelgė į teismų praktikoje Å¡ios kategorijos bylose priteistinos neturtinės žalos dydžius, kaip orientacinius, ar nustatęs esmingai skirtingas faktines aplinkybes, visiÅ¡kai neatsižvelgė į teismų praktikÄ kitose bylose; teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrindė ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos pagrįstais įrodymais, priteistos neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis ir prieÅ¡tarauja teismų suformuotai praktikai; teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ , neturtinės žalos dydžio niekaip nepagrindė, t. y. nenurodė, ko asmuo neteko ir kaip tai gali bÅ«ti laikytina neatskiriama jo dalimi, kaip priteista suma padės atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ; teismas neatsižvelgė į visas bylos medžiagoje nurodytas ir posėdžio metu nagrinėtas aplinkybes ir netinkamai bei neteisingai įvertino ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ .

88. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ grindė neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimu, nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, t. y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėto baudžiamojo proceso, trukusio per ilgai, bei dėl jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų.

89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už per ilgÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nepagrįstÄ nuteisimÄ , be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumÄ , jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trÅ«kumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).

90. Kitoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai:

i) vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė; ii) asmeniui pareikÅ¡to kaltinimo sunkumas, iii) jam taikyti proceso metu teisių apribojimai; iv) delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, v) analizuotina kasacinio praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose prieÅ¡ LietuvÄ dėl teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo; vi) taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalÄ , ekonominę padėtį, jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; vii) konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

91. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui tekusios neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir neteisėto nuteisimo. Å iuo atveju nebuvo pakankamo procesinio pagrindo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau jis buvo pradėtas ir tęsiamas, kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas ir byla perduota teismui, neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigÅ«nai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas nepakankamai rÅ«pestingai ir atsakingai.

IeÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kardomoji priemonė ieÅ¡kovui paskirta nepagrįstai, ieÅ¡kovui buvo nepagrįstai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui, ieÅ¡kovas nuteistas. Baudžiamasis procesas iki visiÅ¡ko ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo truko beveik trejus metus. IeÅ¡kovas dėl neteisėto baudžiamojo proceso patyrė vidinius iÅ¡gyvenimus, nemigÄ , psichologinę įtampÄ , stresÄ , pažeminimÄ , neigiamų turtinių pasekmių bei pasekmių reputacijai ir profesinei veiklai.

92. Orientacinis patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensacijÄ už neturtinę žalÄ .

93. Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 pateikė analizę, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso priteistos tokio dydžio piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007, – procesas truko 5 metus ir 10 mėn.; atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje M.

T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009, – ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį, nesiekiant spartaus proceso, priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009, – proceso trukmė – 8 metai, priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010, – proceso trukmė beveik 3 metai, priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje J.

K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-284/2010, – vertintas 4 metai ir 9 mėn. proceso laikotarpis, priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kt.).

94. Minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje teismas nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobÅ«džio bylose prieÅ¡ LietuvÄ . Pažymėtina, kad bylos, kurios aplinkybės proceso trukmės, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų aspektu bÅ«tų iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, EŽTT praktikoje nėra. Kita vertus, Å¡io Teismo praktika bylose prieÅ¡ LietuvÄ nagrinėjamoje byloje analizuotina lyginamuoju aspektu, svarstant, koks piniginės kompensacijos dydis galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu ir pakankamu.

95. EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ pažeidimÄ , pvz., Å . v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimÄ lėmė iÅ¡skirtinės aplinkybės); M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas);

G. v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); S. v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; J. v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti);

G. v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ â€“ 900 eurų – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiÅ¡kėjo advokatui); N. v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Å . v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti);

N. v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grÄ Å¾inta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiÅ¡kėjui taikytas suėmimas, namų areÅ¡tas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti); priteista 4800 eurų neturtinei žalai atlyginti).

96. Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 darė iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas 3000–5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

97. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojo proceso pagrįstumÄ , baudžiamojo proceso trukmę, ieÅ¡kovui taikytÄ proceso metu teisių apribojimÄ , kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ bylose prieÅ¡ LietuvÄ dėl teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo, atsižvelgdamas į valstybės, turinčios atlyginti žalÄ , dabartinę ekonominę padėtį, jos piliečių bendrÄ materialinį lygį, esamÄ situacijÄ bei nagrinėjamoje byloje konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma iÅ¡ esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

98. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

VisiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis, net esant analogiÅ¡ko pobÅ«džio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Dėl priežastinio ryÅ¡io 99.

Minėta, kad CK 6.272 straipsnis yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io. Nagrinėjamu atveju konstatavus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo (nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ ) neteisėtus veiksmus bei ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , aptartina trečioji civilinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys. 100.

Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublika, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, pažymėjo, jog į nagrinėjamÄ bylÄ nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys ne tik neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų patyrimo faktÄ , bet ir priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmų patyrė kokių nors žymesnių, ypatingesnių ar iÅ¡skirtinių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kad suprastėjo jo reputacija, darbingumas, santykiai su artimaisiais, kas galėtų bÅ«ti įvertinta kaip neturtinė žala. 101.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi bÅ«ti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys bÅ«tų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumÄ , turi nustatyti pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. 102.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata. Priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). 103. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus.

Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). 104.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.). 105.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovui padaryta bei teismo nustatyta neturtinė žala (dėl nustatytos turtinės žalos byloje ginčo nėra) atsirado dėl neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese. IeÅ¡kovo patirta neturtinė žala yra susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais, dėl nepagrįstai ir neteisėtai pradėto bei vykdyto ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo, neteisėtai ir nepagrįstai ieÅ¡kovui paskiriant kardomÄ jÄ priemonę, bei jį neteisėtai nuteisiant, priežastiniu ryÅ¡iu, todėl pirmosios instancijos teismas patirtÄ neturinę žalÄ pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Dėl tinkamo atstovavimo 106.

Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas dėl atsakovės atstovo ir jo paskyrimo. IeÅ¡kovas nurodė Policijos departamentÄ kaip atsakovės atstovÄ , tačiau 2020 m. balandžio 6 d. Policijos departamentas iÅ¡siuntė teismui argumentuotÄ raÅ¡tÄ , kuriuo informavo teismÄ dėl netinkamo atsakovės atstovo ir prašė netinkamÄ Lietuvos valstybės atstovÄ Policijos departamentÄ pakeisti tinkamu – Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, tačiau į tokį praÅ¡ymÄ atsižvelgta nebuvo.

Teismas visiÅ¡kai nepriėmė jokio procesinio sprendimo, tokiu bÅ«du pažeidė procesines teisės normas ir atsakovės atstovo teisę į susižinojimÄ dėl priimamų sprendimų dėl pateikto praÅ¡ymo. Toks teismo neveikimas sÄ lygojo neteisėtÄ Policijos departamento, kaip atsakovės atstovo, priverstinį dalyvavimÄ , bei įstatymu nustatytam atsakovės atstovui (Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) suvaržė teisę į teisminę gynybÄ . Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymÄ ir nepakeitė atsakovės atstovo iÅ¡ Policijos departamento į Tauragės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , todėl padarė materialiųjų teisės normų pažeidimÄ .

Teismas neiÅ¡nagrinėjo objektyviai ir visapusiÅ¡kai visų bylos aplinkybių, ypač toje dalyje, kur ieÅ¡kovas nurodė neteisėtus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato veiksmus, inicijuojant baudžiamojo proceso veiksmus, taip pažeidė fundamentinę teisę į teisingÄ teismÄ bei teisingÄ atstovavimÄ atsakovės interesams pagal įstatymÄ . 107. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 straipsnio 1 dalis).

Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimÄ (CPK 51 straipsnio 4 dalis). 108. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punkte nustatyta, kad kitose nei Å¡io nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iÅ¡ asmenų, melagingai praneÅ¡usių apie nusikalstamÄ veikÄ , melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ , davusių melagingus parodymus, melagingÄ eksperto ar revizoriaus iÅ¡vadÄ , melagingÄ specialisto paaiÅ¡kinimÄ ar iÅ¡vadÄ arba pateikusių neteisingÄ vertimÄ Å¾inant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. 109.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo teisė ir procesinė pareiga nurodyti atsakovÄ , kuriam reiÅ¡kia materialinį reikalavimÄ , numatyta CPK 111 straipsnio 1 dalyje ir Å¡iÄ pareigÄ ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju įgyvendino tinkamai. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Tokio pobÅ«džio bylose, remiantis CK 6.272 straipsniu, atsakovė yra Lietuvos valstybė, kuri, esant tam teisiniam pagrindui, ir privalo atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , o ne jai (valstybei) atstovaujančios institucijos. 110.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bei praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo. Teisme buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praneÅ¡imas dėl procesinių dokumentų persiuntimo tinkamam atsakovės atstovui; praneÅ¡ime nurodyta, kad vadovaujantis Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 „Dėl Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“, 5 punktu, nustatančiu, kad, jeigu procesiniai dokumentai teismo pateikti netinkamam valstybės atstovui, Å¡is gautus procesinius dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas administracinėje byloje ir ne vėliau kaip per 4 darbo dienas civilinėje byloje nuo jų gavimo persiunčia tinkama valstybės atstovui ir motyvuotai pagrindžia šį persiuntimÄ , civilinės bylos dokumentai persiųstini tinkamam Lietuvos valstybės atstovui – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 111.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovas persiuntė ieÅ¡kinį bei teismo praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo pateikimo tinkamam valstybės atstovui ir apie Å¡io įpareigojimo įvykdymÄ informavo teismÄ , t. y. įvykdė 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 497 patvirtintų Atstovavimo Valstybei ir Vyriausybei taisyklių 5 punkto reikalavimus. Tauragės policijos vyriausiasis policijos komisariatas apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bei vykstantį procesÄ buvo informuotas, tačiau atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepateikė, todėl spręsti, kad Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo suvaržytos teisės į teisminę gynybÄ , nėra pagrindo. 112.

Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, o ne iÅ¡ Lietuvos valstybei Å¡ioje byloje atstovaujančių institucijų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atstovavimo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pagrindo nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 113. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 97,41 proc. turtinės žalos reikalavimų ir 66,67 Eur neturtinės žalos reikalavimų, iš viso patenkinta 77,68 proc. nuo visos pareikštų reikalavimų sumos, tad ieškovo prašomos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 776,8 Eur. 114.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ į civilinę bylÄ pateiktų pinigų priėmimo kvitų: Nr. 1012349, Nr. 1051506, Nr. 1051517 nustatyta, kad ieÅ¡kovas advokatei už teisines paslaugas sumokėjo iÅ¡ viso 1000 Eur sumÄ . PraÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodyta, kad 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 50 Eur iÅ¡laidos už advokato konsultacijas, 500 Eur už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , 250 Eur už dubliko parengimÄ , 50 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga, 150 Eur už advokato atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme. 115.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir pagrįstos, jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) reikalavimų. Teismas sprendė, jog kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkinamas, todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant turėtas 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. 116.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas iÅ¡ esmės buvo patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, atsižvelgęs į teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas visiÅ¡kai.

Dėl bylos procesinės baigties 117. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 118. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 119.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinius skundus prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį apie 550 Eur sumos sumokėjimÄ advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . 120. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 550 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė