bf545683-e678-40d0-bdf4-d90933ee88e1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-71/2012              Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.6., 21.4.2.7., 36.1., 42.11.2., 93.2.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios A.

S. įmonės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1220-565/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios A. S. įmonės ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD lizingas“ dėl lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo ir vekselių pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys ieÅ¡kovo pusėje A.L. S., B. S.) ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl lizingo sutarčių nuostatų, nustatančių netesybas už sutarties nutraukimÄ , teisėtumo, vekselių teisėtumo bei proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumo.

IeÅ¡kovas A. S. įmonė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti lizingo sutarčių Nr.2007/04-S79, Nr.200708F-841, Nr.200708F-847, Nr.200701F-2623 bei Nr.200701F-2624 (toliau – Lizingo sutartys) sÄ lygas taip:

1. pakeisti Lizingo sutarčių 7.4 punktÄ , nustatant, kad lizingo gavėjas moka lizingo davėjui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti dienÄ , taikant šį tarifÄ ir iki esamo momento mokėtiniems delspinigiams;2. panaikinti Lizingo sutarčių 8.9 punkto dalį, numatančiÄ lizingo gavėjo pareigÄ sumokėti lizingo davėjui 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudÄ ;3. pakeisti Lizingo sutarčių 7.5.2 punktÄ , nustatant 0,1 procentų dydžio baudÄ nuo turto vertės, t.y. 250,8 Lt;4.

Lizingo sutarčių 7.5.2 punkto pakeitimus taikyti ir baudoms, mokėtinoms iki esamo momento.IeÅ¡kovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiais Å¡eÅ¡is neprotestuotinus vekselius bendrai 124 940,9 Lt sumai.IeÅ¡kinys grindžiamas argumentais, kad dėl krizės transporto sektoriuje ieÅ¡kovui vykdyti lizingo sutartis tapo sudėtinga ir todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo į palankesnes ieÅ¡kovui, tačiau susitarti nepavyko. Lizingo sutarčių sÄ lygos, nustatančios ieÅ¡kovui netesybas už sutarčių pažeidimus, suteikia atsakovui neadekvačiai dideles teises, o ieÅ¡kovui – neadekvačiai dideles pareigas, įtvirtina esminę sutarties Å¡alių nelygybę.PasiraÅ¡ydamas vekselius ieÅ¡kovas suklydo, nesupratęs tikrųjų Å¡ių veiksmų pasekmių – jis manė, kad taip atsakovas sutiks nenutraukti lizingo sutarčių.

Be to, vekseliai buvo pasirašyti atsakovo ekonominio spaudimo įtakoje. Tretieji asmenys ieškovo pusėje ieškinį prašė tenkinti tais pačiais motyvais kaip ir ieškovas.Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad lizingo davėjas, vien todėl, kad disponuoja didesnėmis pinigų sumomis, neturi prisiimti sau ekonominės krizės ir ieškovo nesėkmingos veiklos neigiamas pasekmes. Įvertinti, ar netesybos yra aiškiai per didelės, galima tik atsižvelgiant į konkretų netesybų dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

IeÅ¡kovo motyvai, dėl kurių jis pasirašė vekselius, nėra pagrindas pripažinti Å¡iuos vekselius negaliojančiais dėl suklydimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutuojančios A. S. įmonės atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ naudai 3 630 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei valstybės naudai 29 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nesirėmė esminiu atsakovo padarytu lizingo sutarčių pažeidimu, lizingo sutartyse nenumatyti automatiÅ¡ko sutarties pakeitimo atvejai, Å¡alys dėl sutarčių pakeitimo nesusitarė, todėl lizingo sutartys gali bÅ«ti pakeistos esant CK 6. 204 straipsnyje ar 6.228 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms.CK 6.204 straipsnis taikomas tuo atveju, kai sutartis dar neįvykdyta, tačiau byloje nagrinėjama faktinė situacija, kai lizingo sutartys yra nutrauktos 2009 m. rugpjūčio 24 d. vienaÅ¡aliÅ¡ku atsakovo praneÅ¡imu, todėl nebėra vykdomos (CK 6.221 str. 1 d.), ir CK 204 straipsnis netaikytinas.Sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sÄ lygų galiojimui, jei Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.).

Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti sumokėti netesybas (CK 6.221 str. 2 d.).IeÅ¡kovo reikalavimai, grindžiami esmine Å¡alių nelygybe, sumažinti delspinigių ir baudos tarifus, taip pat panaikinti sutarties sÄ lygÄ dėl baudos taikymo atmestini, kadangi netesybų nustatymas už sutartinių prievolių pažeidimus savaime neįtvirtina esminės Å¡alių nelygybės. Byloje nenustatyta, kad delspinigių ir baudų nustatymas ir tarifai pažeidžia Å¡alių interesų balansÄ . Dėl termino mokėti lizingo įmokas pažeidimo atsakovas patiria nuostolius.

Nutraukus Lizingo sutartis prieÅ¡ terminÄ dėl esminio ieÅ¡kovo padaryto sutarties pažeidimo, atsakovas taip pat patiria nuostolius. Nustatyti, ar netesybos Å¡ios bylos atveju yra aiÅ¡kiai per didelės ir pažeidžia Å¡alių interesų balansÄ , galima tik įvertinus konkretų praÅ¡omų priteisti netesybų dydį ir kitas svarbias aplinkybes – prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, atsakovo patirtų nuostolių dydį ir kt. Å iomis aplinkybėmis ieÅ¡kovas byloje nesirėmė.

IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais neprotestuotinus vekselius bendrai 124 940,9 Lt sumai taip pat atmestinas, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, jog vekseliai buvo pasiraÅ¡yti suklydimo ir atsakovo ekonominio spaudimo įtakoje (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas turi patirties sandorių sudaryme, vekselis, kuriame nurodytÄ mokėtinÄ sumÄ sudaro vienos iÅ¡ vekselio Å¡alies skola kitai Å¡aliai pagal anksčiau tarp Å¡ių Å¡alių sudarytÄ sandorį, yra dažnas verslo praktikoje, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad jis nesuprato vekselių teisinės reikÅ¡mės, nėra pagrindas pripažinti vekselius negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo.

IeÅ¡kovo suklydimas dėl sandorio motyvų (ieÅ¡kovas vekselių iÅ¡raÅ¡ymÄ suprato kaip sÄ lygÄ , kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nenutrauks lizingo sutarčių) taip pat nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas vertė ieÅ¡kovÄ iÅ¡raÅ¡yti vekselius ar kad atsakovas vekselių iÅ¡raÅ¡ymÄ iÅ¡kėlė kaip sÄ lygÄ , kad lizingo sutartys nebus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Tretysis asmuo A.L.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. CK 6.574 straipsnis nustato, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį.

Tai imperatyvi įstatymo norma, kuri neleidžia susitarti kitaip, yra privaloma tiek proceso Å¡alims, tiek teismui. Lizingo sutarčių 8.9 punktas, reglamentuojantis kliento pareigas nutraukus sutartį, prieÅ¡tarauja CK 6.574 straipsniui. Esant tokiai situacijai, teismas privalo ex officio konstatuoti sandorio negaliojimo faktÄ (CK. 1.78 str. 5 d., 1.80 str.).2. Pirmosios instancijos teismas taikomų teisės normų nesusiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis, be to, 30 procentų bauda teismų praktikoje niekada nebuvo pripažinta atitinkančia protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus.

Tai, kad teismas nemotyvavo, kodėl tokia didelė bauda nepažeidžia pamatinių principų, yra pagrindas sprendimÄ naikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – motyvų nebuvimo.

3. Teismas netaikė CPK 159 straipsnio ir tai yra procesinis pažeidimas, galėjęs įtakoti netinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Minėtas straipsnis imperatyviai nustato teismo pareigÄ nurodyti proceso Å¡alims aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti bylai teisingai iÅ¡nagrinėti, pareikalauti iÅ¡ jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos, arba Å¡io CPK nustatytais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva. CPK 159 straipsnio pažeidimÄ patvirtina teismo motyvas “šiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovas nesirėmė”.

4. Nors teismas bylos iÅ¡kėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieÅ¡kinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Nustačius (ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje), kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas objektyviai negali sukurti jokių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieÅ¡kinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti arba atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme. Teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinio dalį dėl neprotingai didelių netesybų ir baudų tuo pagrindu, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys didelės ar mažos netesybos, patvirtina, kad ieÅ¡kinio priėmimÄ reglamentuojančių normų nebuvo tinkamai laikytasi.

5. Teismas nesilaikė CPK 186 straipsnio, nustatančio, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai civiliniame procese yra įrodymai, kurie privalomai turi būti tiriami ir vertinami.

6. Spręsdamas dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais vekselius, teismas neatkreipė dėmesio į svarbiausiÄ spręstinÄ klausimÄ , t.y. ar buvo pagrindas vekseliui iÅ¡duoti. Jo nebuvo. IÅ¡raÅ¡ius vekselius, ieÅ¡kovo atsakomybė tapo dviguba: pagal lizingo sutartis ir pagal vekselius. Atsakovas po vekselių iÅ¡raÅ¡ymo lizingo sutarčių nepakeitė. Lietuvos aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007), kad, iÅ¡raÅ¡ius vekselį neturint tam teisinės pareigos, toks vekselis gali bÅ«ti nuginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.

Kokiu pagrindu naikinti sandorį-vekselio iÅ¡davimÄ , sprendžia teismas, turintis iÅ¡imtinę diskrecijÄ kvalifikuoti ginčo teisinį santykį. IeÅ¡kovas įrodė, kad vekseliai iÅ¡duoti be pagrindo, atsakovas to nenuginčijo ir nenurodė pagrindo vekseliams iÅ¡duoti, todėl ieÅ¡kinio dalis dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais turėjo bÅ«ti tenkinama.7. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ , įpareigojantį teismÄ sprendime nurodyti tiek įstatymus, kuriais remiasi, tiek kitus teisinius argumentus.

Sprendimas suraÅ¡ytas bendro pobÅ«džio tezėmis. Svarbiausi praÅ¡ymai ir argumentai, į kuriuos teismas nereagavo, yra Å¡ie:praÅ¡ymas bylÄ perduoti Panevėžio apygardos teismui, kuriame vykdomos ieÅ¡kovo bankroto procedÅ«ros, kadangi ieÅ¡kinys savo turiniu yra ginčas dėl teisingo kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo;praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ pateikti duomenis, kokia kaina jis pardavė paimtus automobilius, kadangi Å¡ie duomenys bÅ«tini tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį pagal CK 6.574 straipsnį, nes lizingo sutarties 8.9 punkte yra nurodyta, kad „Klientas privalo <...> taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ â€œ.

Kokio dydžio bauda - negalima nustatyti, neiÅ¡minusavus grÄ Å¾into turto vertės, nes lizingo sutarties 8.1 punkte yra nurodyta, kad „Klientas privalo grÄ Å¾inti turtÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ â€œ. Turtas buvo grÄ Å¾intas tokios pat bÅ«klės kaip paimtas, nes buvo eksploatuojami neilgai, tvarkingai;neiÅ¡nagrinėtas trečiojo asmens A.L. S. argumentas, kad atsakovui grÄ Å¾inus lizingo dalykÄ (automobilius), atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes turėjo grÄ Å¾inti lizingo gavėjui pinigines lėšas, kuriomis buvo dengiama lizinguojamo daikto vertė (atskaičius normalų nusidėvėjimÄ ).praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , kadangi atsakovo bankroto administratorius teismo praneÅ¡ima gavo tik prieÅ¡ dienÄ iki teismo posėdžio ir posėdžio metu prašė laiko ieÅ¡kinio reikalavimams patikslinti ir keisti.

IeÅ¡kovo bankrutuojančios A. S. įmonės bankroto administratorius ir tretysis asmuo B. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su juo sutinka. Atsakovas UAB DnB NORD lizingas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti bei priteisti iÅ¡ apelianto atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (1452 Lt.). Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti lizingo sutarčių 8.9 punktÄ prieÅ¡taraujančiu CK 6.574 straipsniui.

Nei apeliantas, nei ieÅ¡kovas neginčijo Lizingo sutarčių kaip sandorių, o prašė pakeisti Lizingo sutarčių nuostatas, nustatančias netesybas, tarp jų ir Lizingo sutarčių 8.9 punktÄ , praÅ¡ydami sumažinti 8.9 punkte numatytÄ baudos dydį. Be to, byloje nenustatyta, kad lizingo sutarčių 8.9 punktas prieÅ¡tarautų teisės normoms.PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, CK 6.574 straipsnis nėra imperatyvi teisės norma, nedraudžia Å¡alims susitarti ir dėl kitokio nei CK 6.574 straipsnyje numatyto nuostolių atlyginimo.Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ UAB „DnB NORD lizingas“ sutarčių sÄ lygos (konkrečiai 8.9 p.) yra pripažįstamos atitinkančiomis CK 6.574 straipsnio nuostatÄ dėl lizingo davėjo grÄ Å¾inimo į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-451/2010).

2. Procesas pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas. Apeliantas, teigdamas, kad buvo pažeistas CPK 159 straipsnis, nekonkretizuoja, nei koks pažeidimas buvo padarytas, nei kokiu bÅ«du jis tariamai lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ , nepateikė teisiÅ¡kai motyvuotų tariamÄ pažeidimÄ patvirtinančių argumentų/įrodymų. Apeliantas su įmonę atstovaujančiu advokatu pats asmeniÅ¡kai dalyvavo teismo posėdžiuose, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, buvo apklaustas teismo posėdyje, pats davė teismui paaiÅ¡kinimus, atsakė į teismo klausimus.

3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais – teisėtas bei tinkamai motyvuotas.

4. Apelianto teismui reikÅ¡ti praÅ¡ymai dėl bylos perdavimo, dokumentų iÅ¡reikalavimo, buvo teismo iÅ¡nagrinėti ir kaip nepagrįsti atmesti protokolinėmis nutartimis.5. Ginčo teisena paremta rungtyniÅ¡kumo principu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ ieÅ¡kovo suformuoto ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo ribose ir neturėjo teisės iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų, t.y. spręsti atsakovo kreditorinio reikalavimo ieÅ¡kovo bankroto byloje pagrįstumo. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje reiÅ¡kė reikalavimus dėl lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo (prašė sumažinti netesybas) bei vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Tuo pagrindu Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjantis ieÅ¡kovo bankroto bylÄ 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo sustabdęs atsakovo kreditorinio reikalavimo dalyje dėl netesybų patvirtinimo klausimÄ iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl Lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo. Teisės normos nenumato, kad bankrutuojančios įmonės iniciatyva iÅ¡keltos bylos atsakovams turi bÅ«ti nagrinėjamos bankrutuojančios įmonės bankroto byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovas A. S. įmonė su atsakovu UAB ,,DNB NORD lizingas“ sudarė penkias lizingo sutartis, pagal kurias atsakovas įgijo ieÅ¡kovo nurodytÄ turtÄ (transporto priemones) ir suteikė teisę ieÅ¡kovui juo naudotis ir valdyti. IeÅ¡kovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus ir įvykužius sutarčių sÄ lygas perimti turtÄ nuosavybėn. Sutartis Å¡alys vykdė iki 2008 m. rudens, kol dėl finansinės krizės sutriko atsiskaitymai, sumažėjo darbų apimtys.

IeÅ¡kovas dėl pablogėjusių verslo sÄ lygų praÅ¡o pakeisti sutarčių sÄ lygas, sumažinant suderėtus delspinigius, nustatytus sutarčių 7.4 punktuose iki 0.02 procentų, panaikinti sutarčių 8.9 punktus, numatančius 30 procentų baudas nuo neapmokėto turto vertės sutarčių nutraukimo atveju, pakeisti sutarčių 7.5.2 punktus nustatant 0.1 procento dydžio baudas nuo turto vertės už sutarčių atskirų punktų nevykdymÄ . Be to, atsakovas, ieÅ¡kovo teigimu, pasinaudodamas dominuojančia padėtimi, 2009 m. sausio mėnesį iÅ¡reikalavo pasiraÅ¡yti Å¡eÅ¡is neprotestuotinus paprastuosius vekselius 124 940.90 Lt sumai.

Vekseliai iÅ¡duoti suklydimo įtakoje, todėl turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, tretysis asmuo A. L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad lizingo sutarčių 8.9 punktai, reglamentuojantys kliento pareigas nutraukus sutartį, prieÅ¡tarauja CK 6.574 straipsniui. Esant tokiam prieÅ¡taravimui, teismas privalėjo konstatuoti sandorio negaliojimo faktÄ .Lizingo sutarčių 8.9 punktuose nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grÄ Å¾inti atsakovui UAB „DnB NORD lizingas“ turtÄ ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti UAB „DnB NORD lizingas“ skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ .

Be to, UAB „DnB NORD lizingas turi teisę reikalauti kliento padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias iÅ¡laidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.).Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ , arba nutraukti lizingo sutartį.

Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad lizingo sutarčių 8.9 punktuose nustatyta ieÅ¡kovo pareiga sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ ir atsakovo teisė reikalauti padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias iÅ¡laidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.) prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo – CK 6.574 straipsnyje įtvirtintai normai.  Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje įtvirtinta, kad normos imperatyvumas pasireiÅ¡kia tiesiogine įstatymo leidėjo nuoroda, kas sandoriai, prieÅ¡taraujantys vienai ar kitai teisės normai, yra niekiniai ir negalioja.

Normos imperatyvumas pasireiÅ¡kia jose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu draudimu, pavyzdžiui, ,,draudžiama“, ,,neturi teisės“ ir pan. Imperatyviosios normos yra iÅ¡imtinės, nes civilinė teisė grindžiama dispozityvumo principais. Dispozityviosiose teisės normose vartojami terminai ,,leidžiamas“, ,,turi teisę“, ,,gali“ ir kt. CK 6.574 straipsnyje naudojami žodžiai ,,turi teisę“, todėl nėra pagrindo teigti, jog CK 6.574 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo gavėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį, yra imperatyvi.Sutarties laisvės principas nustato, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai beprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).Å alys, sudarydamos sutartis, nustatė atsakomybę jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejais.

Kadangi ieÅ¡kovas sutarčių tinkamai nevykdė, atsakovas jas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutraukė ir pareikalavo, kad ieÅ¡kovas įvykdytų sutartyse numatytas prievoles, pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui iÅ¡keltoje bankroto byloje kreditorinius reikalavimus 283 243,79 Lt sumai, tame tarpe sutartyje nustatytų 9 856,25 Lt delspinigių ir 250 776,45 Lt baudos.Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovas reikalauja pakeisti lizingo sutarčių sÄ lygas sumažinant sutartyje nustatytus delspinigius iki 0.02 procentų bei panaikinti nustatytÄ 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alys sudarydamos sutartį sukÅ«rė tarpusavio civilinius teisinius santykius. Å iuos santykius pakeisti ar nutraukti galima tik įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys sutartimi nustatė savo prievolių užtikrinimÄ netesybomis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.).

Teismo teisę mažinti netesybas numato CK 6.73 straipsnio 2 dalis. Å ioje teisės normoje numatyta teismo diskrecijos teisė siejama su dviem savarankiÅ¡komis alternatyviomis sÄ lygomis: netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. Å i diskrecijos teisė yra ribojama viena aplinkybe – netesybos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taip pat įstatymas neleidžia mažinti jau sumokėtų netesybų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies teisės normÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga formuoti vienodÄ teismų praktikÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir pan.), vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais bei siekiant nepažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-305/2007, 3K-3-85/2007 ir kt.).

Å ių netesybų vertinimo kriterijai taikomi sprendžiant tiek dėl baudos, tiek delspinigių forma sutartų netesybų dydžio. Teismas turi teisę ir pareigÄ pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir nesudaro pagrindo vienai Å¡aliai nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita, tiek, Å¡alies praÅ¡ymu, Å¡iai manant, kad sutartimi nustatytos netesybos aiÅ¡kiai neprotingos ir pažeidžia jos teisėtus interesus.Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.).

Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi nei įstatymas, nei sutartis nenumato visiÅ¡ko atleidimo nuo prievolės įvykdymo, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius CK 6.256 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalavo baudÄ , nustatytÄ sutartyje, panaikinti, o delspinigius sumažinti.

IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl baudos panaikinimo negali bÅ«ti tenkinamas dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Mažinti baudos ieÅ¡kovas neprašė, todėl toks pareikÅ¡tas reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Kaip jau pasakyta, netesybos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo. Nagrinėjamoje byloje atsakovo patirti nuostoliai dėl ieÅ¡kovo prievolių neįvykdymo nebuvo nustatinėjami, nes atsakovas savo reikalavimus atlyginti nuostolius, sumokėti baudÄ , netesybas pareiÅ¡kė bankroto byloje, kurioje ir turi bÅ«ti sprendžiami klausimai, ar yra pagrindas mažinti sutartyje nustatytÄ baudÄ ir netesybas, atsižvelgiant į atsakovo patirtus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais IeÅ¡kovas 2009 m. sausio 8 d. iÅ¡rašė 6 neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kuriais 2009 m. vasario 9 d. įsipareigojo sumokėti atsakovui bendrÄ 12 4940,90 Lt sumÄ .Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡duotus vekselius nepripažinti iÅ¡duotais suklydimo įtakoje, tretysis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, ar buvo pagrindas iÅ¡duoti vekselius, nes tarp Å¡alių yra pasiraÅ¡ytos lizingo sutartys, kuriose aptarti visi klausimai, tame tarpe atsiskaitymo sÄ lygos.

Vekselių iÅ¡raÅ¡ymas yra susijęs su sutarčių vykdymu, todėl, nepakeitus jų sÄ lygų, ieÅ¡kovo atsakomybė atsiranda ir iÅ¡ sutarčių, ir iÅ¡ vekselių. Nesant pagrindo iÅ¡duoti vekseliai, apelianto nuomone, turėjo bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau Ä®PVÄ®) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ ta linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtintas teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jo atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-443/2007, Nr. 3K-3-8/2007, Nr. 3K-7-216/2007 ir kt.).    IÅ¡samiai dėl galimybės ginčyti vekselį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2008 m. birželio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-311/2008.

Lietuvos Aukščiausias Teismas Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė reiÅ¡kia, kad sÄ Å¾iningas Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas Å¡iame dokumente iÅ¡reikÅ¡tos teisės subjektas. Dėl to skolininkas pagal šį vertybinių popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trÅ«kumus, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas.

Vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė galioja tik sÄ Å¾iningiems vekselio turėtojams. Vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė suponuoja tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas, tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Ä®statymuose nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (Ä®PVÄ® 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p., CK 1.105 str. 1 d.), reiÅ¡kia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Prievolės abstraktumas reiškia, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda iÅ¡raÅ¡ius vekselį. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra abstraktus vienaÅ¡alis sandoris. Dėl Å¡io abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Pagal Ä®PVÄ® 19 straipsnio nuostatas skolininkas pagal vekselį gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį. Tačiau Ä®PVÄ® 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikÅ¡ti vekselio turėtojui prieÅ¡taravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieÅ¡taravimus reiÅ¡kia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas iÅ¡duoti vekselį, kontrahentui.

Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, valinis veiksmas ir galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. S. įmonė ir atsakovas UAB DnB NORD lizingas yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai. Ieškovas yra vekselio davėjas, o atsakovas - ginčo vekselių įgijėjas ir turėtojas. Ieškovas prašė pripažinti vekselius negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo, nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad vekseliai buvo išrašyti suklydimo ir ekonominio spaudimo įtakoje. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja.Iš šalių paaiškinimų seka, kad ieškovas vekselius išdavė atsakovui, pripažindamas įsiskolinimus pagal lizingo sutartis ir įsipareigodamas juos sumokėti vekseliuose nustatytu terminu, taigi pagrindas išduoti vekselius egzistavo.

Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsirandanti reikalavimo teisė. Neįvykdžius pareigos apmokėti vekselį, vekselio turėtojui atsiranda reikalavimo teisė, notarui padarius vykdomuosius įraÅ¡us vekseliuose (Ä®PVÄ® 81 str. 2 d.), o vykdomieji įraÅ¡ai, padaryti vekseliuose, gali bÅ«ti ginčijami ieÅ¡kininės teisenos tvarka (Ä®PVÄ® 82 str.), todėl apeliantas, esant atitinkamoms sÄ lygoms, savo teises gali ginti ginčijant vekseliuose padarytus vykdomuosius įraÅ¡us.Kiti apeliacinio skundo motyvai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi tarp Å¡alių iÅ¡kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako.Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Atsakovas dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėjo 1452 Lt iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ bylÄ apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusios Å¡alies - apelianto. Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 4,05 Lt, taigi nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos ir iÅ¡ proceso dalyvių nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovui UAB DnB NORD lizingas“ (j. a. k. 124385737) iÅ¡ Algirdo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1452 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du litus) teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai                                                          Algirdas GailiÅ«nas                                                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                      Konstantinas Gurinas