2022-05-04 Nr. AB-11445-4-69-3-00328-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedSprendime įrašyta pareiškėjos (jos atstovės pagal įstatymą) supažindinimo data. Be to, supažindinimo data nurodyta ir užsakyme, kurio išrašas pateiktas teismui. Užsakymas skundui gautas 2022 m. kovo 14 d., t. y. skundas pateiktas per protingą laiką. Pareiškėjos atstovė pagal įstatymą (mama) supažindinimo metu išreiškė valią skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Taigi teismui pateiktas Sprendimas patvirtina, kad valia jį skųsti buvo išreikšta supažindinimo su Sprendimu metu. Vadinasi, pareiškėja savo teisėmis ir pareigomis per atstovę pagal įstatymą naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jai prieinami, nedelsiant išreiškė norą skųsti Sprendimą.
Legislator headnote
AI generated2022-05-04 Nr. AB-11445-4-69-3-00328-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja L. A. A. A. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato P. V., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60353 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės ribojimų.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-383-789/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00328-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. A. A. atstovo advokato P. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. A. A. atstovo skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja L. A. A. A. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato P. V., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60353 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės ribojimų.
Pareiškėjos atstovas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjos atstovas advokatas P. V. skunde nurodė, kad pareiškėja su sprendimu supažindinta 2022 m. vasario 22 d., bet pareiškėjos atstovas tik 2022 m. kovo 14 d. gavo užsakymą parengti pareiškėjos skundą. Pažymėjo, kad šiuo atveju užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl pareiškėjos skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos ir jos atstovo kaltės. Pareiškėjos atstovo nuomone, L. A. A. A. nėra atsakinga už tai, kad jos valia gauti nemokamą advokatą nebuvo laiku ir per protingą laiką realizuota. Pareiškėja sąžiningai ir tinkamai naudojosi savo teisėmis ir pareigomis, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti pareiškėjai sudėtingų teisinių pasekmių. Paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad pareiškėjai paslauga būtų suteikta kuo greičiau.
Pareiškėjos atstovas prašė atnaujinti terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.
II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos L. A. A. A. atstovo advokato P. V. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą, kurio nusprendė įleisti L. A. A. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, kad, pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį, skundas dėl šio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, advokato nurodytų aplinkybių (dėl termino atnaujinimo) nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su Migracijos departamento sprendimu 2022 m. vasario 22 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjos atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d., tačiau advokatas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po kelių dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Migracijos departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateiktus įrodymų apie tai, kada pareiškėja išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateiktus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.
Be to, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Nagrinėjamuoju atveju nebuvo pateikta duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
Teismas pažymėjo, kad prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Migracijos departamentu, bei techninės specifikacijos, iš kurių buvo matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti L. A. A. A.. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl atsisakė priimti skundą ir dėl šios priežasties (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).
Teismas pažymėjo ir tai, kad L. A. A. A. yra nepilnametė, gim. (duomenys neskelbtini), o, jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). Byloje nebuvo jokių duomenų ir apie tai, kad L. A. A. A. atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl nepilnamečio asmens atstovavimo su advokatu P. V.
III. Pareiškėjos atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Sprendime įrašyta pareiškėjos (jos atstovės pagal įstatymą) supažindinimo data. Be to, supažindinimo data nurodyta ir užsakyme, kurio išrašas pateiktas teismui. Užsakymas skundui gautas 2022 m. kovo 14 d., t. y. skundas pateiktas per protingą laiką. Pareiškėjos atstovė pagal įstatymą (mama) supažindinimo metu išreiškė valią skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Taigi teismui pateiktas Sprendimas patvirtina, kad valia jį skųsti buvo išreikšta supažindinimo su Sprendimu metu. Vadinasi, pareiškėja savo teisėmis ir pareigomis per atstovę pagal įstatymą naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jai prieinami, nedelsiant išreiškė norą skųsti Sprendimą.
2. Iš teismui pateikto Sprendimo matyti, jog atitinkamuose ginčijamo Sprendimo laukeliuose pažymėta, kad pareiškėja nori skųsti Sprendimą, naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato pagalba. Sprendimuose yra pareiškėjos atstovės pagal įstatymą (mamos) parašas, tai rodo, kad valia naudotis advokato teisine pagalba buvo tinkamai išreikšta. Teismui buvo pateikta advokato sutartis (išrašas) su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėja priklauso šiai asmenų grupei. Sutartys su prieglobsčio prašytojais atskirai nėra sudarinėjamos.
3. Nesutikdamas, kad byla nėra sudėtinga, pareiškėjos atstovas nurodo, kad kiekvienam prieglobsčio prašytojui rengiamas skundas ir skiriamas individualus dėmesys jo bylai bei procesinių dokumentų rengimui. Dokumentus reikia surašyti, sukomplektuoti priedus, pasirašyti, išsiųsti, tai yra imli laikui bei intelektinių pastangų reikalaujanti veikla. Be to, vertintina ir tai, kad pareiškėja nėra vienintelis prieglobsčio prašytojas, o, pagal sutartį su Migracijos departamentu, teikiamos ne tik skundų rengimo paslaugos, bet ir atstovavimas įvairių instancijų teismuose, apklausose. Advokato užimtumą teismo posėdžiuose teismas gali matyti pagal duomenis Liteko sistemoje. Taigi teisinių paslaugų teikimas pagal gaunamus užsakymus yra kompleksinė paslaugų sistema, ji nesusideda vien tik iš skundo parengimo.
4. 2022 m. kovo 14 d. užsakymas buvo gautas baigiantis dienai. Tą pačią dieną gauta ne mažiau kaip 70 skundų parengimo užsakymų (pridedamas nuasmenintas užsakymas). Skundas teismui buvo pateiktas per protingą laiką, ypač turint omenyje, kad panašios ir dvigubai didesnės apimties užsakymai rengti skundus buvo siunčiami kiekvieną darbo dieną visą kovo mėnesį.
5. Pareiškėjos atstovas, remdamasis ABTĮ 37 straipsniu ir Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėja naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, jog ji negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl ji atleistina nuo šio mokesčio mokėjimo. Tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė termino trūkumams pašalinti ir neleido pareiškėjai pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos atstovo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nes advokatas po užsakymo teikti teisines paslaugas skundą padavė ne kitą darbo dieną, o po kelių dienų, byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie advokato darbo krūvį ir nepateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjai, sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Nustačius, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Įstatymo (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) 113 straipsnio 5 dalimi ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, aktuali Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad skundas dėl tokio pobūdžio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas 2022 m. sausio 24 d., pareiškėja su Sprendimu supažindinta 2022 m. vasario 22 d., todėl skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2022 m. kovo 8 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėjos atstovas skundą teismui padavė 2022 m. kovo 23 d., t. y. praleidęs Įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti, kadangi pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis ir objektyviomis.
Administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019 ir kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.).
Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjos įstatyminė atstovė su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 22 d., tą pačią dieną nurodė, jog su juo nesutinka ir išreiškė pageidavimą, kad kreipiantis į teismą jai nemokamai būtų paskirtas advokatas, užsakymą skundui parengti Migracijos departamentas advokatui išsiuntė tik 2022 m. kovo 14 d., pareiškėja yra prieglobsčio prašytoja, jai apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos (įstatyminės atstovės) galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo šiuo atveju priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.
Pažymėtina, kad pareiškėja (jos įstatyminė atstovė) tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėja (jos įstatyminė atstovė) buvo aktyvi ir pareiginga, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėja (jos įstatyminė atstovė) negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis pareiškėjai teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022 ir kt.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.
Pareiškėjos atstovas prie skundo pridėjo išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui P. V., todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjai, todėl nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl, kaip nurodo advokatas atskirajame skunde, ji negali sumokėti žyminio mokesčio, dėl to ji gali būti atleista nuo šio mokesčio mokėjimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas, nustatęs šį trūkumą, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju turėjo būti suteikta galimybė pašalinti minėtus skundo trūkumus turėjo, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jos paduotą skundą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. A. A. A. atstovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. A. A. A. terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60353 paduoti ir šio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Jūratė Varanauskaitė