bf53e4db-5ec5-48ff-a78b-ca27ff8a82fa · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-37-839/2017Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01492-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.6.; 2.1.2.4.2.6.; 3.2.6.1. UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 16 d.Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius,sekretoriaujant Sandrai Dairutienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Z. A., jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-37-839/2017 pagal ieÅ¡kovės Z.

A. ieÅ¡kinį atsakovėms A. J. K., V. B., R. L., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Kauno 12-ojo notarų biuro notarė G. K., Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L. M., dėl įgaliojimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti 2005-01-20 Z. A. pasiraÅ¡ytÄ atsakovei R. L. įgaliojimÄ , patvirtintÄ Kauno 8 – ojo notarų biuro notarės L.

T. (M.), notarinio registro Nr. 492; pripažinti apsimestiniais sandoriais, todėl niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento, ir panaikinti 2005-03-17 Kauno 8 – ajame notarų biure sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, Notarinio registro Nr. 2032, bei 2005 m. kovo 17 d. perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriais pardavėja Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujama įgaliotinės R. L. pardavė ir perdavė pirkėjai A. J. K., 1,2500 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini); pripažinti apsimestiniais sandoriais, todėl niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento ir panaikinti 2015 m. lapkričio 23 d., Kauno 12-ojo notarų biure sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, Notarinio registro Nr. 4883, bei 2005 m. lapkričio 23 d. perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriais pardavėja A.

J. K., pardavė ir perdavė pirkėjai V. B., 1,2500 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir Z. A. nuosavybės teise grÄ Å¾inti 1,2500 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. K., V. B. ir R. L. visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai nukentėjo nuo atsakovų neteisėtų veiksmų.

Atsakovė A. J. K. 2002-12-11 įtraukė į labai nenaudingÄ paskolos sandorį, ko pasekoje Å¡eima taip pat ir ji prarado savo turtÄ . Paskolos sutartimi atsakovės A. J. K. iniciatyva buvo nustatytas 1 mėnesio paskolos grÄ Å¾inimo terminas, nors buvo tartasi dėl ilgalaikės paskolos Å«kiui plėsti; nors pažadėjo, bet po sutarties patvirtinimo atsakovė A. J. K. atsisakė Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ raÅ¡ytine tvarka pakeisti, o sutarties sÄ lygai esant nepakeistai, atsakovė A. J. K. savo nuožiÅ«ra skaičiavo ir reikalavo mokėti neprotingo dydžio delspinigius, keletÄ kartų kreipėsi dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nors paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, atsakovė A. J. K. gÄ sdindama reikalavo iÅ¡duoti, o ji 2005-01-20 iÅ¡davė įgaliojimÄ jos nurodytam asmeniui R. L., taip, ieÅ¡kovės supratimu, atsakovė atidėjo paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminÄ , tačiau atsakovė žodinio susitarimo nesilaikė. Ä®galiojimas ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai nenaudingas, pasiraÅ¡ytas dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, kurios atsakovėms buvo žinomos ir jos jomis pasinaudojo. Jos turtÄ R. L., veikdama įgaliojimo pagrindu, 2005-03-17 pardavė A.

J. K. nepraneÅ¡usi, su ja neatsiskaitė, gautų pinigų neperdavė. A. J. K., vykstant ikiteisminiam tyrimui, skubos tvarka 2005-11-23 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove V. B., kuri ieÅ¡kovės žiniomis taip pat yra atsakovės pažįstamas asmuo, ir kuri turtÄ pirko jo neapžiÅ«rėjusi ir žemės sklypo nuo to laiko niekas neprižiÅ«ri, juo nesinaudoja, taigi sudaryti sandoriai apsimestiniai.Atsakovės A. J. K., V. B. ir R. L. atsiliepimų į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

Atsakovei A. J. K. procesiniai dokumentai 2016-09-22 įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir iÅ¡siųsti į Å veicarijÄ . Tretieji asmenys - Kauno 12 – ojo notarų biuro notarė G. K., Kauno 8 – ojo notarų biuro notarė L. M. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas.CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ . Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 str.), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniai byloje nebuvo pareikÅ¡ti, atsiliepimai iÅ¡ atsakovių taip pat negauti, todėl Å¡ioje byloje teisminio nagrinėjimo dalykÄ yra nustačiusi tik ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės ir jos Å¡eimos narių ginčas su atsakove A. J. K. dėl suteiktos paskolos, palÅ«kanų, delspinigių mokėjimo, turto pardavimo sandorių nuginčijimo ir kiti klausimai buvo nagrinėjami Utenos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1-356/2015, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas Nagrinėjamoje byloje ginčijami sandoriai sudaryti iÅ¡ esmės dėl 2002-12-11 sudarytos sutarties tarp ieÅ¡kovės dukros ir atsakovės A.

J. K., kurios 1 p. sutarties Å¡alys įformino faktÄ , kad ieÅ¡kovės Å¡eimos nariai pasiskolino iÅ¡ atsakovės 35 000 Lt (4 b.l., t. 2), įvykdymo ir dėl to keltų atsakovės reikalavimų ieÅ¡kovės Å¡eimos nariams, todėl teismas, spręsdamas Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilusį civilinį ginÄÄ , remiasi ir minėtoje byloje dalyvavusių bylos Å¡alių, trečiųjų asmenų, liudytojų duotais parodymais, kita bylos medžiaga, kiek tai susiję su ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybėmis.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių negalima vertinti atskirai, neatsižvelgiant į jau priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus ir juose nustatytus faktus, kurie, teismo nuomone, turi prejudicinę galiÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

AiÅ¡kindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-306/2010; kt.).Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-1-356/2015 duomenų matyti, kad tarp ieÅ¡kovės dukros V. A. ir atsakovės A. J. K. 2002-12-11 buvo sudaryta sutartis, kurios 1 p. sutarties Å¡alys įformino faktÄ , kad V. A. pasiskolino iÅ¡ atsakovės 35 000 Lt (4 b.l., t. 2).

Paskolos sumÄ Ä¯sipareigota grÄ Å¾inti iki 2003-01-11, t.y. po vieno mėnesio. Sutarties 1 p. Å¡alys susitarė, kad laiku negrÄ Å¾inus paskolos, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ skolininkė mokės 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos paskolos. Å i sutarties sÄ lyga Utenos rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-356/2015 pripažinta negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinta kaip V. A. sudaryta dėl esminio suklydimo (CK 1.90 str.) ir dėl to neteisingai suvokto sutarties turinio dalyje dėl delspinigių dydžio.

Teismo sprendimu nustatyta, kad suklysta ne dėl neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo, o dėl to, kad atsakovė A. J. K., turėdama sutartinių santykių, nebuvo sÄ Å¾ininga. 2005-05-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės A. J. K. veiksmų.IeÅ¡kovės teigimu paskola buvo imta bendro Å¡eimos Å«kio vystymui ir plėtrai. FaktÄ , kad V. A., Z. A. ir V. A. gyveno kartu Å¡eimoje, turėjo bendrÄ tikslÄ plėsti Å«kį, be ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, netiesiogiai patvirtina Utenos seniÅ«nijos pažyma ir jos priedas (44 b.l., t. 1): 2003-11-21 buvo sudaryta Jungtinės veiklos partnerystės sutartis, kurios pagrindu V.

A. ir jos motina Z. A. susitarė dėl jungtinės veiklos – žemės produktų gamybos. Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-356/2015 priimtame sprendime nustatyta, kad atsakovė A. J. K. tiek derėdamasi dėl 2002 m. sutarties sudarymo, tiek sutarties vykdymo eigoje nebuvo sÄ Å¾ininga, nes ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimos nariams neatskleidė savo siekiamų tikslų: už naudojimÄ si paskolos suma gauti palÅ«kanas, tačiau to fakto neiÅ¡vieÅ¡inti; raÅ¡ytine tvarka neįforminti paskolos sumos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo, kad bet kuriuo metu nekliudomai galėtų kreiptis į Hipotekos skyrių su praÅ¡ymu dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimo; motyvuojant vien tik 1 mėnesio termino pasibaigimo faktu, t.y. nepriklausomai nuo to, yra civilinės atsakomybės ieÅ¡kovės atžvilgiu taikymo sÄ lygos, ar jų nėra, galėtų skaičiuoti ir reikalauti mokėti delspinigius; paskolos sumos grÄ Å¾inimo termino pasibaigimÄ tiesiogiai susieti su prievolės mokėti palÅ«kanas vykdymu ir, ieÅ¡kovei laiku nesumokėjus palÅ«kanų, reikalauti mokėti ir palÅ«kanas ir delspinigius, nors sutartimi buvo susitarta, kad prievolė mokėti delspinigius atsiranda tik laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos.

Dėl paminėto, teismo vertinimu, atsakovė savo veiksmais ignoravo ieÅ¡kovės lÅ«kesčius dėl naudojimosi ilgalaike paskola, įgijo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ jÄ . Taip pat padaryta iÅ¡vada, kad nei ieÅ¡kovė, nei tretieji asmenys Z. A. ir V. A. negalėjo iÅ¡ anksto nuspėti kokius veiksmus atsakovė A. J. K. atliks po 2002 m. sutarties sudarymo, nes atsakovė iki sutarties sudarymo neatskleidė savo siekiamų tikslų.IeÅ¡kovės teikti paaiÅ¡kinimai, kuriuos patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-1-356/2015 duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, jog atsakovė A.

J. K., naudodamasi savo įgyta padėtimi, įtraukė ieÅ¡kovę į kitus paskolinius, įkeitimo ir turto pirkimo - pardavimo sandorius, kuriuos ieÅ¡kovė, bijodama ir siekdama iÅ¡saugoti įkeistÄ turtÄ , buvo priversta sudaryti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės Å¡eimos nariams suteiktos 35 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas įkeitimu. Tačiau nepaisant to ir nesilaikant žodinių susitarimų dėl suteiktos paskolos ilgalaikio grÄ Å¾inimo termino atsakovė už priskaičiuotas palÅ«kanos, delspinigius, įvardijant juos kaip papildomÄ paskolÄ , kurios realiai ieÅ¡kovė negavo, vertė ieÅ¡kovę sudaryti kitus papildomus sandorius, t.y. iÅ¡duoti jos nurodytam asmeniui atsakovei R.

L. įgaliojimÄ parduoti žemės sklypÄ kaip papildomÄ garantÄ ir suteiktų papildomÄ terminÄ skolai grÄ Å¾inti. Bylos duomenimis turto įkeitimas po įgaliojimo iÅ¡davimo nebuvo panaikintas, už turto pardavimÄ gauta pinigų suma ar jos dalis atskaičius skolos sumas nebuvo perduota ieÅ¡kovei, jokia kita informacija ieÅ¡kovei apie atstovo veiksmus nebuvo teikiama. Byloje esančių duomenų visetas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad tokios faktinės aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ anksto žinant, jog atsakovė A.

J. K. nesilaikys žodinio susitarimo dėl nustatyto papildomo termino skolai grÄ Å¾inti, neįspės apie ketinimÄ sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį, neperduos gautų pinigų, joks protingai rÅ«pestingas ir atidus asmuo, siekdamas iÅ¡saugoti turtÄ , nebÅ«tų iÅ¡davęs įgaliojimo visiÅ¡kai nepažįstamam asmeniui. IeÅ¡kovei nebuvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad atsakovė po įgaliojimo patvirtinimo pakeis savo nuomonę ir jos neįspės. Taigi pripažintina, kad ieÅ¡kovė esmingai suklydo, nes buvo suklaidinta atsakovės, kad įgaliojimas bus tik kaip garantas dėl paskolos sumos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo, papildomos realiai nesuteiktos paskolos (priskaičiuotų palÅ«kanų, delspinigių) grÄ Å¾inimo, todėl jos iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ yra pagrindas pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu nuo jo iÅ¡davimo momento.

Kadangi 2005-01-20 įgaliojimas, notarinio registro Nr. 492, yra nuo 2005-07-12 panaikintas pačios ieškovės pareiškimu, todėl prašymas jį panaikinti vertintinas kaip perteklinis.Dėl 2005 m. kovo 17 d. sutarties negaliojimo ieškovė nurodė tokias faktines aplinkybes: atsakovė R. L. sandorį sudarė ieškovės vardu iš anksto žinodama, jog turtas bus perleistas A. J. K., šio sandorio ieškovė nepatvirtino, nes jis ne tik kad neatitinka jos tikrosios valios, tačiau ir pažeidžia jos interesus, su ja atsakovė neatsiskaitė, pardavimo kainos nederino, pinigų neperdavė, o atsakovės žinojo, kad yra interesų konfliktas ir sudaromas sandoris apgaulingas.

Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikÅ¡mę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais, Å¡ie santykiai yra fiduciarinio pobÅ«džio, t.y. jie grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. CK 2.135 str. netiesiogiai atskleidžia reikalavimÄ vykdant pavedimÄ nepažeisti atstovaujamojo interesų, tai yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra expressis verbis įraÅ¡yta į įgaliojimo tekstÄ .

Atitinkamai draudimo vengti interesų konflikto neįraÅ¡ymas į atstovui iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ nereiÅ¡kia atstovaujamojo valios trÅ«kumo ir negali bÅ«ti pagrindu, pateisinančiu atstovaujamojo interesams pažeidžiančius atstovo veiksmus. CK 2.134 str. 1d. draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi. CK 2.150 str. nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Å i prievolė apima ir atstovo pareigÄ perduoti atstovaujamajam už parduotÄ turtÄ gautus pinigus. CK 2.135 str. suteikia teisę atstovaujamajam reikalauti, kad bÅ«tų pripažintas negaliojančiu jo interesams prieÅ¡taraujantis atstovo sudarytas sandoris.

Atstovaujamasis yra laisvas spręsti, ar Å¡iuo įstatymo įtvirtintu pažeistų teisių gynimo bÅ«du naudotis (CPK 13 str.).  Įrodymų, kad ieÅ¡kovė buvo informuota apie ketinimÄ sudaryti 2005 m. kovo 17 d. sutartį, su ja buvo suderinta kaina, už kuriÄ ketinta parduoti turtÄ , perduoti gauti pinigai, ar atsiskaityta kur pinigai panaudoti ir kokiu tikslu, nėra pateikta. Nors ieÅ¡kovė suteikė atsakovei R. L. įgalinimus parduoti žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus jos nuožiÅ«ra parinktam asmeniui ir už jos sutartÄ kainÄ , tačiau nepaisant to, vykdant tokio pobÅ«džio pavedimÄ atsakovės laisvė nustatyti (sutarti) turto pardavimo kainÄ yra ribojama bendrosios jos, kaip atstovės, pareigos veikti nepažeidžiant atstovaujamosios interesų.

Kai atstovas, neturėdamas atstovaujamojo pritarimo, sudaro sandorį dėl turto pardavimo per maža kaina, toks sandoris gali bÅ«ti atstovaujamojo ginčijamas neginčijant įgaliojimo sÄ lygos dėl atstovo teisės savo nuožiÅ«ra nustatyti turto pardavimo kainÄ . Ar sandoris prieÅ¡tarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikÅ¡mingas, kad bÅ«tų sandorio pripažinimo negaliojančiu prielaida, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant faktines bylos aplinkybes bendrųjų protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų kontekste (CK 1.5 straipsnis).

Pažymėtina, kad tokie atsakovės R. L. veiksmai niekaip negalėtų būti pripažinti atstovavimu CK 2.132 str., 2.137 str. prasme.Iš 2005 m. kovo 17 d. pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad turtas buvo parduotas pačiai A. J. K., t.y. asmeniui, kuris buvo ieškovės kreditorė, ir būtent kuri nurodė ieškovei, kokį asmenį reikia įgalioti (R. L.) dėl turto pardavimo. Minėtos aplinkybės, vertinant jas civilinės bylos Nr. 2-1-356/2015 nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia konstatuoti, kad atsakovės nors ir žinojo, jog atsakovė R.

L. atstovauja ieÅ¡kovę, tačiau susitarė dėl ieÅ¡kovės interesams prieÅ¡taraujančio sandorio. Atsakovės neabejotinai buvo pažįstamos, nes bÅ«tent A. J. K. nurodė R. L. kaip asmenį, kuriam turi bÅ«ti iÅ¡duotas įgaliojimas. Objektyvių duomenų, kad turto pardavimas buvo realus ir A. J. K. sumokėjo ieÅ¡kovės atstovei pinigus už įgytÄ turtÄ , nėra, kas leidžia teigti, jog turtas tik formaliai buvo perleistas A. J. K. dėl jos apgaule įgytų interesų tenkinimo. Taigi 2005 m. kovo 17 d. sandoris sudarytas ne tik pažeidžiant atstovavimÄ reglamentuojančias teisės normas, bet yra apsimestinis ir dėl sandorio Å¡alies (CK 1.91, 1.87, 2.135, 2.134, 2.150 str.).Jeigu turtas perleidžiamas dar kartÄ , vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažinto negaliojančiu sandorio padariniai.

Vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi. Kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vienÄ , vėliau sudaryti sandoriai gali bÅ«ti nuginčyti kaip prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., 4.48 str. ). 2005 m. lapkričio 23 d. sutartį ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia CK 1.87 str. numatytu pagrindu (apsimestinis sandoris), nes jos įsitikinimu, atsakovė V. B. yra tik statytinis.Pagal CK 1.87 str. 2 d. nuostatas, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis.

Tokie asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir praÅ¡yti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, privalu aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (CK 6.193 str.).

Teismų praktikoje, kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, su tuo pačiu dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kinami ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia. Taigi ieÅ¡kovės ginčijamų 2005 m. kovo 17 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarčių, kurias ji prašė pripažinti apsimestiniais sandoriais, negalima bÅ«tų aiÅ¡kinti izoliuotai.Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo –pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi.

Taigi Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.Pažymėtina, kad byloje nustatyta, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės A. J. K. buvo susiklostę paskoliniai santykiai, ieÅ¡kovė iÅ¡davė įgaliojimÄ , suteikiantį atsakovei R. L. teisę jÄ atstovauti parduodant nekilnojamuosius daiktus, o Å¡i atsakovė, veikdama įgaliojimo pagrindu, esmingai pažeidė jos teises (Å¡iuo atveju svarbi aplinkybė, kad nesitarė dėl bÅ«simo sandorio, nederino kainos, neperdavė pinigų, neatsiskaitė), 2005-05-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas atitinkamai įtakojo atsakovių elgesį, todėl į nurodytas aplinkybes bÅ«tina atsižvelgti.

Pirkimo–pardavimo sutartimi, o ieÅ¡kovės ginčijamos 2005 m. kovo 17 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. sutartys yra bÅ«tent pirkimo – pardavimo, viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ ar turtinę teisę į tam tikrÄ daiktÄ ateityje kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės arba patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 str.). Pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 str. 2 d.).

Sudarydamos pirkimo – pardavimo sutartį Å¡alys patenkina savo poreikius, egzistuoja objektas – turtinė ar kitokio pobÅ«džio vertybė, dėl kurios sudaroma sutartis, Å¡alys arba viena iÅ¡ jų visada turi subjektinę teisę į objektÄ arba Å¡i teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) bÅ«du. Tais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutartis yra paslėptasis sandoris, privalu nustatyti Å¡ios sutarties Å¡alis, dalykÄ ir turinį, t. y. sÄ lygas, dėl kurių Å¡alys susitarė.Bylos aplinkybių visetas leidžia konstatuoti, kad 2005 m. lapkričio 23 d. sudarytas sandoris tarp atsakovių A.

J. K. ir V. B. taip pat apsimestinis. 2005 m. lapkričio 23 d. sandoris sudarytas per gan trumpÄ laikotarpį po 2005 m. kovo 17 d. sandorio sudarymo, kuris pripažintinas apsimestiniu. Taip pat svarbi aplinkybė, kuri leidžia abejoti sandorio realumu yra tai, jog 2005 m. lapkričio 23 d. sandoris sudarytas jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl A. J. K. veiksmų, ir tik dienÄ prieÅ¡ Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros turto areÅ¡to taikymÄ , kas leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė A. J. K. numanė galimas pasekmes dėl kilusio ginčo su ieÅ¡kove, tačiau vis tiek siekė iÅ¡laikyti turtÄ savo žinioje, tačiau neturėti jo registruoto savo vardu.

Be to, sutartyje nurodytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad tretieji asmenys į parduodamÄ Å¾emės sklypÄ teisių ar pretenzijų neturi (3.3. p.) bei tai, jog pirkėja patvirtina, kad iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ 4.3. p.). Liudytoja V. S. nurodė, kad žemės sklypo niekas neprižiÅ«ri ir juo nesinaudoja, jokie kiti žmonės, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės Å¡eimos narius, žemės sklype nesilankė ir jo neapžiÅ«rinėjo. Nors sandoris sudarytas 2005 m. lapkričio 23 d., tačiau V.

B. iki Å¡iol nėra įregistruota kaip turto savininkė, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji dėl to bÅ«tų pareiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas turto pardavėjai. Objektyvių įrodymų, kad pagal sudarytÄ sandorį realiai buvo atsiskaityta nėra pateikta, nors įraÅ¡as pirkimo – pardavimo sutartyje apie pinigų perdavimÄ buvo padarytas. IeÅ¡kovės teigimu V. B. yra A. J. K. pažįstamas asmuo, prieÅ¡ingų duomenų nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad V. B. nėra pakankamo pagrindo pripažinti sÄ Å¾iningu trečiuoju asmeniu CK 6.153 str. 1 d. prasme.Ä®statymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.).

Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai.Ä®vertinant byloje esančių įrodymų visetÄ yra pagrindas nustatyti, kad 2005 m. kovo 17 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. sutartimis buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, todėl ji turi CK 1.87 str. 2 d.

įtvirtintÄ teisę ginčyti abi sutartis bei praÅ¡yti taikyti jų negaliojimo pasekmes – restitucijÄ . IeÅ¡kovės ginčijami 2005 m. kovo 17 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sandoriai bei perdavimo - priėmimo aktai (kaip iÅ¡vestiniai susiję sandoriai) pripažintini apsimestiniais kaip sudaryti per statytinius atsakovus R. L. ir V. B., siekiant pridengti tikrÄ jÄ pirkėjÄ - atsakovę A. J. K., niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1. 78 str., 1. 87 str.). Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių.

Tokiu atveju taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.) ir pan.Pripažinto negaliojančiu sandorio teisinės pasekmės yra susijusios su šalių turtinės padėties, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo, atstatymu. Nustačius, kad sandoriai yra apsimestiniai, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio šalims – A.

J. K., R. L. ir V. B.. Å ioje byloje taikytina restitucija natÅ«ra (CK 6.145 str. 1d., 146 str.), ieÅ¡kovei grÄ Å¾inant nekilnojamÄ jį daiktÄ .Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-20 sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, visiÅ¡kai apmokant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, byloje pateikta minėtos tarnybos 2017-04-25 pažyma apie tai, kad valstybės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 194,89 EUR.

Taigi iš atsakovių lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 194,89 EUR teisinės pagalbos, 30,49 EUR procesinių dokumentų įteikimo. Iš atsakovių priteisina 50 EUR žyminio mokesčio (31 EUR dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, 19 EUR žyminio mokesčio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes byla vesta elektroniniu būdu 85 str. 1 d. 11 p., 3 d.), nuo kurio ieškovė atleista. Iš A. J. K. priteistina 9 EUR žyminio mokesčio, nes jos atžvilgiu nukreipti 2 reikalavimai (ji buvo 2 sutarčių šalis), iš R.

L. 35,50 EUR (nes jos atžvilgiu iÅ¡duotas įgaliojimas ir ji buvo 1 sutarties Å¡alis), iÅ¡ V. B. 4,50 EUR (nes ji buvo 1 sutarties Å¡alis).Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, ji paliktina galioti (CPK 150 str. 3 d.).Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. sausio 20 d. iÅ¡duotÄ Z.

A. pasiraÅ¡ytÄ atsakovei R. L. įgaliojimÄ , patvirtintÄ Kauno 8-ojo notarų biuro notarės L. T. (M.), notarinio registro Nr. 492.Pripažinti apsimestiniais sandoriais, todėl niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento, ir panaikinti: 2005 m. kovo 17 d. Kauno 8-ajame notarų biure sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2032, bei 2005 m. kovo 17 d. perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriais pardavėja Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujama įgaliotinės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė pirkėjai A.

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,2500 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);2005 m. lapkričio 23 d. Kauno 12 -ojo notarų biure sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4883, bei 2005 m. lapkričio 23 d. perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriais pardavėja A. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė pirkėjai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,2500 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir Z.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise grÄ Å¾inti 1,2500 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovės A. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 64,96 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 9 EUR žyminio mokesčio, ir 10,16 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iÅ¡ atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 64,96 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 4,50 EUR žyminio mokesčio, ir 10,16 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 64,96 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 35,50 EUR žyminio mokesčio ir 10,16 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (abiejų įmokų kodas - 5660), bei iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (įmokos kodas - 5630) privalu sumokėti į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .Palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                          Gediminas Karpavičius