2016-12-21 Nr. AB-24810-3-62-3-02070-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-996-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02070-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, buvusiai akcinei bendrovei „Snoras“, T. B., Ž. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai dėl įsakymų, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių dalių panaikinimo, turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 14 d. teismui pateikė pareiškimą, prašydamas:

1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2331 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ apimtimi dėl 0,34 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,5060 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo Ž. B.;

2) pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4218, dėl 0,34 ha valstybinės reikšmės miško, 0,5060 ha. ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo Ž. B.;

3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 15-Ž-1661 „Dėl žemės sklypo Druskininkų mieste pardavimo“ dėl 0,09 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1352 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo Ž. B. ir T. B.;

4) pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2466 dėl 0,09 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1352 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo Ž. B. ir T. B.;

5) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 15-Ž-1939 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste sujungimo duomenų tvirtinimo“, kurio pagrindu Ž. B. ir T. B. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0,43 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 0,6412 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6) pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį Nr. 16865, kuria Ž. B. padovanojo T. B. 0,43 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,6412 ha. ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

7) pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 29 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-14013862 dalimi, kuria buvusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) „Snoras“ buvo perleistos nuosavybės teisės į dėl 0,43 ha. valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,6412 ha. ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

8) taikyti restituciją natūra — 0,43 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti valstybės nuosavybėn, įpareigoti prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių šalis grąžinti kitai sandorio šaliai pinigų sumą, proporcingą pripažinto negaliojančiu sandorio daliai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Alytaus apskrities viršininkas, priimdamas įsakymus dėl valstybinės žemės pardavimo, sudarydamas šios žemės pirkimo-pardavimo sutartis, šiuose santykiuose dalyvavo ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl, teismo vertinimu, keliamas ginčas buvo civilinio teisinio pobūdžio ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi ginčas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui nurodyta, jog jis turi teisę dėl ginčo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, prieš sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį, atliekamos specialių teisės aktų reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai suformuoja atitinkamus žemės sklypus ir atlieka kitus būtinus veiksmus. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent Alytaus apskrities viršininkui, prieš priimant sprendimą parduoti valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nepatikrinus aplinkybių dėl parduodamose žemės sklypuose esančių valstybinės reikšmės miškų plotų, valstybinės reikšmės miškas buvo perleistas privačion nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pirma turi būti išspręstas administracinių aktų teisėtumo klausimas, manytina, kad ginčas priskirtinas administraciniam teismui. Be to, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog byloje ginamas viešasis interesas, bei imtis priemonių ekonomiškam ir operatyviam teisminiam nagrinėjimui užtikrinti, t. y. kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją arba pats perduoti bylą bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad ginčas nėra teismingas administraciniams teismams.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad šis ginčas yra teismingas administraciniams teismams.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto administracinius aktus, t. y. aktus dėl žemės sklypų Druskininkų mieste pardavimo ir vėlesnio šių sklypų sujungimo, yra administracinio teisinio pobūdžio. Šio reikalavimo esmė yra ar viešojo administravimo procedūros metu buvo ir ar turėjo būti įvykdyti tam tikri procedūriniai reikalavimai bei priimti tam tikri administraciniai aktai. Kiti reikalavimai – dėl minėtų įsakymų pagrindu sudarytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo – yra civilinio teisinio pobūdžio.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo teisinis santykis yra mišrus, t. y. ir civilinis, ir administracinis, todėl teisėjų kolegija vertina, koks santykis vyrauja byloje.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog valstybinės žemės pirkimas-pardavimas yra civilinis sandoris. Nepaisant pirkimo-pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2012 m. sausio 5 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-68/2011, 2013 m. liepos 26 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2013, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-152/2015, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai dėl viešojo administravimo subjektų – Alytaus apskrities viršininko įsakymų, kuriais nuspręsta parduoti atitinkamus valstybinės žemės sklypus, panaikinimo yra susiję su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiais. Taigi, šie reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija paaiškina, kad bylų, kuriose priimtos pareiškėjo nurodytos nutartys dėl teismingumo, faktinės aplinkybės nebuvo panašios į nagrinėjamas šioje byloje. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 4 d. nutartyje dėl teismingumo byloje Nr. T-25/2014 ir 2015 m. kovo 16 d. nutartyje dėl teismingumo Nr. T-34/2015 nagrinėti ginčai iš esmės buvo kilę ne dėl veiksmų, atliktų siekiant parduoti valstybinės žemės sklypą, o dėl iki tol susiklosčiusių teisinių santykių, t. y. dėl teisės į asmeninio naudojimo žemę, tuo tarpu galbūt neteisėtai suteiktos žemės pardavimas buvo tik išvestinis iš galbūt nepagrįstai priimtų administracinių aktų šią žemę suteikiant. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė