bf52e50b-e300-43ce-b135-d0a99e65664a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3941-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04179-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                   n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas S. B. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Kalėjimas), priteisti 6 000 (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.Skunde paaiÅ¡kino, kad jis Kalėjime buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas, o jo pateiktų nusiskundimų, susijusių su kameros plotu, nebÅ«davo paisoma. Kalėjimo perpildymas lemia ir maudymosi duÅ¡e galimybių sumažėjimÄ , tampa sunkiau prisikviesti darbuotojus, mažėja fizinis aktyvumas, kubinė oro talpa kamerose.

Kadangi kamerose trÅ«ko oro, bÅ«davo reikalinga nuolat laikyti pravirus langus, kas lemdavo skersvėjį ir žemÄ temperatÅ«rÄ Å¡altuoju metų laiku. Tai keldavo grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai. Dėl per didelio kameroje laikomų asmenų kiekio, neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo. Dėl to kildavo konfliktinės situacijos. PaaiÅ¡kino, kad jam nebuvo suteikta medicininė pagalba dėl lūžusios rankos. Be to, su sulaužyta ranka buvo priverstas lipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , kas sukeldavo didelį fizinį skausmÄ .

Anot pareiÅ¡kėjo, sanitarinio mazgo atkyrimas neužtikrina pakankamo kalinamų asmenų privatumo – pareigÅ«nai pro stebėjimo langelį gali matyti asmenis, besinaudojančius tualetu. Taip pat praustuvė nėra atskirta nuo bendros kameros patalpos, dėl to plaunant indus ar prausiantis nuolat apsitaÅ¡kydavo drabužiai ir kiti daiktai. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad apibÅ«dintos kalinimo sÄ lygos sukėlė jam depresijÄ , uždarų patalpų baimę, fizinį skausmÄ , garbės bei orumo pažeidimÄ .

Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus bei praÅ¡ymus.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė taikyti CK 1.125 str. 8 dalyje įtvirtintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ paaiÅ¡kino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, todėl Kalėjimo administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti nėra teisinio pagrindo.

Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.Pabrėžė, kad Kalėjimo kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų asmenų.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, atsakovė buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Minėtos įmonės atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Tuo tarpu remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos įrengtos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų baldų. Taip pat tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010), 24 punkte įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarkosi savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Vadovaujantis teisės aktais, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas privalo vykdyti nuolatinę nuteistųjų bei suimtųjų stebėsenÄ bei elgesio kontrolę, siekiant užtikrinti vidaus tvarkos laikymÄ si bei užkardyti konfliktines situacijas.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo taisyklės), 14.2 papunkčiu, nurodyta, kad kamerų duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė arba langelis. Langelis yra būtinas siekiant užtikrinti kalinamų asmenų elgesio kontrolę. Pažymėjo, kad pareigūnai su nuteistaisiais bendrauja laikydamiesi etikos taisyklių bei mandagumo bei etikos principų.

PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ . BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Vadovaujantis CK 6.271 str. 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko.PareiÅ¡kėjas pateikė teismui atsikirtimÄ Ä¯ atsakovės atsiliepimÄ , kuriame prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad nežinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Taip pat papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl sulaužytos rankos ir mažo kamerų ploto nuolat kęsdavo skausmus. Nurodė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, o žiemos metu buvo įstatomi dvigubi langai, kurie neatsidarė. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

PareiÅ¡kėjas skundo padavimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis taisyklėmis. Taigi, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ detaliai apibÅ«dinti teisės aktų neatitinkančias kalinimo sÄ lygas, o kalinimo įstaiga privalo pateikti įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymÄ Kalėjime netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2006 rugsėjo mėn. iki 2014 spalio mėn. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2015-08-17 (b. l. 3A).

Pagal CK 1.126 str. 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to praÅ¡o. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl dalies pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų.Pastebėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios kalinimo nepriimtinom sÄ lygom metu, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pagal CK 1.127 str. 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo bylose, LVAT, atsižvelgęs į pažeidimų pobÅ«dį, ne kartÄ yra konstatavęs, kad paprastai pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).CK 1.131 str. 2 dalyje numatyta, jog, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas prašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodydamas, kad nežinojo apie savo teisių pažeidimÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos pateisinančiomis delsimÄ kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikomi netinkamomis kalinimo sÄ lygomis patyrė didelį diskomfortÄ . Be to, visuotinai žinoma, kad pažeistas teises asmuo gali ginti teisme. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos neturėjo galimybės kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimų dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2012-08-17 atmestina kaip pareikÅ¡ta, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Toliau teismas vertina galimai padarytus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, dėl kurių nebuvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinami teisės aktuose įtvirtinti minimalaus ploto reikalavimai vienam asmeniui.

Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė kitus nepatogumus – oro trÅ«kumÄ , dėl ko tekdavo nuolat laikyti atidarytus langus, kas lemdavo žemÄ oro temperatÅ«rÄ , vietos prie stalo trÅ«kumÄ .Minimalus kameros plotas vienam asmeniui nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124. Å io įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovė pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ jo buvimo Kalėjime metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su pertraukomis Kalėjime buvo laikomas nuo 2013-08-21 iki 2014-05-15. Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,38 kv. m iki 7,94 kv. m. PareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu tekdavo nuo 1,85 kv. m iki 7,94 kv. m ploto.

IÅ¡ viso 244 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas minėto ploto kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto reikalavimo. Ä® tai bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad Kalėjimo kamerose nėra įrengtos tinkamos ventiliacijos, todėl kameras tekdavo nuolat vėdinti per langus, kas lemdavo žemÄ oro temperatÅ«rÄ Å¡altuoju metų laiku. Tačiau atsikirtime į atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas pateikė kardinaliai prieÅ¡ingÄ skunde nurodytai pozicijÄ , kad Å¡altuoju metų laiku, įstačius dvigubus langus, jų nebuvo įmanoma atidaryti.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, susiję su kamerų langų pritaikymu vedinimui, bei dėl pravirų langų nukritusia oro temperatÅ«ra, vertinti kritiÅ¡kai. Taip pat pažymėtina, kad iki 2015-11-01 galiojusios higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas nurodė, kad Kalėjimo kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kurie yra pritaikyti vėdinimui.

Atsakovės pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta pažeidimo, susijusio su kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, esančių langų nepritaikymu vedinimui Å¡altuoju metų laiku (b. l. 19–20, 35–36). Todėl teismas nesutinka, kad teisės aktų reikalavimai, susiję su kamerų vėdinimu, buvo pažeisti, o pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su gryno oro trÅ«kumu ir dėl pravirų langų kritusia oro temperatÅ«ra, atmestini.Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad patyrė didelius fizinius skausmus bei nepatogumus, kadangi su sulaužyta ranka turėjo nuolat lipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ .

Be to, paaiÅ¡kino, kad jam nebuvo teikiamas gydymas. Dėl gydymo nesuteikimo pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas neturtinės žalos, atsiradusios, kaip teigiama, dėl netinkamo gydymo, atlyginimo, turėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta specialia bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka (LVAT 2016-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A1061-624/2016). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę.

Todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas nevertintinas.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų nepatogumų, kuriuos jis patyrė lipdamas į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (2016-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A1518-520/2016).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė, kad jam nebuvo leista naudotis pirmame lovos aukšte esančiu gultu, kitaip nedetalizavo su šiuo argumentu susijusių aplinkybių. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta kliūtis nelaikytina sunkiai apeinama, galinčia būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimo kamerose įrengti sanitariniai mazgai neužtikrina pakankamo asmenų privatumo nuo pareigūnų bei kitų kameroje laikomų asmenų. Vadovaujantis Įrengimo taisyklių 14.5. papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Kalėjimo kamerose sanitariniai mazgai atitinkÄ Å¡Ä¯ reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinančio sanitarinio mazgo įrengimo atmestini.Dėl sanitarinio mazgo pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad praustuvė nebuvo atskirta nuo likusios kameros patalpos kartu su tualetu, todėl plaunant indus dažnai bÅ«davo aptaÅ¡komi drabužiai ar kiti daiktai.

Kaip jau buvo minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad plaunant indus galėjo bÅ«ti aptaÅ¡komi asmenų daiktai nelaikytina pakankamai intensyviu neigiamu poveikiu, galinčiu bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad per kamerų duryse įrengtÄ stebėjimo langelį pareigÅ«nai nuolat stebėdavo kalinamus asmenis. Taip pat per stebėjimo langelį matydavosi ir sanitarinis mazgas. PareiÅ¡kėjo buvimo Kalėjime metu galiojusios Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, 6 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatorių, pataisos įstaigų, areÅ¡tinių priežiÅ«ra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų visuma, skirta tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

To paties teisės akto 7.1 papunktyje buvo įtvirtinta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudaro asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. IÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad, siekiant užtikrinti elgesio kontrolę, laisvės atėmimo vietų pareigÅ«nams turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos vykdyti nuolatinę kalinamų asmenų stebėsenÄ . Taip pat, kaip jau buvo minėta, LVAT laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad dalį Kalėjime praleisto laiko, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (244 dienos), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjui priteistina 1708 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 1708 Eur sumÄ vertina kaip adekvatų neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimÄ .

Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. B. 1708 Eur (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imtai aÅ¡tuoni eurai) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.KitÄ pareiÅ¡kėjo S. B. skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                 Arūnas Kaminskas