bf51d412-d184-457e-9a5e-c2e5f84c0c2e · Å iaulių apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-3012-257/2014 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02468-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 5 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. A.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas D. A. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (56 b. l.).

PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniame papildyme nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (52 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde (2–3 b. l.) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2013 m. sausio 24 d. nesilaikant nustatyto vienam asmeniui skirto gyvenamojo ploto normos. Kadangi buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, kalinimo sÄ lygos tampa nepakenčiamos, nes nėra galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«ko oro, kasdien skaudėjo galvÄ , sutriko kraujo spaudimas, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas, ligotas.

Ä®rodinėdamas neturtinę žalÄ vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, ES teisės aktais, juos cituoja, nurodo Lietuvos teismų praktikÄ . PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . RaÅ¡ytiniame papildyme (52 b. l.) nurodė, kad jo atžvilgiu senatis negali bÅ«ti taikoma, nes jo įkalinimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tęstinis (nebuvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (54 b. l.).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (44–49 b. l.) nurodė, kad praÅ¡o taikyti reikalavimo senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai nuo 2011-01-27 iki 2013-01-24 buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, tai patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-10-28 pažyma Nr. 69/06-5003 „Dėl D.

A. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2014-10-13.Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-10-28 pažymos Nr. 69/06-5003 „Dėl D. A. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 6 nuo 2011-10-13 iki 2011-11-08 su 3–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,52 iki 2,82 m2, kameroje Nr. 65 nuo 2011-11-08 iki 2012-03-01 su 4–11 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,65 iki 2,05 m2, nuo 2012-03-07 iki 2012-03-23 su 6–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,77 iki 2,26 m2, nuo 2012-03-30 iki 2012-06-04 su 3–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,53 iki 2,26 m2, kameroje Nr. 20 nuo 2012-03-23 iki 2012-03-30 su 6–12 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,12 iki 1,56 m2, kameroje Nr. 21 nuo 2012-06-04 iki 2012-06-05 su 9–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 2,08 iki 1,87 m2, nuo 2012-06-12 iki 2012-06-13 su 6–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,12 iki 1,87 m2, kameroje Nr. 82 nuo 2012-06-05 iki 2012-06-07 su 5–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,58 iki 2,86 m2, kameroje Nr. 44 nuo 2012-06-07 iki 2012-06-12 su 5–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,58 iki 2,99 m2, kameroje Nr. 54 nuo 2012-06-13 iki 2012-06-20 su 8–11 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 2,25 iki 1,63 m2, kameroje Nr. 96 nuo 2012-06-20 iki 2012-08-27 su 5–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,79 iki 1,89 m2, kameroje Nr. 50 nuo 2012-08-27 iki 2012-12-04 su 4–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,67 iki 1,87 m2, nuo 2012-12-11 iki 2013-01-24 su 5–9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,73 iki 2,07 m2.Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 1,56 kv.m iki 7,53 kv.m gyvenamojo ploto, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, iÅ¡ viso buvo laikomas 459 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kameroje Nr. 56 buvo atliktas sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas.

Kameroje Nr. 54, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012-06-13 iki 2012-06-20, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo išvados surašytos 2012-06-27 patikrinimo akte Nr. EP-229) buvo atliktas 2012-06-25. Patikrinimo akte Šiaulių visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad reikalingas paprastas remontas, kameroje laikomi asmenys švara ir tvarka nesirūpina, nes ant sienų voratinkliai, patalpa nevalyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl gryno oro, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl vėdinimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.              Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.              Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui dėl Å¡io laikotarpio laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

           Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas ? tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas į įstaigos direktorių su jokiais skundais jo kalinimo laikotarpiu nesikreipė. Jis savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.

Be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (2007 m. spalio 23 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 944/2007). PareiÅ¡kėjas turi įrodyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Ä®statymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (2009 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009). PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigÅ«nų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos neturtinės žalos.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerÄ , yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo D.

A. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 69/06-5003 „Dėl D. A. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (34 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių atvyko 2011 m. sausio 27 d. ir laikytas periodiÅ¡kai iki 2013 m. sausio 24 d. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. spalio 13 d. (pagal spaudÄ ant voko, 4 b. l.), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2011 m. spalio 13 d.

Atsakovas, atstovaujamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. spalio 13 d. nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniame papildyme (52 b. l.) nurodė, kad jo atžvilgiu senatis negali bÅ«ti taikoma, nes jo įkalinimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tęstinis (nebuvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos), todėl teismas praleisto termino atnaujinimo klausimo ir nesprendžia. Teismas atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiÅ¡kėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ fundamentalų teisės principÄ , praleistas terminas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. spalio 13 d. Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 69/06-5003 „Dėl D. A. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (34 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu, kuriam senatis netaikoma, Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2013 m. sausio 24 d., t. y. 459 dienas ir pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 1,56 kv.m iki 7,53 kv.m gyvenamojo ploto.

Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, tais atvejais, kai su pareiÅ¡kėju kamerose Nr. 6, 65, 82 buvo laikoma iki 6 asmenų imtinai, o kamerose Nr. 96 ir 50 kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma iki 5 asmenų imtinai. IÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos negalima nustatyti, kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 459 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, galimai pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, todėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Vertindamas pareiÅ¡kėjui tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , teismas atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Teismas atkreipia dėmesį, kad kamerose maksimaliai buvusių asmenų skaičius praktiÅ¡kai visÄ laikÄ buvo didelis (9, 10, 11, 12 asmenų). IÅ¡ atsakovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kameroje Nr. 56 buvo atliktas sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimas. Kameroje Nr. 54, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012-06-13 iki 2012-06-20, Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-06-27 patikrinimo akte Nr. EP-229) buvo atliktas 2012-06-25.

Patikrinimo akte Å iaulių visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad reikalingas paprastas remontas, kameroje laikomi asmenys Å¡vara ir tvarka nesirÅ«pina, nes ant sienų voratinkliai, patalpa nevalyta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepaminėjo, jog Å iaulių visuomenės sveikatos centras aukščiau atsakovo nurodytame patikrinimo akte (37–43 b. l.) konstatavo, jog apgyvendinimo kameroje Nr. 54 sienos purvinos, ant sienų ir lubų pelėsis, nustatyti natÅ«ralios apÅ¡vietos ir dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimai, nors pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl laikymo sÄ lygų ir sveikatos bÅ«klės nesikreipė (35 b. l.).

IÅ¡ administracinėje byloje esančios asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡o (10–32 b. l.) matyti, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros tardymo izoliatoriuje metu 2011 m. sausio 28 d. nustatyta, jog prieÅ¡ 3 metus pareiÅ¡kėjas sirgęs plaučių TBC, pagijo (17 b. l.), pareiÅ¡kėjas nurodė savo žalingus įpročius: rÅ«kymÄ ir alkoholį (17 b. l.). IÅ¡ įrašų asmens sveikatos istorijoje matyti, kad į visus pareiÅ¡kėjo nusiskundimus buvo reaguojama, pareiÅ¡kėjui visada suteikiama medicininė pagalba, pagal galimybes iÅ¡raÅ¡omi vaistai, suteikiamos kitos medicininės paslaugos.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, tačiau teigti, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tapo akivaizdžiai ligotas, nėra pagrindo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo D.

A. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Å iaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sÄ lygos. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ bei į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į laiko tarpÄ , kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ beveik po dvejų metų po iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl jo kalinimo sÄ lygų, pažeidžiančių teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, į atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus, siekiant pareiÅ¡kėjui užtikrinti kuo palankesnes kalėjimo sÄ lygas, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginti adekvačia suma laikytina 7 500 Lt, todėl Å¡i suma priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. A. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 7 500 Lt (septyni tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Lt) / 2172,15 Eur (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt du Eur 15 ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė