bf4d481f-cdc9-46f8-ad96-79a57cb7d3d2 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas P Civilinė byla Nr. e2A-171-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00434-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, sekretoriaujant Justinai Samuilei, dalyvaujant ieškovei V.

I., jos atstovui advokatui V. J., atsakovo A. Z. atstovui advokatui H. M., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. I. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19-853/2020 pagal ieÅ¡kovės V. I. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. Z. dėl santuokoje įgyto, tačiau nutraukiant santuoka? nepadalinto, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktiniu? nuosavybe ir jo padalijimo bei atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. I. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: neįregistruota? gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos verte? 37 400 Eur, pripažinti bendrÄ ja jungtine buvusiu? sutuoktiniu?, tai yra ieÅ¡kovės ir atsakovo A. Z., nuosavybe bei tarp jų padalinti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra, tai yra visa? gyvenamÄ jį namÄ priteisti atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti pusę Å¡io gyvenamojo namo vertės – 18 700 Eur dydžio pinigine? kompensacija?; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovės ir atsakovo valdomo 13 000 Eur rinkos vertės 0,148 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei visÄ Å¾emės sklypÄ natÅ«ra priteisti atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti pusę Å¡io sklypo vertės – 6 500 Eur dydžio pinigine? kompensacija?; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka truko nuo (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. gegužės 31 d. 1998 m. sausio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktiniu? nuosavybės teise įgijo mažaaukščiu? gyvenamųjų namu? statybos paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? (duomenys neskelbtini), kuriame tais pačiais 1998 metais, suderinus projektÄ ir gavus statybos leidimÄ , iÅ¡ santuokiniu? lėšų jie pradėjo statytis gyvenamÄ jį namÄ , kurio statyba buvo baigta apie 2009 m.

Mažeikiu? rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu jų santuoka nutraukta, o nutraukiant santuokÄ buvo padalintas tik Å¡aliu? bendrosios jungtinės sutuoktiniu? nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Padalintame sklype Å¡alių pastatytas gyvenamasis namas, kadangi jis nebuvo įregistruotas, nebuvo dalijamas. Nutraukdamos santuoka? Å¡alys buvo žodžiu susitarusios, kad gyvenamÄ jį namÄ pasidalins gražiuoju, neteismine tvarka, po to, kai atsakovas atliks visus įstatymu? nustatytus bÅ«tinus veiksmus Å¡io namo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas atsisakė šį namÄ su ieÅ¡kove dalintis.

3. Atsakovas A. Z. atsiliepimu sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu, kad ieÅ¡kovei priklausanti 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalis bÅ«tų atidalinta ir priteista atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieÅ¡kovei sumokant 6 500 Eur kompensacijÄ . Kitoje dalyje atsakovas prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o dalinti kaip santuokinį turtÄ daiktÄ , kurio santuokos nutraukimo momentu nebuvo – ginčo namas nei Å¡alims skiriantis, nei dabar nėra įregistruotas ir kaip civilinės apyvartos objektas neegzistuoja.

IeÅ¡kovė ir atsakovas, nutraukdami santuokÄ , kaip dalintinÄ turtÄ nurodė tik žemės sklypÄ , nes tai buvo vienintelis Å¡alių bendras nekilnojamasis turtas, įgytas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Ginčo namas nutraukiant santuokÄ nebuvo dalinamas, nes jis nebuvo ir nėra įregistruotas kaip atskiras turtinis objektas bei jis faktiÅ¡kai buvo pastatytas iÅ¡ asmeninių atsakovo lėšų, Å¡alims jau nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro Å«kio. 2000 m. atsakovas iÅ¡važiavo dirbti į IspanijÄ , o po poros mėnesių pas jį atvažiavo ieÅ¡kovė. 2004 metais atsakovas grįžo gyventi į LietuvÄ , o ieÅ¡kovė ir toliau liko gyventi Ispanijoje, tačiau nuo 2004 m. statybos darbai vykdomi nebuvo, vyko tik aplinkos tvarkymas. 2004 metais dėl netvarkingo dÅ«mtraukio užsidegė virÅ¡uje buvusios patalpos.

Gaisras buvo stiprus, jo metu sudegė ne tik antrame aukÅ¡te buvusios patalpos ir ten buvę daiktai, bet ir stogas, o apačioje buvę garažai buvo stipriai aplieti vandeniu. Atsakovas 2007 m. iÅ¡vyko į IspanijÄ , kur įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju. Sutuoktiniai matydavosi retai, santykiai prastėjo ir faktiÅ¡kai nuo 2007 m. su ieÅ¡kove atsakovas jau nebegyveno – pati ieÅ¡kovė atsakovui Ispanijoje surado atskirÄ nuomojamÄ butÄ . IeÅ¡kovės ir atsakovo bendras gyvenimas 2008 m. nutrÅ«ko ir bendras Å«kio vedimas pasibaigė. 2007 m. pabaigoje atsakovas grįžo visam laikui į LietuvÄ , čia susirado darbÄ ir toliau jau vienas pats, savo asmeniÅ¡kai uždirbtomis lėšomis ir darbu, pradėjo sudegusio namo atstatymo darbus ir tolimesnes statybas.

Atsakovas, norėdamas kuo greičiau užbaigti statybos darbus, 2008 m. pabaigoje skolinosi 2 316,96 Eur (8 000 Lt) iÅ¡ pažįstamos R. S., be to, pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės ieÅ¡kovei V. I. ir atsakovui A. Z. nuosavybės teise priklausančio po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natÅ«ra priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisdamas 6 500 Eur dydžio pinigine? kompensacija?, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 405 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 71 Eur žyminio mokesčio dalį.

Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1132-715/2011, konstatavo, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2008 m. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Iš byloje esančios Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004 m. kovo 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad 2004 m. kovo 4 d. kilo gaisras A. Z. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu sudegė apie 100 m2 stogo, stoglangiai, grindys, baldai, šaldytuvas, dujinė viryklė ir kiti daiktai.

Atsakovas pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios patvirtina, kad jis nuo 2008 iki 2013 metų pirko statybines medžiagas, santechnikos įrangÄ , apdailos ir kitas prekes, pvz., atsakovas 2008 m. kovo 13 d. pirko ruberoidÄ , 2008 m. balandžio ir rugsėjo mėn. – montažo putas, perdengimo plokÅ¡tes, 2009 m. kovo mėn. – kabelius, kabliukus, izoliacijÄ , vamzdžiams perėjimus, 2009 m. balandžio mėn. – kabelius, apsaugÄ , kabliukus, vamzdžius, movÄ , įvairių dydžių alkÅ«nes, 2009 m. gegužės mėn. – rankÅ¡luosčių džiovintuvÄ , tenÄ , radiatorius, vamzdžius, izoliacijÄ vamzdžiams, 2012 m. birželio 3 d.

– glaistÄ , 2013 m. vasario 18 d. – krosnelės vamzdį su sklende ir kt. 2009 m. sausio 14 d. atsakovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 5,0500 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 23 988 Lt. 2010 m. vasario 20 d. medienos pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė medienÄ . Atsižvelgęs į minėtus įrodymus teismas vertino, kad yra didesnė tikimybė manyti, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų, taigi, santuokos nutraukimo metu faktiÅ¡kai priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl Å¡alys neįtraukė minėto turto į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas gyvena ir gyveno Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė - Ispanijoje. Tarp Å¡alių susiklosčiusi faktinė situacija leido teismui spręsti, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko 2008 metais, kai jiedu nebevedė bendro Å«kio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek 2011 m. balandžio 28 d. teismo sprendime nurodyta, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas 2008 m. nustojo vesti bendrÄ Å«kį ir pradėjo gyventi atskirai, tačiau ieÅ¡kovė, vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, galėjo paneigti, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad bÅ«dama Ispanijoje finansiÅ¡kai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, ar kad bÅ«tent, pasak ieÅ¡kovės, 2010 m. paÅ¡lijo ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai, nepateikė.

IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 2009 m. ir 2011 m. Å¡alys žodžiu sutarė, kad atsakovas atliks visus bÅ«tinus veiksmus gyvenamojo namo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre ir po to Å¡alys pasidalins gyvenamÄ jį namÄ . Taigi, ieÅ¡kovė naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl turėjo žinoti ir galėjo nurodyti jos manymu visÄ dalintinÄ turtÄ , ypač tai, kad apie turtÄ Å¾inojo, tačiau to nepadarė. Minėtas gyvenamasis namas nebuvo ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nei 2009 m., kuomet, ieÅ¡kovės teigimu, buvo baigta namo statyba, nei 2011 m. santuokos nutraukimo metu, nei 2019 m. ieÅ¡kinio priėmimo metu.

7. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieÅ¡kovė apie neįregistruota? gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žinojo tiek 2009 metais, pasak jos, kai buvo pabaigtas statyti namas, tiek 2011 metais, kai ieÅ¡kovės praÅ¡ymu antstolis konstatavo faktinės aplinkybes. Teismas vertino, kad iÅ¡skirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas, nėra. 2011 metais nutraukiant Å¡alių santuokÄ turtas, tai yra statinys, esantis (duomenys neskelbtini), egzistavo ir apie jo egzistavimÄ ieÅ¡kovė žinojo.

Teismas nurodė, kad dėl subjektyvių priežasčių, pasak ieÅ¡kovės, žodinio sutarimo su atsakovu, kai bus statinys įregistruotas registre, tada Å¡alys pasidalins turtÄ , todėl statinys nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovė objektyvių priežasčių, dėl kurių statinys nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sÄ raÅ¡Ä , nepateikė. Teismas vertino, kad tai dar kartÄ patvirtina, jog yra didesnė tikimybė manyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu priklausė faktiÅ¡kai atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl Å¡alys neįtraukė minėto turto į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

8. Teismas sprendė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 2008 metų sutuoktiniai jau nevedė bendro Å«kio ir faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu. Dėl to teismas tenkino atsakovo atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. 2008 metais. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu faktiÅ¡kai priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl Å¡alys neįtraukė minėto turto į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktiniu? nuosavybe ir jo padalijimo bei atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

9. Teismas pažymėjo, kad su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti 6 500 Eur dydžio pinigine? kompensacija? atsakovas sutiko. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvena ir dirba Ispanijoje, Lietuvoje nuolat negyvena ir ateityje gyventi neketina, todėl intereso turėti turtÄ natÅ«ra neturi ir naudotis neketina, bei neturi intereso suformuoti du skirtingus vienetus. Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas maksimaliai patenkinti Å¡alių interesus, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), natÅ«ra priteisė atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. I. praÅ¡o: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai arba panaikinus sprendimÄ perduoti Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Teismas, siekdamas teisingai nustatyti ir įvertinti priežasčių svarbÄ ir susidariusios situacijos iÅ¡skirtinumÄ , turėjo vadovautis CK 6.193 -195 straipsniuose įtvirtintomis ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai iÅ¡plėtotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies analizės aiÅ¡kiai matyti, jog teismas nesiaiÅ¡kino, ar Å¡alių iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas jų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka vidinę – tikrÄ jÄ jų valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , neanalizavo ir nenustatė, dėl kokių priežasčių atsakovas 2009 m. baigto statyti gyvenamojo namo iki Å¡iol neįregistruoja nekilnojamojo turto registre, nesiaiÅ¡kino, ar tokiu bÅ«du atsakovas nesiekia nesÄ Å¾iningų tikslų – iÅ¡vengti bendro turto padalijimo.

Kadangi teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino visų reikÅ¡mingų Å¡ios bylos teisingam iÅ¡sprendimui aplinkybių, todėl negalėjo padaryti teisingos ir pagrįstos iÅ¡vados dėl susiklosčiusios situacijos svarbos ir iÅ¡skirtinumo bei iÅ¡imties iÅ¡ bendrosios taisyklės taikymo. Teismas, nesant net tokio atsakovo reikalavimo, be to, net nepatikrinęs, ar apeliantė iÅ¡ tiesų neprisidėjo prie Å¡io namo statybos, visiÅ¡kai nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog santuokos metu nedalintas gyvenamasis namas faktiÅ¡kai priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl Å¡alys jo neįtraukė į minėto turto sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 10.2.

Teismas netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies normÄ , kadangi, motyvuodamas tuo, jog atsakovas atsiliepimu praÅ¡o pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2008 metų, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ , todėl tenkino atsakovo atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jog sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyveni ir bendro Å«kio nebevedė jau nuo 2008 m.

Ä®statymas nustato, jog įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuokÄ , asmenų teisinis statusas pasikeičia - jie nebėra sutuoktiniai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas, kuriuo nutrauktÄ Å¡alių santuoka, yra įsiteisėjęs, atsakovas nebėra apeliantės sutuoktinis, todėl nebegali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, nes to praÅ¡yti galėjo tik santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. 10.3.

Kadangi atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio į apeliantės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį nepareiÅ¡kė, o atsiliepimas yra procesinė priemonė, kurioje nurodomi atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai ir įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai, todėl atsakovas atsiliepime negalėjo praÅ¡yti pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, o teismas negalėjo tenkinti atsakovo atsikirtimo į ieÅ¡kinį ir, remiantis atsakovo praÅ¡ymu, paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . 10.4.

Kadangi apeliantė savo ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje teigė, jog Å¡alių santykiai galutinai paÅ¡lijo maždaug 2010 metais, todėl Å¡alys nustojo faktiÅ¡kai kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį ne 2008 metais, o 2010 m. balandžio mėnesį. Å iai svarbiai ir reikÅ¡mingai aplinkybei patvirtinti apeliantė į bylÄ pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – 2010 m. balandžio 27 d. – 2011 m. vasario 27 d. laikotarpiu vykusio Å¡alių asmeninio susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais duomenis.

Apeliantės pateiktoje asmeninio susiraÅ¡inėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas iki pat 2011 metų vasario 27 d. pripažino ir neneigė fakto, jog gyvenamÄ jį namÄ pastatė iÅ¡ bendrų darbo užmokesčio lėšų, nes abu dirbo. Gaisro metu sudegusios namo dalies sutvarkymui apeliantė atsakovui pervedė visas savo santaupas, nes tuo metu atsakovas buvo Lietuvoje ir mažai dirbo, todėl remontavo namÄ . Kadangi apeliantė norėjo taikiai nutraukti santuokÄ ir pasidalinto bendro gyvenamojo namo dalį palikti vaikams, o atsakovas pyko, jog sÅ«nus palaiko ne jį, o savo motinÄ , todėl norėjo, kad savo namo dalį apeliantė perraÅ¡ytų jam, o jis esÄ tada paliktų visÄ turtÄ sÅ«nui.

Tačiau apeliantei nesutikus su atsakovo siÅ«lymu perraÅ¡yti jam savo namo dalį, Å¡alys galiausiai priėmė juos abu tenkinusį kompromisinį žodinį susitarimÄ â€“ santuokos nutraukimo metu bendro gyvenamo namo nesidalinti, nes santuokos nutraukimo metu namas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o pasidalinti gražiuoju ne teismo tvarka po to, kai atsakovas sutvarkys reikiamus dokumentus ir jį įregistruos nekilnojamojo turto registre. Tačiau teismas Å¡ių apeliantės pateiktų duomenų visiÅ¡kai netyrė ir neįvertino, todėl neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimo pripažinti gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, pagrįstumo.

Dėl Å¡io padaryto procesinės teisės normų (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1, 2 dalys, 183, 185 straipsniai, 197 straipsnio 1 dalis) pažeidimo byla ir buvo neteisingai iÅ¡spręsta. 10.5. Apeliantė į bylÄ pateikė 2011 m. balandžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Jame esantys duomenys patvirtina, jog apeliantės atstovui su antstoliu atvykus konstatuoti faktines aplinkybes, atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliantė su savo advokatu nusprendė konstatuoti faktines aplinkybes, nes santuokos nutraukimo metu nėra dalijamas visas bendrai įgytas/sukurtas turtas, todėl yra prasminga šį turtÄ užfiksuoti dar santuokai nenutrÅ«kus, kad ateityje iÅ¡vengti Å¡alių ginčų dėl tokio turto buvimo fakto iki santuokos nutraukimo.

Å iame raÅ¡ytiniame įrodyme esantys duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog atsakovas, žinodamas, kad faktinių aplinkybių konstatavimo procedÅ«ra atliekama siekiant užfiksuoti gyvenamÄ jį namÄ , nes santuokos nutraukimo metu dalijamas ne visas sutuoktinių bendrai įgytas/sukurtas turtas, ne tik kad neneigė fakto, jog gyvenamasis namas yra pastatytas/sukurtas santuokos metu, bet ir neteigė, kad gyvenamasis namas yra jo asmeninė nuosavybė, nes jis pastatytas Å¡alims faktiÅ¡kai kartu nebegyvenant.

Jeigu gyvenamasis namas bÅ«tų buvęs atsakovo asmeninė nuosavybė, tai atsakovas šį faktÄ bÅ«tų nurodęs ne tik faktinių aplinkybių konstatavimo procedÅ«ros metu, bet ir Å¡alių sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nurodant, kad jis įgytas iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų ir į dalytino turto sÄ raÅ¡Ä neįtraukiamas. Tačiau teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo, todėl dėl padaryto esminio procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 176, 177 straipsnio 1, 2 dalys, 183, 185 straipsniai, 197 straipsnio 1 dalis) Å¡i byla buvo neteisingai iÅ¡spręsta. 10.6.

Teismo įpareigotas atsakovas į bylÄ pateikė pagal galiojančias statybos projektavimo normas ir taisykles sudarytÄ ir 1998 m. kovo 23 d. su Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono savivaldybės architektÅ«ros ir urbanistikos skyriumi suderintÄ statybos darbų projektÄ bei 1998 m. kovo 24 d. ir 2004-03-24 iÅ¡duotus leidimus vykdyti statybos darbus. Kadangi statybos darbų projektas ir leidimai vykdyti statybos darbus iÅ¡duoti 1998 m. kovo mėn., o sklypo generalinio plano ir pastato nužymėjimo schemoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog individualios statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsakytojai ir statytojai yra V.

Z. ir A. Z., todėl akivaizdu, jog santuokos metu pradėtas statyti gyvenamasis namas yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne atsakovo asmeninė nuosavybė. 10.7. Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje esantys duomenys patvirtina, kad kilusio gaisro metu gyvenamajame name sudegė tik apie 100 m2 stogo, stoglangiai, grindys, baldai, šaldytuvas, dujinė viryklė ir kiti daiktai. Aiškinamajame rašte esantys duomenys patvirtina, jog gyvenamasis namas yra plytų, su mansarda, blokuotas su ūkiniu pastatu, jo bendras plotas – 172 m2.

Taigi, akivaizdu, jog dėl kilusio gaisro sudegė ne visas gyvenamasis namas, kaip kad melagingai teigė atsakovas, o tik namo stogas bei išdegė antras aukštas, juolab, kad namas buvo mūrinis, o ne medinis, todėl sudegė tik dalis patalpų ir ten buvę daiktai, tuo tarpu apačioje buvę garažai ir pirmo aukšto patalpos nesudegė. Kadangi atsakovas savo atsiliepime teigė, jog gaisro metu buvo prarastas visas bendras turtas, o iš apeliantės pateiktos asmeninio susirašinėjimo medžiagos matyti, jog atsakovas pripažino, kad namas buvo bendras, o gaisro metu sudegusio namo dalis buvo atstatyta iš abiejų lėšų, nes abu daug dirbo, todėl akivaizdu, jog teismas nepašalino tarp atsakovo atsiliepime nurodytų paaiškinimų ir apeliantės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esančių prieštaravimų. 10.8.

Atsakovas pateikė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir kvitus. IÅ¡analizavus juose esančius duomenis matyti, jog už skirtinguose prekybos centruose pirktas prekes buvo atsiskaityta skirtingomis banko kortelėmis. Kadangi iÅ¡ kvituose esančių duomenų matyti, jog už prekes buvo mokėta keturiomis skirtingomis banko kortelėmis, todėl nenustačius, ar iÅ¡ tiesų visomis Å¡iomis kortelėmis už prekes mokėjo atsakovas, nenustačius ir neįvertinus, nei kiek konkrečiai sudegė turto, nei kokia buvo sudegusio turto vertė, nei ar pirktos medžiagos iÅ¡ tiesų buvo naudojamos bÅ«tent ginčo namo remontui, teismas negalėjo pripažinti, jog atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas iÅ¡ jo asmeninių lėšų Å¡alims kartu faktiÅ¡kai nebegyvenant, o ne santuokos metu. 10.9.

Kadangi teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡dama reikalavimÄ , remiasi ieÅ¡kovė, o Å¡ioje byloje teismas nenustatė rungimosi ir dispozityvumo principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ apeliantės nurodytų reikalavimų apimtimi veikti kitos Å¡alies – atsakovo, interesais, todėl neturėjo teisės peržengti ieÅ¡kinio ribų ir priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinyje, nors jie yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, ir tokiu bÅ«du taip pat padarė ir CPK 376 straipsnio 3 dalies pažeidimÄ . 10.10.

Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo žodinio proceso tvarka pažeidžiant CPK 153 straipsnio 1 dalį bei CPK 15 straipsnyje įtvirtintÄ Å¾odiÅ¡kumo principÄ . 2020 m. spalio 26 d. teismo informacinėje pažymoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka į teismo posėdį neatvyko apeliantė, jos neatvykimo priežastys žinomos, nes gautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ . Taip pat neatvyko atsakovas, neatvykimo priežastys nežinomos, nors apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta.

Tačiau Å¡ioje byloje buvo keliami probleminiai fakto ir teisės – iÅ¡skirtinės susidariusios situacijos ir svarbos fakto bei iÅ¡imties iÅ¡ bendrosios taisyklės taikymo – klausimai, kurie negali bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos medžiaga ir Å¡alių procesiniais dokumentais bei jų atstovų paaiÅ¡kinimais, todėl siekiant veiksmingo teisingumo vykdymo, teismas negalėjo apriboti įstatymais apeliantei garantuojamos teisės į žodinį bylos nagrinėjimÄ ir teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai, kad ji galėtų pati tinkamai teismo posėdyje pristatyti savo pozicijÄ ir argumentus, juolab, kad jai Å¡ias teises garantuoja įstatymas (CPK 42 straipsnio 1 dalis). 10.11.

Kadangi apeliantė pateikė motyvuotÄ ir pagrįstÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du, todėl teismas turėjo pareigÄ užtikrinti patikimÄ proceso dalyvių tapatybės nustatymÄ ir duomenų (įrodymų) objektyvų fiksavimÄ bei pateikimÄ naudojant informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas. Ekstremalios situacijos metu teismams buvo rekomenduota teismo posėdžius organizuoti nuotoliniu bÅ«du. Be to, nors bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus tuo pačiu pagrindu, tačiau apeliantė ir ankstesniais kartais prašė organizuoti teismo posėdį nuotoliniu bÅ«du.

Bylos ilgÄ laikÄ nebuvo galima iÅ¡nagrinėti ne dėl apeliantės kaltės, o dėl to, kad dėl eksperto ligos teismui ilgÄ laikÄ nebuvo pateiktas ekspertizės aktas. Todėl tokie teismo veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos kompetencijos naudotis techninėmis priemonėmis ir gebėjimo užtikrinti galimybę Å¡aliai dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi apeliantė, nors ir atstovaujama atstovo, pranešė teismui apie negalėjimÄ dalyvauti teismo posėdyje ir nurodė objektyvias negalėjimo dalyvauti priežastis, kurias pagrindė nurodytomis iÅ¡imtinėmis visuotinai žinomomis aplinkybėmis, be to, motyvuotai prašė organizuoti teismo posėdį nuotoliniu bÅ«du, tačiau teismas jos nurodytų negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai ir neteisėtai apribojo ne tik apeliantės teisę į tinkamÄ teismo procesÄ ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai (CPK 15, 42, 142, 153, 186, 235, 249, 253–254 straipsniai), bet ir CPK 15 straipsnyje įtvirtintÄ Å¾odiÅ¡kumo principo bei proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formÄ , pažeidimÄ .

Teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog apeliantė neieÅ¡ko saviizoliacijos galimybių ir nesistengia atskristi į teismo posėdį, visiÅ¡kai ignoruodamas visuotinai žinomÄ ir įrodinėjimo nereikalaujančiÄ aplinkybę – COVID-19 pandemijÄ , todėl toks teismo vertinimas atitinka tik atsakovo interesus, bet akivaizdžiai neatitinka įstatymo ir logikos taisyklių. 10.12. VieÅ¡ai skelbiami svetainės www.teismai.lt duomenys rodo, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusi teisėja anksčiau yra dirbusi tose pačiose darbovietėse (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriose Å¡iuo metu dirba atsakovas.

Be to, teisėja šios bylos eigos pradžioje, kaip žinia, buvo nepagrįstai įpareigojusi apeliantę pašalinti jos ieškinio trūkumus, tuo pačiu net išsakiusi išankstinę nuomonę dėl galimybės teismui tenkinti jos reikalavimus. Nors apeliantė bylos nagrinėjimo metu ir nepareiškė šiai teisėjai nušalinimo, tačiau, įvertinant visus teisėjos veiksmus šios bylos nagrinėjimo metu, o ypač skundžiamo sprendimo motyvus, šiuo metu yra akivaizdu, kad teisėja buvo neabejotinai šališka.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. Z. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skunda grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Laikantis ieÅ¡kovės logikos, neįregistravus namo, kuris, jos nuomone, yra bendras, ieÅ¡kovė galėjo atidėti santuokos nutraukimo procesÄ iki namas bus įregistruotas, ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieÅ¡kovė galėjo tiesiog nepasiraÅ¡yti, todėl akivaizdu, kad nutraukdamos santuokÄ abi Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ savo valiÄ ir nurodė visÄ dalintinÄ turtÄ , o dabar, praėjus aÅ¡tuoneriems metams, ieÅ¡kovė tiesiog siekia pasipelnyti atsakovo sÄ skaita.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas koks nors žodinis susitarimas apie turto pasidalinimÄ ateityje. 11.2. Kadangi ginčo namas nebuvo registruotas nė vieno sutuoktinio vardu, jis negalėjo bÅ«ti dalinamas kaip nekilnojamojo turto objektas. Santuokos nutraukimo byloje ieÅ¡kovės atstovas turėjo informuoti ieÅ¡kovę, kad neįtraukus į dalintino turto balansÄ namo, prieÅ¡ tai jo neįregistravus, vėliau ieÅ¡kovė nebegalės kelti jo, kaip nekilnojamojo turto objekto, padalinimo klausimo, tačiau ir tuomet, ir dabar - neįregistravus namo, galima dalinti šį turtÄ - juolab, pats ieÅ¡kovės atstovas 2011-04-28 (t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai teismas priėmė sprendimÄ santuokos tarp Å¡alių nutraukimo byloje) su antstoliu namo buvimo faktÄ užfiksavo.

Jokios aplinkybės netrukdė ieÅ¡kovei sutvarkyti namo teisinę registracijÄ ir spręsti namo padalijimo nutraukiant santuokÄ klausimÄ . Be to, bÅ«nant santuokoje, ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi visas teises užsiimti namo teisiniu įregistravimu ir be atskiro atsakovo noro ar sutikimo. 11.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu statiniai teisiÅ¡kai neregistruoti, nuosavybės teisė į Å¡iuos objektus neiÅ¡vieÅ¡inta, jie negali bÅ«ti dalinami kaip civilinės apyvartos objektai.

Be to, nei ieÅ¡kovė, nei teismas negali priversti atsakovo įregistruoti ginčo turto – to nenumato nei įsta­tymas, nei teismų praktika. Net nežinia, ar neįregistruotas namas galėtų bÅ«ti įregistruotas, nes neaiÅ¡ku, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus, pagal kuriuos statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė turi atitikti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytus reikalavimus. 11.4.

Jeigu ieÅ¡kovė galvojo turinti teisę į dalį namo, kuris neva buvo bendra jungtinė nuosavybė, ji turėjo imtis veiksmų ir pati įregistruoti nuosavybės teisę ir įtraukti turtÄ Ä¯ turto balansÄ , o ne laukti, kol atsakovas imsis veiksmų registruoti turtÄ . Juolab, kokiu pagrindu atsakovas turėjo po santuokos nutraukimo namÄ registruoti savo ir ieÅ¡kovės vardu, jei jų jau nebesiejo nei turtiniai, nei neturtiniai santykiai. 11.5. IeÅ¡kovė dar ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad ji neva Ispanijoje atsakovui duodavo grynųjų pinigų namo statybai, iÅ¡ kurių namas tariamai buvo pastatytas.

IÅ¡ ieÅ¡kovės abstrakčių teiginių net neaiÅ¡ku, nei kiek kartų, nei kokiomis sumomis ji tariamai duodavo atsakovui grynųjų pinigų, ir kokiÄ sumÄ davė iÅ¡ viso. 11.6. Nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovė teigia, kad nebuvo pagrindo laikyti, jog Å¡alių santykiai nutrÅ«ko 2008 metais, jeigu pačios Å¡alys tai nurodė nutraukiant santuokÄ â€“ atkreiptinas dėmesys, jog procesinius dokumentus santuokos nutraukimo byloje ruošė tas pats ieÅ¡kovės atstovas advokatas V. J., Å¡ias aplinkybes savo paraÅ¡ais patvirtino Å¡alys, ir nė viena Å¡alis sprendimo dėl santuokos nutraukimo neginčijo.

Å ioje byloje nebuvo sprendžiami santuokos iÅ¡irimo klausimai, aplinkybės dėl sutuoktinių bendro gyvenimo ir pan., todėl skundžiamame sprendime teismas neturėjo pareigos gilintis į Å¡alių santuokos iÅ¡irimo ir nutraukimo aplinkybes – teismas pagrįstai rėmėsi sprendime dėl santuokos nutraukimo nustatytomis aplinkybėmis. 11.7. Atsiliepime atsakovas buvo nurodęs, kad Å¡alių bendram gyvenimui nutrÅ«kus, 2007 metų pabaigoje jis grįžo visam laikui į LietuvÄ , čia susirado darbÄ ir toliau jau vienas pats, savo asmeniÅ¡kai uždirbtomis lėšomis ir darbu, pradėjo sudegusio namo atstatymo darbus ir tolimesnes statybas. 2008 metų birželio mėnesį atsakovas paaukÅ¡tino pamatus, o tų pačių metų liepÄ pradėjo statyti antrÄ pastato dalį - gyvenamas patalpas.

Tik 2008 metų rudenį, kuomet buvo uždengtas stogas, apÅ¡iltintos sienos, gyvenamojo namo statybos buvo baigtos, o 2009 metais atsakovas pradėjo vidaus apdailos darbus. Atsakovas teismui buvo pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, kad 2008 metų pabaigoje jis skolinosi 2 316,96 Eur (8 000 Lt) iÅ¡ pažįstamos R. S., taip pat pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ . IÅ¡ gautų pinigų atsakovas grÄ Å¾ino dalį skolos, o iÅ¡ likusių lėšų toliau įrenginėjo vidų. 2010-02-20 atsakovas taip pat pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtÄ medienÄ , o gautas lėšas panaudojo namo vidaus darbams ir likusių skolintų pinigų grÄ Å¾inimui.

Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nepasisakė, atsakovo pateiktų įrodymų neginčijo ir prieÅ¡ingų įrodymų neteikė. 11.8. Atsakovas byloje jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, dėl kurių bÅ«tų buvę reikalinga teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nereiÅ¡kė, ir savo teises bei interesus gynė naudodamas prieÅ¡taravimų ir nesutikimų su ieÅ¡kiniu institutÄ . Aplinkybė dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo momento nebuvo naujai nagrinėjama Å¡ioje byloje, nes Å¡i byla nebuvo dėl santuokos nutraukimo – Å¡alių santuokos iÅ¡irimo momentas buvo nustatytas 2011 m. balandžio 28 d. teismo sprendime. 11.9.

Apeliantės akcentuojamas byloje pateiktas susiraÅ¡inėjimas, kuriame Å¡alys bendravo 2010 metais, nereiÅ¡kia, kad jie vedė bendrÄ Å«kį ir juos siejo turtiniai santykiai – net ir nutrÅ«kus sutuoktinių bendram gyvenimui ir Å«kio vedimui, jie kurį laikÄ dažnai bendrauja vedami emocijų, nuoskaudų, neiÅ¡sakytų dalykų, tačiau tai nereiÅ¡kia bendro Å«kio vedimo ir bendrų lėšų turėjimo, juolab, kad Å¡alys gyveno skirtingose valstybėse. 11.10. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas tėra užfiksavimas vienokios ar kitokios aplinkybės, tačiau tai nėra įrodymas, pagrindžiantis aplinkybes dėl namo pastatymo, lėšų investavimo ar bendro Å¡alių gyvenimo pabaigos momento. 11.11.

IeÅ¡kovės reikalavimas dėl namo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ne tik pareikÅ¡tas neturint tam teisinio pagrindo, bet ir teisiÅ¡kai negalimas – negali po santuokos nutraukimo atsirasti bendra jungtinė nuosavybė, nes tokia nuosavybės forma galima tik santuokoje. IeÅ¡kovė, pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu, galėjo kreiptis dėl bendros jungtinės nuosavybės teise esančio turto padalinimo, jeigu toks turtas bÅ«tų buvęs nutraukiant santuokÄ . 11.12. Tai, kad ieÅ¡kovė nesugebėjo suderinti su savo atstovu pozicijos, surinkti ir pateikti įrodymų, nėra teismo ar atsakovo kaltė.

Pats ieÅ¡kovės atstovas 2020-10-26 posėdyje pripažino, kad nėra pasirengęs bylai, nėra susipažinęs su bylos medžiaga, tačiau tai yra ieÅ¡kovės ir jos atstovo aplaidumas, kuris niekaip neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, ir taip ne kartÄ atidėjęs bylos nagrinėjimÄ , suteikė ieÅ¡kovei galimybę pasirÅ«pinti atvykimu į LietuvÄ ar atlikti kitus byloje reikalingus veiksmus. Paskutinį kartÄ posėdis buvo atidėtas 2020 metų rugpjÅ«tį, todėl ieÅ¡kovė turėjo du mėnesius susiorganizuoti grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ . 2020-10-26 Lietuvoje dar nebuvo įvesti apribojimai bylas nagrinėti žodine tvarka teismo pastate, laikantis bÅ«tinų saugumo reikalavimų, todėl teismas ir neturėjo pareigos organizuoti nuotolinį bylos nagrinėjimÄ .

Be to, susipažinus su atsakovo pozicija, ieÅ¡kovė nepasinaudojo ir teise pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus teismui raÅ¡tu, papildomus įrodymus ir neatliko kitų aktyvių veiksmų. 11.13. Apeliantė tik apeliaciniame skunde pradėjo kelti abejones ir dalintis savo spėlionėmis apie teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , nors per 1,5 metų trukmės bylos nagrinėjimÄ nuÅ¡alinimo teismui nė karto nepareiÅ¡kė. Jeigu ieÅ¡kovė turėjo duomenų, kurie jai galimai kėlė nuo pat pradžių abejones dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, ji turėjo visas galimybes iÅ¡kelti nuÅ¡alinimo klausimÄ , tačiau savo spėlionėmis ieÅ¡kovė pasidalino tik gavusi jai nepalankų sprendimÄ .

IeÅ¡kovė nenurodė jokių argumentų, kodėl Å¡aliÅ¡kumo klausimo nekėlė anksčiau. 11.14. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo nepagrįstai įpareigojusi apeliantę paÅ¡alinti jos ieÅ¡kinio trÅ«kumus, tokiu bÅ«du tariamai iÅ¡sakiusi iÅ¡ankstinę nuomonę dėl ieÅ¡kovės reikalavimų. Teismo nutartis dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo nėra apeliacinio skundo dalykas, todėl teismo nutartis detaliau neanalizuojama, nes ieÅ¡kovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir 2019 m. vasario 18 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu.

IeÅ¡kovės atskirasis skundas buvo iÅ¡nagrinėtas apeliacine tvarka, po ko ieÅ¡kinys buvo priimtas. Taigi, Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas, o tai, kad pirminėje proceso stadijoje teismas priėmė ieÅ¡kovei nepalankiÄ nutartį, kuri buvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka, nereiÅ¡kia, jog teismas iÅ¡ karto buvo nusiteikęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

12. Žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliantė V. I. ir jos atstovas advokatas V. J. palaikė apeliacinį skundÄ , prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

13. Žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. Z. atstovas advokatas H. M. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo 15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Å¡alių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1132-715/2011.

Å iuo sprendimu taip pat patvirtinta Å¡alių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria turėjo bÅ«ti padalytas visas Å¡alių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turimas turtas. 16. 2019 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieÅ¡kovės V. I. ieÅ¡kinys atsakovui A. Z. dėl santuokoje įgyto, tačiau nutraukiant santuoka? nepadalinto, nekilnojamojo turto, kurio vienas iÅ¡ reikalavimų pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe Nekilnojamojo turto registre neįregistruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-(duomenys neskelbtini)/2018 22, 26 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 23 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuokÄ sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-(duomenys neskelbtini)/2018, 23 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali bÅ«ti pažeista asmens teisė į teisminę gynybÄ ir nuosavybės neliečiamumÄ , (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ , susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų bÅ«ti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl iÅ¡skirtinės susiklosčiusios situacijos.

Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant šį klausimÄ , be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuokÄ turtas, kurį praÅ¡oma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, praÅ¡antis šį turtÄ padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie Å¡io turto egzistavimo faktÄ ; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sÄ raÅ¡Ä , taip pat kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 32 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovė V. I. apie neįregistruota? gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žinojo tiek 2009 metais, pasak jos, kai buvo pabaigtas statyti namas, tiek 2011 metais, kai ieÅ¡kovės praÅ¡ymu antstolis konstatavo faktinės aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog iÅ¡skirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas, nėra. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad siekdama taikiai nutraukti santuokÄ buvo sudariusi žodinį sutarimÄ su atsakovu, jog kai statinys bus įregistruotas registre, tada Å¡alys pasidalins turtÄ , todėl statinys nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sÄ raÅ¡Ä , neleidžia vertinti Å¡ių aplinkybių kaip patvirtinančių iÅ¡skirtinę situacijÄ .

Juolab, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) paslaugomis, todėl turėjo žinoti ir galėjo nurodyti jų manymu visÄ dalintinÄ turtÄ santuokos nutraukimo byloje. Apeliantė nei apeliacinio skundo argumentais, nei duodama paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigė. Dar daugiau, pažymėtina, kad apeliantės ir jos atstovo (profesionalaus teisininko) santuokos nutraukimo byloje veiksmai (neveikimas) neatitinka protingo ir atidaus asmens standarto.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viešo Nekilnojamojo turto registro ir atitinkamai sutuoktinių turto registracijos viešame registre paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

Tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent bÅ«tų įrodyta savavaliÅ¡ka statyba, kuri negali bÅ«ti įteisinta.

Nagrinėjamu atveju jau Å¡alių santuokos nutraukimo metu buvo susiformavusi praktika, kad, nutraukiant santuokÄ , dalinamas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas, t. y. sutuoktiniai nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ . Taigi, apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė svarių ir argumentuotų paaiÅ¡kinimų, dėl kokių priežasčių santuokos nutraukimo byloje nebuvo dalinamas neįregistruotas turtas (tik deklaratyviai teigė, jog to priežastis – turto neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre), nors ji tuo metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.

Maža to, ieÅ¡kovės užsakymu 2011 m. balandžio 28 d. antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuotas turtas, t. y. gauti įrodymai apie turtÄ , jo buvimo vietÄ , taigi, kliūčių padalinti ginčo turtÄ santuokos nutraukimo metu nebuvo. Å ios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad apeliantė neįrodė iÅ¡skirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas.

22. Apeliantė didelę reikÅ¡mę savo ieÅ¡kinio pagrįstumui įrodyti teikė jos ir atsakovo 2010-2011 metais vykusiam susiraÅ¡inėjimui elektroniniais laiÅ¡kais. Tačiau, kolegijos vertinimu, minėtas elektroninis susiraÅ¡inėjimas tik patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. jog Å¡alys santuokos nutraukimo byloje pasidalino visÄ turtÄ ir jokio dalintino turto neliko. IÅ¡ minėto susiraÅ¡inėjimo konteksto matyti, jog Å¡alys vykdė derybas dėl ginčo namo padalijimo, atsakovas iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl minėto namo padalijimo, kuriÄ pagrindė ir teismui pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. kad namas statytas tik jo lėšomis, kad pinigus jis gavo pardavęs žemę ir medienÄ , iÅ¡ darbinių pajamų, kad sutinka, jog ieÅ¡kovės dalis yra pusė sklypo, garažas ir antras aukÅ¡tas virÅ¡ garažų, kur gyveno senais laikais.

Netrukus po to Å¡alys ir kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, dalindami tik žemės sklypÄ . Taipogi ieÅ¡kovė viename iÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų nurodė atsakovui, kad jei jis ruoÅ¡iasi parduoti namÄ , tai dalinsis, o jei jis jame gyvens, tai ji jam netrukdys (ginčo nėra, kad atsakovas gyvena minėtame name), kas, labiau tikėtina, ir įrodo Å¡alių susitarimÄ pripažinti, jog visgi gyvenamÄ jį namÄ atsakovas pastatė savo darbu ir lėšomis. Pažymėtina ir tai, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji bÅ«tų prisidėjusi finansiÅ¡kai prie gyvenamojo namo statybos, nepateikė jokių piniginių lėšų pervedimÄ patvirtinančių įrodymų (apie tai detaliau bus pasisakyta žemiau), nors nurodė, kad namas buvo baigtas statyti 2009 metais, tačiau, kaip minėta, jau nuo 2008 metų Å¡alys nebegyveno kartu ir nebevedė bendro Å«kio.

Visgi pabrėžtina, jog visos Å¡ios minėtos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamu atveju, kadangi apeliantė neįrodė iÅ¡skirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas, kaip minėta, ginčo turtas galėjo bÅ«ti dalinamas ir jo neįregistravus (žr. Å¡ios nutarties 21 punktÄ ).

23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar Å¡alių iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas jų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka vidinę – tikrÄ jÄ jų valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , neanalizavo ir nenustatė, dėl kokių priežasčių atsakovas 2009 metais baigto statyti gyvenamojo namo iki Å¡iol neįregistruoja Nekilnojamojo turto registre, nesiaiÅ¡kino, ar tokiu bÅ«du atsakovas nesiekia nesÄ Å¾iningų tikslų – iÅ¡vengti bendro turto padalijimo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios bylos kontekste remiantis kasacinio teismo praktika turi bÅ«ti atsižvelgiama į proceso Å¡alių pareigas, teismams priskirtus įgaliojimus. Sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytÄ pareigÄ nurodyti duomenis apie visÄ jiems priklausantį ir dalijamÄ bendrÄ turtÄ (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, prieÅ¡ tvirtindamas tokiÄ sutartį, turi pareigÄ ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013).

25. Nagrinėjamu atveju patikrinti, ar Å¡alių iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas jų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka vidinę – tikrÄ jÄ jų valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , turėjo ne skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas, o bÅ«tent Mažeikių rajono apylinkės teismas, kuris 2011 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimÄ santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-1132-715/2011. Pažymėtina, jog minėtas sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, taigi, darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys su juo sutiko, vadinasi, sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ .

Tačiau iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir vertino ne tik apeliantės veiksmus santuokos nutraukimo byloje, bet ir minėtÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimÄ , kuris yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galiÄ . Byloje nėra įrodymų, kad santuokos nutraukimo byloje pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų patikrinęs, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti aptarti, bei neįvertinęs, ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, nesilaikydama įstatymo nustatytos pareigos santuokos nutraukimo byloje nurodyti duomenis apie visÄ sutuoktiniams priklausantį ir dalijamÄ bendrÄ turtÄ , nepagrįstai savo tokio neveikimo pasekmes sieja su teismo pareiga Å¡ioje byloje nustatinėti jau iÅ¡nagrinėtoje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs sprendimas, tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Juolab, kad byloje konstatuota, jog apeliantė neįrodė iÅ¡skirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, gali bÅ«ti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl iÅ¡skirtinės susiklosčiusios situacijos, tačiau Å¡is atvejis yra bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, todėl tokiomis situacijomis negali bÅ«ti piktnaudžiaujama. Å ioje byloje nustatyta, kad apeliantė, prieÅ¡ nutraukdama santuokÄ , žinojo apie nepadalintÄ neregistruotÄ turtÄ , pasibaigus naikinamajam terminui, per kurį galima paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, praėjus beveik aÅ¡tuoneriems metams po santuokos nutraukimo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokoje įgyto, tačiau nutraukiant santuoka? nepadalinto, nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės veiksmai, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, atitinka piktnaudžiavimo požymius, ir jau vien tai sudaro pagrindÄ atmesti tokį ieÅ¡kinį. Tačiau, nepaisant to, kolegija trumpai pasisako ir dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų.

26. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję, sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. PraÅ¡ymÄ taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (iÅ¡vengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

27. Tai, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo pareikÅ¡tas bylos Å¡alies(-ių) reikalavimas teismui nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, teisėjų kolegijos vertinimu, po santuokos nutraukimo esant teismuose pareikÅ¡tiems reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ bendrosios sutuoktinių nuosavybės, neužkerta kelio Å¡io praÅ¡ymo teismui pateikti kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Juolab, atsižvelgtina į tai, kad Å¡alių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, todėl, nesant ginčo, neegzistavo nei faktinis, nei teisinis pagrindas atsakovui santuokos nutraukimo byloje pateikti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ .

Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog negalėjo bÅ«ti tenkinamas atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktas reikalavimas nustatyti faktÄ , jog santuokos iÅ¡irimas Å¡alims sukėlė teisines pasekmes nuo 2008 metų. Pažymėtina ir tai, jog faktinė aplinkybė, kad Å¡alys nuo 2008 metų nebegyvena kartu ir nebeveda bendro Å«kio, buvo konstatuota ir įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu, ir Å¡iÄ aplinkybę teismui nurodė patys buvę sutuoktiniai, taigi, Å¡ios aplinkybės, kolegijos vertinimu, papildomai įrodinėti nereikėjo (prejudiciniai faktai).

28. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentÄ , turi įtakos tiek Å¡alių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas praÅ¡ymas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas bei teismo ir Å¡alių suvoktas bÅ«tent kaip toks, kurį pateikti teisė įtvirtinta CK 3.67 straipsnio 2 dalyje. Å iuo pagrindu apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio į apeliantės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį nepareiÅ¡kė, o atsiliepimas yra procesinė priemonė, kurioje nurodomi atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai ir įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai, todėl atsakovas atsiliepime negalėjo praÅ¡yti pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, o teismas negalėjo tenkinti atsakovo atsikirtimo į ieÅ¡kinį ir, remiantis atsakovo praÅ¡ymu, paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje konstatuota, jog Å¡alys nuo 2008 m. nebevedė bendro Å«kio, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip atsakovo praÅ¡ymas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2008 metų. Pažymėtina, kad Å¡alių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis).

Atsakovas gali gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi bÅ«dais. Kai atsakovas turi savarankiÅ¡kų materialinių reikalavimų ieÅ¡kovui, tam tikromis sÄ lygomis jis gali juos pareikÅ¡ti jau iÅ¡keltoje civilinėje byloje, praÅ¡ydamas pradinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) ir jo prieÅ¡inį reikalavimÄ (prieÅ¡ieÅ¡kinį) iÅ¡nagrinėti kartu. Å iuo atveju praÅ¡ymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, nėra materialinis reikalavimas, nes tiesioginių teisių ir pareigų toks formuluojamas reikalavimas nesukurtų.

Todėl tokio pobÅ«džio praÅ¡ymas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo 30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji savo ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje teigė, jog Å¡alių santykiai galutinai paÅ¡lijo maždaug 2010 metais, todėl Å¡alys nustojo faktiÅ¡kai kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį ne 2008 metais, o 2010 m. balandžio mėnesį.

Å iai aplinkybei patvirtinti apeliantė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – 2010 m. balandžio 27 d. – 2011 m. vasario 27 d. laikotarpiu vykusio Å¡alių asmeninio susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais duomenis, tačiau juose esančių duomenų apie aplinkybes, reikÅ¡mingas Å¡iai bylai, teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir netyrė.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. balandžio 27 d. – 2011 m. vasario 27 d. laikotarpiu vykusio Å¡alių asmeninio susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais duomenis vertino ne taip, kaip norėjo apeliantė, ar iÅ¡ viso dėl jų nepasisakė, nereiÅ¡kia, kad įrodymai nevertinti ar vertinti netinkamai. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiami santuokos iÅ¡irimo klausimai, aplinkybės dėl sutuoktinių bendro gyvenimo ir pan., todėl skundžiamame sprendime teismas neturėjo pareigos gilintis į Å¡alių santuokos iÅ¡irimo ir nutraukimo aplinkybes – teismas pagrįstai rėmėsi prejudicinę galiÄ turinčiame Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo nustatytomis aplinkybėmis, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas nuo 2008 metų neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

Kita vertus, minėtÄ susiraÅ¡inėjimÄ Ä¯vertino apeliacinės instancijos teismas (žr. Å¡ios nutarties 22 punktÄ ), ir jo įvertinimas tik patvirtino skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ .

32. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, turėjo įrodinėti, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo pastatytas abiejų sutuoktinių bendromis pastangomis gyvenant santuokoje, t. y. turėjo įrodyti realų ir tikslingÄ pinigų panaudojimÄ bendrai nuosavybei įgyti. Å iuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bÅ«dama Ispanijoje finansiÅ¡kai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«dama Ispanijoje ginčo turtÄ valdė ir juo naudojosi.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė galėtų bÅ«ti buvusi faktine ginčo turto valdytoja (turėtų namo raktus ir pan.). Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius realų ir tikslingÄ pinigų panaudojimÄ ginčo turto statyboms, t. y. jog atsakovas nuo 2008 m. iki 2013 m. pirko statybines medžiagas, santechnikos įrangÄ , apdailos ir kitas prekes; 2008 metų pabaigoje pasiskolino 2 316,96 Eur (8 000 Lt) iÅ¡ R. S.; 2009 m. sausio 14 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 5,0500 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 23 988 Lt; 2010 m. vasario 20 d. medienos pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė medienÄ .

33. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad dėl kilusio gaisro sudegė ne visas namas, kaip kad teigė atsakovas, o tik namo stogas, Å¡ios bylos kontekste vertinant apeliantės prisidėjimÄ prie gyvenamojo namo statybos bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

34. Apeliantė nurodo, kad 1998 m. kovo 23 d. su Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriumi suderintas Statybos darbų projektas bei 1998 m. kovo 24 d. ir 2004-03-24 išduoti leidimai vykdyti statybos darbus. Kadangi statybos darbų projektas ir leidimai vykdyti statybos darbus išduoti 1998 m. kovo mėnesį, o sklypo generalinio plano ir pastato nužymėjimo schemoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog individualios statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsakytojai ir statytojai yra V.

Z. ir A. Z., todėl, anot apeliantės, akivaizdu, jog santuokos metu pradėtas statyti gyvenamasis namas yra Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai tik patvirtina, kad Å¡alys ruošėsi gyvenamojo namo statyboms, tačiau niekaip negali patvirtinti, jog apeliantė piniginėmis lėšomis prisidėjo prie Å¡io namo statybų. Ir vėlgi dar kartÄ pažymėtina, jog visos Å¡ios minėtos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamu atveju, kadangi apeliantė neįrodė iÅ¡skirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas (žr.

Å¡ios nutarties 21 punktÄ ).

35. CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių apraÅ¡ymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizacijÄ , apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Å i informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali bÅ«ti reikalinga nustatyti byloje.

Nurodytais bÅ«dais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai Å¡iuo bÅ«du surinkta informacija apie tam tikrÄ reiÅ¡kinį nėra visapusiÅ¡ka ir paprastai nebÅ«na (arba gali nebÅ«ti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tam tikrais atvejais antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali bÅ«ti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).

IeÅ¡kovės teismui pateiktas 2011 m. balandžio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos, kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apie aplinkybes dėl namo pastatymo, lėšų investavimo ar bendro Å¡alių gyvenimo pabaigos momento. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas, žinodamas, kad faktinių aplinkybių konstatavimo procedÅ«ra atliekama siekiant užfiksuoti gyvenamÄ jį namÄ , nes santuokos nutraukimo metu dalijamas ne visas sutuoktinių bendrai įgytas/sukurtas turtas, neiÅ¡reiÅ¡kė jokio (ne)sutikimo, neįrodo, jog atsakovas sutiko, kad ginčo turtas bendrai įgytas sutuoktinių.

36. Kaip jau ne kartÄ konstatuota byloje, Å¡alys nebevedė bendro Å«kio nuo 2008 metų, atsakovas pateikė įrodymus, kad nuo 2008 metų jis vienas investavo lėšas ginčo turto statybai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas po santuokos nutraukimo 2011 metais ginčo objektu naudojosi vienas ir jį prižiÅ«rėjo atvirai, nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai jį valdė, be to, jį valdydamas investavo lėšas, susijusias su jo statyba. Taigi, atsakovas ginčo turtu rÅ«pinasi kaip savu, o ieÅ¡kovė per aÅ¡tuonis metus jokių pretenzijų Å¡iai situacijai keisti nepareiÅ¡kė.

Dar kartÄ pažymėtina, jog Å¡ios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiko Å¡alių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių suderintÄ valiÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius minėtas faktines aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad atsakovas neabejotinai yra žymiai stipresniu faktiniu ryÅ¡iu susijęs su ginčo turtu, kadangi apie tris metus iki santuokos nuraukimo ir daugiau nei aÅ¡tuonis metus po santuokos nutraukimo vienas rÅ«pinosi ir šį turtÄ prižiÅ«rėjo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra didesnė tikimybė manyti, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų, taigi, santuokos nutraukimo metu faktiÅ¡kai priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl Å¡alys neįtraukė minėto turto į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nors tam turėjo visas galimybes.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pagal CPK 185 straipsnį, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

38. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde, iÅ¡ esmės nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje esančių įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ , kuris nėra palankus ieÅ¡kovei, nesudaro pagrindo konstatuoti kitokių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, faktinių aplinkybių buvimo.

39. Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir kvitų matyti, jog už skirtinguose prekybos centruose pirktas prekes buvo atsiskaityta skirtingomis banko kortelėmis, todėl, nenustačius, ar iÅ¡ tiesų visomis Å¡iomis kortelėmis už prekes mokėjo atsakovas, nenustačius ir neįvertinus, nei kiek konkrečiai sudegė turto, nei kokia buvo sudegusio turto vertė, nei ar pirktos medžiagos iÅ¡ tiesų buvo naudojamos bÅ«tent ginčo namo remontui, teismas negalėjo pripažinti, jog atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas iÅ¡ jo asmeninių lėšų Å¡alims kartu faktiÅ¡kai nebegyvenant, o ne santuokos metu.

Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, jog dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nepasisakė. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės apeliaciniame skunde naujai nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl teisės į tinkamÄ teismo procesÄ ir teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai apribojimo 40. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino jos praÅ¡ymo organizuoti teismo posėdį nuotoliniu bÅ«du, o nesant galimybės - atidėti bylos nagrinėjimÄ arba bylos nagrinėjimÄ sustabdyti. Tokiu bÅ«du teismas neteisėtai apribojo apeliantės teisę į tinkamÄ teismo procesÄ ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai (CPK 42, 142, 153, 186, 235, 249, 253–254 straipsniai) bei padarė CPK 15 straipsnyje įtvirtintÄ Å¾odiÅ¡kumo principo bei proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formÄ , pažeidimÄ .

41. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2020 birželio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžių metu teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi ieÅ¡kovė dėl pandemijos negalėjo atvykti į teismo posėdį iÅ¡ Ispanijos. Teismas, be kita ko, ieÅ¡kovės atstovui iÅ¡aiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė, norėdama dalyvauti teismo posėdyje, privalo įvertinti saviizoliacijos laikotarpius ir į LietuvÄ grįžti, kad galėtų saviizoliuotis, prieÅ¡ingu atveju byla bus iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovei nedalyvaujant. 2020 m. spalio 16 d. teisme gautas ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ arba CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu bylÄ sustabdyti iki atsiras palanki ir sveikatai nepavojinga situacija, kuri leis ieÅ¡kovei atvykti į LietuvÄ ir dalyvauti teismo posėdyje. 2020 m. spalio 26 d. teisme gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl pandemijos apribojimų bylÄ nagrinėti nuotoliniu bÅ«du. 42. 2020 m. spalio 26 d. pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nutarė netenkinti ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymo dėl nagrinėjimo atidėjimo ir bylos sustabdymo neribotam laikui, kol baigsis pandemija.

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas tuo pačiu pagrindu buvo atidėtas du kartus, pastarÄ jį kartÄ ieÅ¡kovės atstovui buvo netgi iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovė, norėdama dalyvauti teismo posėdyje, privalo įvertinti saviizoliacijos laikotarpius grįžti į LietuvÄ , kad galėtų saviizoliuotis, prieÅ¡ingu atveju byla bus iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovei nedalyvaujant. Å itas aplinkybes teismas iÅ¡aiÅ¡kino, taip pat nurodė pastabose atidėdamas posėdį. CPK 42 straipsnis numato, kad bylos Å¡alys gali pateikti praÅ¡ymus, duoti teismui paaiÅ¡kinimus tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, teikti savo argumentus, samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.

IeÅ¡kovė nededa pastangų bent jau kitokiais bÅ«dais iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, pastabas, atsikirtimus. Teismas pritarė atsakovo atstovų pozicijai, jog Å¡iandien nėra galimybės apklausti ieÅ¡kovę nuotoliniu bÅ«du, kadangi teismas neužtikrins priesaikos galimybės, taip pat nebus užtikrintos asmenybės nustatymo galimybės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė yra tinkamai atstovaujama atstovo ir kad yra kilusi pandemija, kuri gali užtrukti ne vienerius metus, nebegalima vilkinti proceso, kuris yra užtrukęs daugiau nei pusantrų metų, nutarė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant ieÅ¡kovei.

43. Teisėjų kolegija, nesutikdama su aukščiau nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad CPK 1752 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas.

Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame 2012 m. gruodžio 7 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-309 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija), nustatyta teismo proceso dalyvių tapatybės nustatymo ir duomenų (įrodymų) fiksavimo ir pateikimo tvarka. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį, prieÅ¡ atliekant Å¡alies ar trečiojo asmens apklausÄ , Å¡alis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumÄ , taip pat jų atstovai pagal įstatymÄ prisiekia padėję rankÄ ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Prisiekusi Å¡alis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymÄ pasiraÅ¡o priesaikos tekstÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ yra Å¡alies pasirinkimo laisvė (žr., pvz., 2007 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007). Taigi, Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl ieÅ¡kovės apribotų galimybių atvykti iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ Covid-19 pandemijos metu, pirmosios instancijos teismas privalėjo organizuoti teismo procesÄ teikiant prioritetÄ Å¾odinei miÅ¡riai (nuotoliniu ir fiziniu) posėdžių formai, tokiu bÅ«du užtikrinant ieÅ¡kovės teisę dalyvauti teismo posėdyje ir bÅ«ti iÅ¡klausytai naudojant informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas.

Nesudaręs galimybės ieÅ¡kovei teismo posėdžio metu teikti paaiÅ¡kinimus, užduoti klausimus, pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principus. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, tačiau Å¡ie pažeidimai buvo iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, suteikus ieÅ¡kovei galimybę teikti paaiÅ¡kinimus, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, todėl plačiau dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako.

Dėl bylÄ nagrinėjusio teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 45. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasinaudojusi savo procesine teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai.

46. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Apeliantės nurodyti teiginiai apie tai, jog bylÄ nagrinėjusi teisėja anksčiau yra dirbusi tose pačiose darbovietėse, kuriose Å¡iuo metu dirba atsakovas, bei tai, jog teismas bylos eigos pradžioje buvo nepagrįstai įpareigojęs apeliantę paÅ¡alinti jos ieÅ¡kinio trÅ«kumus, tiek subjektyviuoju Å¡aliÅ¡kumo aspektu, tiek objektyviuoju Å¡aliÅ¡kumo aspektu nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog teismas bylos nagrinėjimo procese buvo Å¡aliÅ¡kas.

47. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatyta, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusi teisėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2010 sausio mėnesio, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2003 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio. Byloje nėra duomenų, nuo kada minėtose įmonėse įsidarbino atsakovas, tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje ilgesnis nei trejų metų laikotarpis nuo darbo santykių toje pačioje darbovietėje (ar studijų toje pat aukÅ¡tojoje mokykloje) pabaigos laikomas pakankamu konstatuoti, jog byloje proceso Å¡alies nuogÄ stavimai dėl tokio pobÅ«džio aplinkybių nesudaro pagrindo teisėjui (teismui) nu(si)Å¡alinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-52-943/2016).

Ä®vairÅ«s įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog nustatydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl galimybės tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamÄ sprendimÄ , neÅ¡aliÅ¡kumu.

Dėl bylos procesinės baigties 48. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

49. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiamos 781,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 781,50 Eur (septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė