2021-09-22 Nr. AB-19182-3-63-3-00222-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-572-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00222-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą reikalavimui dėl 18,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. priteisimo iš atsakovės A. K. pareikšti ir priteisti iš atsakovės 18,19 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nėra sumokėjusi 18,19 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. už butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir už butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri liko nesumokėta V. K., mirusio (duomenys neskelbtini). Šiuos nekilnojamojo turto objektus atsakovė paveldėjo iš V. K..

3. Pareiškėjo teigimu, yra praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimą įpėdiniui priėmusiam palikimą dėl palikėjo įsiskolinimo, todėl pareiškėjas prašė atnaujinti terminą pareikšti reikalavimams dėl palikėjo įsiskolinimo priteisimo, nes vietinės rinkliavos administratorius apie turto paveldėjimo faktą sužinojo tik po to, kai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. I-4994-386/2018 bei 2019 m. kovo 29 d. patikrinus viešųjų registrų duomenis.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą netenkino ir prašymą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, nustatė, kad nekilnojamojo turto objektų – buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku buvo V. K. Gyventojų registro išrašo duomenimis V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registrų išraše nurodyta, jog 2018 m. spalio 3 d. V. K. palikimą priėmė A. K..

6. Teismas pažymėjo, jog nei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 92 straipsnį, pagal kurį mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka.

7. Pareiškėjas neneigė, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. I-4994-386/2018 „Dėl vykdomojo rašto išdavimo“ patvirtino aplinkybę, jog ginčo atveju nebuvo įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsakovei pareikšti reikalavimą dėl susidariusios vietinės rinkliavos skolos. Įvertinęs tai, jog su prašymu dėl 18,19 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. kovo 6 d., termino praleidimo priežastis teismas nelaikė svarbiomis. Pareiškėjas, kuriam šiuo aspektu tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas jam sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją ir pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdinei. Pareiškėjui nepagrįstai delsus kreiptis į teismą, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

III. 8. Pareiškėjas UAB Klaipėdos KRATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti,

9. Pareiškėjas pažymi, kad buvęs vietinės rinkliavos mokėtojas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėmimas jo įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). Nuostatai įtvirtina pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, nes tik tokiu būdu tampa laiku žinomas vietinės rinkliavos mokėtojų pasikeitimas. Pareiškėjas duomenis apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą gali sužinoti tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju vietinės rinkliavos administratorius, kreipęsis dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje Nr. I-4994-386/2018 sužinojo, kad buvęs rinkliavos mokėtojas yra miręs, o 2019 m. kovo 29 d. patikrinus viešųjų registrų duomenis tapo žinoma, jog V. K. palikimą priėmė atsakovė A. K.. Turto paveldėtojai atsakovei A. K. 2019 m. gegužės 15 d. buvo išsiųstas įspėjimas apmokėti turto palikėjo skolas, dar kartą įspėjimas išsiųstas 2020 m. sausio 23 d. Pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė taikiai išspręsti ginčą ir tik matydamas, kad atsakovė nereaguoja į įspėjimus, kreipėsi į teismą.

10. Pareiškėjas apie buvusio vietinės rinkliavos mokėtojo V. K. mirtį sužinojo tik 2019 m. sausio 2 d., atsakovė apie likusias turto palikėjo skolas informuota 2019 m. gegužės 15 d. išsiųstu įspėjimu ir pateikus mokėjimo pranešimus, kuriuose nurodyta likusi nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2018 m. Pareiškėjas iki kreipiantis į teismą buvo aktyvus ir siekė išspręsti ginčą, be to atsakovė apie likusias kolas buvo informuota 2019 m. gegužės 15 d. įspėjimu ir mokėjimo pranešimais, bet ne kreipimusi į teismą 2020 m. kovo 6 d., kaip nustatė teismas skundžiamame sprendime. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą A. K., priėmusiai V. K. palikimą, ir priteisti iš atsakovės skolą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 18,19 Eur.

12. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

13. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausiai yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka.

14. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.52 straipsnis 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

15. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

16. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., į teismą kreipėsi kaip (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo V. K., kurio turtą ir įsipareigojimus paveldėjo atsakovė, kreditorius.

17. Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

18. Spręsdama dėl šių nuostatų taikymo panašioje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 akcentavo, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausiai tenka kreditoriui.

19. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog palikimas atsirado 2018 m. rugpjūčio 4 d. (CK 5.63 str. 1 d.) ir kreditorius (pareiškėjas) atsakovei reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki 2018 m. lapkričio 4 d.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei A. K. 2019 m. gegužės 15 d. buvo išsiųstas įspėjimas apmokėti turto palikėjo skolas, dar kartą įspėjimas išsiųstas 2020 m. sausio 23 d.

21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikti V. K. (adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gegužės 15 d. išrašyti mokėjimo pranešimai (b. l. 13–14) bei A. K. adresuoti 2019 m. gegužės 15 d. įspėjimas bei 2020 m. sausio 23 d. įspėjimas dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė buvo tinkamai informuota pareiškėjo apie palikėjo skolines prievoles aptariamos CK nuostatos taikymo prasme, juolab nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Aplinkybę, kad pareiškėjas apie V. K. mirtį sužinojo 2019 m. sausio 2 d. patvirtina Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. raštas „Dėl vykdomojo rašto išdavimo“. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti įsiskolinimą kreipėsi tik 2020 m. kovo 6 d., darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą reikalavimui dėl skolos už vietinę rinkliavą priteisimo.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas