bf4a013c-d91a-4bc7-9ee2-c98a2fa49ea4 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-462-497/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00681-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. (toliau ir – pareiÅ¡kėjas, apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netenkintas V. S. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2016-2021 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-2016-2021 (toliau – ir Nutarimas) V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad 2019 m. kovo 5 d., 10.50 val., atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio greta (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), naudojimo patikrinimo metu užfiksuota, kad Žemės sklypo šiaurinėje ir vakarinėje dalyje bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), vakarinėje dalyje pastatyta vienodo medžiagiškumo tvora, t. y. medinė tvora su mūriniais stulpais ir pamatu.

Taip pat Žemės sklypo Nr. 2 pietvakarinėje dalyje pastatytas mūrinis garažas. Žemės sklypas Nr. 2 vakarinėje dalyje paženklintas riboženkliais. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuotos tvoros, dalis statinio bei patikrinta riboženklių padėtis. Nustatyta, kad tvora (1-2 ilgis 13,30 m) įrengta Žemės sklype Nr. 2, kuris priklauso Lietuvos Respublikai; tvora (2-3 ilgis 25,04 m) įrengta Žemės sklype Nr. 1; tvora (5-6 ilgis 1,52 m) įrengta valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 22).

Patikrinimo akto prieduose (schemoje ir fotolentelėse atvaizduoti visi aukščiau nurodyti parametrai bei matoma vaizdinė faktinė Žemės sklypo Nr. 2 situacija. Fotolentelėse matoma ir tai, kad valstybinės žemės dalyje, esančioje ties šiaurine Žemės sklypo Nr. 1 dalimi, pasodinti trys vaiskrūmiai bei pastatyta kompostinė. Užimamas bendras valstybinės žemės plotas – 21 kv. m. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS TOPCON GRS-1, fotoaparatu. Nutarime pažymėta, kad Vilniaus miesto skyriaus archyviniuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad būtų gautas V.

S. praÅ¡ymas pasinaudoti valstybine žemė ir ten laikyti kompostinę ar pasodinti vaiskrÅ«mius. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra pateikęs jokių dokumentų, kad siekdamas pasodinti želdynus valstybinėje žemėje, yra gavęs kitų institucijų kokius nors leidimus (iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimÄ dėl želdynų įrengimo ar kt.). Tokiu bÅ«du V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas ) 21 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu V. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti jo skundÄ . Skunde nurodoma, kad:

3.1. nutartyje daug dėmesio skiriama tvoroms, sudarant įspūdį, kad valstybinę žemę juosiančios tvoros yra V. S. nuosavybė, nors pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atitinkamos tvoros priklauso kitų sklypų savininkams;

3.2. teismas rėmėsi tuo, esÄ V. S., pastatydamas mobiliÄ kompostinę ir pasodindamas tris mažus vaismedžius, kurių buvimas valstybiniame žemės sklype nustatytas tik Institucijos prielaida, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai tai, galėjo pažeisti žemės savininko ar kitų naudotojų interesus, žinant, kad atitinkamas valstybinis žemės sklypas įsiterpia į apelianto sklypÄ , yra apribotas kaimynų tvoromis ir jokie „naudotojai“ į tÄ sklypÄ patekti negali, o pats savininkas (valstybė) sklypo netvarko, neprižiÅ«ri ir juos nesinaudoja eilę metų;

3.3. teismas nesivadovavo protingumo kriterijumi ir nepasisakė, koks elgesys bÅ«tų buvęs tinkamas. Teismo vertinimas, kad valstybės neprižiÅ«rimo sklypo neatlygintina priežiÅ«rÄ yra administracinis nusižengimas, neatitinka protingumo kriterijaus ir skatina socialiai žalingÄ elgesį – apleistų, netvarkingų sklypų daugėjimÄ . V. S. sklypo tvarkymÄ suvokė ne kaip pažeidimÄ , o kaip pilietiÅ¡kÄ ir socialiai vertingÄ elgesį, taigi jo veiksmuose nėra tyčios;

3.4. teismas daug dėmesio skyrė apelianto žemės sklypo ribų keitimo procedÅ«rai, iÅ¡ esmės net jÄ vertindamas, kaip sudedamÄ jÄ tyčios užimtu valstybinės žemės sklypo dalį, nors žemės sklypo ribos pakeistos teisėtai, dėl to nėra ginčo ir negalėjo bÅ«ti vertinama kaip administracinio nusižengimo sudėties požymis.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucijos atstovas praÅ¡o V. S. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodoma, kad:

4.1. pareiÅ¡kėjas savo 2021 m. kovo 15 d. teigia, kad valstybinę žemę užėmė ne jis, o jo sklypÄ juosiančių tvorų savininkai ir jo veiksmai neturėjo absoliučiai jokios įtakos kitų asmenų galimybės naudotis sklypu, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, kad kliÅ«tis patekti į valstybinį žemės sklypÄ nebuvo objektyviai nepaÅ¡alinamos, valstybė atitinkamu žemės sklypu nesirÅ«pino ilgÄ laikÄ , dėl to V. S. buvo priverstas jį prižiÅ«rėti. Tai suponuoja apelianto prisipažinimÄ , kad jis buvo užėmęs valstybinę žemę. Be to, ne kaimynų tvoros, o paties apelianto aktyvÅ«s veiksmai lėmė valstybinės žemės „atsiradimÄ â€œ ir jos užėmimÄ , nes pareiÅ¡kėjas savo iniciatyva 2014-2015 m. inicijavo savo žemės sklypo atnaujinimÄ , iki tol valstybinės žemės toje vietoje nebuvo;

4.2. apeliantui, kaip bet kuriam vidutiniÅ¡kai apdairiam, protingam ir rÅ«pestingam asmeniui, turi bÅ«ti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, juolab, kad jis savo aktyviais veiksmais 2015 m. pakeitė žemės sklypo ribas. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad Žemės sklypas naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis. Duomenų, kad valstybinė žemės dalis, kuriÄ apeliantas užima ir savavaliÅ¡kai naudoja, bÅ«tų jam perleista, nėra, todėl ja apeliantas savavaliÅ¡kai naudotis negali. Tai, kad jis siekė įsigyti valstybinę žemę įrodo, kad asmuo suvokia, jog savavaliÅ¡kai užima ir naudojasi valstybine žeme.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

6. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiÅ¡kėjo kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatyta byloje surinktų įrodymų visuma.

7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ar juo labiau, kad tokie teismo veiksmai suponuoja jo Å¡aliÅ¡kumÄ .

8. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ vandens telkinių naudojimÄ (veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija). Teismų praktikoje nurodyta, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ savavaliÅ¡ko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normÄ , aktuali yra teismų praktika, suformuota aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytÄ užėmimo sÄ vokÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad užėmimas gali bÅ«ti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimÄ ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimÄ sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Å io administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio l dalį privalo bÅ«ti įrodyta, kad asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

9. Pagal teismų praktikÄ savavaliÅ¡kas žemės užėmimas konstatuojamas ne tik tada, kai žemė užtveriama tvora ar kitu bÅ«du ir į jÄ nebegali patekti sklypo savininkas ir kiti asmenys, bet ir tada, kai tokia žemė yra užimama kitokiu bÅ«du, pvz., ji apariama, užsėjama ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-1330/2010, N575-362/2012).

10. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

11. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad valstybinis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų, privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ir į jį galima patekti tik pro apelianto žemės sklypÄ , kadangi iÅ¡ kitų pusių valstybinis žemės sklypas užtvertas vienodo medžiagiÅ¡kumo tvoromis (1 t., b. l. 19-22). Bylos duomenimis nustatyta, kad tvora, pažymėta 1-2 (1 t., b. l. 22), skirianti valstybinį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso ne apeliantui, o D. K., tvora, pažymėta 2-3, 5-6 (1 t., b. l. 22), pastatyta apelianto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklauso M. S. (1 t., b. l. 23-24), taigi nepaisant to, kad valstybinė žemė yra aptverta vienodo medžiagiÅ¡kumo tvoromis ir į jÄ galima patekti tik pro apelianto sklypÄ , V. S. dėl to nėra atsakingas ir Å¡is pažeidimas jam nėra ir negali bÅ«ti inkriminuojamas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje daug dėmesio skiriama tvoroms, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nors iÅ¡ Institucijos nutarimo gali atrodyti, kad V. S. yra atsakingas už minėtas tvoras ir dėl to, kad negalima patekti į valstybinį žemės sklypÄ , tačiau apylinkės teismas pažymėjo, kad V. S. yra kaltas dėl kompostinės pastatymo ir vaiskrÅ«mių pasodinimo valstybinėje žemėje, o dėl tvorų, kuriomis aptvertas valstybinis žemės sklypas, tik pažymėjo, jog nurodytos tvoros neleidžia prieiti prie valstybinės žemės.

12. Taigi, V. S. nubaustas dėl to, kad valstybinėje žemėje stovėjo mobili kompostinė ir buvo pasodinti trys vaiskrÅ«miai. Pažymėtina, kad V. S. sutinka, jog kompostinė patikrinimo metu iÅ¡ ties stovėjo valstybinėje žemėje, tačiau po patikrinimo jis jÄ iÅ¡ karto patraukė, tÄ pripažino ir duodamas parodymus apylinkės teisme (1 t., b. l. 106, 108). Teismas sutinka, mobilios kompostinės pastatymas valstybinėje žemė, kuri lengvai transportuojama, nėra itin pavojingas pažeidimas, tačiau byloje nustatyta, jog valstybinėje žemėje taip pat yra pasodinti trys vaiskrÅ«miai, o visa tai teismo įsitikinimu atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviÄ jÄ pusę.

13. Dėl minėtų vaiskrÅ«mių buvimo valstybinėje žemėje apeliantas teikė eilę paaiÅ¡kinimų. IÅ¡ pradžių jis nurodė, kad ties jo ir valstybinės žemės riba auga 3 nedideli augalai, jis nėra tikras, ar jie patenka į valstybinę žemę, sodino juos ant savo ir valstybinės žemės sklypo ribos ir galbÅ«t per klaidÄ jie kiek nors įsiterpė į valstybinę žemę, tačiau matavo ir vizualiai vertina, kad jie auga jo sklype, be to, net jei dalis jų ir patenka, tai nesudaro kliūčių patekti į valstybinę žemę ar ja naudotis, jie neužima daug vietos, juos lengva paÅ¡alinti (iÅ¡rauti, nukirsti) (1 t., b. l. 1, 77).

Vėliau jis jau kategoriÅ¡kai nurodė, kad vaiskrÅ«miai auga jo asmeniniame žemės sklype, niekur nėra nustatyta, kad jie auga valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 90, 106). Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Pirmasis patikrinimas buvo atliktas 2019 m. kovo 6 d., buvo nustatyti pažeidimai (1 t., b. l. 15-22), siekiant nustatyti tikslesnius duomenis, 2020 m. gruodžio 3 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, buvo nuvykta į vietÄ , tačiau V. S. į savo sklypÄ , per kurį galima patekti į valstybinį žemės sklypÄ , neįleido.

Patikrinimas buvo atliktas naudojant geodezinę matavimo įrangÄ GPS „TopCon“ GRS-1, kurios pagalba buvo nustatyta, kad trys vaiskrÅ«miai yra pasodinti valstybinėje žemės dalyje, esančioje ties Å¡iaurine apelianto žemės sklypo dalimi, taip pat joje stovi kompostinė, vis tai užfiksuota fotoaparatu (1 t., b. l. 15-22, 65-70). Vis tik, apeliantui ginčijant, kad vaiskrÅ«miai auga jo, o ne valstybiniame žemės sklype, siekiant paÅ¡alinti Å¡iuos neaiÅ¡kumus, apylinkės teismas apklausė Å¡iuos patikrinimus atlikusiÄ specialistę J.

L., kuri parodė, kad pagal fotofiksacijÄ galima nustatyti, jog vaismedžiai neabejotinai yra valstybinėje žemėje, taip pat nurodė, kad įsiterpęs valstybinis plotas naudojamas bendrai, žmogus be profesinių įgÅ«džių nebÅ«tų supratęs, kad tai yra atskiras plotas, jis nebuvo niekaip atskirtas, vienodai nuÅ¡ienauta žolė, jame stovėjo kompostinė, „plika“ akimi pastebėti, kur yra riba tarp valstybinės ir apelianto žemės, nebuvo įmanoma (2 t., b. l. 1-4). Pažymėtina, kad liudytoja apylinkės teisme buvo apsiklausta įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas pagrindo netikėti Å¡iais liudytojos parodymais neturi pagrindo.

Be to, ji nenurodė jokių naujų aplinkybių, o tik patvirtino byloje esančius duomenis, kad tyrimo metu buvo atlikta fotofiksacija, kurios metu vėliau nustatyta, kad medeliai auga ne apelianto, o valstybiniame žemės sklype, taip pat kad jame stovėjo kompostinė. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo akte nieko nėra minima apie sodinukus ir kompostinę, tačiau specialistė J. L. paaiškino, kad matavimai atliekami vietoje, o tik po to, įsikėlus duomenis į kompiuterį, galima nustatyti ribas ir šiuo atveju buvo nustatyta, kad pasodinti vaiskrūmiai ir kompostinė yra valstybinėje žemėje, (2 t., b. l. 2).

Be to, iÅ¡ byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad kompostinė stovi valstybinėje žemėje (2 t., b. l. 12), kaip minėta su tuo sutinka ir apeliantas, nors iÅ¡ minėtos fotonuotraukos nėra konkrečiai matyti, kur auga vaiskrÅ«miai, tačiau iÅ¡ kitų duomenų matyti, jog jie auga tiesia linija su kompostinės kraÅ¡tu (1 t., b. l. 19, 68). Visi Å¡ie duomenys, nors tiesiogiai ir nepatvirtina, kuriam žemės sklype auga vaiskrÅ«miai, tačiau susieti su prieÅ¡ tai aptartais įrodymais, sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad tie vaiskrÅ«miai auga valstybinėje, o ne V.

S., žemėje.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ apylinkės teismo nutarties nėra aiÅ¡ku, kaip apeliantas galėjo pažeisti žemės savininko ar kitų naudotojų interesus, žinant, kad atitinkamas valstybinis žemės sklypas įsiterpia į apelianto sklypÄ , yra apribotas kaimynų tvoromis ir jokie „naudotojai“ į tÄ sklypÄ patekti negali, o pats savininkas (valstybė) sklypo netvarko, neprižiÅ«ri, tačiau, kaip buvo minėta, pagal teismų praktikÄ svarbu nustatyti patį užėmimo fakto buvimÄ ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimÄ sau. Å iuo atveju aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kompostinė stovėjo ir vaiskrÅ«miai auga valstybinėje žemėje, ji nėra atskirta jokiais riboženkliais ir paprastam asmeniui, be specialių įgÅ«džių, nebÅ«tų įmanoma pasakyti, kad tai yra valstybinė žemė. Ginčo dėl to, kur baigiasi V. S. žemė ir prasideda valstybinė žemė, nėra, t. y. nekyla abejonių, kad V. S., statydamas kompostinę ir sodindamas medelius, žinojo, kur yra jo sklypo ribos ir taip elgėsi tyčia, todėl akivaizdu, kad apeliantas užėmė valstybinę žemę ir ja naudojosi kaip savo sklypu sÄ moningai.

15. V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta, kokiais bÅ«tent veiksmais jis pažeidė žemės savininko ar kitų naudotojų interesus, žinant, kad atitinkamas valstybinis žemės sklypas įsiterpia į apelianto sklypÄ , yra apribotas kaimynų tvoromis ir jokie „naudotojai“ į tÄ sklypÄ patekti negali, o pats savininkas (valstybė) sklypo netvarko, neprižiÅ«ri ir juos nesinaudoja eilę metų. Be to, turėjo bÅ«ti vertinamas ir protingumo kriterijus, kad jis rÅ«pinasi valstybine žeme ir tai suvokia ne kaip pažeidimÄ , o kaip pilietiÅ¡kÄ ir socialiai vertingÄ elgesį. Apeliacinis teismas pažymi, jog V. S. yra nubaustas ne už tai, kad jis tvarko valstybinę žemę, pjauna joje žolę, kas apylinkės teismo nutartyje įvertinta teigiamai, o dėl to, kad tÄ Å¾emę savavaliÅ¡kai užėmė ir ja naudojosi lyg ji priklausytų jam pastatydamas ten kompostinę ir pasodindamas vaiskrÅ«mius. Sutiktina, kad valstybinis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo ir kitų žemės sklypų, o patekimas į jį apribotas kitų sklypų tvoromis, tačiau tai nesuteikia teisės apeliantui šį sklypÄ naudoti kaip savo, kadangi prieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, jog asmenys, kurių sklypai ribojasi su valstybine ar kitiems asmenims priklausančia, bet nenaudojama žeme, galėtų savavaliÅ¡kai jÄ užimti ir naudoti be teisėto pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad Institucija, įvertinusi pažeidimo mastÄ , tai, kad valstybinis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų sklypų, kad į jį negalima patekti ne per privačius žemės sklypus, kad vienÄ iÅ¡ pažeidimų – pastatytÄ kompostinę, V. S. paÅ¡alino, Institucija jam paskyrė Å¡velnesnę nei ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sankcijÄ (pagal veikos padarymo ir nutarimo priėmimo metu galiojusiÄ straipsnio redakcijÄ ) – įspėjimÄ . Apeliacinis teismas pagrindo nesutikti su paskirta nuobauda neturi.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ nutartį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Audrius Cininas