2024-03-27 Nr. AB-5209-3-61-3-05667-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-717-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05667-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.1; 12.10.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. S–2023/44 (7-2023/24) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) veiksmų (neveikimo); 2) įpareigoti VMI grąžinti atgal į tą pačią pareiškėjo sąskaitą banke neteisėtai nurašytus 2 767,26 Eur; 3) priteisti iš VMI (kompensuoti) 1 Eur mokestį už mokėjimą; 4) priteisti iš VMI (kompensuoti) 1,02 Eur, kurie buvo nurašyti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ naudai; 5) priteisti iš VMI Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnyje nustatytas palūkanas, skaičiuotinas nuo 2 769,28 Eur (2 767,26 + 1 + 1,02) sumos už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 13 d. (kai suėjo 30 dienų permokos grąžinimo terminas) iki tokio mokėjimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš VMI žyminį mokestį.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. vasario 6 d. gavo VMI pranešimą apie neva nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą jo atžvilgiu. 2023 m. vasario 9 d. iš pareiškėjo sąskaitos banke buvo nurašyta 2 767,26 Eur VMI naudai, 1 Eur mokestis už minėtą nurašymą, 1,02 Eur VĮ „Registrų centras“ naudai. 2023 m. vasario 13 d. pareiškėjas gavo VMI sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-32299, t. y. VMI panaikino nurodymą, kurio pagrindu buvo įvykdytas lėšų nurašymas. 2023 m. vasario 15 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI reikalaudamas grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos VMI šio prašymo neišsprendė. 2023 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė skundą MGK, kuri skundžiamu sprendimu jo skundą paliko nenagrinėtu, nes, MGK vertinimu, kilęs ginčas yra nemokestinis, todėl jo nagrinėjimas nėra priskirtas MGK kompetencijai.

3. Pareiškėjas teigė, kad VMI neatsakė į jo 2023 m. vasario 15 d. prašymą grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas. Kilęs ginčas yra mokestinis, todėl MGK neteisingai įvertino MAĮ nuostatas. Ginčas kilo dėl to, kad mokesčių administratorius negrąžina mokesčio permokos, o permoka susidarė, nes VMI sprendimas, kurį vykdant buvo nurašytos pareiškėjo lėšos, buvo panaikintas VMI, t. y. šios lėšos tapo VMI žinioje neteisėtai, nes teisinis pagrindas buvo panaikintas. VMI panaikinusi nurodymą, kurio pagrindu paėmė iš pareiškėjo pinigines lėšas, turėjo jas grąžinti pareiškėjui, nes nurodymo panaikinimu pati konstatavo, kad pradinis jos nurodymas buvo neteisėtas.

4. Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog mokesčio permoka susidarė, kadangi buvo panaikintas nurodymas. Paaiškino, kad nurodymas nebuvo panaikintas dėl to, kad VMI būtų pripažinusi, jog nurodymas priimtas nepagrįstai. Nurodymas nebuvo panaikintas nuo jo priėmimo momento ir jo galiojimas baigėsi tik 2023 m. vasario 13 d. VMI nusprendus jį pripažinti netekusiu galios, tokiu būdu nutraukiant vykdomą mokestinės nepriemokos išieškojimą. Mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo nutrauktas priėmus sprendimą panaikinti nurodymą VMI darbuotojai, nagrinėjusiai pareiškėjo 2023 m. vasario 9 d. prašymą, klaidingai įvertinus pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją dėl vykstančio ginčo. Mokesčio permoka, kurios grąžinimo galėtų siekti pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nebuvo susidariusi, kadangi išieškotos lėšos buvo įskaitytos mokestinei nepriemokai dengti.

6. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas skundu MGK prašė grąžinti ne mokesčio permoką, o tariamai nepagrįstai išieškotas lėšas, todėl MGK pagrįstai pripažino, kad byloje nėra kilęs mokestinis ginčas ir skundą paliko nenagrinėtu.

7. Atsakovas teigė, kad VMI nutraukus su pareiškėju sudarytą mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 16 d. raginimas sumokėti mokestį Nr. (23.31-08) 464-1270 (toliau – ir Raginimas) per 20 dienų. Pareiškėjas Raginimo neperskaitė, tačiau tai įvyko tik todėl, kad pareiškėjas selektyviai renkasi su kokiais dokumentais, esančiais Mano VMI, susipažinti. Pareiškėjas per Raginime nurodytą laikotarpį mokestinės nepriemokos VMI nesumokėjo, todėl VMI įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką ir šia teise pasinaudojo priimdama nurodymą.

8. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo skundo pateikimas dėl VMI sprendimo atsisakyti pakeisti mokestinės paskolos sutartį, nesudaro pagrindo nepradėti ar stabdyti pradėtą priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, todėl VMI pagrįstai, laikydamasi nustatytos tvarkos, priėmė nurodymą, kuris nėra ir nebuvo ginčijamas. Nurodymas galiojo nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. vasario 13 d., kuomet VMI nutraukė priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą ir priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą. VMI nepripažino, kad nurodymas būtų neteisėtas, kaip teigiama skunde.

9. Atsakovas pažymėjo, kad, kaip nurodoma ir skunde, lėšos iš banko sąskaitos buvo nurašytos 2023 m. vasario 9 d., t. y. galiojant nurodymui, todėl jos negali būti pripažintos nepagrįstai priverstinai išieškotomis ir grąžintos pareiškėjui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 111 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepripažinus prašomų grąžinti lėšų nepagrįstai išieškotomis, nėra pagrindo skaičiuoti pareiškėjo skunde nurodomų delspinigių.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. skundas dėl VMI veiksmų (neveikimo), t. y. VMI atlikto 2 767,26 Eur piniginių lėšų nurašymo iš pareiškėjo sąskaitos ir MGK prašė įpareigoti VMI minėtą sumą grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

12. Teismas nustatė faktines aplinkybes: 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti 8 271,67 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2022 m. gruodžio 31 d. pagal pareiškėjo pateiktą diferencijuotą grafiką. 2020 m. lapkričio 3 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-22293 „Atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (nuspręsta prašymą tenkinti ir išdėstyti 7 956,24 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2022 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2021 m. sausio 24 d. ir taikant pareiškėjo pateiktą diferencijuotą mokėjimo grafiką, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. mokėti po 100 Eur/mėn., o likusią sumą sumokėti 2022 m. gruodžio 25 d.), kurio pagrindu su pareiškėju 2020 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-22332 (taikant „0“ proc. palūkanas, toliau – ir Sutartis). 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas VMI pateikė prašymą su papildomais dokumentais pakeisti Sutartį, t. y. pratęsti 5 656,24 Eur išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 15 d. VMI pakartotinai pateikė prašymą su papildomais dokumentais. 2022 m. gruodžio 27 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327–97318 „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta nepakeisti Sutarties. Prašymo netenkinimo motyvai buvo išdėstyti VMI Nepriemokų administravimo departamento 2022 m. gruodžio 27 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-5044 (toliau – Išvada). 2023 m. sausio 4 d. pareiškėjas pakartotinai po Sprendimo kreipėsi į VMI su prašymu ir papildomais dokumentais pakeisti Sutartį.

Pareiškėjui 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-951 buvo atsakyta, kad įvertinus prašymą nustatyta, jog jame nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad VMI atsakymas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas, be to, kad prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi jis pateiktas pasibaigus Sutarties terminui. 2023 m. sausio 10 d. VMI sprendimu Nr. (23.24-08) 327-1671 „Nutraukti mokestinės paskolos sutartį“ Sutartis buvo nutraukta remiantis tuo, kad baigėsi mokestinių nepriemokų išdėstymo terminas.

Pareiškėjas šio sprendimo nėra apskundęs. 2023 m. sausio 16 d. pareiškėjui per Mano VMI buvo išsiųstas Raginimas, kuriuo pareiškėjas buvo raginamas per 20 dienų sumokėti 5 451,59 Eur skolą VMI. Vadovaujantis VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 (toliau – ir Taisyklės), 10 punktu, Raginimas laikomas įteiktu 2023 m. sausio 16 d. Pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), kuriuo prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. 2023 m. vasario 8 d.

VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-31437 (toliau – Nurodymas), kuriuo nurodyta nurašyti 4 407,33 Eur iš pareiškėjo banko sąskaitų. Pareiškėjas su Nurodymu susipažino 2023 m. vasario 9 d., kurio neginčijo. Nurodymu iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo nurašyta 2 767,26 Eur. Pareiškėjas 2023 m. vasario 9 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė paaiškinti, kokiu pagrindu buvo vykdomas išieškojimas, ir grąžinti tariamai nepagrįstai nurašytas lėšas. 2023 m. vasario 13 d.

VMI sprendimu Nr. (23.31-08) 467-32299 Nurodymas buvo pripažintas netekusiu galios. 2023 m. vasario 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė iki 2023 m. vasario 20 d. grąžinti nepagrįstai išieškotas lėšas. 2023 m. vasario 28 d. LAGK sprendimu administracinėje byloje Nr. AG-54/03-2023 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas yra pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl LAGK 2023 m. vasario 28 d. sprendimo. Administracinė byla Nr. eI3-7751-484/2023 nėra išnagrinėta. 2023 m. vasario 21 d. VMI raštu Nr. RNA-6101 atsakė į pareiškėjo 2023 m. vasario 9 d. ir 2023 m. vasario 15 d. prašymus, kuriame pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Mokestinės paskolos sutartis yra nutraukta, kad jam buvo įteiktas Raginimas ir VMI turi teisė vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, bei netenkintas prašymas grąžinti išieškotas lėšas.

Atsakymas išsiųstas pareiškėjo nurodomu el. paštu. 2023 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė skundą MGK dėl VMI veiksmų (neveikimo). MGK skundžiama sprendimo dalimi paliko pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. skundą nenagrinėtu, nurodžius, kad pateiktas skundas nelaikytinas skundu dėl mokestinio ginčo, todėl jo nagrinėjimas nepriskirtas MGK kompetencijai.

13. Teismas apžvelgė MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą ir akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintų MGK nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36.1 papunktyje nustatyta, kad MGK sprendimu palieka mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtą, jeigu skundas nepriklauso MGK kompetencijai.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl VMI 2 767,26 Eur piniginių lėšų nurašymo iš jo sąskaitos. Iš pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. skundo teismas nustatė, kad jis MGK prašė įpareigoti VMI šią sumą grąžinti į jo sąskaitą. Taigi iš esmės pareiškėjas kelia ginčą dėl veiksmų, išieškant iš jo sąskaitos lėšas, teisėtumo. Keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos ar tokio nurodymo pripažinimo netekusiu galios priskirtinas ne mokestinių, o kitų ginčų kategorijai, kadangi pareiškėjui nėra naujai apskaičiuojami ar nurodomi sumokėti mokesčiai, juo nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. sausio 10 d. VMI sprendimo Nr. (23.24-08) 327-1671 „Nutraukti mokestinės paskolos sutartį“ pareiškėjas neskundė, o šio sprendimo neapskundimas sukėlė pareiškėjui mokestinės nepriemokos įvykdymo pasekmes. Pareiškėjas 2023 m. vasario 9 d. susipažino su 2023 m. vasario 8 d. VMI Nurodymu, tačiau pareiškėjo netenkina 2023 m. vasario 8 d. VMI Nurodymo įvykdymo pasekmė, t. y. lėšų iš pareiškėjo sąskaitos nurašymas. Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti 2023 m. sausio 10 d. VMI sprendimą Nr. (23.24-08) 327-1671, lėšos iš jo sąskaitos buvo išieškotos kaip šio sprendimo ir jo pagrindu priimto 2023 m. vasario 8 d. VMI Nurodymo pasekmė. 2023 m. vasario 8 d. VMI Nurodymo teisėtumas teismine tvarka taip pat nėra patikrintas, nes nebuvo apskųstas. Taigi ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėjamu atveju netaikoma ir skundas dėl sprendimų (VMI 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-1671 „Nutraukti mokestinės paskolos sutartį“, VMI 2023 m. vasario 8 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-31437, VMI 2023 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-32299, kuriuo nurodymas buvo pripažintas netekusiu galios), panaikinimo turėjo būti paduotas tiesiogiai teismui per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtas mokestinių ginčų kategorijai, jo nagrinėjimas nepriklauso MGK kompetencijai, MGK pagrįstai pareiškėjo skundą dėl VMI veiksmų (neveikimo) paliko nenagrinėtą.

16. Teismas konstatavo, kad ginčijama MGK sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai, taip pat prašymas dėl žyminio mokesčio priteisimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: peržiūrėti Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 31 d., vaizdo įrašą, jei toks buvo daromas; išklausyti Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 31 d., garso įrašą; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš VMI bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, žodiniame teismo posėdyje nagrinėdamas ginčo tarp šalių esmę ir nenagrinėdamas, kokiai ginčų rūšiai priskirtinas keliamas ginčas bei kitų susijusių teisiškai reikšmingų klausimų (pvz., kokias teisines pasekmes ir kam turi sukelti MGK pareigų nevykdymas – pavėluotas pranešimas pareiškėjui apie dalies ginčo palikimą nenagrinėtu), neišklausęs šalių šiuo aspektu, sudarė šalims regimybę, kad jis turi kompetenciją nagrinėti ginčo esmę.

19. Pareiškėjas nurodo, kad šiame administraciniame procese jis yra neišklausomas jau antrą kartą, nes pirmą kartą jam nebuvo leista kalbėti Komisijoje. MGK priėmė pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. vasario 21 d. skundus, bet per posėdį nagrinėjo vien 2023 m. vasario 2 d. skundą, nesudarydama pareiškėjui (taip pat ir atsakovui) galimybės pasisakyti nei dėl 2023 m. vasario 21 d. skundo turinio, nei dėl to, ar jis yra nagrinėtinas Komisijoje. Iš MGK sprendimo matyti, kad Komisija šiuos abu pareiškėjo skundus sujungė į vieną bylą, bet daugiau nei po mėnesio konstatavo, kad ji neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. skundą. Tokiu būdu MGK pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą patikrinti, ar prašymas / skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją, bei VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo / skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešti pareiškėjui.

20. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendime yra pasisakyta tik dėl tų argumentų, dėl kurių teismo posėdyje išvis nebuvo kalbama, o dėl visų kitų, kurie teismo posėdyje buvo nagrinėjami, nepasisakyta. Be to, nuotolinio teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo nutrauktas pačioje pasisakymo pradžioje, pareiškėjas tai atsijungdavo, tai vėl prisijungdavo prie posėdžio, nes trūkinėjo jo interneto ryšys, dėl ko jam nebuvo sudarytos sąlygos užduoti klausimų, atsakyti į klausimus, pasakyti baigiamosios kalbos, kt. Tačiau teismas dėl to nestabdė posėdžio ir nesudarė galimybių pareiškėjui pasisakyti visais svarbiais, būtent jam teisines pasekmes sukelsiančiais klausimais. Tai yra grubūs teisės būti išklausytam pažeidimai, lemiantys pakartotinį bylos nagrinėjimą ta pačia tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas šio procesinio pažeidimo ištaisyti negali.

21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nebuvo analizuoti faktai, kad MGK daugiau nei mėnesį išlaikė pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. skundą, sudarydama regimybę, kad ji turi kompetenciją šį skundą nagrinėti, ir kokios teisinės pasekmės dėl to turėtų kilti pareiškėjui (pvz., ar tai yra svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą, ypač turint omenyje, kad jis yra fizinis asmuo ir tuo metu jo neatstovavo advokatas, termino skundui paduoti administraciniam teismui atnaujinti ir pan.).

22. Atsakovas VMI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo išklausytas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atsijungdavo nuo nuotolinio teismo posėdžio dėl savo kaltės. Pareiškėjas, neturėdamas galimybės užtikrinti savo paties galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, turėjo galimybę vykti į teismą, tačiau to nedarė ir pasirinko dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nepasirūpinęs stabiliu interneto ryšiu. Šiuo atveju pareiškėjui tenka prisiimti visas neigiamas dėl to kilusias pasekmes. Aktualu tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, kuris dalyvavo visame teismo posėdyje ir techninių kliūčių neturėjo, todėl galėjo išdėstyti visus skundą pagrindžiančius argumentus. Tuo labiau, kad visi skundą pagrindžiantys argumentai turėjo būti pateikti skunde teismui. Teismas turėjo teisę nutraukti pareiškėją ar jo atstovą, kai posėdžio metu buvo kalbama apie su pateiktu skundu nesusijusius dalykus ir tai negali būti laikoma teisės būti išklausytam pažeidimu.

24. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės VMI pasisakyti kokiu nors klausimu. Priešingai, VMI atstovas teismo posėdžio metu pasisakė dėl visų reikšmingų klausimų, nesiimdamas atkartoti visų argumentų, kurie buvo išdėstyti VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir sprendimą tinkamai argumentavo. Teismas neprivalėjo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno nepagrįsto pareiškėjo skundo argumento.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teigia, jog nebuvo išklausytas ir pageidavo pateikti daugiau argumentų, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno iš jų, kas leidžia teigti, kad iš tiesų pareiškėjas gavęs dar vieną progą dalyvauti teismo posėdyje ir jame pasisakyti, nepateiktų jokių naujų argumentų, turinčių įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VMI atlikto 2 767,26 Eur piniginių lėšų nurašymo iš pareiškėjo sąskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, VMI įpareigojimo grąžinti į pareiškėjo sąskaitą minėtą sumą, 1 Eur mokesčio už mokėjimą, 1,02 Eur, kurie buvo nurašyti VĮ „Registrų centras“ naudai, bei priteisti iš VMI palūkanas pareiškėjo naudai.

28. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 24 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė: 1) panaikinti MGK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. S–2023/44 (7-2023/24) dalį, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo V. R. 2023 m. vasario 21 d. skundas dėl VMI veiksmų (neveikimo); 2) įpareigoti VMI grąžinti atgal į tą pačią pareiškėjo V. R. sąskaitą banke neteisėtai nurašytus 2 767,26 Eur; 3) priteisti iš VMI (kompensuoti) 1 Eur mokestį už mokėjimą; 4) priteisti iš VMI (kompensuoti) 1,02 Eur, kurie buvo nurašyti VĮ „Registrų centras“ naudai; 5) priteisti iš VMI MAĮ 87 straipsnyje nustatytas palūkanas, skaičiuotinas nuo 2 769,28 Eur (2 767,26 + 1 + 1,02) sumos už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 13 d. (kai suėjo 30 dienų permokos grąžinimo terminas) iki tokio mokėjimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš VMI žyminį mokestį.

29. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo 2023 m. balandžio 26 d. rezoliucija skundas buvo priimtas nagrinėti.

30. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pasisakė tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti MGK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. S–2023/44 (7-2023/24) dalį, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. skundas dėl VMI veiksmų (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ginčijama MGK sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas kitus pareiškėjo skundo reikalavimus pripažino išvestiniais, kildinamais iš neapskųstų teismui ir teismine tvarka nepatikrintų sprendimų, todėl sprendė, kad jie negali būti tenkinami.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad skundo reikalavimai įpareigoti VMI grąžinti atgal į tą pačią pareiškėjo V. R. sąskaitą banke neteisėtai nurašytus 2 767,26 Eur; priteisti iš VMI (kompensuoti) 1 Eur mokestį už mokėjimą; priteisti iš VMI (kompensuoti) 1,02 Eur, kurie buvo nurašyti VĮ „Registrų centras“ naudai; priteisti iš VMI MAĮ 87 straipsnyje nustatytas palūkanas, skaičiuotinas nuo 2 769,28 Eur sumos už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 13 d. iki tokio mokėjimo įvykdymo dienos yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti ginčijamą MGK sprendimo dalį. Reikalavimas panaikinti MGK sprendimo dalį yra procedūrinio teisinio pobūdžio, nes, nagrinėjant šį pareiškėjo skundo reikalavimą, spręstini tik procesiniai teisiniai aspektai (ar MGK yra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą). Šio pareiškėjo skundo reikalavimo išsprendimas neturi jokios įtakos pareiškėjo materialiojo teisinio pobūdžio teisėms ir pareigoms. Kiti skundo reikalavimai yra materialiojo teisinio pobūdžio, todėl negali būti pripažinti išvestiniais. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė visų pareiškėjo reikalavimų.

33. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

34. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos 2023 m. balandžio 26 d. rezoliucija buvo pareikalauta iš MGK iki 2023 m. gegužės 8 d. pateikti pareiškėjo skundo nagrinėjimo medžiagą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ši medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir buvo tirta 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje. Ši medžiaga nebuvo kartu su apeliaciniu skundu išsiųsta ir apeliacinės instancijos teismui.

35. Neįvertinus pareiškėjo MGK pateikto skundo turinio, nėra galimybės spręsti, ar šio skundo nagrinėjimas priskirtinas MGK kompetencijai.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsakęs į visus pareiškėjo skundo reikalavimus bei neišaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė