2015-10-26 Nr. AB-20762-3-61-3-07849-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A-983-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07849-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (10.1)3-133071; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8020; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti 2002 m. rugpjūčio 13 d. paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (toliau – ir invalidumo pensija), atsižvelgiant į darbo stažą ir gautas pajamas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve bei išmokėti susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. lapkričio 2 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo paskirta invalidumo pensija. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriui nurodė, jog 1989–1990 metais dirbo Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve ir pateikė darbo knygelę, tačiau duomenų apie tais metais gautas pajamas pateikti negalėjo, nes duomenys nebuvo išlikę. 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą – kad darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1989 m. sausio 3 d. iki 1990 m. rugpjūčio 31 d. dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve sudarė 1 800 rublių per mėnesį.

Pasikeitus situacijai, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių prašydamas perskaičiuoti nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. paskirtą invalidumo pensiją, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius tai atlikti atsisakė. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kuri pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu įpareigojo VSDFV išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. VSDFV 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėjo skundą ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą paliko galioti.

Pareiškėjo teigimu, tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV priėmė neteisingus sprendimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikė visus turimus dokumentus, o tai, kad jo sąskaitos kortelė nebuvo išsaugota, laikytina buvusio darbdavio aplaidumu.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pažymėjo, kad pareiškėjui invalidumo pensija pirmą kartą buvo paskirta nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjas, 2002 m. rugsėjo 23 d. kreipdamasis su prašymu skirti invalidumo pensiją, nebuvo pateikęs dokumentų apie savo draudžiamąsias pajamas, turėtas Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve, pateikė tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 17 d. pažymą Nr. 2775, kurioje buvo nurodyta, kad peržiūrėjus minėto kooperatyvo archyvinio fondo 1989–1990 metų darbuotojų asmens sąskaitų kortelių bylą, pareiškėjo kortelių nerasta. Atsižvelgdamas į tai, VSDFV Vilniaus skyrius, skirdamas invalidumo pensiją nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994 m. apskaičiavo pagal tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo nuostatas. Pabrėžė, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad jeigu visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d. (iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo datos), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

Paaiškino, kad pareiškėjui invalidumo pensija buvo mokama nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. iki 2008 m. lapkričio 2 d., kadangi 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių, pateikdamas prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie jo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1989 m. sausio 3 d. iki 1990 m. rugpjūčio 31 d.

Rėmėsi Pensijų įstatymo 41 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Pagal Pensijų įstatymo 5 straipsnio nuostatas asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Kadangi 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į skyrių su prašymu skirti senatvės pensiją nuo 2008 m. lapkričio 2 d. ir su papildomu prašymu iš dviejų pensijų mokėti didesnę, VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 15-17-17996 pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 2 d. skyrė senatvės pensiją.

Dėl invalidumo pensijos perskaičiavimo nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., atsižvelgiant į pajamas, turėtas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve 1989–1990 metais, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių 2009 m. spalio 26 d. prašymu (prašymas skyriuje gautas 2009 m. lapkričio 24 d.). Pabrėžė, kad Nuostatų 86 punkte yra nustatyta, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos. VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis pareiškėjo 2009 m. spalio 26 d. prašymu, kuris skyriuje buvo gautas 2009 m. lapkričio 24 d., ir vadovaudamasis Nuostatų 86 punktu, 2009 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 15-17-18461, kuriuo nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo invalidumo pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pajamas, turėtas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve. Kadangi invalidumo pensija buvo didesnė, vadovaujantis Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą nuo 2009 m. gruodžio 1 d. jam mokama invalidumo pensija. Apie invalidumo pensijos perskaičiavimą pareiškėjas išsamiai buvo informuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (15.6.2)15-5-15858.

Atsakovo teigimu, 2009 m. lapkričio 24 d. gavęs pareiškėjo prašymą perskaičiuoti invalidumo pensiją, vadovavosi Nuostatų 86 punkto nuostatomis ir šios pensijos dydį pagrįstai perskaičiavo nuo 2009 m. gruodžio 1 d., atsižvelgdamas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktame atsiliepime.

Papildomai pažymėjo, kad perskaičiuoti pareiškėjo invalidumo pensiją nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., t. y. nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos, kaip tai nustatyta Nuostatų 87 punkte, nėra teisinio pagrindo, nes šio punkto nuostatos taikomos perskaičiuojant pensijas, paskirtas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo G. A. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (10.1) 3-133071 ir VSDFV 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. (6.5) I-8020 yra priimti tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti 2002 m. rugpjūčio 13 d. paskirtą invalidumo pensiją, atsižvelgiant į darbo stažą ir gautas pajamas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve, bei išmokėti susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. lapkričio 2 d. yra išvestiniai iš pagrindinių reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus. Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti, atmestini ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai.

Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 str. 1 d. ir 2 d. 1–9 p.) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS Respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 str.), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

Nuostatų 87 punkte nustatyta, kad jeigu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, gavus duomenis apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, pensija atitinkamai perskaičiuojama nuo pensijos skyrimo dienos pagal naujus duomenis apie stažą ir draudžiamąsias pajamas ar pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms.

Šis Nuostatų punktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 152 nustatant, kad nuostatos dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo nuo pensijų skyrimo dienos pagal naujus duomenis apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, tais atvejais, kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taikomos perskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas, paskirtas nuo 2009 sausio 1 d. ir vėlesnių datų.

Bylos duomenimis, pareiškėjui invalidumo pensija paskirta 2002 m. rugpjūčio 13 d. Dėl invalidumo pensijos perskaičiavimo nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., atsižvelgiant į pajamas, turėtas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve 1989–1990 metais, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių 2009 m. spalio 26 d. (Vilniaus skyriuje prašymas gautas 2009 m. lapkričio 24 d.). Taigi VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui invalidumo pensiją pagal naujus duomenis perskaičiavo nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kai buvo gautas prašymas perskaičiuoti pensiją, pirmos dienos, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 1 d. (Nuostatų 86 p.). Perskaičiuoti pareiškėjo invalidumo pensiją nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., t. y. nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos, kaip tai nustatyta Nuostatų 87 punkte, nėra teisinio pagrindo, nes šio punkto nuostatos taikomos perskaičiuojant pensijas, paskirtas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų.

III. Pareiškėjas G. A. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė ir pripažino faktą, kad pareiškėjo teisės į perskaičiuotą pensiją atsiradimo momentas yra 2002 m. rugpjūčio 13 d. Tačiau teismas nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, lėmusias pareiškėjo kreipimąsi dėl pensijos perskaičiavimo tik 2009 m. lapkričio 24 d., todėl neteisingai aiškino ir taikė Nuostatų 86 ir 87 punktus. Pareiškėjas dar 2002 m. kreipėsi į VSDFV ir pateikė darbo knygelę, patvirtinančią, kad jis dirbo Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve. Nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių duomenys apie pastarojo darbo užmokestį nebuvo išlikę. Juridinis faktas, kad nuo 1989 m. sausio 3 d. iki 1990 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo darbo užmokestis per mėnesį buvo 1 800 rublių nustatytas tik 2009 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu.

Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 str. 1 d. ir 2 d. 1-9 p.) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS Respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 str.), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

Vadovaujantis bylos medžiaga, tam tikri Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyvo dokumentai, pvz., archyviniai darbo užmokesčio dokumentai nebuvo išlikę (išsaugoti). Dėl nurodytos priežasties akivaizdu, jog pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą skaičiuoti darbo laikotarpiu Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve laikant pajamas nulinėmis yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad teisė į invalidumo pensiją, t. y. pensijos skyrimo data, yra 2002 m. rugpjūčio 13 d., tačiau nurodė, kad remiantis Nuostatų 87 punktu, perskaičiuoti pareiškėjo pensiją nuo paminėtos datos nėra teisinio pagrindo. Toks teismo vertinimas yra ydingas ir neatitinka konstitucinių teisės į pensiją principų, priešingai nei nurodo teismas, toks vertinimas sukelia teisinį neapibrėžtumą ir paneigia asmens teisėtą interesą uždirbant didesnes pajamas ir dėl to sumokant daugiau mokesčių valstybei, už tai gauti atitinkamo dydžio pensiją.

Byloje ginčijami VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai laikytini nemotyvuotais, priimtais nesivadovaujant akivaizdžiais faktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad aplinkybė, jog dokumentai nebuvo išlikę ar buvo išlikę ne visi dokumentai, yra reikšminga tik sprendžiant, ar galima už tą laikotarpį, už kurį asmuo negali pateikti duomenų apie pajamas, draudžiamųjų pajamų koeficientą skaičiuoti pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėjas reikalavo įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. perskaičiuoti invalidumo pensiją atsižvelgiant į jo pajamas, turėtas dirbant kooperatyve, o ne pagal minimalų mėnesinį atlyginimą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai netyrė, ar egzistavo visos įstatyme nustatytos sąlygos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą skaičiuoti laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 17 d. pažymoje Nr. 2775 nenurodyta, kad Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyvo dokumentai išsaugoti iš dalies (nurodyta, kad peržiūrėjus archyvinio fondo 1989–1990 metų darbuotojų asmens sąskaitų kortelių bylą, pareiškėjo kortelių nerasta). VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 17 d. pažymoje Nr. 2775 pateiktą informaciją, padarė teisingą išvadą, kad Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyvo dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie pareiškėjo pajamas ir teisėtai 1989 m. sausio 3 d. – 1990 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio draudžiamųjų pajamų koeficientus apskaičiavo pajamas laikydamas nulinėmis (Pensijų įstatymo 56 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais pareiškėjui pagal pateiktus dokumentus atsisakyta perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2002 m. rugpjūčio 13 d. paskyrė valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją pareiškėjui. Invalidumo pensija buvo mokama nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. iki 2008 m. lapkričio 2 d., kadangi 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių pateikdamas prašymą skirti senatvės pensiją. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie jo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1989 m. sausio 3 d. iki 1990 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 15-17-17996 pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 2 d. skyrė senatvės pensiją.

2009 m. spalio 26 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi dėl invalidumo pensijos perskaičiavimo nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., atsižvelgiant į pajamas, turėtas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve 1989–1990 metais. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 15-17-18461, kuriuo nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo invalidumo pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pajamas, turėtas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių prašydamas perskaičiuoti invalidumo pensiją nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. ir sumokėti susidariusią nepriemoką, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius tai atlikti atsisakė. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kuri pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu įpareigojo VSDFV išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. VSDFV 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėjo skundą ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą paliko galioti.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (10.1)3-133071; 2) panaikinti VSDFV 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8020; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti 2002 m. rugpjūčio 13 d. paskirtą invalidumo pensiją, atsižvelgiant į darbo stažą ir gautas pajamas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve bei išmokėti susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. lapkričio 2 d.

Taigi ginčas byloje iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjui paskirta invalidumo pensija galėjo būti perskaičiuota nuo konkrečios datos, t. y. 2002 m. rugpjūčio 13 d.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, perskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Nuostatais. Nagrinėjamam atvejui aktualūs terminai dėl pensijos perskaičiavimo pagal papildomai pateiktus dokumentus apie stažą ar draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, nustatyti Nuostatų 86 ir 87 punktuose. Nuostatų 86 punktas įtvirtina bendrą terminą, kuris nustato, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), išskyrus šių Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos. Nuostatų 87 punkte numatyti specifiniai atvejai, kada pensija perskaičiuojama nuo pensijos skyrimo dienos pagal naujus duomenis apie stažą ir draudžiamąsias pajamas ar pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šio punkto nuostatos dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo nuo pensijų skyrimo dienos, tais atvejais, kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taikomos perskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas, paskirtas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 152 2 punktas).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjui invalidumo pensija paskirta nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. Taigi aptarto Nuostatų 87 punkto nuostata dėl invalidumo pensijos perskaičiavimo nuo skyrimo dienos jam nėra taikoma. Pareiškėjui invalidumo pensija pagal naujus duomenis paskirta nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kai buvo gautas prašymas perskaičiuoti pensiją, pirmos dienos, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 1 d. (Nuostatų 86 p.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (10.1)3-133071 teisėtai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo invalidumo pensiją nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas, jam skiriant pensiją 2002 m., negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad pensija, pateikus naujus dokumentus, jam bus perskaičiuota nuo skyrimo dienos, nes tokio reguliavimo tuo metu, kai jam buvo paskirta pensija, nebuvo, jis atsirado tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 152 pakeitus Nuostatus. Nustačius konkrečią datą, nuo kada paskirtos pensijos gali būti perskaičiuojamos nuo jų skyrimo momento, buvo užtikrintas teisinis apibrėžtumas. Asmenys, kurie kreipiasi dėl pensijos perskaičiavimo, turi žinoti, nuo kada ir kaip bus perskaičiuojama jų pensija. Priešingas atvejis reikštų teisinio neapibrėžtumo situaciją, kai asmenys galėtų kreiptis pateikdami senus dokumentus ir jiems būtų perskaičiuojama prieš daugelį metų paskirta ir išmokėta pensija, nors toks reguliavimas, kuris numatytų pensijos perskaičiavimą nuo jos paskyrimo, jiems skiriant pensiją negaliojo (minėta, kad Nuostatų 87 punktas pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 152).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tam tikri Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyvo dokumentai, pvz., archyviniai darbo užmokesčio dokumentai, nebuvo išlikę (išsaugoti). Dėl nurodytos priežasties mano, jog pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį skaičiuoti darbo laikotarpiu Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve laikant pajamas nulinėmis yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodyti argumentai yra nesusiję su nagrinėjamo administracinio ginčo esme. Pareiškėjui invalidumo pensija, apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, paskirta nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimas dėl invalidumo pensijos paskyrimo apskųstas nebuvo. Vėliau pareiškėjas į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi su prašymu dėl invalidumo pensijos perskaičiavimo nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., atsižvelgiant į pajamas, turėtas dirbant Vilniaus mokslo prietaisų kooperatyve 1989–1990 metais. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 15-17-18461, kuriuo nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo invalidumo pensija buvo perskaičiuota. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju keliamas klausimas tik dėl paskirtos invalidumo pensijos perskaičiavimo nuo konkrečios datos, t. y. nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d. Todėl argumentai, susiję su netinkamu Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies taikymu pareiškėjui skiriant invalidumo pensiją nuo 2002 m. rugpjūčio 13 d., nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir pagrįstai atmetė reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan