bf45016d-b2fc-4cb6-a151-bc24abb23f07 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1192-1015/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35788-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui, kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 22 kartus, paskutinį kartÄ - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vienas epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (penkiolika epizodų), 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (keturi epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (vienas epizodas), 215 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vienas epizodas), subendrinus bausmes, laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: A. G., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2019 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.34 val., įsibrovęs į saugomÄ teritorijÄ â€“(duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), saugomos sargo, patalpas, pagrobė 178,51 Eur vertės perforatorių „BOSCH 2-26 DFR“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 178,51 Eur vertės turtÄ .

Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodė, kad gailisi. PaaiÅ¡kino, kad tada galėjo bÅ«ti rugpjūčio 19 d., iki pietų, ieÅ¡kojo darbo, matė, kad vyksta statybos, darbininkai buvo lauke, jie pasakė užeiti į pastatÄ , paklausti brigadininko, bet jis atsakė, kad pagalbinių darbuotojų nereikia. IÅ¡eidamas iÅ¡ pastato pamatė įrankį –buvo laiptai žemyn, apačioje stovėjo kibiras su įrankiu, kurį paėmė, darbininkų vaikščiojo daug, niekas nekreipė dėmesio į jį, Kalvarijų jį turguje pardavė už 30 eurų.

Paėmė, nes reikėjo pinigų, sÅ«nų turėjo iÅ¡ruoÅ¡ti į mokyklÄ , darbo nesisekė rasti, nes yra daug kartų teistas, nelabai kas nori imti į darbÄ . Nurodė, kad civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, žada atlyginti, jei ras darbÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltės nepripažino; nurodė, kad nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) g., nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. 2019 m. rugpjūčio mėn. jis neatlikinėjo bausmės įkalinimo įstaigoje, buvo įsiregistravęs darbo biržoje, bet niekur nebuvo įdarbintas, gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, namuose prižiūrėjo savo 10 metų sūnų, kuris mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ stalius R. G. parodė, kad įmonė atlieka remonto darbus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Visus darbui reikalingus instrumentus jie palieka „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos rÅ«sio patalpose, kurios dažniausiai yra rakinamos. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. baigus darbus paliko visus instrumentus tame rÅ«syje. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 10 val. grįžus į darbÄ pastebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio perforatoriaus „BOSCH 2-26 DFR“, apie 100 Eur vertės, dingimÄ .

PeržiÅ«rėjęs vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo nepažįstamÄ vyrÄ , kuris įėjęs pro galines duris iÅ¡ kiemo pusės pavogė rÅ«syje esantį perforatorių. RÅ«sio durų spyna nėra pažeista ir jos mechanizmas veikia. Vagystės metu rÅ«sio durys nebuvo užrakintos (b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad gimnazijoje vyksta remonto darbai. 2019 m. rugpjūčio 20 d. darbininkai jai pranešė, kad iÅ¡ mokyklos rÅ«sio, kuriame jie palieka savo darbo instrumentus, dingo perforatorius.

Ji patikrino vaizdo stebėjimo kameras, kurios įrengtos mokykloje. PeržiÅ«rėjusi vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo nepažįstamÄ vyrÄ , kuris nėra nei remonto darbus atliekantis darbininkas, nei mokyklos darbuotojas, kuris 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuo 10 val. iki 10.34 val. buvo mokyklos patalpose. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kad į mokyklos vidų tas vyras užėjo per galines duris iÅ¡ kiemo pusės, nieko su savimi neturėjęs, o 10.34 val. iÅ¡ mokyklos išėjo per pagrindines duris rankoje neÅ¡antis maiÅ¡Ä , galimai jo viduje buvo perforatorius.

Ä®taria, kad bÅ«tent tas vyras įvykdė vagystę. Vyras buvo apsirengęs tamsiai pilkos spalvos džemperiu, pilkos spalvos marÅ¡kinėliais, dėvėjo juodos spalvos kelnes. Mokyklos teritorija yra aptverta, tačiau darbo valandomis įėjimo vartai nėra rakinami, mokyklos teritorijÄ saugo budėtojas – sargas (b. l. 29). BIRT žiÅ«ryklės duomenyse užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡ta apie 2019 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos pavogtÄ perforatorių, kad įtariamasis užfiksuotas vaizdo kamera (b. l. 11–12).

Pareiškime 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ policijos įstaigai pranešė apie bendrovei priklausančio įrankio - perforatoriaus „Bosch“ vagystę 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat pateiktas prašymas dėl minėto įrankio vagystės pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu dėl 216 Eur (b. l. 14–16, 21). Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas rūsys, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Tyrimui reikÅ¡mingų pėdsakų nėra (b. l. 23–27). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, jog užfiksuota, kaip vyras - apie 25 – 35 metų amžiaus įeina į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , nueina link rÅ«sio patalpų; į rÅ«sio patalpas asmuo nusileidžia, rankoje turėdamas tik buteliukÄ vandens; iÅ¡ rÅ«sio patalpos vyras iÅ¡eina su maiÅ¡u, kuriame yra kažkoks daiktas, kurio įžiÅ«rėti nepavyko. Vyras nueina link pagrindinio išėjimo ir iÅ¡eina pro pagrindinį įėjimÄ .

Vyras buvo apsirengęs tamsius sportinius batus, su tamsiai mėlynos spalvos treningu. Pridėtos nuotraukos (b. l. 38–43). Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gavus duomenų, kad A. G. vykdo panašaus pobūdžio vagystes, sulyginus vaizdo stebėjimų kamerų užfiksuoto vyro veido požymius su Polis II registre esančia A. G. atvaizdu, nustatyta, kad veido požymiai yra panašūs (b. l. 44). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2133 (19), 11K-313(19) konstatuota, jog tikėtina, kad tirti pateiktame vaizdo įraše ir lyginamojoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo (b. l. 69–74).

Nurodyta, kad iÅ¡tyrus vizualaus požymių palyginimo metodu, buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens iÅ¡orės elementus charakterizuojantys požymiai, iÅ¡ kurių matyti, kad tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nurodyti iÅ¡orės elementų požymiai sutampa, skiriasi tik Å«sai, barzda, dalies skiriasi plaukų apiforminimas, tačiau Å¡ie skirtumai neesminiai, nes gali bÅ«ti keičiami pagal asmens norÄ ; dėl nepakankamos tiriamų vaizdų kokybės, neryÅ¡kių, susiliejusių kontÅ«rų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso dalis požymių nustatyta tikėtinai; dėl Å¡ių priežasčių nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau iÅ¡orės požymių.

Taip pat nurodyta, kad įvertinus nustatytus sutapimus, tarp kurių yra ir vienas ypatumas, padaryta tikėtina išvada, kad tiriamojoje medžiagoje ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo. Kategoriškai tvirtinti šito negalima, nes dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių, susiliejusių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės požymių, be to, dalis požymių nustatyta tikėtinai.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vienÄ iÅ¡ jų. Pažymėtina, kad nurodyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pvz, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). BK 178 straipsnio prasme pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ teisėto jo savininko (valdytojo) galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ .

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.), t. y. kaltininkas neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis Å¡io turto neteks ir bus padaryta turtinė žala, o jis (kaltininkas) nurodytÄ turtÄ turės kaip nuosavÄ , ir bÅ«tent to nori. Nagrinėjamu atveju įvertinęs visumÄ byloje surinktų duomenų – teisėtai gautų bei atitinkančių vieni kitus, dėl ko jie pripažintini įrodymais, teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

A. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.34 val., patekęs į saugomÄ teritorijÄ , t. y. į (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpas (kurias saugo sargas), pasinaudodamas tuo, kad vyko remonto darbai (t. y. teritorijoje bei patalpose buvo darbininkai), pasisavino iÅ¡neÅ¡damas 178,51 Eur vertės perforatorių „BOSCH 2-26 DFR“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vėliau pardavė Kalvarijų turguje. Å ios aplinkybės nustatytos pirmiausia iÅ¡ kaltinamojo parodymų teisiamajame psoėdyje, kai jis paaiÅ¡kino, kad į mokyklos teritorijÄ , matydamas, kad ten vyksta remonto darbai, nuėjo ieÅ¡kodamas darbo, o darbininkams pasakius, kad to klausti reiktų brigadininko – jis nuėjo į mokyklos patalpas; brigadininkui nurodžius, kad pagalbinių darbininkų nereikia, iÅ¡eidamas iÅ¡ patalpų, pamatęs įrankį kibire (perforatorių), jis jį pasiėmė su savimi ir vėliau už 30 eurų pardavė Kalvarijų turguje, nes reikėjo pinigų.

Atitinkamas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, o pirmiausia – vaizdo įraÅ¡e užfiksuota informacijÄ bei iÅ¡tyrus Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto asmens vaizdÄ su tiriamÄ ja medžiaga, specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog tikėtina, kad vaizdo yra užfiksuotas A. G.. Aplinkybes dėl remonto darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, dėl galimybės patekti į Å¡ias patalpas (t. y. kad jos yra saugomos, kad mokyklos teritorija yra aptverta) parodė liudytoja apklausta A.

K., aplinkybes dėl to, kaip ir kada buvo pasigesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio įrankio – perforatoriaus, parodė liudytojas R. G.. Taigi įvertinęs Å¡ias nustatytas aplinkybes, kurias, kaip minėta, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad A. G., anksčiau minėtomis aplinkybėmis pateko į (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijÄ ir patalpas, nors leidimo į jas patekti neturėjo, t. y. pateko neteisėtai (nebuvo nei darbininkas, turėjęs teisėtÄ pagrindÄ bÅ«ti nurodytoje teritorijoje, nei mokyklos darbuotojas ir pan.), dėl ko laikytina, kad jis įsibrovė į patalpas; atitinkamai iÅ¡ Å¡ių patalpų neteisėtai (be teisėto savininko / valdytojo leidimo) paėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ perforatorių „BOSCH 2-26 DFR“, kurio vertė 178,51 eurų, su Å¡iuo turtu pasiÅ¡alinęs, t. y. turėdamas galimybę jį valdyti ir juo disponuoti, konstatuotina, jis įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y.

įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimÄ minėtÄ turtÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad A. G. veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius: tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius – tiesioginę tyčiÄ (kadangi A. G. sÄ moningai, suvokdamas, kad paimdamas svetimÄ turtÄ bei su juo pasiÅ¡alindamas, šį turtÄ paimta iÅ¡ jo savininko teisėto valdymo, bei bÅ«tent tokių pasekmių siekė), todėl jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytÄ nusikaltimÄ .

Dėl bausmės skyrimo Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatytos alternatyvios sankcijos – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. Sprendžiant klausimÄ dėl A. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ - padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei.

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybės – nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), t. y. nusikalstamÄ veikÄ jis padarė jau bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , neiÅ¡nykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – jis daug kartų teistas, iÅ¡ esmės už nusikalstamas veikas nuosavybei, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 78-91), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios yra dirbęs epizodiÅ¡kai (b. l. 94), duomenų apie gydymÄ si nuo priklausomybės / psichikos ligų byloje nėra.

Taigi tismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. G., įvertina jo kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadijÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ apysunkį baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta nusikalstama veika yra turtinio pobÅ«džio. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. G. klausimÄ , laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo.

A. G. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 22 kartus (b. l. 78–91), dauguma teistumų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taigi, teismo vertinimu, A. G. elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad A. G. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, nusikaltimai buvo jo pragyvenimo šaltinis.

Kita vertus, nepaisant to, bÅ«tina atsižvelgti ir į konkrečias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgtina į pagrobto turto vertę, kuri yra palyginus nedidelė. Ir nors pastaroji aplinkybė veikos kvalifikavimui, įvertinus nustatytÄ kvalifikuojantį požymį (o bÅ«tent – kad turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpas) neturi, visgi reikÅ¡minga parenkant bausmės rūšį. Taigi atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje numatytus tikslus atitiktų areÅ¡to bausmė, jos dydį, atsižvelgiant tiek į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tiek ir į sunkinančiÄ , nustatant artimÄ vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis prisipažino, byla buvo iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nustatyta, kad A. G. paskutinį kartÄ teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 2 d.), kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ nusikaltimÄ jis įvykdė dar iki minėto paskutinio nuosprendžio priėmimo, kas lemia, jog pagal šį nuosprendį jam paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , prie griežtesnės bausmės – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos areÅ¡to bausmės, kuri keistina į laisvės atėmimo bausmę, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytini laikotarpiai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje, bei pagal pastarÄ jį nuosprendį atlikta bausmės dalis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu dėl 216 Eur turtinės žalos, pavogus įmonei priklausantį perforatorių „Bosch GBH 2-26 DFR“, teismui taip pat pateikti dokumentai dėl Å¡io perforatoriaus, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo bei vertės (b. l. 14–16, 21).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nekyla abejonių, jog nurodyto dydžio (įrodyta pateiktais dokumentais) turtinė žala buvo patirta bÅ«tent dėl nusikalstamų A. G. veiksmų – t. y. pagrobus svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡ A. G. priteistina 216 Eur suma turtinei žalai atlyginti, kadangi nustatytos visos įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Teismas sprendžia, kad bÅ«tina pasisakyti ir dėl siÅ«lymo skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iÅ¡ jo valstybės naudai 30 eurų, t. y. pinigų sumÄ , kuriÄ jis gavo pardavęs svetimÄ turtÄ , kaip kaltinamojo gautÄ naudÄ iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas;

Å¡io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 str. 2 d.). Kaip ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant turto konfiskavimo instituto santykį su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti, teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas prioritetas teikiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.

IÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas tik tada, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas nukentėjusio asmens civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam. Kai turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-222-969/2019).

Laikytina, kad turtinę naudÄ kaltininkas gavo tada, kai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautÄ turtÄ pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Todėl įvertinus tai, jog byloje yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos civiliniam ieÅ¡kovui, pagrobus jo turtÄ â€“ perforatorių BOSCH 2-26 DFR“, kurį, kaip minėta, teismas nusprendė tenkinti visiÅ¡kai, savo ruožtu kaltinamasis, pardavęs minėtÄ perforatorių, už jį gavo 30 eurų, t. y.

žymiai mažesnę pinigų sumÄ , nei jo vertė (ir atitinkamai – mažesnę pinigų sumÄ , nei jam priteista atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui), nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos A. G. (patenkinus civilinį ieÅ¡kinį) gavo naudos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas 30 eurų sumai Å¡iuo atveju netaikytinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti bausmę – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės – t. y.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. areÅ¡tÄ 25 paroms, jas prilyginus 25 laisvės atėmimo bausmės dienoms, ir paskirti A. G. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams ir 25 (dvideÅ¡imt penkioms) dienoms, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus A.

G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpius, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį atliktÄ bausmės dalį. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. G. civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 216 (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika) eurų turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Mikužytė