bf44ef21-ce0f-4d77-ab7e-da5de79a4244 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4554-718/2015(Proceso Nr. 4-06-3-03982-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S) Registro objektas ROIK: 15052550215 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S                                                               2015 m. lapkričio 20 d.                                                           Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.

P. (V. P.), jo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, vertėjai Svetlanai Agafonovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,n u s t a t ė :V. P. 2015-10-19, apie 23.13 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę automobilį Citroen C5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio ir jį kliudė, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Ä®vykio metu apgadinti abu automobiliai. Å ia veika V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 128, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimÄ atvyko, pripažino padaręs pažeidimus.

PaaiÅ¡kino, kad 2015-10-19 apie 23.15 val. baigęs darbÄ UAB (duomenys neskelbtini), kur dirba sandėlio darbuotoju, priėjo prie savo automobilio. Kartu su juo buvo du vaikinai R. ir T., kuriuos jis vežė namo. Buvo jau tamsu, jis, V. P., automobiliu pajudėjo atbuline eiga. Pajuto, kad automobilis į kažkÄ atsitrenkė. Pravažiavęs du metrus sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡ apgadinto automobilio taip pat iÅ¡lipo mergina. Jo bendradarbiai liko sėdėti automobilyje. Apgadinto automobilio Å¡viesos buvo iÅ¡jungtos.

Priėjęs prie merginos jai pasakė, kad žino, kad automobilis priklauso jo bendradarbiui Vi. MerginÄ iÅ¡ matymo žinojo, nes ji dažnai atvažiuodavo prie jų darbovietės ir laukdavo draugo V. P.. V. P. tuo metu dar buvo savo darbo vietoje. Jis, V. P., kartu su mergina apžiÅ«rėjo jos automobilį, nustatė, kad automobilio priekinis bamperis buvo subraižytas. Paklausė merginos, ar ji turi pretenzijų dėl apgadinto automobilio, į tai mergina atsakė, kad jokių pretenzijų neturi, o dėl apgadinto automobilio jis turi tartis su V.

Klausė merginos, ar gali važiuoti, tačiau mergina jam nieko neatsakė. Buvo labai pavargęs po darbo. Ketino vėliau su V. susitarti dėl žalos atlyginimo. Grįžęs namo skambino sandėlio vadovui G., norėdamas sužinoti V. telefono numerį, tačiau jam prisiskambinti nepavyko. SekančiÄ dienÄ jam paskambino policijos pareigÅ«nas, klausė apie eismo įvykį. PraÅ¡o skirti kuo Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , teigia nesupratęs, kad pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvyko vietos. RaÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ V.

P. nurodė, kad 2015-10-19 apie 22.15 val. važiavo namo, nepastebėjo stovinčio automobilio ir jį kliudė. Kartu su minėto automobilio vairuotoja apžiūrėjo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo (b.l. 13).Liudytoja A. S. parodė, kad 2015-10-19 apie 22.47 val. draugo V. P. automobiliu atvažiavo prie jo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), laukė draugo automobilyje. Sėdėdama automobilyje matė, kaip į šalia stovinį automobilį įlipo du vyrai ir automobilis pajudėjo.

Minėtas automobilis judėdamas atbuline eiga kliudė jos draugo automobilį. IÅ¡lipęs kaltininkas apžiÅ«rėjo automobilį, jis kalbėjo neriÅ¡liai, rusų ir lietuvių kalbomis, sakė, kad pažįsta V. ir kad su juo susitiks. Ji, A. S., buvo pasimetusi, nežinojo kÄ daryti tokioje situacijoje. Ne viskÄ suprato, kÄ sako rusų kalba vyriÅ¡kis. Sakė jam, kad automobilio apgadinimų nemato, kadangi yra tamsu. Kaltininkas pripažino kaltę, tačiau įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Ji, A. S., apie įvykį telefonu pranešė V. Atėjęs V. apžiÅ«rėjo automobilį ir liepė jai skambinti policijai. Teigia, kad įvykio metu buvo tamsu, todėl padaryti automobilio apgadinimai nebuvo gerai matomi. Pasakė V. pasiÅ¡alinusio automobilio valstybinius numerius, tačiau draugas teigė, kad Å¡io automobilio anksčiau nebuvo matęs, ir nežino, kas vairuotojas tos maÅ¡inos. PaaiÅ¡kinime ji nurodė neteisingÄ vairuotojo amžių, kadangi buvo tamsu, ir ji neįžiÅ«rėjo jo veido, taip pat nurodė paaiÅ¡kinime, kad vairuotojas pasirodė neblaivus, tačiau ten buvo jo kvepalai, nes ji kitÄ dienÄ susitikusi su vairuotoju užuodė tuos pačius spirituotus kvepalus.

Norėjo policijoje atsiimti pareiÅ¡kimÄ , bet neleido, nes byla buvo teismui perduota.A. S. 2015-10-20 paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2015-10-19 apie 22.47 val. automobilyje laukė draugo grįžtančio iÅ¡ darbo. Automobilį pastatė prie draugo darbovietės, iÅ¡jungė variklį. Matė, kaip į Å¡alia stovinį automobilį įlipo du vyrai ir automobilis pajudėjo. Minėtas automobilis judėdamas atbuline eiga kliudė jos automobilį. Vairuotojas 30-40 metų amžiaus, Å¡viesių plaukų, nuo jos sklido alkoholio kvapas.

IÅ¡lipęs vairuotojas apžiÅ«rėjo automobilį, pasakė kad pažįsta jos draugÄ V. P., nieko baisaus neatsitiko ir iÅ¡važiavo (b.l. 14-15). Liudytojas M. S., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėjas, parodė, kad 2015-10-19 apie 23.13 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad į stovintį automobilį Peugeot 407, kuriuo tuo metu naudojosi A. S., įvažiavo kitas automobilis Citroen.

Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pasakė merginai, kad yra bendradarbis automobilio savininko, nors ji jo nepažinojo, ir iÅ¡ eismo įvyko vietos iÅ¡važiavo. Pagal valstybinius automobilio numerius nustatė pasiÅ¡alinusio automobilio savininkÄ . Atvykus savininko gyvenamosios vietos adresu pamatė stovintį Citroen automobilį, kurį nufotografavo ir apžiÅ«rėjo. Kaltininko tuo metu namuose nebuvo, niekas durų neatidarė. Mergina pasakojo, kad kaltininkas buvo senyvo amžiaus, ji to asmens nepažinojo, vairuotojas galėjo iÅ¡sigalvoti versijÄ , kad yra bendradarbis.

Vairuotojas privalėjo laukti įvykio vietoje, o ne pasiÅ¡alinti. AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas M. S. nurodė 2015-10-19 tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l. 16).Liudytojas T. L. parodė, kad V. P. pažįsta, kartu dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2015-10-19 vakare apie 23.00 val. – 24.00 val. baigę darbus išėjo į laukÄ . Paprašė V. P. jį, liudytojÄ , nuvežti namo. Kartu su jais dar važiavo R. L.. V. P. važiavo atbuline eiga ir kliudė kitÄ stovintį automobilį. Teigia, kad įvykio metu V.

P. buvo blaivus. V. P. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o jis su R. liko sėdėti automobilyje. Matė, kad V. P. kliudė bendradarbio automobilį, matė kaip jis iÅ¡lipęs kalbėjo su kažkokia mergina. Pokalbis vyko 10-15 min., pokalbio turinio jis negirdėjo. Po to V. įsėdo į automobilį ir jie iÅ¡važiavo. Apie minėtÄ Ä¯vykį su V. P. nekalbėjo. Liudytojas R. L. parodė, kad 2015-10-19 vakare apie 23.00 val. baigę darbus su V. P. ir T. L. išėjo į laukÄ . V. P. juos turėjo vežė namo.

Vairuodamas automobilį atbuline eiga V. P. kliudė kitÄ stovėjusį automobilį, priklausantį bendradarbiui V. Matė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs V. P. kalbasi su V. P. mergina. Girdėjo kaip V. sako merginai esÄ s V. bendradarbis. Po 10-15 min. V. grįžo į automobilį ir jie iÅ¡važiavo. Ä®vykio metu V. P. buvo blaivus. Liudytojas V. P. parodė, kad 2015-10-19 vakare jam paskambinusi draugė pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis, vairuojamas vyriÅ¡kio, kuris dirba kartu su juo, V.

P.. Draugė tuo metu laukė jo prie darbovietės esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Po 10-15 min. jis, V. P., apžiÅ«rėjo automobilį ir nutarė skambinti policijai. Draugė jam pasakojo, kad kaltininkas tvirtino pažįstÄ s jį, V. P., žadėjo sekančiÄ dienÄ su juo susisiekti, tačiau jis pagal valstybinius numerius nesuprato, kam iÅ¡ bendradarbių priklauso Å¡i maÅ¡ina. Atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo automobilį, liepė vykti į Kelių policijos biurÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

SekančiÄ dienÄ darbe apie 16 val. V. P. jam papasakojo apie eismo įvykį. V. P. žadėjo žalÄ atlyginti, buvo pasimetęs, nesitikėjo, kad dėl įvykio bus kreiptasi į policijÄ . V. P. yra jo bendradarbis, kartu dirba 1,5 metų, V. P. automobilį jis žinojo, tik valstybinių numerių neįsidėmėjo.  Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigÅ«no M. S. tarnybiniu praneÅ¡imu bei jo parodymais teisme, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, liudytojų M.

S., R. L., T. L., V. P. parodymais, kita bylos medžiaga.Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais.

Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .Asmuo administracine tvarka gali bÅ«ti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.IÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P., vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į Å¡alia stovintį automobilį.

Eismo įvykio metu apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Apie autoįvykį V. P. policijos pareigūnams nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. neneigė sukėlęs eismo įvykį. Jis paaiškino, kad suprato apgadinęs bendradarbio V. automobilį, teigė, kad eismo įvykio metu automobilyje buvusi bendradarbio draugė pretenzijų jam nereiškė, o jos paklausus ar galima važiuoti namo, jam nieko neatsakė. Ruošėsi su V. susisiekti ir susitarti dėl žalos atlyginimo.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir teisme apklausta A. S.. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad kaltininkas jai sakė pažįstÄ s V. ir pats su juo žadėjo susisiekti, ir iÅ¡važiavo. Nurodė, kad ji ne viskÄ suprato, kÄ vyras kalbėjo rusų kalba. Apklaustas teisme apgadintos transporto priemonės savininkas V. P. teigė, kad įvykio dienÄ eismo įvykį sukėlęs asmuo jam neskambino, o apie tai, kad bÅ«tent V. P. sukėlė eismo įvykį, jis sužinojo tik sekančiÄ dienÄ apie 16.00 val. iÅ¡ paties bendradarbio V.

P.. Analizuojant V. P. pateiktÄ versijÄ , jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos asmuo pasiÅ¡alino ne siekdamas atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tokių aplinkybių buvimÄ , nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų matyti, kad automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra akivaizdÅ«s. Suvokdamas, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. eismo įvykio vietoje buvusiai A. S. savo asmens duomenų nenurodė, tik pranešė, kad yra transporto priemonės savininko bendradarbis ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, ir nors apgadinto automobilio savininkÄ pažinojo, nei jam, nei policijai apie eismo įvykį pats nepranešė.

Pažymėtina, kad V. P. nei su automobilyje buvusia A. S., nei su automobilio savininku V. P. nesusitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio deklaracijos nepildė, tad pasišalinti iš eismo įvykio vietos negalėjo. Įvertinus šias aplinkybes kompleksiškai kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju V. P. veikė tiesiogine tyčia, teismui nekyla. Atsižvelgiama ir į tai, kad apklausiamas teisme V.

P. nurodė, kad turi 40 metų vairavimo staÅ¾Ä , kas patvirtina, kad Kelių eismo taisyklės žino, su vairuotojams keliamais reikalavimais susipažinęs, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jam buvo žinoma ir jo, kaip vairuotojo, dalyvavusio eismo įvykyje, pareiga apie įvykį praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams, jei įvykio vietoje nėra nukentėjusio automobilio valdytojo. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 128, 220 punktų reikalavimus.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.V. P. kaltu prisipažino, pateikė nuoseklius paaiškinimus. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ATPK 301 str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013).

Nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ATPK 301 str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, sukeltas eismo įvykis mažareikÅ¡mis, jo veiksmais kokia nors reikÅ¡minga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymÅ«s. Eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur nevyksta intensyvus eismas, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas.

V. P. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , jis po eismo įvykio sustojo, bendravo su apgadintame automobilyje sėdėjusia liudytoja A. S.. Tai rodo, kad jis kaip ir buvo pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Apgadintos transporto priemonės savininkas V. P. ir V. P. yra bendradarbiai, V. P. eismo įvykio kaltininkui jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė. V. P. savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė V. P. ir Å¡is jam atleido. V.

P. davė parodymus iÅ¡ esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, iÅ¡gyvena dėl savo elgesio ir gresiančios administracinės nuobaudos. Pažymėtina ir tai, kad V. P. už tokio pobÅ«džio KET pažeidimus baudžiamas pirmÄ kartÄ , galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažymoje iÅ¡ darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. P. darbas baigiasi 24 valandÄ , tai rodo, kad yra bÅ«tinybė vairuoti automobilį. V. P. savo darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Visos Å¡ios aplinkybės nepaÅ¡alina V. P. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas Å¡velninti atsakomybę. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. P. bÅ«tų yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas skiriant nuobaudÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams, ilgam laikui bÅ«tų pažeisti V. P. socialiniai santykiai. V. P. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Tokios nuobaudos, teismo nuomone, nebus per Å¡velnios, ir bus pakankamos įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, tai yra nubaudžiant V. P. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų pažeidimų.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas n u t a r i a :

V. P. (V. P.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 28,00 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ .V. P. (V. P.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 301 str. ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 868,00 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V.

P. (V. P.) paskirti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 868,00 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.6.-4554-718/2015 ir įmokos kodÄ 1001.

Nutarimas gali bÅ«ti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .Teisėja                                                                                  Laimutė Venckuvienė