2022-10-10 Nr. BB-5916-1-01-0-12217-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4833/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-12217-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. J. kasacinio skundo, dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties, priėmimo klausimą

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodęs gausią teismų praktiką aiškinant BPK 20 straipsnio 5 dalies taisykles, kasatorius motyvuoja, kad žemesnių instancijų teismai priėmė sprendimus neteisingai ir netinkamai atlikę surinktų įrodymų vertinimą, nes padarytos teisiškai reikšmingos išvados visiškai neatitinka faktinės situacijos, kadangi teismai visiškai nesigilino į baudžiamosios bylos esmę, todėl neišsamiai ir šališkai priėmė skundžiamus sprendimus. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes bylos įrodymus vertino akivaizdžiai selektyviai ir paviršutiniškai, atsižvelgdami ir imdami už pagrindą išskirtinai tik nukentėjusiosios ir kartu su ja gyvenančios jų dukros, kurią nukentėjusioji sistemingai nukreipinėjo prieš kasatorių, parodymus, o visus kasatoriaus nuoseklius parodymus nemotyvuotai atmetė. Teismai nesiaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, būtinų teisėtam ir teisingam galutiniam sprendimui priimti. Be to, jo apeliacinis skundas apeliacinės instancijos nebuvo patikrintas tiek, kiek buvo prašoma.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai turėjo įvertinti, kad nuteistasis ir nukentėjusioji santuokoje gyvento ilgą laiką, skyrybų procese ir po skyrybų jų santykiai buvo įtempti, prasidėjus skyrybų procesui jų dukra gyveno su nukentėjusiąja, kurį darė dukrai neigiamą įtaką, kuri atsispindėjo ir jos parodymuose. Keli jo veiksmai, teismų kvalifikuoti kaip nusikalstami, buvo atsitiktinė spontaniška reakcija į staiga susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Jam inkriminuotos frazės yra selektyviai atrinktos iš pokalbių su nukentėjusiąja ir jų dukra. Kasatoriui akivaizdu, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir santuokos nutraukimo civiliniame procese metu, nukentėjusioji ir dukra jo visai nebijojo, nerodė išgąsčio ir nebuvo išsigandusios, nes tam nebuvo jokio realaus pagrindo. Nukentėjusioji nei karto nenutraukė ir nesistengė išvengti nei vieno jų pokalbio, dažnai net pati jį provokavo.

Kasatoriui atrodo reikšminga, kad dėl jo veiksmų į teisėsaugos institucijas nukentėjusioji pirmą kartą kreipėsi 2020 m. liepos 17 d., o antrą kartą – 2021 m. vasario 15 d., o pirmas kasatoriui inkriminuotas epizodas tariamai buvo padarytas dar 2019 m. balandžio 2 d., iki 2020 m. liepos 17 d. jam nepagrįstai buvo inkriminuoti 7 epizodai. Analizuodamas nukentėjusiosios parodymus, jam inkriminuotų veiksmų pradžią ir vėlesnį nukentėjusiosios kreipimosi į teisėsaugos institucijas laiką kasatorius daro išvadą, kad teismai akivaizdžiai nepagrįstai konstatavo sistemingą bauginimą atitinkančius veiksmus. Žemesnių teismų sprendimuose nėra jokių leistinų įrodymų pagrįsti teisiškai reikšmingą išvadą apie kryptingą kasatoriaus nusikalstamą elgesį siekiant įbauginti nukentėjusiąją.

Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į ultima ratio principą atskirais atvejais jo veiksmai galėtų būti vertinami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose.

Kasatorius ginčija jo pripažinimą kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir motyvuoja tai neatitikimais tarp jo parodymų, nukentėjusiosios parodymų ir specialisto išvados.

Teisėjų kolegija atsisako priimti kasacinį skundą.

Kasaciniame skunde iš esmės argumentuojama, kad žemesnių instancijų teismai neturėjo tikėti nukentėjusiosios versija, o turėjo patikėti kasatoriaus versija.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys pagrindus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais Kodekso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatant bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas nurodyta, kad pagal BPK, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).

Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Kasacinėse nutartyse ne kartą pasisakyta, kad kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą tikrina pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, o tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas, jų ištyrimas ir vertinimas, patikrina, ar tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2013, 2K-172/2014, 2K-517-303/2015, 2K-587-697/2015).

Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Kasaciniame skunde kasatorius kritikuoja teismų sprendimus priimant sprendimą remtis nukentėjusios ir liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais bei prašo patikėti jo versija, tačiau, kaip minėta, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, netgi darant nuorodas į BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus jo apeliacinio skundo argumentus, tačiau kasaciniame skunde nėra konkrečių motyvų, į kokius apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta.

BP 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde kasatorius nurodė motyvus dėl galimo jo veiksmų atitikimo ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėčiai, tačiau tokie motyvai apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti.

Atsižvelgiant į tai kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas