bf43eb4c-d557-4cc6-b2f7-60651ffca2b9 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. 2-33-829/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00128-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 50.8.; 116.1.(S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 5 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta MasevičiÅ«tė, sekretoriaujant E. P., dalyvaujant ieÅ¡kovui V. S., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriaus atstovui T. Å ., atsakovui R. S.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikÅ¡tÄ atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriui, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S., trečiaisiais asmenims esant AB „Swedbank, AB „Šiaulių bankas“, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo panaikinti Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2006-03-24 įsakymÄ Nr. ŽŠ-212 „Dėl leidimo nuomoti naudojamu žemės sklypus“ ir jo priedÄ ; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Å akų skyriaus vedėjo 2012-10-12 įsakymÄ Nr. 18VÄ®-(14.18.2)-1045 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir nekilnojamojo turto registro įrašų patikslinimo; pripažinti 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, iÅ¡nuomojo dalimis 0,2092 ha valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomininkams AB „Minpenta“, UAB „Jundula“, D.

M., D. S. įmonei „Vuorė“.IeÅ¡kovas savo patikslintus reikalavimus grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismo 2004-09-14 nutartimi UAB „Šilupė“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Realizuojant bankrutavusios įmonės turtÄ 2005-07-04 buvo surengtos varžytynės, kurių metu ieÅ¡kovas V. S. įsigijo skalbyklÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2006-03-24 įsakymo Nr. ŽŠ-212 „Dėl leidimo nuomoti naudojamus žemės sklypus“ pagrindu, 2006-03-29 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Lietuvos Respublikos valstybė atsakovams UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, D.

S. įmonei „Vuorė“ ir D. M. iÅ¡nuomojo 0,2092 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BÅ«tent ant Å¡ios valstybinės žemės stovi BUAB „Šilupė“ priklausę ir varžytynėse ieÅ¡kovo įsigyti kiemo statiniai, o atsakovų įsigyti pastatai. Sutartimi buvo nustatytos kiekvienam iÅ¡ nuomininkų tenkančios bendro iÅ¡nuomoto žemės ploto dalys.

Sudarius Å¡iÄ sutartį nuomininkai įgijo teisę 50 metų laikotarpiui naudotis valstybine žeme, esančia po ieÅ¡kovui V. S. nuosavybės teise priklausančiu statiniu-kiemo aikÅ¡tele. Tokiu atveju susidarė tokia situacija, kad žemės plotas ir statinys, ant kurio jis stovi, priklauso skirtingiems valdytojams. IeÅ¡kovo teigimu, Valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams nepagrįstai buvo nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 32 punktu, nukreipiančiu į 7 punktÄ , kuriame nurodyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ar kitos paskirties statinio bendraturčio perkama/naudojama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kitos statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Å ių Taisyklių 33 punkte įtvirtina nuostata, jog „kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskirai statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. IÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planÄ Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-08-16 iÅ¡raÅ¡Ä pastatai, priklausantys atsakovams yra įregistruoti kaip atskiri, savarankiÅ¡kai funkcionuojantys objektai, kurie nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams. BÅ«tent todėl suformuoto valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams turėjo bÅ«ti nustatytos vadovaujantis Taisyklių 33 punktu nukreipiančiu į 8 punktÄ tvarka, kuriame nurodyta, jog keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais, parduodama/iÅ¡nuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga Å¡iam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

Parduodamų/iÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo/nuomojamos žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

IeÅ¡kovas teigia, kad ginčijama administracinis aktas turėtų bÅ«ti panaikintas, o valstybinės žemės nuomos sutartis pripažinta negaliojančia, nes ginčijama nuomos sutartimi atsakovams buvo iÅ¡nuomota dalis žemės sklypo esanti po ieÅ¡kovui priklausančiu statiniu – asfaltuota ir betonuota kiemo aikÅ¡tele. Å iuo atveju iÅ¡nuomojant valstybinę žemę po kitam savininkui priklausančiu pastatu atsirado ieÅ¡kovo ir atsakovų interesų kolizija, buvo nepagrįstai apribotos ieÅ¡kovo, kaip savininko, teisės. IeÅ¡kovas, eksploatuodamas jam priklausantį pastatÄ ir statinį – kiemo aikÅ¡telę, negali visiÅ¡ka apimtim pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisėmis, tai yra savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Taisyklių 30.6 punktas įpareigoja nuomotojÄ sprendime dėl valstybinės žemės sklypo iÅ¡nuomojimo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta (I tomas, b. l. 76-80).Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime ir jo atstovas T. Å . teismo posėdyje praÅ¡ydami patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypus vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, tarp jų ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260.

Atsakovas laiko, kad nepaisant to, kad žemės sklype esantys kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip statiniai, jie priskiriami neturintiems aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniams, kurie turėtų tarnauti pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, tai yra savarankiÅ¡ka veikla, eksploatuojant kiemo aikÅ¡telę, tvorÄ , nevykdoma. Net jei ir bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovas turi subjektinę teisę iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, ieÅ¡kovui priklausančiam turtui, esančiam žemės sklype, nekilnojamojo turto registre iki Å¡iol nėra nurodytas plotas, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti tenkančiÄ iÅ¡nuomotinÄ Å¾emės sklypo dalį.

IeÅ¡kovas prie ieÅ¡kinio prideda Namų valdos techninės apskaitos kortelės kopijÄ , kurioje nurodomi ieÅ¡kovui priklausančio turto plotÄ , tačiau atkreipiamas dėmesys, kad rengiant valstybinės paskirties žemės nuomos sutartis, į Å¡ios rÅ«Å¡ies dokumentuose nurodytus duomenis pagal Taisyklių nuostatas nėra atsižvelgiama (I tomas, b. l. 31-33, 99-103).Atsakovas UAB „Jundula“ praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti teismui pateiktame atsiliepime nurodo tokius atsikirtimus: atsakovo teigimu, niekada nekilo jokių ginčų, nesutarimų ar trukdžių naudotis Å¡iuo sklypu nei vienam iÅ¡ nuomotojų, nei ieÅ¡kovui.

Be to UAB „Jundula“ yra įkeitusi AB bankui „Swedbank“ nuosavybės teise priklausantį Laisvalaikio centro pastatÄ ir 0,0539 ha ploto žemės sklypo nuomos teisę, todėl bet koks minimo žemės sklypo nuomos sutarties keitimas bÅ«tų susijęs su iÅ¡laidomis. Pripažinus minimÄ Å¾emės sutartį negaliojančia UAB „Jundula“ turėtų materialinių nuostolių (I tomas, b. l. 44).Atsakovas UAB „Minpenta“ praÅ¡ydamas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti teismui pateiktame atsiliepime nurodo tokius atsikirtimus: atsakovo teigimu, jam nesuprantama ieÅ¡kovo pretenzija dėl žemės, esančios po 40 metų asfaltu, ir dar labiau nesuprantama pozicija, kurioje reiÅ¡kiamas pageidavimas iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , kuris aptvertas tvora.

Jų nuomone buvo neteisingai įvykdytas kiemo statinių pardavimas, nes atsakovo UAB „Minpenta“ įsigytas pastatas liko be priėjimo prie pastato, kadangi aplinkui pastatÄ randasi V. S. asfaltas Atsakovas teigimu, žemės nuomos sutartis sudaryta teisingai, kiekvienam pastatui paskirtas žemės sklypas, kurį visi Å¡ios žemės sklypo bendrasavininkai pasidalino pagal priėjimÄ prie pastatų ir jokių pretenzijų vieni kitiems neturi. IeÅ¡kovas V. S. buvo paskutinis BUAB „Šilupė“ pastatų komplekso pirkėjas.

Dėl visiÅ¡kai nesuprantamų ir nelogiÅ¡kų priežasčių jis nusipirko asfalto dangÄ , kurios didžioji dalis aiÅ¡kiai neturėjo jokio ryÅ¡io su jo perkamu statiniu. Kadangi daliai įvažiavimo yra nustatytas servitutas, nėra didėlio skirtumo, kad žemė po juo iÅ¡nuomota. V. S. siÅ«lė kaip kompensacijÄ už servitutiniame kelyje iÅ¡nuomotÄ mažesnį žemės sklypÄ , leisti naudotis maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telėje viena vieta, bet jis kategoriÅ¡kai atsisakė. Atsakovas UAB „Minpenta“ nesutinka dengti V.

S. bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi pilnai sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pasiraÅ¡ytas žemės nuomos sutartimi. Be to, UAB „Minpenta“ yra įkeitusi AB „Šiaulių bankui“ nuosavybės teise priklausantį Autoserviso pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir visÄ iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypo nuomos teisę. Todėl bet koks minimo žemės sklypo nuomos sutarties keitimas bÅ«tų susijęs su iÅ¡laidomis arba netgi nutraukta paskolos sutartimi, kas įmonei sukeltų nepakeliamų pasekmių (I tomas, b. l. 45, 94).A.

R. S. praÅ¡ydamas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: jam su žmona perkant pastato dalį pirkimo – pardavimo sutartyje buvo apibrėžtos pastatui priskirtos teritorijos ribos ir joje nebuvo pažymėta jokių kitų galimų turto ar teritorijos savininkų bei pretenzijų. Pirkimo metu jie su kitais bendro pastato savininkais aptarė ir žodžiu nustatė teritorijoje naudojimo tvarkÄ pagal priėjimo bÅ«tinybę pastato dalių eksploatavimui. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nepateikė jokių duomenų apie jam priklausančios aikÅ¡telės konkrečias ribas, nei apie jos vietÄ bendrame teritorijos plane, pridėdamas tik 1994 m. bendrÄ planÄ buvusios UAB „Šilupė“ valdos, kuri pardavus pastatus dalimis buvo iÅ¡skaidyta ir iÅ¡dalinta proporcingai pagal pastatų dalių plotÄ .

Jokios informacijos apie ieÅ¡kovo pretenzijų į teritorijÄ pagrįstumÄ nėra matęs ir jokių pretenzijų dėl teritorijos ieÅ¡kovas jam asmeniÅ¡kai iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kęs. Mano, kad iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, ieÅ¡kovas turėjo informuoti jį, kaip bÅ«simÄ atsakovÄ , apie savo pretenzijas, ir pateikti savo siÅ«lymÄ dėl teritorijos naudojimo tvarkos nustatymo. Panaikinus ieÅ¡kinyje nurodomos teisės aktus, jo pastato dalies pirkimo – pardavimo sutartis taptų ginčytina, bÅ«tų pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, jo Å¡eima patirtų didelę materialinę ir moralinę žalÄ , kas iÅ¡Å¡auktų tolimesnius ieÅ¡kinius.

Kadangi jo ir žmonos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta su pardavėju D. M. yra teisėta ir teisinga, sudaryta atsižvelgiant į galiojančiÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos valstybinės žemės nuomos sutartį, nemato jokios savo kaltės ir nesutinka padengti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas (I tomas, b. l. 93).Atsakovas UAB „Scanprekyba“ praÅ¡ydamas dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra, nurodo tokias aplinkybes: ginčijamos 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu UAB „Scanprekyba“ nebuvo Å¡ios sutarties Å¡alis, todėl įmonei nežinomos sutarties sudarymo aplinkybės. 2012-11-14 tarp UAB „Scanprekyba“ ir D.

S. įmonės „Vuorė“ buvo sudaryta pastato pirkimo – pardavimo sutartis. Ä®gydama pastatÄ , įmonė perėmė teise ir pareigas, kylančias iÅ¡ 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutarties (I tomas, b. l. 96-97).Trečiasis asmuo AB Å iaulių bankas praÅ¡ydamas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: 2013-05-10 AB Å iaulių bankas ir atsakovas UAB „Scanprekyba“ sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas nurodytai įmonei suteikė 600 000 Lt kreditÄ .

Kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įkeistas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Scanprekyba“ bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos teisė priklausanti UAB „Scanprekyba“. Turtas buvo įkeistas sutartinės hipotekos sutartimi, patvirtinta 2013-05-15. Sutartinės hipotekos sutartis buvo patvirtinta laikantis įstatymo reikalaujamos formos. AB Å iaulių banko nuomone, patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeisti AB Å iaulių banko kaip hipotekos kreditoriaus interesai.

Be to, AB Å iaulių banko Alytaus filialo ir UAB „Minpenta“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kuriÄ nurodytai bendrovei buvo suteiktas kreditas. Kredito grÄ Å¾inimui ir kitų prievolių įvykdymui užtikrinti AB Å iaulių bankui buvo įkeistas turtas, priklausantis kredito gavėjui UAB „Minpenta“. Nurodytas turtas buvo įkeistas sutartine hipoteka, kuri buvo patvirtinta. Ä®keičiant turtÄ sutartinės hipotekos sutartimis, nei kreditoriui AB Å iaulių bankas, nei notarui, tvirtinusiam hipotekos ir įkeitimo sandorį, nebuvo žinoma apie patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

Atkreipia dėmesį, kad įstatymas gina hipotekos kreditoriaus interesus – nekilnojamojo turto hipoteka ir daiktinės teisės – žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas turi galioti iki visiÅ¡ko atsakovų UAB „Scanprekyba“, UAB „Minpenta“ prievolių įvykdymo AB Å iaulių bankui (I tomas, b. l. 141-144, II tomas, b. l. 9-12).Trečiasis asmuo AB bankas „Swedbank“ praÅ¡ydamas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: UAB „Jundula“ yra hipotekos lakÅ¡tu įkeitusi AB bankui „Swedbank“ nuosavybes teise priklausantį pastatÄ â€“ laisvalaikio centrÄ ir visos esamos ir bÅ«simos nuomos teisės į 0,0539 ha ploto žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nepateikia jokios informacijos, kai įsigydamas ieÅ¡kinyje minimÄ turtÄ pardavėjas jam perdavė teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ užima ieÅ¡kovo nuosavybei priklausantis turtas. Taip pat ieÅ¡kovas nenurodo ieÅ¡kinio dalyko, tai yra patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus ir pripažinus 2006-03-29 valstybinės – žemės nuomos sutartį negaliojančia, situacija nesikeičia, nes remiantis teisės aktais, kurie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymÄ , tokia sutartis su ieÅ¡kovu sudaroma nebus (I tomas, b. l. 157-158).Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės:2005-07-04 ieÅ¡kovas iÅ¡ varžytinių įsigijo skalbyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (kanalizacijos Å¡ulinius 5 vnt., tvorÄ , kiemo aikÅ¡telę ir skysto kuro rezervuarÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 6-7).IÅ¡ VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų duomenų matyti, kad 0,2092 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikos valstybei, yra statinių nepriklausančių žemės sklypo savininkui nuosavybės teise, tai yra pastatas-parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Scanprekyba“ (ginčo sutarties sudarymo metu priklausęs UAB „Vuorė“); pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R.

S. ir R. S. (ginčo sutarties sudarymo metu priklausęs D. M. ir UAB „Minpenta“); pastatas-automobilių remonto servisas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Minpenta“; pastatas-laisvalaikio centras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Jundula“; kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S.. Pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S. ir A. S., registruotas kitu adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors yra visai Å¡alia ieÅ¡kovo įsigytų kitų kiemo statinių (I tomas, b. l. 8-13, 34-39, 40-42).Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2006-03-24 įsakymu buvo leista nuomoti ne žemės Å«kio paskirties naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka (I tomas, b. l. 81-82).2006-03-29 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities virÅ¡ininko A.

M. ir AB „Minpenta“, D. M., UAB „Jundula“, D. S. įmonės „Vuorė“ dėl 0,2092 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

Žemės sklypas išnuomojamas 50 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2006-03-29. Šia valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,2092 ha ploto žemės sklypas buvo išnuomotas tokiomis dalimis: AB „Minpenta“ – 0,0285 ha, D. M. – 0,0604 ha, UAB Jundula“ – 0,0539 ha, D. S. įmonei „Vuorė“ – 0,0664 ha (I tomas, b. l. 14).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 12 d. įsakymu buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro įrašai (I tomas, b. l. 83).Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.551 str.).

Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Ginčijamos 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojo 2005-08-17 Taisyklių redakcija. Šių Taisyklių 28.1 punkte nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Taisyklių 30.10 punkte įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. IÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ir jo pagrindu parengtÄ iÅ¡nuomojamo žemės sklypo planÄ .

Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių ar įrenginių valdymas. Å iuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų savininkai turi įstatymo garantuotÄ ir ginamÄ teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi bÅ«ti iÅ¡nuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar Å¡iam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

BÅ«tina sÄ lyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar V. S. valdomi statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme numatytus kriterijus, kuriems esant ieÅ¡kovas galėtų reikalauti jam iÅ¡nuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. S. ginčija teisės aktus, kurių pagrindu buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes Å¡ia sutartimi buvo iÅ¡nuomota dalis žemės sklypo esanti po ieÅ¡kovui priklausančiu statiniu – asfaltuota ir betonuota kiemo aikÅ¡tele.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio nurodo, kad į iÅ¡nuomoto žemės sklypo teritorijÄ patenka tik ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys kiti statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra kanalizacijos Å¡uliniai (5 vnt.), tvora, kiemo aikÅ¡telė, skysto kuro rezervuaras. Å io sklypo ribos buvo nustatytos Å akių miesto bendruoju ir miesto centro detaliuoju planu, patvirtintu Å akių rajono tarybos 2004-12-23 sprendimu T-304, todėl ieÅ¡kovui įsigyjant statinius buvo žinomas suformuotas žemės sklypo ribos ir jo įsigyjamų statinių dislokacija.

Nekilnojamojo daikto priklausinių įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto registrÄ tvarkÄ ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kuriuose numatyta, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali bÅ«ti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Laikinieji statiniai Nekilnojamojo turto registre iÅ¡ viso neregistruojami.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2005-07-04 V.

S. varžytinių metu įsigijo skalbyklÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Varžytinių akte nedetalizuojama pastatų paskirtis, tačiau tiek pastatas-skalbykla, tiek kiti statiniai(inžineriniai)-kiemo statiniai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamo turto objektai ir jiems suteikti unikalÅ«s numeriai. Ta aplinkybė, kad ginčo sklype esantys objektai (ir ieÅ¡kovui priklausantys kiemo statiniai bei pastatas esantis Å¡alia ir nepatenkantis į ginčo sklypÄ ) įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, reiÅ¡kia ne tik tai, jog jie yra savarankiÅ¡ki ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiÅ¡kai, bet ir neabejotinai patvirtina, kad gali funkcionuoti savarankiÅ¡kai, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro 7 str. 1 d. 2 p. nustatytu bÅ«du.

Iš byloje esančios bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui priklausantis bylos ginčo objektas-kiti statiniai nėra susiję tik su ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio – veikla. Betonuota kiemo aikštele naudojasi ir atsakovai, turintys ginčo sklype nuosavybės teise įsigiję statinius. Taigi, tai, jog betonuota kiemo aikštele galima naudotis privažiuoti ir prie ieškovui priklausančio pastato-sandėlio, nesančio ginčo sklype, savaime nereiškia, kad sklype gali būti tik vienas pagrindinis daiktas, o kiti – jo priklausiniai.

„Pagrindinio pastato“ ir „Kitų statinių ir jų dalių“ sÄ vokos, naudojamos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, nėra tapačios ir nereiÅ¡kia, kad pagrindinis pastatas pagal kadastrinių matavimų bylÄ yra pagrindinis, o Kiti statiniai - antraeiliai daiktai ir Lietuvos Respublikos CK 4.12 str.- 4.13 str. prasme. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovui priklausanti betonuota kiemo aikÅ¡telė kartu su skysto kuro rezervuaru, tvora yra nuolatiniai inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai ir nėra ieÅ¡kovo nupirkto pastato-sandėlio priklausiniai ir jų eksploatavimui bÅ«tinas žemės sklypas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.551 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) patvirtintų „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ 28 str. 1 d. žemė po ieÅ¡kovui priklausančiais kiemo statiniais turėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota savininkui.Kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ viename valstybinės žemės sklype yra du savarankiÅ¡kai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl Å¡ių objektų savininkų teisių į žemės sklypÄ apimties, nustatoma, kokia sklypo dalis reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti (Taisyklių 8, 30.10 punktai).

IÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ir jo pagrindu parengtÄ iÅ¡nuomojamo žemės sklypo planÄ . IÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiÅ¡ki nekilnojamieji daiktai yra registruoti penki pastatai bei kiemo statiniai, kurie priklauso skirtingiems savininkams, tačiau ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudaryta ne su visais savininkais.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartimi iÅ¡nuomotas žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant aukščiau nurodytų Taisyklių reikalavimų, tai yra 0,2092 ha žemės sklypo naudojamų dalių dydis buvo nustatytas tik nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatus, turintiems asmenims. Toks 0,2092 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į kurio plotÄ Ä¯eina ir ieÅ¡kovui priklausantys kiemo statiniai, naudojamų dalių dydžio nustatymas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos CK 4.39 str. 1 d., nes nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai panaikinant Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2006-03-24 įsakymÄ Nr. ŽŠ-212, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å akių skyriaus 2012-10-12 įsakymÄ Nr. 18VÄ®-(14.18.2.)-1045 bei 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 84/06-121.Nagrinėjant bylÄ susidarė 25 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (Lietuvos Respublikos CPK 92 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai kad patikslintas ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.; 92 str. 2 d.). Taip pat iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovo naudai priteistinas jo sumokėtas 115,85 Eur (400 Lt) žyminis mokestis bei 347,54 Eur (1 200 Lt) iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ rengiant ieÅ¡kinį teismui (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., teismas n u s p r e n d ž i a: patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Panaikinti Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2006-03-24 įsakymÄ Nr. ŽŠ-212;Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å akių skyriaus 2012-10-12 įsakymÄ Nr. 18VÄ®-(14.18.2.)-1045;Panaikinti 2006-03-29 sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 84/06-121.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R.

S., R. S. 115,85 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų 85 ct) žyminio mokesčio bei 347,54 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 54 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ieÅ¡kovui V. S..Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S. 25 Eur (dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ , įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja             Loreta Masevičiūtė