Legislator Case Law & Legislation
bf4358be-d048-40e5-ba18-68d0b31d05cb AI generated

bf4358be-d048-40e5-ba18-68d0b31d05cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bf4358be-d048-40e5-ba18-68d0b31d05cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. (R. M.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

bf4358be-d048-40e5-ba18-68d0b31d05cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kategoriÅ¡kai nesutiktina su atsakovo priimtu Sprendimu. Teigia, jog Sprendimas priimtas visiÅ¡kai nevertinant migracijos asmens byloje surinktų duomenų visumos, o nepagrįsta iÅ¡vada dėl jo grėsmės valstybės saugumui padaryta tik iÅ¡ vienintelio atsakymo į pateiktame klausimyne neteisingai suformuluotÄ ir dviprasmiÅ¡kÄ klausimÄ . Taigi Å¡ių priežasčių pagrindu, Sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas.

Keywords

AI generated
migration risk State Secretariat for Migration unlawful departure safe return immigration and asylum policy aliens police
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. eI2-9550-872/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06160-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 8.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

        Â

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Arūno Kaminsko ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. (R. M.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiÅ¡kėjui uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo 5 metus bei įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus; ii) priteisti iÅ¡ Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kategoriÅ¡kai nesutiktina su atsakovo priimtu Sprendimu. Teigia, jog Sprendimas priimtas visiÅ¡kai nevertinant migracijos asmens byloje surinktų duomenų visumos, o nepagrįsta iÅ¡vada dėl jo grėsmės valstybės saugumui padaryta tik iÅ¡ vienintelio atsakymo į pateiktame klausimyne neteisingai suformuluotÄ ir dviprasmiÅ¡kÄ klausimÄ . Taigi Å¡ių priežasčių pagrindu, Sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodo, kad 2022 m. liepos 18 d. jis pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®UTP, Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu. Pažymi, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 20 d. priėmė SprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. vasario 10 d. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje įformintas pagal UPTÄ® 40 straipsnio 4 dalį, 3 mėnesiais trumpiau, nes pasas galiojo iki 2023 m. gegužės 10 d. Taigi, jis 2022 m. gruodžio 9 d. asmeniÅ¡kai atvyko į Migracijos departamento skyrių ir pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ Ä¯forminti leidimÄ laikinai gyventi likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, kadangi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), ketino toliau dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pažymi, kad praÅ¡ymo pateikimo metu jis Bendrovėje minėtas darbo funkcijas nepertraukiamai vykdė nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytÄ darbo sutartį.

AiÅ¡kina, kad praÅ¡ymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikimo metu jam buvo pateiktas raÅ¡ytinis klausimynas, kuriame jis užpildė atsakymus į atsakovo pateikus klausimus. Teigia, kad nors iÅ¡ atsakovo priimto Sprendimo turinio matyti, kad iÅ¡ pateikto klausimyno buvo vertinamas tik vienas vienintelis klausimas ir atsakymas, t. y. tik klausimyno 11 punkte pateiktas klausimas ir atsakymas, tačiau tinkamam ginčo iÅ¡sprendimui ir realios asmens grėsmės nustatymui yra aktualÅ«s klausimyno 10 punkte ir 11 punkte numatyti klausimai ir į juos pateiktų atsakymų visuma. Atkreipia dėmesį, kad užpildyto klausimyno deÅ¡imtame klausime atsakovo buvo suformuluotas klausimas: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymÄ : „Taip“ arba „Ne“. Taigi, atsakydamas į šį klausimÄ pažymėjo galimÄ pasirinkimo variantÄ â€“ „Ne“. Pažymi, kad klausimyno vienuoliktame klausime buvo praÅ¡oma atsakyti: „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymÄ : „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Nurodo, kad atsakydamas į šį klausimÄ pažymėjo galimÄ pasirinkimo variantÄ â€žRusijos Federacijai“. Taigi, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) savo iÅ¡vadoje nurodė, jog R. M. deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ ï»¿Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nurodo, kad 2023 m. sausio 24 d. jo Bendrovė el. ryÅ¡io priemonėmis pateikė Migracijos Departamentui jo praÅ¡ymÄ patikslinti duomenis, kuriame nurodė pakeisti atsakymÄ Ä¯ klausimyno 11 klausimÄ , kad Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. AiÅ¡kina, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas, kadangi jis visiÅ¡kai nesidomi politika ir nesuprato klausimyne 11 punkte pateikto klausimo dviprasmiÅ¡kos potekstės ir pildydamas klausimynÄ rėmėsi oficialia internete skelbiama informacija bei nurodė faktinę situacijÄ . Papildomai pažymi, kad atsakovas po jo atstovo 2023 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymo pateikti SprendimÄ , 2023 m. balandžio 27 d. suorganizavo nuotolinę pareiÅ¡kėjo apklausÄ , kurioje atsakovas pirmÄ kartÄ aiÅ¡kinosi, kokia yra jo pozicija dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos. Teigia, kad aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad yra prieÅ¡ Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje, jų nepalaiko ir, nors visiÅ¡kai nesidomi politika, mano, kad Krymo teritorijos okupacija yra nusikaltimas.

Teigia, kad su tokiu Migracijos departamento priimtu Sprendimu, visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai padarytomis iÅ¡vadomis, kategoriÅ¡kai nesutinka, nes nei gyvendamas Rusijos Federacijoje, nei gyvendamas ir dirbdamas Lietuvos Respublikoje, niekados nepalaikė Rusijos Federacijos karinių veiksmų vykdomų prieÅ¡ UkrainÄ , taip pat niekad neteigė, jog Ukrainos teritorijos dalis (Krymas) buvo/yra teisėtai užimta Rusijos Federacijos ir teisėtai jai priklausė ir/ar priklauso.

Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei bÅ«tų užduotas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas klausimas dėl Ukrainos teritorijos neteisėto okupavimo, jis nedvejodamas bÅ«tų atsakęs, jog Krymas yra neteisėtai okupuotas Rusijos Federacijos, nors teisiÅ¡kai iki Å¡iol priklauso ir turi priklausyti Ukrainai, tačiau tokio pasirinkimo klausimyne nebuvo, taip pat nebuvo ir papildomos vietos, kur jis bÅ«tų galėjęs papildyti savo atsakymÄ Ä¯ netinkamai suformuluotÄ atsakovo klausimÄ ir iÅ¡dėstyti savo asmeninę pozicijÄ . Taigi, jis susipažinęs su klausimyno 11 punkte pateiktu klausimu, iÅ¡ jo turinio suprato, jog jo yra klausiama apie Å¡iandieninę situacijÄ , t. y. kam Å¡iai dienai faktiÅ¡kai priklauso Krymo teritorija.

Papildomai pažymi, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. atsakovas užsieniečiams teikia naujÄ klausimynÄ , kurio turinys patvirtina, kad Å¡ios bylos kontekste aktualus klausimas – „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas?“, Å¡iai dienai yra pakeistas į klausimÄ â€“ „JÅ«sų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Mano, jog klausimo pakeitimas, t. y. dviprasmiÅ¡kumo paÅ¡alinimas, patvirtina, kad atsakovo anksčiau klausimyne pateikiamas klausimas, kuris buvo užduotas jam, buvo suformuluotas netinkamai. Taigi, jis susipažinęs su atsakovo pakeistu klausimynu ir jame naujai suformuluotu klausimu, patvirtina, kad naujas klausimas yra aiÅ¡kiai suformuluotas, į kurį jis bÅ«tų neabejotinai atsakęs, jog Krymas (teisėtai) priklauso Ukrainai.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Nurodo, kad VSD 2023 m. sausio 9 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad VSD atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Pažymi, kad tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pažymi, jog 2023 m. sausio 24 d. Bendrovės atstovas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis persiuntė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patikslinti duomenis, kur nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pakeisti atsakymÄ Ä¯ klausimyno 11 klausimÄ , jog Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. Akcentuoja, jog yra gavęs VSD atsakymus, kad naujai užpildyti klausimynai su pakeistais atsakymais, nepakeičia VSD anksčiau teiktos iÅ¡vados dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Atkreipia dėmesį, jog įvertinus tai, kad VSD praÅ¡o uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metams, pareiÅ¡kėjo Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami ekonominiai ryÅ¡iai nėra ilgalaikiai ir negali bÅ«ti svarbesni už valstybės saugumÄ , ir atsižvelgus į  Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis. Pažymi, kad Å¡is nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Nurodo, jog taip pat įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktu, į Å engeno informacinę sistemÄ Ä¯traukti duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Taigi, pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį, iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia bÅ«tent VSD. Nurodo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumÄ , jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetÄ ir konstitucinę santvarkÄ .

AiÅ¡kina, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, kad jis nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Taigi pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų bÅ«tų prašęs padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiÅ¡kinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, bÅ«tent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrÄ sias leidimo gyventi Lietuvoje praÅ¡ančio asmens pažiÅ«ras. Pažymi, jog minėto klausimo formuluotė „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“ reiÅ¡kia – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. PaaiÅ¡kina, jog dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiÅ¡kas, o atsakymas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžiÄ pozicijÄ . Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y. Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksijÄ pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Taigi Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritorijÄ ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiÅ¡ka, nedviprasmiÅ¡ka, atsakymas į jÄ leidžia identifikuoti asmens pažiÅ«ras, vertybes. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, nes VSD vertino pareiÅ¡kėjo nurodytus atsakymus, t. y. jo nuomonę kaip palaikančiÄ RusijÄ karo su Ukraina rėmuose, nesutampančiÄ su Lietuvos pozicija bei keliančiÄ grėsmę nacionaliniam saugumui.

Nurodo, kad Sprendimas priimtas įvertinus pareiÅ¡kėjo veiksmus (jo pateiktÄ atsakymÄ ), iÅ¡ atliktų veiksmų (pateikto atsakymo) galima spręsti dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrÄ sias pareiÅ¡kėjo pažiÅ«ras, o tokios pažiÅ«ros kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi priimant SprendimÄ buvo įvertinti pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika – Å¡eiminiai, socialiniai,

ekonominiai. Tokio pobÅ«džio ryÅ¡iai nenusveria pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo grėsmę valstybės saugumui taip pat patvirtina ir 2023 m. gegužės 8 d. atlikta pareiÅ¡kėjo apklausa, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas neduoda konkrečių atsakymų dėl Rusijos neteisėtų veiksmų Ukrainoje bei Krymo aneksijos, ten pravesto referendumo. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ne tik atliko privalomÄ jÄ karinę tarnybÄ Rusijos Federacijos kariuomenėje, bet ir po to dar metams joje tarnavo pagal kontraktÄ . Tokie pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir jo tolimesnis tarnavimas Rusijos armijoje pagal kontraktÄ rodo jo lojalumÄ Rusijos valdžiai ir jos vykdomai agresyviai politikai. Taigi, įvertinus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pildydamas klausimynÄ dėl Krymo suklydo, nes tokiÄ informacija yra internete, ir Migracijos departamente atlikto pokalbio metu duotus paaiÅ¡kinimus, kad pareiÅ¡kėjas apie tai, kad Krymas priklauso Rusijai yra girdėjęs iÅ¡ seniau, įžvelgiami aiÅ¡kÅ«s prieÅ¡taravimai. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas pokalbio metu atsakydamas į klausimus dėl Rusijos karinių veiksmų teisėtumo, vengia tiesioginio atsakymo teigdamas, jog tuo nesidomi ir nieko nežino. Taigi, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo apklausos matyti, kad pareiÅ¡kėjas domisi politika, nes kaip pats pripažino ėjo balsuoti 2016 m., tačiau ir vėl vengia atsakyti už kÄ . PaaiÅ¡kina, kad tokie pareiÅ¡kėjo atsakymai vertinami kritiÅ¡kai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis pats ne tik atliko privalomÄ jÄ tarnybÄ , bet ir tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje pagal kontraktÄ ne taip ir senai, t. y. 2016 – 2019 m. Taigi visi Å¡ie papildomi duomenys iÅ¡ apklausos, tik dar labiau patvirtina pareiÅ¡kėjo grėsmę valstybės saugumui. Papildomai pažymi, jog ypač Å¡iuo metu, kai Lietuvoje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas, bÅ«tinas visų institucijų budrumas, o ypatingai tokiais atvejais kai užsienietis yra tarnavęs pagal kontraktÄ Rusijos Federacijos kariuomenėje ir tiesiogiai nepaneigiantis Rusijos kariuomenės neteisėtų veiksmų Ukrainoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais ir teikia atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ .

Teigia, jog Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetencijÄ , vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos SÄ jungos teisės aktais ir yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , ir yra atitinkantis Å¡alies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusiÄ geopolitinę situacijÄ .

VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjui reziduojant Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Nurodo, kad apie tai pasisakoma ne vienoje VSD vieÅ¡ai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. Taigi VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo Å¡alies piliečiais. Prioritetas vykdant žvalgybÄ skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai prieÅ¡iÅ¡komis valstybės valdančiajam režimui.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad jis darbdavio charakterizuojamas gerai, nesidomi politika, ir kiti skunde nurodyti argumentai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Atitinkamai, dėl Å¡iuo metu susiklosčiusių aplinkybių (Rusijos Federacijos karinės agresijos sÄ lygomis), laikytina, kad pareiÅ¡kėjo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

VSD vertinimu, Lietuvos Respublika neturi pareigos įsileisti pareiÅ¡kėjo, Europos Parlamento pripažintos terorizmÄ remiančia valstybe piliečio, ir užtikrinti jo patogaus rezidavimo Lietuvos Respublikoje ir Europos SÄ jungoje. Taigi priimant SprendimÄ , nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, vieÅ¡ojo administravimo subjektas Migracijos Departamentas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiÅ¡kėjo teisės bei laisvės. Nurodo, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiÅ¡kėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiÅ¡kėjui uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo 5 metus bei įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.

Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra (duomenys neskelbtini) Federacijos pilietis. 2022 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Ä®UTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nes leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įformintas pagal Ä®UTP 40 straipsnio 4 dalį, trimis mėnesiais trumpiau, nes pareiÅ¡kėjo pasas galiojo iki 2023 m. gegužės 10 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 28 d., pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 620, pareiÅ¡kėjas įdarbintas Bendrovėje (duomenys neskelbtini), tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Duomenų apie tai, kad anksčiau pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dirbęs Lietuvos Respublikoje ir gavęs draudžiamÄ sias pajamas, nėra. Migracijos departamento pateiktÄ klausimynÄ užpildė nevalstybine kalba.

PareiÅ¡kėjas 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ Ä¯forminti leidimÄ laikinai gyventi likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.

Bylos duomenimis 2022 m. gruodžio 9 d. pareiÅ¡kėjas užpildė klausimynÄ (toliau – ir Klausimynas). Atsakydamas į Klausimyno 10 klausimÄ â€žAr pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiÅ¡kėjas atsakė „Ne“. Ä® klausimyno 11 klausimÄ â€žJÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiÅ¡kėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog 2023 m. sausio 9 D. Migracijos departamentas gavo VSD raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2023 m. sausio 24 d. Bendrovės atstovas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis persiuntė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patikslinti duomenis, kur nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pakeisti atsakymÄ Ä¯ klausimyno 11 klausimÄ , kad Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. Migracijos departamentas yra gavęs VSD atsakymus, kad naujai užpildyti klausimynai su pakeistais atsakymais, nepakeičia VSD anksčiau teiktos iÅ¡vados dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD, vadovaudamasis Ä®UTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalies bei SIS reglamento 24 straipsniu, praÅ¡o neiÅ¡duoti naujo ir panaikinti turimÄ leidimÄ laikinai gyventi Å¡iam užsieniečiui ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir įvesti į C.SIS perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams.

Vertinant pareiÅ¡kėjo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota Å engeno viza, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ir nacionalinė viza darbo pagrindu, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. 2022 m. rugsėjo 28 d. darbo pagrindu iÅ¡duotas leidimai laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2023 m. vasario 10 d. ir kuris panaikintas 2023 m. vasario 9 d. Ä®UTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki Å¡iol dirba Bendrovėje ir nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki Å¡iol deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Kaune, S. Ž. g. 7-29. Migracijos departamento vertinimu darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikio pobÅ«džio ryÅ¡iu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas turi Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjui uždraudė atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus ir nusprendė įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus, tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Ä®UTP 133 straipsnio 5 dalis, t. y. užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai.).

Sprendimas priimtas taip pat vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalimi (duomenys apie trečiųjų Å¡alių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu) ir 2 dalimi (perspėjimas įvedamas, kai Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios Å¡alies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais (15 punktas nustato, jog duomenys iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o teikiami Å engeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į Nacionalinį sÄ raÅ¡Ä , atitinka SIS reglamento 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktuose (priimant sprendimÄ uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, ir į Å¡ios institucijos ar įstaigos siÅ«lomÄ draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje).

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VSD raÅ¡tu pateiktÄ iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjo buvimu Lietuvoje keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte, 2022 m kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010, 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1070, Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ apibrėžiamas Rusijos Federacijos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, į aplinkybę, jog Sprendime įvertinta informacija apie pareiÅ¡kėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius ir tikslÄ , darbovietes, socialinius (nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje) ir ekonominius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika (ekonominiai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika vertinti kaip neilgalaikio pobÅ«džio).

Dėl laikotarpio, kuriuo pareiÅ¡kėjui draudžiama atvykti, Sprendime nurodoma, jog įvertinus Ä®UTP 133 straipsnio 5 dalyje įvertintÄ maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad Å¡io užsieniečio Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai negali bÅ«ti svarbesni už valstybės saugumÄ , kad Å¡iam užsieniečiui buvo atsisakyta pakeisti darbo pagrindu iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, o turimas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

Dėl įtraukimo Nacionalinį sÄ raÅ¡Ä ir duomenų teikimo Å engeno informacinei sistemai Sprendime nurodoma, jog pareiÅ¡kėjo duomenys vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o teiktini Å engeno informacinei sistemai, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Å engeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iÅ¡ tikslų yra aukÅ¡to lygio saugumo užtikrinimas Europos SÄ jungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei vieÅ¡osios tvarkos ir saugumo palaikymÄ valstybių narių teritorijose, kad sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ atitinka SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus pagrindus.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismÄ , nurodydamas, kad Migracijos departamentas priimdamas SprendimÄ nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas formaliai, visiÅ¡kai neįsigilinus į individualų pareiÅ¡kėjo atvejį, o vien tai, jog iÅ¡ pateikto klausimyno buvo vertinamas tik vienas vienintelis klausimas ir atsakymas, t. y. tik klausimyno 11 punkte pateiktas klausimas, į kurį pareiÅ¡kėjas, jo teigimu, atsakė nesuprasdamas klausimo esmės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Tokiose bylose bÅ«tina įvertint individualiÄ užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ä®UTP (aktuali ginčui teisės akto redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ , įskaitant leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarkÄ .

Ä®UTP 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ä®UTP 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota viza, leidimas gyventi ar kitas Å¡iame Ä®statyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ vizÄ , leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Ä®UTP 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Ä®UTP 133 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir LLG apraÅ¡as), 10.31 p. nustato, jog užsienietis, užpildęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo Å¡io praÅ¡ymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Ä®statymo 28 straipsnyje nustatytÄ institucijÄ , iÅ¡skyrus ApraÅ¡o 111 punkte nurodytÄ atvejį, ir užpildyti Migracijos departamento parengtÄ klausimynÄ , jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka VSD patvirtintame sÄ raÅ¡e nustatytÄ kategorijÄ (kategorijas) (Å¡is papunktis taikomas, kai užsienietis asmeniÅ¡kai atvyksta į DepartamentÄ ).

LLG apraÅ¡o 76 punktas nustato: „Jeigu nagrinėjamas užsieniečio praÅ¡ymas pakeisti leidimÄ ir nustatoma, kad ApraÅ¡o 26 punkte nurodytu atveju praÅ¡yme pakeisti leidimÄ yra duomenų, kad užsienietis turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu lankėsi ir (ar) gyveno užsienio valstybėse, nurodytose SÄ raÅ¡e, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo pakeisti leidimÄ priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS VSD iÅ¡siunčia paklausimÄ , ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos Migracijos departamentui per MIGRIS ar raÅ¡tu pateikia iÅ¡vadÄ , ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis ApraÅ¡o 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informacijÄ , kuri gali turėti reikÅ¡mės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimÄ VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis ApraÅ¡o 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informacijÄ , kuri gali turėti reikÅ¡mės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai VSD dėl svarbių priežasčių negalint pateikti iÅ¡vados per nustatytÄ terminÄ , tai apie tai per MIGRIS ar raÅ¡tu turi bÅ«ti informuotas Migracijos departamentas. Bendras Valstybės saugumo departamento iÅ¡vados pateikimo terminas negali virÅ¡yti 28 kalendorinių dienų nuo Migracijos departamento paklausimo gavimo dienos.“

Papildomai pažymėtina, kad LVAT išaiškino, jog sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi bÅ«ti reali ir akivaizdi.

Å i grėsmė turi bÅ«ti grindžiama individualiomis, su pareiÅ¡kėjo asmeniu susijusiomis, konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobÅ«džio informacija.  LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

Taigi, kaip minėta, jog tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu).

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) vieÅ¡ajai tvarkai, valstybės saugumui turi bÅ«ti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei laikantis proporcingumo principo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui. Negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali bÅ«ti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimÄ gyventi bÅ«tų galima neiÅ¡duoti dėl iÅ¡ esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu bÅ«du sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, kadangi priimtas remiantis vien pareiÅ¡kėjo atsakymu į Klausimyno klausimÄ apie KrymÄ , neiÅ¡nagrinėjus faktinių aplinkybių visumos, neatsižvelgus į pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , jog nepalaiko Rusijos Federacijos karo prieÅ¡ UkrainÄ , nepagristai darius iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nepagrindus Å¡ios grėsmės realumo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas SprendimÄ , vadovavosi VSD RaÅ¡te pateikta informacija bei įvertino pareiÅ¡kėjo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje. Minėta, kad nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota Å engeno viza, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ir nacionalinė viza darbo pagrindu, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. 2022 m. rugsėjo 28 d. darbo pagrindu iÅ¡duotas leidimai laikinai gyventi Nr. 760186270, kuris galiojo iki 2023 m. vasario 10 d. ir, kuris panaikintas 2023 m. vasario 9 d. PareiÅ¡kėjas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki Å¡iol dirba Bendrovėje ir nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki Å¡iol deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Migracijos departamento vertinimu darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikio pobÅ«džio ryÅ¡iu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas turi Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, konstatuotina, jog priimdamas SprendimÄ atsakovas rėmėsi VSD iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri iÅ¡ esmės kildinama tik iÅ¡ aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas į Klausimyno klausimÄ apie KrymÄ („JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“) atsakė nurodydamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiÅ«riu, taigi VSD pateikė iÅ¡vadÄ veikdama pagal savo kompetencijÄ , tačiau papildomų aplinkybių tyrimo (ar papildomos užklausos VSD) atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius sprendimus, neatliko (neteikė). IÅ¡ 2023 m. balandžio 27 d. atliktos pareiÅ¡kėjo nuotolinės apklausos nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas tarnavo Rusijos kariuomenėje trejus metus vairuotojo pareigose. Pasibaigus kontraktui iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ tarnybos. Taigi, po tarnybos pareiÅ¡kėjas dirbo transporto įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri vykdė pervežimus, tiek tarptautinius, tiek per Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijÄ , ir tik po to įsidarbino Bendrovėje Lietuvoje. Teismo vertinimu, Å¡i papildoma aplinkybė, nenustačius pareiÅ¡kėjo konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ Lietuvos valstybės interesus, t. y. iÅ¡vada apie pareiÅ¡kėjo tariamai keliamÄ grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia. Be to, pareiÅ¡kėjas pažymi, kad jo požiÅ«ris į Rusijos Federacijos karinius veiksmus yra neigiamas.

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ SprendimÄ , papildomai paminėjo, jog 2023 m. sausio 24 d. Bendrovė el. ryÅ¡io priemonėmis pateikė Migracijos Departamentui pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patikslinti duomenis, kuriame nurodė pakeisti atsakymÄ Ä¯ klausimyno 11 klausimÄ , kad Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. PareiÅ¡kėjas dar kartÄ pateiktame skunde nurodo, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas, kadangi jis visiÅ¡kai nesidomi politika ir nesuprato klausimyne 11 punkte pateikto klausimo dviprasmiÅ¡kos potekstės ir pildydamas klausimynÄ rėmėsi oficialia internete skelbiama informacija bei nurodė faktinę situacijÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog Migracijos departamentui buvo pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas patikslinti duomenis, kuriame nurodyta pakeisti atsakymÄ Ä¯ klausimyno 11 klausimÄ , tik pagrindžia tai, kad pareiÅ¡kėjo atsakymas Klausimyne pateiktas per klaidÄ , nesuprantant klausimo esmės. Taip pat paminėtina, jog pareiÅ¡kėjas teismui pateikė darbo sutartį su Lietuvos Bendrove. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės bei faktas, jog pareiÅ¡kėjas Klausimyne pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, turėtų bÅ«ti įvertintos atidžiau.

Pažymėtina tai, kad nors pareiÅ¡kėjas tarnavo Rusijos kariuomenėje ir pažymėjo minėtÄ atsakymÄ , nurodytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie pažeidimai nebuvo tokie, jog atsakovui leistų vertinti, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Kaip minėta, teismų praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, jog sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu), atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualiÄ situacijÄ , grėsmės vertinimas turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu.

Atsižvelgiant į tai, jog Sprendimas grindžiamas aplinkybe (atsakymu į klausimyno klausimÄ apie KrymÄ („JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“), ir ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog į pareiÅ¡kėjas į kitÄ Klausimyno klausimÄ â€žAr pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė neigiamai, laikytina, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumÄ ir akivaizdumÄ .

Teismas pažymi, jog Sprendime nėra įvertintas minėtas prieÅ¡taravimas tarp pareiÅ¡kėjo atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, o Sprendimas priimtas neatlikus iÅ¡samesnio tyrimo dėl pareiÅ¡kėjo pozicijos Rusijos karo Ukrainoje ir susijusių aspektų požiÅ«riu. Sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog klausimyne suformuluotas ginčo klausimas apie KrymÄ klausimynÄ pildantiems asmenims gali sukelti tam tikrų abejonių dėl jo esmės. Kitos ginčijamuose sprendimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo ekonominiais, socialiniais ryÅ¡iais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobÅ«dį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimÄ . Minėtų aplinkybių pagrindu teismas vertina, jog atsakovas nepagrindė pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo remiantis Ä®UTP 133 straipsnio 5 dalimi priimti Sprendimo.

VSD iÅ¡vadoje nurodyta, kad, vertinama, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teismas pažymi, kad SprendimÄ priimantis subjektas yra atsakovas ir bÅ«tent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimÄ ir padaryti galutinę iÅ¡vadÄ dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) vieÅ¡ajai tvarkai, turi bÅ«ti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvienÄ situacijÄ pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.

Atitinkamai, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiÅ¡kai Å¡ios iÅ¡vados perkelti į ginčijamÄ SprendimÄ , o bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi atsižvelgi į nustatytų aplinkybių visumÄ , tarp kurių yra ne tik VSD iÅ¡vada, bet ir su paraiÅ¡kėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimÄ ir padaryti savarankiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiÅ¡kai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiÅ¡kėjÄ , ir tik jas sistemiÅ¡kai įvertinęs, galėjo daryti iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui realumÄ . Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad tokio individualaus vertinimo atsakovas neatliko, į ginčijamÄ SprendimÄ buvo perkelta VSD iÅ¡vada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ , neįvertinus visų duomenų visumos.

Teismas pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

Ä®gyvendindamas diskrecijos teisę, vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo atidžiai iÅ¡tirti, paremti savo vertinimÄ argumentais, kurie yra reikÅ¡mingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas iÅ¡vadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iÅ¡ tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (Å¡iuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). IndividualÅ«s administraciniai sprendimai negali bÅ«ti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi bÅ«ti pagrįsti teisės normomis.

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamÄ teisinio pagrindo nurodymÄ ir taikymÄ , bet ir reikalavimÄ priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartÄ akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir Sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateikė praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas už advokato teisinę pagalbÄ sumokėjo 1 936,00 Eur bei sumokėjo 16,00 Eur už pateikiamų įrodymų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ .

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 papunkčiai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ; specialių žymių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytas ribas, todėl priteistina atitinkama dalis pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo. Kadangi pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymu bylos nagrinėjimas vyko raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui nereikėjo vykti / dalyvauti teismo posėdyje, be to, teismo vertinimu, bylos sudėtingumas vertintinas kaip pasikartojantis panaÅ¡iose situacijose, t. y. sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjo naudai priteistina 968,00 Eur suma bei 16,00 Eur už pateikiamų įrodymų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. M. (R. M.) skundÄ tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2023 m. vasario 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjo R. M. (R. M.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 984,00 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jovita Einikienė

Arūnas Kaminskas

Fausta Vitkienė