bf42491f-b8ab-4c9d-a66f-6dadd3a04249 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1886-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06643-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sedro grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18204-886/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „HeidelbergCement Klaipėda“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sedro grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ kreipėsi į teismÄ su patikslintų ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Sedro grupė“ 15 000,00 Eur skolos, 462,00 Eur delspinigių, 8 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovė pardavė atsakovei įvairiÄ statybinę produkcijÄ , o atsakovė nevykdė sutartinio įsipareigojimo už nupirktÄ produkcijÄ sumokėti.

Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 15 000,00 Eur.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu tenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 15 000,00 Eur skolos, 462,00 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 174,00 Eur žyminio mokesčio.

3. Atsakovė UAB „Sedro grupė“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, prašė ieškinį atmesti, nes skola sumokėta, todėl reikalavimai priteisti netesybas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti.

4. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus patvirtino, kad atsakovė prievolę sumokėti 15 000,00 Eur skolÄ Ä¯vykdė, tačiau tik 2019 m. balandžio 26 d., t. y. po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 462,00 Eur delspinigių yra pagrįsti, nes Å¡i delspinigių suma paskaičiuota iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti procesines 8 procentų palÅ«kanas turi bÅ«ti patenkintas, priteisiant tokio dydžio palÅ«kanas nuo 15 000,00 Eur skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 19 d.) iki skolos sumokėjimo (2019 m. balandžio 26 d.), o nuo priteistinos 462,00 Eur delspinigių sumos – nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 19 d.) iki įvykdymo.

Reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas turi bÅ«ti patenkintas visa apimtimi, įvertinus abiejų Å¡alių procesinį elgesį. IeÅ¡kovė bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl sumokėto žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų už teisines paslaugas patyrė iki ieÅ¡kinio pateikimo, elgėsi sÄ Å¾iningai, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nulėmė atsakovės netinkamas elgesys, nevykdant prievolės sumokėti skolÄ . Po bylos iÅ¡kėlimo atsakovė įvykdė dalį ieÅ¡kovės reikalavimų, ginčija delspinigius, todėl iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteistos visos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. preliminarų sprendimÄ pakeitė: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 462,00 Eur delspinigių, 8 procentus metinių palÅ«kanų nuo 15 000,00 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki skolos sumokėjimo dienos (2019 m. balandžio 26 d.), 8 procentus metinių palÅ«kanų nuo nesumokėtos 462,00 Eur delspinigių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 900,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija aplinkybių nei dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, nei prekių pagal sutartį įsigijimo fakto, nei pagrindinės 15 000,00 Eur skolos dydžio ir jos pagrįstumo. PrieÅ¡ingai, atsakovė pripažino skolÄ ir po preliminaraus sprendimo priėmimo savo prievolę įvykdė, 2019 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovei sumokėdama 15 000,00 Eur sumÄ .

7. Teismas nurodė, kad nei sutartyje, nei įstatyme (CK 6 knyga IX skyrius) nenumatyta, kad sÄ skaitos už delspinigius neiÅ¡raÅ¡ymas panaikina ieÅ¡kovės teisę reikalauti sumokėti delspinigius ar sudaro pagrindÄ prievolei pasibaigti. Atsakovė skolÄ sumokėjo tik preliminaraus teismo sprendimo gavimÄ dienÄ , 2019 m. balandžio 26 d., akivaizdžiai praleidusi prievolės įvykdymo terminÄ . Pagrindinės skolos sumokėjimas nepanaikina skolininko pareigos sumokėti netesybas. Atsakovei praleidus piniginės prievolės pagal sutartį įvykdymo terminÄ , preliminariame sprendime pagrįstai nurodyta iÅ¡ atsakovės priteisti 462,00 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 16 d. (iki kreipimosi į teismÄ dienos), todėl Å¡i preliminaraus teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

8. Kadangi atsakovė skolÄ sumokėjo 2019 m. balandžio 26 d., todėl teismas sprendė, kad preliminariu teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai iÅ¡ atsakovės priteistos 8 procentų palÅ«kanos nuo 15 000,00 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.). Pagrindinė prievolė įvykdyta 2019 m. balandžio 26 d., todėl preliminaraus teismo sprendimo dalis pakeista, nurodant, kad 8 procentų metinės palÅ«kanos nuo 15 000,00 Eur sumos priteisiamos už fiksuotÄ laikotarpį – nuo 2019 m. balandžio 19 d. (nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki 2019 m. balandžio 26 d. (iki skolos sumokėjimo). Atsakovė neįvykdė prievolės sumokėti 462,00 Eur delspinigių, todėl galutiniame sprendime 8 procentų metinės palÅ«kanos nuo nesumokėtos 462,00 Eur delspinigių sumos priteistos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 19 d.) iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė skolÄ pripažino ir jÄ sumokėjo po bylos iÅ¡kėlimo teisme, o ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sÄ lygojo atsakovės veiksmai: jai nevykdant prievolės sumokėti skolÄ , ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į advokatÄ dėl teismo procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme, nesant byloje duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonės ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumu, reiÅ¡kiant nepagrįstus reikalavimus, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, vilkinant procesÄ ir pan., sprendė, jog ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sedro grupė“ praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. galutinį sprendimÄ â€“ netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 462,00 Eur delspinigių priteisimo, iÅ¡vestinio reikalavimo dėl 8 procentų metinių palÅ«kanų nuo nesumokėtos 462,00 Eur delspinigių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, dėl 900,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.71 straipsnio 1 dalį ir 2018 m. birželio 29 d. pirkimo­â€“pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygas, kad nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga mokėti delspinigius kilo nepaisant to, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡rašė delspinigių sÄ skaitos. 1.2. Ginčo sutartimi ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė, kad praleidus prievolės įvykdymo terminÄ , ieÅ¡kovės skaičiuojami delspinigiai privalo bÅ«ti įforminami PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ gavus atsakovei kyla pareiga juos sumokėti, t. y.

Å¡alys susitarė tiek dėl delspinigių skaičiavimo momento (praleidus terminÄ sumokėti pagrindinę skolÄ pagal sutartį), tiek dėl atsakovės reikalavimo mokėti delspinigius įforminimo (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo). Sutarties sÄ lygos reiÅ¡kia, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiÅ¡kai, atsakovei laiku neapmokėjus sÄ skaitos, o ieÅ¡kovei pareikalavus ir šį savo reikalavimÄ Ä¯forminus sÄ skaita. 1.3. Atsakovė neneigia, kad ji pagrindinę skolÄ sumokėjo praleidusi terminÄ , tačiau ji nėra praleidusi termino apmokėti delspinigius, nes prievolė juos sumokėti jai nekilo, kol nėra iÅ¡raÅ¡yta delspinigių sÄ skaita.

Atsakovei nekilus prievolei sumokėti delspinigius, negali bÅ«ti skaičiuojamos ir procesinės palÅ«kanos nuo nesumokėtų delspinigių sumos, taip pat, atitinkamai perskirstytinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 1.4. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kėlė du savarankiÅ¡kus reikalavimus: priteisti skolÄ ir delspinigius. Atsakovei sumokėjus pagrindinę skolÄ , dalis bylos baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paskirstytos remiantis priežasties teorija.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡alys derėjosi dėl tolimesnio bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių palaikymo, atsakovė niekada neneigė savo prievolės dėl skolos sumokėjimo ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovei buvo žinoma aplinkybės dėl atsakovės laikinų finansinių sunkumų. Atsakovė 2019 m. balandžio 26 d. sumokėjo pagrindinę skolÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ vėliau gavo teismo procesinius dokumentus. Atsakovė neinformavo atsakovės apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ , dėl ko bÅ«tent ji elgėsi nesÄ Å¾iningai.

11. IeÅ¡kovė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi argumentai: 2.1. Ginčo sutartimi nėra susitarta, jog delspinigiai mokami tik tuo atveju jei yra iÅ¡raÅ¡oma delspinigių sÄ skaita faktÅ«ra, prieÅ¡ingai joje susitarta tik dėl įmokų tvarkos ir paskirstymo, jei tokia sÄ skaita yra iÅ¡raÅ¡yta, t. y., kad pirkėjas apmokÄ pardavėjo pateiktÄ delspinigių sÄ skaitÄ atskiru mokėjimo pavedimu, nurodant delspinigių sÄ skaitos numerį.

Sutartyje nėra numatyta, kad sÄ skaitos už delspinigius neiÅ¡raÅ¡ymas savaime panaikina ieÅ¡kovės teisę reikalauti sumokėti delspinigius, įstatymas taip pat nenumato, kad sÄ skaitos už delspinigius neiÅ¡raÅ¡ymas savaime panaikina prievolę mokėti juos arba, kad tokia prievolė baigiasi. 2.2. Atsakovei klaidingai aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas dėl delspinigių sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo, galutiniu teismo sprendimu priteisti 8 procentai palÅ«kanų nuo 462,00 Eur delspinigių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki įvykdymo yra taip pat pagrįsti. 2.3.

IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, negalėjo žinoti, kad atsakovė atsiskaitys. IeÅ¡kovė ilgai vedė derybas, geruoju prašė sumokėti skolÄ , sutiko, kad atsakovė perleistų pastarosios turimas reikalavimo teises ar surasti kitÄ atsiskaitymo bÅ«dÄ , tačiau atsakovė ilgai vilkino skolos sumokėjimÄ , nesutiko su įvairiais ieÅ¡kovės siÅ«lomais atsiskaitymo bÅ«dais. Atsakovė pagrindinę skolÄ sumokėjo tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , siekdama apginti savo pažeistas teises.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės apmokėti pirkimo–pardavimo sutartimi numatytas netesybas (delspinigius) už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , Å¡alims skirtingai aiÅ¡kinant sudarytos sutarties nuostatas, numatančias netesybų (delspinigių) dydį ir apmokėjimo tvarkÄ , bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, atsakovei, iki priimant galutinį teismo sprendimÄ byloje, apmokėjus pagrindinę skolÄ .

14. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2018 m. birželio 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo sutartyje ir jos prieduose nurodytomis sÄ lygomis parduoti atsakovei įvairiÄ statybinę produkcijÄ , o atsakovė įsipareigojo priimti produkcijÄ ir už jÄ sumokėti sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka (Sutarties 1.1, 2.2.1, 2.2.2, 5.1 punktai). Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. HCKL23691 atsakovė pirko produkcijos už 56 850,88 Eur (apmokėjimo terminas iki 2018 m. lapkričio 12 d.).

IeÅ¡kovė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad pagal nurodytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovė jai yra skolinga 15 000,00 Eur. Tuo tarpu atsakovė aplinkybių dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, prekių pagal sutartį įsigijimo fakto ir pagrindinės 15 000,00 Eur skolos dydžio ir pagrįstumo neginčijo, pateikdama teismui prieÅ¡taravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, pripažino skolÄ ir savo prievolę įvykdė, nurodydama, kad 15 000,00 Eur dydžio skola ieÅ¡kovei yra apmokėta 2019 m. balandžio 26 d.

15. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jos ieÅ¡kovei yra priteistos netesybos (delspinigiai) už piniginės prievolės pagal ginčo sutartį įvykdymo terminÄ praleidimÄ , argumentuodama tuo, jog ginčo sutartimi Å¡alys susitarė, jog paskaičiuoti delspinigiai privalėjo bÅ«ti įforminti atskira PVM sÄ skaita faktÅ«ra, t. y. ieÅ¡kovė turėjo pareikalauti apmokėti delspinigius, iÅ¡raÅ¡ydama atsakovei atskirÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodydama, kad ji klaidinga aiÅ¡kina sutarties nuostatas, kurios nenumato, jog neiÅ¡raÅ¡ius atskiros PVM sÄ skaitos faktÅ«ros delspinigiams už piniginės prievolės pagal ginčo sutartį apmokėjimo termino praleidimÄ , atsakovė neturi prievolės juos apmokėti.

16. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos.

17. Kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui, nereiÅ¡kia, kad subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas gali bÅ«ti absoliutinamas, ypač tada, kai Å¡alys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sÄ lygos. Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys.

18. AiÅ¡kinant ginčo sutarties sÄ lygas dėl netesybų bÅ«tina atsižvelgti į tai, koks yra netesybų tikslas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp Å¡alių nustatomos siekiant keleto tikslų.

Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Netesybų prigimtis yra dvilypė. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, o pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnį,– viena civilinės atsakomybės formų.

Netesybos, kaip vienos iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, atlieka skatinamÄ jÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kuri pasireiÅ¡kia iki prievolės įvykdymo momento, ir užtikrinamÄ jÄ funkcijÄ , kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo. Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo bÅ«dui, taip pat bÅ«dinga tai, kad Å¡alys:

a) gali iÅ¡ anksto, t. y. dar prieÅ¡ prievolės pažeidimÄ , nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimÄ dydį;

b) turi galimybę iÅ¡ieÅ¡koti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktÄ , nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių;

c) savo nuožiÅ«ra formuoja susitarimo dėl netesybų sÄ lygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarkÄ ir pan. Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , nes atlygina nukentėjusiai Å¡aliai patirtus nuostolius. Taigi sutartinėmis netesybomis Å¡alys, siekdamos sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, iÅ¡ anksto susitaria, kokio dydžio netesybos bus mokamos, jeigu laiku ar tinkamai nebus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, ir netesybų kiekvienos iÅ¡ Å¡alių naudai dydis yra Å¡alių derybų objektas.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė ginčo sutarties 5.4 punktu susitarė, jog atsakovei laiku nesumokėjus už produkcijÄ , moka ieÅ¡kovei 0,02 procentus dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ kalendorinę dienÄ , nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė apmoka ieÅ¡kovės pateiktÄ delspinigių sÄ skaitÄ atskiru mokėjimo pavedimu, nurodant delspinigių sÄ skaitos numerį. Sutarties 5.5 punktu Å¡alys susitarė, kad atsiskaitant už gautÄ produkcijÄ , atsakovė privalo pirmiausia apmokėti už anksčiausiai (pagal datÄ ) gautÄ produkcijÄ , mokėjimo pavedime nurodant apmokamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numerį.

Tuo atveju, kai atsakovė už produkcijÄ atsiskaito pavėluotai, pagal sutarties 5.4. punktÄ , gavusi delspinigių sÄ skaitÄ , atsakovė privalo pirmiausia sumokėti delspinigius ir tik po to daryti sekančius mokėjimus už produkcijÄ (eilės tvarka). Sutarties 5.6 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė nevykdo sutarties 5.5 punkto reikalavimų, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės sumokėtos sumos pirmiausia užskaito priskaičiuotų (pagal sÄ skaitÄ ) delspinigių sumÄ , ir tik po to, likusia suma mažina atsakovės įsiskolinimÄ už produkcijÄ , nepriklausomai nuo to, kas bus nurodyta atsakovės mokėjimo pavedime.

20. Atsakovės nuomone, Å¡ios nutarties motyvų 19 punkte nurodytos sutarties nuostatos reiÅ¡kia, kad jai pareiga apmokėti delspinigius kyla tik tokiu atveju, kai ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡o ir pateikia jai atskirÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su paskaičiuota delspinigių suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytÄ Å¡alių susitarimÄ dėl netesybų (delspinigių), neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alių raÅ¡ytine sutartimi įtvirtintas susitarimas dėl netesybų (delspinigių) yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir nedviprasmiÅ¡kas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, kas atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ netesybų sampratÄ .

Å iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartimi susitarus dėl delspinigių dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, atsakovei laiku neatsiskaičius už ieÅ¡kovės tiektÄ produkcijÄ , pastarajai neiÅ¡raÅ¡ius atskiros PVM sÄ skaitos faktÅ«ros su paskaičiuotais delspinigiais ir nepateikus jos atsakovei apmokėjimui, atsakovei iÅ¡nyksta prievolė tokius delspinigius apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta pozicija, kad sutarties nuostatos dėl netesybų (delspinigių) nereiÅ¡kia nieko kito, kaip susitarimÄ dėl jų dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, tuo tarpu iÅ¡ to iÅ¡plaukiančios nuostatos tenustato jų apmokėjimo ir paskirstymo tvarkÄ , kas nereiÅ¡kia, kad atskiros PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepateikimas atsakovei gali sÄ lygoti prievolės dėl mokėtinų delspinigių pasibaigimÄ .

21. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima reikalauti iÅ¡ skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, pirma, netesybų už prievolės pažeidimÄ ir realaus prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) galima reikalauti tik tada, kai prievolė pažeidžiama praleidžiant prievolės įvykdymo terminÄ , antra, skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminÄ , negali vietoje sutarties įvykdymo kreditoriui sumokėti netesybas ir nevykdyti sutarties.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, to neginčijo ir atsakovė, kad ji skolÄ ieÅ¡kovei sumokėjo praleidusi jos apmokėjimo terminÄ , t. y. 2019 m. balandžio 26 d., jau esant priimtam preliminariam teismo sprendimui. Atsakovei praleidus piniginės prievolės pagal ginčo sutartį įvykdymo terminÄ , jai pagal ginčo sutarties 5.4 punktÄ kylÄ pareiga mokėti 0,02 procentus delspinigių, kurie pagal ieÅ¡kovės paskaičiavimÄ iki 2019 m. balandžio 16 d. (kreipimosi į teismÄ diena) sudaro 462,00 Eur. Atsakovė ieÅ¡kovės apskaičiuotų delspinigių dydžio neginčijo, todėl esant praleistam pagrindinės skolos apmokėjimo terminui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sutartyje numatytus delspinigius.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados nesudaro pagrindo daryti ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovei ir atsakovei vedant derybas dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. siekiant skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, ieÅ¡kovė, atsakovei atsakingai vykdant taikos sutartimi nustatytus dalinius mokėjimus, iÅ¡ esmės bÅ«tų atsisakius reikalauti jai priklausančių delspinigių ir palÅ«kanų. Å alims nepavykus pasiekti susitarimo dėl taikaus skolos apmokėjimo, ieÅ¡kovė neprarado teisės reikalauti sutartimi sulygtų netesybų (delspinigių) apmokėjimo, o toks nuolaidų atsakovei darymas, nereiÅ¡kia, kad sutarties nuostatomis nėra susitarta dėl atitinkamų sutarties neįvykdymo padarinių.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir ieÅ¡kovė reikalavo taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palÅ«kanų normas, todėl Å¡iam specialiajam įstatymui turint pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnį, teismas pagrįstai taikė minėto įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas.

Nustačius, kad atsakovė turi prievolę apmokėti ginčo sutartimi nustatyto dydžio delspinigius už pradelstÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę laikotarpį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai pagrįstai priteista 8 (aÅ¡tuoni) procentai metinių palÅ«kanų nuo nesumokėtos 462,00 Eur delspinigių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

24. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su iÅ¡ jos ieÅ¡kovės naudai priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, argumentuojant tuo, kad sumokėjus pagrindinę skolÄ dar iki gaunat preliminarų teismo sprendimÄ , dalis bylos buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paskirstytos remiantis priežasties teorija. Atsakovė teigia, kad ji su ieÅ¡kove dėl skolos apmokėjimo derėjosi ir ieÅ¡kovei buvo žinoma aplinkybė dėl laikinų finansinių sunkumų, tačiau atsakovė neinformavo atsakovės dėl ketinimo kreiptis į teismÄ , tokiu bÅ«du elgėsi nesÄ Å¾iningai. BÅ«tent atsakovės nurodytose apeliacinio skundo ribose, spręsdamas dėl priteistų iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų teisėtumo ir pagrįstumo, ir pasisako apeliacinės instancijos teismas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

25. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Å ios bendrosios civilinio proceso teisės normos taikomos visais atvejais, jei specialiosios teisės normos nenustato kitaip.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį dokumentinio proceso tvarka yra sumokėjusi 174,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 726,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 363,00 Eur ieÅ¡kinio parengimas ir 363,00 Eur atsiliepimas į prieÅ¡taravimus parengimas (e. b. l. 103-105). Atsakovė Å¡ių iÅ¡laidų dydžio ir pagrįstumo neginčija. Atsakovė su priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis nesutinka, kadangi, jos teigimu, ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga, nes neįspėjusi atsakovės, pasikreipė į teismÄ , nors dėl skolos sumokėjimo buvo vedamos derybos, o reikalavimÄ dėl delspinigių pareiÅ¡kė nepagrįstai.

27. Jau minėta, kad ieÅ¡kovė atsakovei ieÅ¡kiniu yra pareiÅ¡kusi du materialiuosius reikalavimus: dėl 15 000,00 Eur skolos ir 462,00 Eur dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė reikalavimÄ dėl pagrindinės skolos priteisimo patenkino tik priėmus preliminarų teismo sprendimo. Byloje nėra ginčo, to neneigia ir atsakovė, kad 15 000,00 Eur skola buvo sumokėta jau esant pradelstam jos apmokėjimo terminui. Pasisakant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies, Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tokias iÅ¡laidas patvirtinančius finansinius dokumentus bei į aplinkybę, ar ieÅ¡kovės elgesys, kreipiantis į teismÄ , procesiniu aspektu buvo pateisinamas ir sÄ lygojantis tokių iÅ¡laidų atsiradimÄ (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

28. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. IeÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ reikalavimÄ Ä¯ atsakovę, o atsakovė buvo pažeidusi sutartimi prisiimtÄ prievolę, t. y. per nustatytÄ terminÄ neapmokėjo skolos už gautÄ produkcijÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo vedamos derybos, jau esant pažeistam piniginės prievolės įvykdymo terminui, nepatvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumo pasikreipus į teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo.

PrieÅ¡ingai, ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , tokiu bÅ«du gindama savo pažeistas teises, tik patvirtina, jog tarp Å¡alių taikus susitarimas dėl skolos apmokėjimo nebuvo pasiektas. Be to, atsakovė į bylÄ nėra pateikusi objektyvių įrodymų, kad jos veiksmai, po priimto preliminaraus teismo sprendimo apmokant susidariusiÄ skolÄ ieÅ¡kovei, yra sÄ lygoti vykusių derybų, o ne ieÅ¡kovės inicijuoto teisminio proceso (CPK 178 straipsnis). Å iuo atveju atsakovė pažeidė prievolę apmokėti laiku susidariusiÄ skolÄ ieÅ¡kovei (terminas praleistas penkis mėnesius), o pareikÅ¡dama prieÅ¡taravimus, taip pat ginčijo ir pagrįstai ieÅ¡kovės paskaičiuotus delspinigius, neigdama jų teisėtumÄ , ko pasėkoje, siekdama apginti savo pažeistas teises, ieÅ¡kovė turėjo tam tikras bylinėjimosi iÅ¡laidas – žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų rengimo iÅ¡laidos.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu galutiniu teismo sprendimu pagrįstai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai buvo priteistos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurių susidarymÄ sÄ lygojo pačios atsakovės elgesys, laiku neatsiskaitant su ieÅ¡kove už gautÄ produkcijÄ .

29. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ galutinį teismo sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nėra pateikus praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo jai nespręstina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos yra mažesnės, negu minimali priteistina suma, todėl, vadovaujantis LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), valstybei Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas