bf412300-d1b0-4353-98a8-e8f4bb590de3 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-168-245/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01856-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. (toliau – J. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas J. A. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono 2-ojo skyriaus tyrėjos E. M. (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Institucijos 2018 m. spalio 25 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal J. A. pareiškimą dėl to, kad 2018 m. spalio 5 d. D. F. (toliau – D. F.) pripylė neaiškios kilmės žemių su keramzito priemaišomis ant bendro naudojimo kiemo adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nesutikdama su minėtu nutarimu, J. A. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi buvo netenkintas.

3. Apeliaciniu skundu J. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir Institucijos nutarimą.

3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai ir išvados neatitinka Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo turinio ir esmės, kuriuo buvo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. Skunde nurodoma, kad minėtame sprendime nebuvo nurodyta kuria įvažiavimo į sklypą dalimi D. F. gali naudotis, visu įvažiavimu bendraturčiai naudojasi bendrai, todėl pastaroji be apeliantės sutikimo neturėjo teisės ir negalėjo keisti įvažiavimo dangos nei ties savo gyvenamojo namo dalimi, nei ties apeliantės gyvenamojo namo dalimi. J. A. pažymi, kad aplinkybę, jog dalį įvažiavimo ant betoninės dangos užpylė žemės su keramzito priemaišomis, pripažino ir pati D. F..

4. D. F. atstovė advokatė Z. R. ir Institucija pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriais prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. J. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu J. A. nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. F. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje požymių, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 str. 1 d.).

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, šališkai ar vienpusiškai ir neįvertino įrodymų visumos. Atvirkščiai, tiek iš Institucijos nutarimo, tiek iš apylinkės teismo skundžiamos nutarties matyti, kad juose visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apygardos teismas, byloje esančius įrodymus vertinti kitaip ar daryti kitokias išvadas, nei tai padarė Institucijas ir apylinkės teismas, ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jokio teisinio pagrindo neturi. Todėl pareiškėjos skunde išdėstyti samprotavimai apie tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nesivadovavo byloje esančiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų.

9. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

10. Apygardos teismas, susipažinęs su nagrinėjama bylos medžiaga, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pagal J. A. pareiškimą pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius D. F. veikoje ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

11. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad D. F. supylė žemes su keramzito priemaišomis ant bendro naudojimo kelio, 1/3 kelio paliko neužpiltą, nes J. A. nesutiko. D. F. nurodė, kad žemę su keramzito priemaišomis ant bendro naudojimo kelio supylė siekdama pagerinti bendro įvažiavimo būklę, nes lyjant lietui visada būna šlapia. Tačiau pareiškėja nesutinka, kad D. F., siekdama pagerinti kelio dangą, pasirinko tokį teisės naudojimosi žemės sklypo dalimi įgyvendinimo būdą, kuris atitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo ar teisingumo principus. J. A. nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendime, kuriuo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, nėra nurodyta, kuria minėto įvažiavimo dalimi turi naudotis kiekvienas iš bendraturčių – visu įvažiavimu bendraturčiai naudojasi bendrai. Todėl, pasak pareiškėjo. D. F. be jos sutikimo neturėjo teisės keisti įvažiavimo dangos nei ties savo gyvenamojo namo dalimi, nei ties pareiškėjos gyvenamojo namo dalimi. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu žemės ploto dalis, ant kurios D. F. išpylė žemes su keramzito priemaišomis, buvo paskirta bendram naudojimui – J. A. 50 kv. m., D. F. – 50 kv. m., D. F. – 20 kv. m. D. F., negavusi J. A. leidimo žemėmis su keramzito priemaišomis užpilti viso įvažiavimo, tai padarė tik žemės sklypo dalyse, kurios priklauso jai (D. F.) ir D. F.. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais, D. F. siekė pagerinti kelio dangą ir minėti veiksmai atitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo ar teisingumo principus.

13. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismo vertinimu, J. A. skunde nurodyti D. F. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo D. F. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl nurodytų aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis