Legislator Case Law & Legislation
bf3ffa30-0128-420f-9b99-758f2e8badcc AI generated

bf3ffa30-0128-420f-9b99-758f2e8badcc · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number bf3ffa30-0128-420f-9b99-758f2e8badcc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Almantas Padvelskis                                   Civilinė byla Nr. 2A-94-538/2015Teisėjas Marius Dobrovolskis                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10535-2013-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   21.4.1.4; 21.6; 121.14; 121.21; 129.19.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. K., J.

Legislator headnote

AI generated

bf3ffa30-0128-420f-9b99-758f2e8badcc · Klaipėdos apygardos teismas: Rėmėsi CK 6.193 str., nurodė į įstatyme įtvirtintÄ ir kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintÄ laisvo įrodymų vertinimo principo turinį, įvertinęs atsakovių argumentus (atsakovė A. M. teigia, kad norėjo sau įsigyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovai jai paskolino pinigų; atsakovė J. R. teigia, kad ieÅ¡kovo J. J. papraÅ¡yta savo vardu elektroninių varžytinių metu įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , už kurį dalį pinigų sumokėjo mama, o dalį – paskolino A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Almantas Padvelskis                                   Civilinė byla Nr. 2A-94-538/2015Teisėjas Marius Dobrovolskis                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10535-2013-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   21.4.1.4; 21.6; 121.14; 121.21; 129.19.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. K., J.

J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir J. J. ieškinį atsakovėms A. M. ir J. R. dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo pirkėjais, tretieji asmenys – antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, A. P., n u s t a t ė : Ginčo esmė ieškovai teismo prašė: pripažinti negaliojančia 2013-07-12 turto pardavimo iš varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja yra A.

M., ir nurodyto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pirkėju pripažinti S. K.; pripažinti negaliojančia 2013-06-05 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad sodo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėja yra J. R., ir nurodyto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pirkėju pripažinti J. J..IeÅ¡kovas S. K. ieÅ¡kinį grindė tuo, jog 2013 metų gegužės mėn. paprašė ieÅ¡kovo J. J., kad jis pirkimui surastų nebrangų butÄ Klaipėdos miesto centre.

J. J. pasiÅ«lė pirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), parduodamÄ iÅ¡ varžytynių. Nemoka naudotis kompiuteriu, todėl J. J. pasiÅ«lymu paprašė jo pažįstamos – atsakovės A. M., kad ji sudalyvautų S. K. vardu elektroniniu bÅ«du vyksiančiose varžytynėse. Tam atlikti jis perdavė atsakovei savo banko kortelę su slaptažodžiu ir kodais, kad ji galėtų prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir 2013-07-04 sudalyvautų minėtose varžytynėse. Už dalyvavimÄ varžytinėse sumokėjo atsakovei A.

M. 1 000 Lt. Savo sÄ skaitoje turėjo apie 8 000 Lt, kurių užteko pradiniam varžytynių dalyvio registracijos mokesčiui. Varžytynių eigos nestebėjo. Sužinojęs, kad varžytynės laimėtos jo naudai, atsakovės nurodymu į jos sÄ skaitÄ pervedė 33 350 Lt, likusiÄ dalį turto kainos – 40 000 Lt ieÅ¡kovo S. K. pasiskolintų iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J. – ieÅ¡kovo S. K. vardu pervedė ieÅ¡kovas J. J.. Domėjosi, kodėl pinigai turėjo bÅ«ti pervesti atsakovei, o ne antstoliui. Buvo paaiÅ¡kinta, jog atsakovė ieÅ¡kovo S. K. negalėjo užregistruoti kaip varžytynių dalyvio, todėl atsakovė nupirko butÄ savo vardu.

Atsakovė A. M. buvo pažadėjusi butÄ perregistruoti ieÅ¡kovo vardu notarų biure. Buvo gavęs buto raktus, pradėjęs jame remonto darbus. Apie 2013 m. rugpjūčio mėn. vidurį sužinojo, jog atsakovė neketina grÄ Å¾inti jo piniginėmis lėšomis atsakovės nupirkto buto. Atsakovė A. M. buto realiai neperėmė, nesinaudojo juo ir nesirÅ«pino kaip asmenine nuosavybe, o tai darė pats ieÅ¡kovas.IeÅ¡kovas J. J. ieÅ¡kinį grindė tuo, jog 2013 kovo mėn. susidomėjo parduodamu iÅ¡ varžytynių žemės sklypu ir sodo pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini).

Å ių objektų pirkimÄ derino per antstolės B. Tamkevičienės paskirtÄ kuratorių. Kadangi nemoka naudotis kompiuteriu, paprašė atsakovės A. M., kad ji sudalyvautų ieÅ¡kovo vardu varžytynėse. Minėtiems veiksmams atlikti perdavė atsakovei savo banko kortelę su slaptažodžiu ir kodais, kad atsakovė galėtų prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir sudalyvautų varžytynėse. Už dalyvavimÄ varžytinėse sumokėjo atsakovei A. M. 1 000 Lt. Atsakove visiÅ¡kai pasitikėjo, nes ji nuolat tvarkydavo ieÅ¡kovo turto ir pajamų deklaracijas, naudojantis ieÅ¡kovo elektronine bankininkyste.

Atsakovę pažįsta 15 metų, yra buvę kolegos. Sužinojęs iÅ¡ atsakovės A. M. apie laimėtas varžytynes, pervedė iÅ¡ savo sÄ skaitos 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės sÄ skaitÄ 54 640 Lt. 2013-06-05 nuėjęs į antstolės Brigitos Tamkevičienės kontorÄ pasiimti varžytinių akto, sužinojo, kad aktas iÅ¡raÅ¡ytas ir įregistruotas atsakovės A. M. dukros atsakovės J. R. vardu. Domėjosi, kodėl turtas nupirktas atsakovės J. R. vardu, tačiau atsakovė A.

M. paaiÅ¡kino, jog elektroninė VÄ® „Registrų centras“ sistema ieÅ¡kovo, kaip varžytynių dalyvio, neregistravo dėl nesuprantamų priežasčių, todėl turtas buvo nupirktas atsakovės J. R. vardu. Atsakovė A. M. buvo pažadėjusi minėtÄ turtÄ perregistruoti ieÅ¡kovo vardu notarų biure. Buvo gavęs namo raktus, pradėjęs name remonto darbus. Apie 2013 m. rugpjūčio mėn. viduryje sužinojo, jog atsakovė neketina grÄ Å¾inti jo piniginėmis lėšomis atsakovės nupirkto žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

Realiai turto atsakovė neperėmė, nesinaudojo juo ir nesirūpino kaip savo asmenine nuosavybe, tai darė pats ieškovas. Atsakovės iš anksto apgalvojusios, suplanavo apgaulės būdu įsigyti didelės vertės nekilnojamuosius daiktus. To pasekoje, 2013-08-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje, remiantis ieškovų pareiškimais, pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00251-13, pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo).Atsakovės atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai nurodo tikrovę neatitinkančias aplinkybes. IeÅ¡kinyje nurodytus turto objektus pirko savo nuosavybėn, pasiskolinusios iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J. trÅ«kstamas pinigines lėšas, kurias jis atsakovėms paskolino, pervesdamas pinigus iÅ¡ kitų asmenų banko sÄ skaitų. IeÅ¡kovai į atsakovių nupirktus turto objektus pateko apgaule, ko pasekoje atsakovės buto ir namo spynų užraktus pakeitė. IeÅ¡kovas J. J., veikdamas per S. K., siekia nepagrįstai praturtėti atsakovių sÄ skaita, t .y. priversti jas perraÅ¡yti joms priklausantį turtÄ arba iÅ¡sipirkti Å¡iuos objektus už daug didesnę sumÄ .

Ieškovas J. J. yra iškėlęs kelias panašaus pobūdžio civilines bylas, jo paties atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla pagal BK 300 str. l d., 22 str. l d., 182 str. l d., 236 str. l d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei A. M. iš ieškovų J. J. ir ieškovo S. K. po 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog ieškovai reikalavimus byloje grindė CK 1.87 str., įrodinėdami, kad jie yra tikrieji varžytinių dalyviai ir ginčo nekilnojamojo turto pirkėjai.

IÅ¡dėstęs apsimestinio sandorio negaliojimo instituto teisinius aspektus, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus apie tai, kokios aplinkybės įrodinėtinos taikant šį institutÄ , nurodė, jog Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas varžytinių sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu, taip pat, kieno valia buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, kas objektyviai dalyvavo varžytinėse, siÅ«lė kainÄ už iÅ¡ varžytinių parduodamÄ turtÄ ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė už turtÄ ; priėmė sutarties objektÄ , jį valdė, naudojo ir juo disponavo).

Rėmėsi CK 6.193 str., nurodė į įstatyme įtvirtintÄ ir kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintÄ laisvo įrodymų vertinimo principo turinį, įvertinęs atsakovių argumentus (atsakovė A. M. teigia, kad norėjo sau įsigyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovai jai paskolino pinigų; atsakovė J. R. teigia, kad ieÅ¡kovo J. J. papraÅ¡yta savo vardu elektroninių varžytinių metu įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , už kurį dalį pinigų sumokėjo mama, o dalį – paskolino A.

P..), sprendė, jog nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų fiziÅ¡kai nedalyvavo varžytinėse, t. y., nebuvo užsiregistravę varžytinėse kaip varžytinių dalyviai, kartu su atsakovėmis varžytinių metu nesiÅ«lė kainos už iÅ¡ varžytinių parduodamÄ turtÄ , taip pat nėra duomenų, kad jie priėmė sutarties objektÄ , jį valdė, naudojo ir disponavo. Nurodė, jog ieÅ¡kovai nepateikė objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jiems priklausė visos piniginės lėšos, kurios buvo sumokėtos iÅ¡ per varžytines įsigytÄ turtÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė iÅ¡ Å¡ių aplinkybių: 40 000 Lt už butÄ buvo pervesta 2013-07-08 iÅ¡ A. P. sÄ skaitos (t. 2, b. l. 2), o S. K. atsakovei A. M. už butÄ grynais 2013-07-08 įmokėjo 33 350 Lt (t. 2, b. l. 2); iÅ¡ ieÅ¡kovo S. K. sÄ skaitos į J. R. sÄ skaitÄ 2013-07-02 ir 2013-07-03 buvo pervesta 4 850 Lt (t. 2, b. l. 101, žr. prijungtos bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 12, 13, 14); A. P. 2013-06-04 antstolei Brigitai Tamkevičienei pervedė 54 640 Lt už varžytinėse Nr. 08066 nupirktÄ butÄ (žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 25); trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad pinigai, kurie buvo pervesti A.

M., buvo jos paskolinti, piniginės lėšos, buvusios jos sÄ skaitoje buvo bendros su J. J., todėl byloje esant duomenims, kad ieÅ¡kovas J. J. pagal deklaracijų duomenis (t. 1, b. l. 128–129) buvo paskolinęs trečiajam asmeniui A. P. 200 000 Lt, trečiajam asmeniui teigiant, kad jos sÄ skaitose esantys pinigai buvo bendri su ieÅ¡kovu, pagal LITEKO duomenų bazėje esančiÄ informacijÄ esant duomenims, kad ieÅ¡kovas J. J. su ieÅ¡kiniais kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ A. P. priteisimo (civilinės bylos 2-7227-676/2014, 2-7150-897/2014 ir L2-3136-793/2014), t. y. esant prieÅ¡taringiems duomenims apie lėšų, esančių A.

P. sÄ skaitose priklausomybei, jų pervedimo paskirčiai (suteikta paskola ar nekilnojamojo turto įsigijimas), negalima padaryti iÅ¡vados, kad už ginčo nekilnojamuosius turtus visÄ pinigų sumÄ sumokėjo ieÅ¡kovai ir jie yra Å¡ių ginčo objektų savininkai.Teismas nustatęs, kad abu ieÅ¡kovai turi elektroninės bankininkystės duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog jie moka naudotis elektronine bankininkyste, todėl patys galėjo dalyvauti elektroninėse varžytinėse ar dėl dalyvavimo varžytinėse kreiptis į Å¡ias paslaugas teikiančius verslo subjektus. Atmetė ir kaip samprotavimus vertino ieÅ¡kovų argumentus, jog sėkmingam dalyvavimui elektroninėse varžytinėse reikalingi galingi kompiuteriai, spartus interneto ryÅ¡is, jog atsakovės tokias technines galimybes objektyviai turėjo.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai nesielgė kaip rÅ«pestingi ir apdairÅ«s civilinių santykių dalyviai, nes pirmosios ginčo varžytinės įvyko 2013-05-30, o antrosios – 2013-07-04 – jau pirmųjų varžytinių metu įsigytas turtas nebuvo užregistruotas ieÅ¡kovo J. J. vardu ir tai nebuvo padaryta iki kitų ginčo varžytinių, t. y., daugiau nei mėnesį laiko, tačiau tai nebuvo kliÅ«tis, anot ieÅ¡kovų, pinigus pervesti atsakovėms į sÄ skaitÄ , kad jos vėl ne ieÅ¡kovų, o savo vardu įsigytų turtÄ .

Be to, po nekilnojamojo turto įregistravimo VÄ® Registrų centre savo vardu atsakovės veikė kaip tikros savo nekilnojamojo turto savininkės – mokėjo mokesčius už turto iÅ¡laikymÄ , atsakovė J. R. mokėjo nario mokestį kaip sodininkų bendrijos narė – taigi jos su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip Å¡io turto savininkės, o ieÅ¡kovai tik 2013-08-26 ėmė ginti savo kaip galimų savininkų teises kreipdamiesi į teismÄ .Nurodęs, jog LITEKO duomenų bazės duomenimis ieÅ¡kovas J.

J. laikotarpiu nuo 2005 iki 2014 dalyvavo 184 įvairiose civilinėse ir baudžiamosiose bylose kaip proceso dalyvis, yra nuteistas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-903/2013 pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (už pasikėsinimÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ ), pagal BK 236 str. 1 d. (už praneÅ¡imÄ apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ) ir pagal BK 300 str. 1 d. (už dokumentų suklastojimÄ ir suklastotų dokumentų panaudojimÄ ) (nuosprendis įsiteisėjęs 2014-06-12), padarė iÅ¡vadÄ , jog teismui kelia abejonių abiejų ieÅ¡kovų duotų paaiÅ¡kinimų patikimumas.

Neįtikėtina vertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovas J. J., bÅ«damas patyręs proceso dalyvis, bÅ«tų pervedinėjęs jam priklausančias pinigines lėšas trečiųjų asmenų naudai už jų vardu įsigytÄ turtÄ . Teismas nelogiÅ¡ku ir sunkiai paaiÅ¡kinamu vertino ieÅ¡kovų argumentÄ , kad jie, žinodami, jog turtas varžytinių metu buvo įsigytas ne jų vardu, vis tiek atsakovei ir antstoliui pervedinėjo pinigus už varžytinių metu įsigytÄ turtÄ kito asmens vardu. Å ių iÅ¡vadų pagrindu teismui sprendė, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad jie buvo tikrieji ginčo nekilnojamojo turto pirkėjai.

Nurodė, jog ieÅ¡kovai savo pažeistas teises turi galimybę ginti kreipdamiesi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovių. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jų ieÅ¡kinį patenkinti.Apeliantas J. J. nurodo, kad atsakove A. M. visiÅ¡kai pasitikėjo, kadangi ji visada tvarkydavo jo turto ir pajamų deklaracijÄ naudojantis jo elektronine bankininkyste, taip pat jie 15 metų yra pažįstami.

A. M. 2013-05-30 telefonu pranešė, kad varžytynės laimėtos, todėl iÅ¡ A. P. sÄ skaitos, kurioje buvo apelianto piniginės lėšos, 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės sÄ skaitÄ pervedė 54 640 Lt. Žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už 60 100 Lt. Tikėdamas A. M. ir jos dukra, kad žemės sklypas ir namas bus įregistruoti apelianto vardu, minėtame nekilnojamo turto objekte savo lėšomis pradėjo vykdyti statybos darbus (platino pamatus bei kitus darbus), nupirko dalį statybinių medžiagų iÅ¡ A.

M., samdė statybininkus. 2013 m. rugpjūčio mėn. pradėjo reikalauti atsakovių, jog jos įregistruotų žemės sklypÄ ir namÄ ieÅ¡kovo vardu, tačiau paaiÅ¡kėjo, jog jos neketina grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo lėšomis nupirkto nekilnojamojo turto. Realiai žemės sklypo ir namo J. R. neperėmė, nesinaudojo juo ir nesirÅ«pino kaip savo asmenine nuosavybe, o žemės sklypo pirkimu domėjosi ieÅ¡kovas, taigi, pirkėjo teises bei pareigas įgijo ir vykdė: atsiskaitė už nupirktÄ Å¾emės sklypÄ ir sodo pastatÄ su antstoliu, priėmė sutarties (turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto) objektÄ , jį valdė ir juo naudojosi.

Taip pat prieÅ¡ įsigyjant ginčo turtÄ , ieÅ¡kovas jį apžiÅ«rėjo, domėjosi Å¡io turto dokumentais antstolės B. Tamkevičienės kontoroje. 2013-07-19 sudarė Statybos darbų sutartį su IÄ® „Arsteda“ dėl ginčo sodo namo vidaus apdailos darbų, pastato rekonstrukcijos, pagal kuriÄ rangovei sumokėjo 15 000 Lt už statybines medžiagas ir darbus. Argumentuoja, jog Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , ar akte kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.

Remiasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011 ir teigia, jog ieÅ¡kovas įgijo pirkėjo teises bei pareigas bei jas vykdė patvirtina byloje pateikti įrodymai, tačiau teismas jų nevertino, pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, o pateiktus vertino tendencingai. Elektroninėse varžytynėse ieÅ¡kovÄ , kaip varžytynių dalyvį, turėjo užregistruoti A. M. ir Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo kaina jai buvo nurodyta. Å ias aplinkybes pripažino atsakovė J.

R., kuri patvirtino, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl dalyvavimo elektroninėse varžytynėse ir paprašė užregistruoti neva J. R. vardu, nes ieÅ¡kovo visas turtas buvo areÅ¡tuotas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00251-13 metu J. R. patvirtino, jog „J. J. man pasakė, jog varžytynių metu aÅ¡ už sodo namelį ir sodÄ galiu kelti kainÄ iki 80 000 Lt...varžytynių metu tariausi su J. J. mobiliuoju telefonu ir laimėjusi varžytynes jam apie tai pasakiau...aÅ¡ sutinku perraÅ¡yti man nereikalingo sodo“.

Tai, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo pirktas ieÅ¡kovui patvirtino ir atsakovė A. M.. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovas nekilnojamÄ jį turtÄ ketino įsigyti savo reikmėms, patvirtina pokalbio įraÅ¡as (t. 1, b. l. 78), kuriame A. M. teigia: “... prašė J. padėti...“. Å ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00251-13 metu patvirtino A. P.: „...jis man pasakė, jog perka iÅ¡ varžytynių sodo namelį su sodo sklypu. A. M. siÅ«lėsi mano vardu „užraÅ¡yti“ sodÄ , nes neva aÅ¡ sumokėjau pinigus ir nebÅ«tų problemų dėl sodo perraÅ¡ymo“.

Ikiteisminio tyrimo metu antstolė B. Tamkevičienė nurodė: „AÅ¡ prisimenu, jog J. J. domėjosi parduodamu aukščiau nurodytu sodo nameliu. Po varžytynių jis taip pat buvo atėjęs ir pranešė jas laimėjęs“. Apeliantas mano, jog visi Å¡ie faktai leidžia tikėti, kad jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti ginčo turtÄ , tikslingai siekė įgyti pirkėjo teises bei pareigas. Taip pat nurodo, jog Å¡iuo atveju tarp J. J. ir J. R. paskolos teisinių santykių nėra, nes visos piniginės lėšos buvo sumokėtos už iÅ¡ per varžytynes įsigytÄ turtÄ .

Aplinkybę, jog piniginėmis lėšomis, esančiomis A. P. sÄ skaitoje J. J. disponavo patvirtina 2013-08-26 A. P. patvirtinimas „... J. J. pinigais niekada nedisponavau, visas operacijas su pinigais atliko pats J. J. elektroninės bankininkystės bÅ«du.“ Aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo vienkartinį 220 Lt dydžio sodo bendrijos nario mokestį, nepatvirtina fakto, jog ji valdė ginčo turtÄ ir tai vienintelė aplinkybė, dėl kurios teismas pripažino, jog atsakovė valdė nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ieÅ¡kinys atmestas, nors atsakovė pripažino, jog ieÅ¡kovas ginčo turtÄ pirko sau. IeÅ¡kovas teigė, jog ginčo turtÄ Ä¯sigijo sau, atsakovės taip pat pripažino, jog ginčo turtÄ pirko ieÅ¡kovas tik atsakovės J. R. vardu, bet teismas teigia, jog teismui kelia abejonių dėl ieÅ¡kovo duotų paaiÅ¡kinimų patikimumas. Tokiu bÅ«du, atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Ginčo turto pardavimas atsakovei iÅ¡ varžytynių pažeidžia apelianto teises (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).

Apeliantas S. K. argumentuoja, jog byloje pateikti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad sandoris buvo apsimestinis ir tikrieji nekilnojamųjų daiktų pirkėjai buvo ieÅ¡kovai (CK 1.87 str.). Aplinkybę, jog apeliantas įgijo pirkėjo teises bei pareigas bei jas vykdė: atsiskaitė už nupirktÄ butÄ su antstoliu, priėmė sutarties (turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto) objektÄ , jį valdė, naudojosi, patvirtina byloje pateikti įrodymai, tačiau teismas Å¡ių duomenų nevertino. Apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti iÅ¡ varžytynių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ butÄ Ä¯sigyjant, apžiÅ«rėjo ne vienÄ nekilnojamÄ jį turto objektÄ , taip pat vyko į antstolio J.

Petriko kontorÄ susipažinti su parduodamo turto vertinimo ataskaita, vyko apžiÅ«rėti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ieÅ¡kovas J. J., kuris padėjo jam nusipirkti ginčo objektÄ bei patvirtino liudytoja apklausta R. M.. Teigia, jog pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , svarbiausia, kieno lėšomis ir kas atsiskaitė už perkamÄ daiktÄ . 2013-07-02 iÅ¡ S. K. sÄ skaitos į J. R. sÄ skaitÄ buvo pervesta du kartus po 2 000 Lt, o 2013-07-03 – 850 Lt ir 2 000 Lt, iÅ¡ viso – 6 850 Lt, kurie turėjo bÅ«ti panaudoti pradiniam varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti.

Laimėjus varžytynes, 2013- 07-08 S. K. įmokėjo į A. M. sÄ skaitÄ 33 350 Lt už ginčo butÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant „už butÄ (duomenys neskelbtini).“ KitÄ dalį piniginių lėšų, t. y. 40 000 Lt ieÅ¡kovas S. K. pasiskolino iÅ¡ J. J. ir tai patvirtina vekselis. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jam priklausė visos pinigines lėšos, kurios buvo sumokėtos už iÅ¡ per varžytynes įsigytÄ turtÄ .

Byloje pateikti 2013-07-02 SEB banko mokėjimo nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ S. K. sÄ skaitos į J. R. sÄ skaitÄ buvo pervesta po 2 000 Lt, o 2013-07-03 SEB banko mokėjimo nurodymai Nr. 6, Nr. 4 – 850 Lt ir 2 000 Lt, iÅ¡ viso – 6 850 Lt, 2013-07-08 SEB banko mokėjimo nurodymas – 33 350 Lt. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog 40 000 Lt, kuriuos paskolino J. J. ieÅ¡kovui S. K., yra J. J., nors 40 000 Lt 2013-07-08 į A. M. sÄ skaitÄ buvo pervesta iÅ¡ A. P. sÄ skaitos.

Taigi, apeliantas sumokėjo už iÅ¡ varžytynių parduodamÄ butÄ 80 100 Lt bei sumokėjo 100 Lt už varžytynių akto iÅ¡davimÄ . Tai patvirtina, jog jis visas iÅ¡laidas, susijusias su parduodamu butu, dengė be iÅ¡lygų. Aplinkybę, jog apeliantas butÄ ketino įsigyti savo reikmėms patvirtina ir tai, jog atsakovė turėdama deklaravusi 170 000 Lt grynų piniginių lėšų ne banke, 43 500 Lt turėdama AB SEB banke jai priklausančioje sÄ skaitoje, nebÅ«tų skolinusi pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti.

Tačiau tiek atsiliepime, tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00251-13 metu A. M. teigia, jog neturėjo pinigų, nes nebuvo pardavusi namo, tai reiÅ¡kia, jog 170 000 Lt deklaruotos piniginės lėšos neegzistavo, o 45 000 Lt varžytynių dienai buvo iÅ¡leisti. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė gyvena iÅ¡ greitųjų kreditų, tai patvirtina sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad 2013-03-28 – 2013-12-20 laikotarpiu ji pasiskolino iÅ¡ įvairių kredito įstaigų 15 905 Lt. Taip pat apelianto ketinimÄ Ä¯sigyti butÄ savo reikmėms patvirtina pokalbio įraÅ¡as (t. 1, b. l. 78), kuriame A.

M. teigia: „... prašė J. padėti, aÅ¡ galėčiau perraÅ¡yti ...grÄ Å¾insiu pinigus, paimsiu kreditÄ ...“. Teismas tendencingai nevertino Å¡io įrodymo, kaip ir kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto ketinimus įsigyti savo reikmėms ginčo butÄ . Pažymi, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ A. M. atžvilgiu, ji pradėjo teigti, kad 40 100 Lt skolinosi iÅ¡ S. K. ir deklaravo juos kaip paskolÄ , tačiau jokių raÅ¡ytinių paskolos sutarčių pateikti negalėjo. Ginčo turto pardavimas atsakovei iÅ¡ varžytynių pažeidžia apelianto teises (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).Atsakovė A.

M. atsiliepimu su ieškovo S. K. apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad S. K. meluoja, jog buvo asmeniškai susitikęs su atsakove A. M. ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu Nr. 30-1-00251-13 nustatyta ir įrodyta aplinkybė, jog ieškovas iki 2013-07-03, kai vyko ginčo turto elektroninės varžytynės Nr. 10494, su atsakove susitikęs nebuvo ir nebendravo su ja asmeniškai. Su ja bendravo J. J., kuris perdavė bankinę mokėjimo kortelę J. R., o ji pastebėjusi, jog ši S. K. paklausė J. J. kieno ji ir ar galima ja naudotis.

Nurodo, jog varžytynių Nr. 10494 dalyvio mokestį, t. y. 6 720 Lt A. M. pervedė iÅ¡ savo sÄ skaitos, o ieÅ¡kovo S. K. pinigai iÅ¡ J. R. buvo pervesti tik 2013-07-22. IeÅ¡kovai klaidina teismÄ teigdami, jog 1 000 Lt S. K. sumokėjo A. M., jog ji neturėjo asmeninių piniginių lėšų ir naudojosi S. K. lėšomis. A. M. klausė S. K., kodėl jis skolina jai tokiÄ didelę pinigų sumÄ , o Å¡is atsakęs, kad visus reikalus tvarko J. J. ir sutiko asmeniÅ¡kai į jos sÄ skaitÄ AB SEB banke pervesti ir 2013-07-08 pervedė 33 350 Lt.

LikusiÄ 40 000 Lt sumÄ Ä¯ A. M. sÄ skaitÄ 2013-07-08 pervedė A. P. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos Å iaulių banke. PavedimÄ atliko dalyvaujant J. J., nes tuo metu gyveno kartu su juo, vedė bendrÄ Å«kį. S. K. nepateikė įrodymų, jog jam bÅ«tų perduoti buto raktai, jog bute jis atliko remonto darbus. Tai, jog A. M. pakeitė buto durų spynas, patvirtina, jog ji rÅ«pinosi savo turtu, jį saugojo, neleido neteisėtai jo užvaldyti. Ginčo butÄ ji priėmė, už jį atsiskaitė, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su turtÄ administruojančia bendrove „Danės bÅ«stas“, komunalinių paslaugų tiekėjais UAB „Lesto“, UAB „KRATC“, UAB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lietuvos dujos“.

S. K. nepateikė įrodymų, jog ginčijamas sandoris yra apsimestinis – jog sandoris sudarytas ne su tikrÄ jÄ sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, bei neįrodė nei vieno įstatyme nustatyto nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo. A. M. yra faktinė ginčo objekto – buto pirkėja. Ji registravosi elektroninėse varžytynėse, savo lėšomis mokėjo dalyvio mokestį, už butÄ atsiskaitė, jį priėmė, įregistravo ir naudoja pagal paskirtį bei rÅ«pinasi juo. A. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Viešų ir privačių interesų deklaracijÄ , kurioje nurodė, jog skolinosi 40 000 Lt iÅ¡ A.

P.. Teigia, jog ieÅ¡kovas J. J. sÄ moningai manipuliavo A. P. patiklumu ir neteisėtai naudojosi jos mokėjimo kortele. IeÅ¡kovas S. K., tik po tam tikro laiko, norėdamas pasipelnyti, pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl ginčo turto A. M.. Tokius S. K. veiksmus vertina kaip nesÄ Å¾iningus, tyčia klaidinančius teismÄ . S. K., sÄ moningai pateikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , apgaulės bÅ«du, siekia įgyti svetimÄ turtÄ .Atsakovė J. R. atsiliepimu su ieÅ¡kovo J. J. apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad J. J. klaidina teismÄ teigdamas, jog nemoka naudotis elektroninėmis priemonėmis, todėl paprašė A. M. sudalyvauti elektroninėse varžytynėse. J. J. turi elektroninės bankininkystės duomenis, taigi moka ja naudotis ir galėjo pats dalyvauti varžytynėse. J. J. tarpininkaujant 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės sÄ skaitÄ buvo pervesta 54 640 Lt iÅ¡ A. P. banko sÄ skaitos, esančios AB Å iaulių banke. Kita, 5 460 Lt suma buvo pervesta iÅ¡ atsakovės J. R. sÄ skaitos. Apie varžytynes ir jose parduodamÄ ginčo turtÄ â€“ 0,0721 ha žemės sklypÄ ir 53,49 kv. m. bendro ploto sodo pastatÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini), J.

J. žinojo, pats ne kartÄ yra dalyvavęs varžytynėse, todėl nepagrįstai teigia, jog tik nuėjęs pas antstolę sužinojo apie tai, kad ginčijamas aktas iÅ¡raÅ¡ytas J. R. vardu. IeÅ¡kovas meluoja teigdamas, jog atsakovei A. M. perdavė 15 000 Lt ir sumokėjo už dalyvavimÄ varžytynėse 1 000 Lt, nes tuo metu jis niekur nedirbo, pastovių pajamų neturėjo ir tai patvirtina jo 2013 m. metinės pajamų deklaracijos duomenys. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog pirko iÅ¡ A. M. statybines medžiagas.

J. J. tik organizavo statybinių medžiagų iÅ¡vežimÄ iÅ¡ A. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), į ginčo žemės sklypÄ ir už jas nesumokėjo. Remonto darbų sodo pastate J. J. neatliko. Byloje pateikta rangos sutartis su įmone „Arsteda“ yra abejotina, nes liudytojai nepatvirtino, jog pastate buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai. Be to, J. J., atvežęs statybines medžiagas, sugadino Å¡alia pastato esantį vandentiekio vamzdį ir jo padarytÄ Å¾alÄ sodo bendrijai apmokėjo J.

R.. Ä®rodymų, jog J. J. sumokėjo minėtai įmonei 15 000 Lt, byloje nėra. J. R. yra tikroji ginčo turto savininkė, nes ji už šį turtÄ atsiskaitė, jį priėmė, įregistravo savo vardu, mokėjo mokesčius, sodo nario mokesčius ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Vien aplinkybė, jog J. J. domėjosi varžytynėse parduodamu turtu, neįrodo, jog jis realiai ketino šį turtÄ Ä¯sigyti. J. J. neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra apsimestinis, neįrodė nei vieno įstatyme nustatyto nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo.

J. R. registravosi elektroninėse varžytynėse, už perkamÄ turtÄ atsiskaitė, jį priėmė, įregistravo ir naudoja pagal paskirtį bei rÅ«pinasi juo. J. J. po tam tikro laiko, norėdamas pasipelnyti, pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl ginčo turto atsakovėms. Tokius veiksmus vertina kaip nesÄ Å¾iningus, tyčia klaidinančius teismÄ . Teigia, kad sÄ moningai pateikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , apgaulės bÅ«du, J. J. siekia įgyti svetimÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai IeÅ¡kovas J.

J. ginčija 2013-06-05 Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto Nr. S-13015484 dalį, kuria antstolė B. Tamkevičienė 2013-05-30 iÅ¡ varžytinių Nr. 08066 pardavė atsakovei J. R. 0,0721 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 60 100 Lt, o ieÅ¡kovas S. K. ginčija 2013-07-12 Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. 0172/13/00014-2 dalį, kuria antstolis J. Petrikas 2013-07-03 iÅ¡ varžytynių Nr. 10494 pardavė atsakovei A.

M. butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 80 100 Lt. Kaip matyti iÅ¡ apeliantų procesinės pozicijos pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniuose skunduose, savo suinteresuotumÄ bei esminį teisių pažeidimÄ jie motyvuoja tuo, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai (CK 1.87 str.), nes faktiniai ginčo turto pirkėjai yra bÅ«tent ieÅ¡kovai, o ne atsakovės, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovai siekė ginčo turtÄ Ä¯gyti ir Å¡iam tikslui realizuoti skyrė savo lėšas atsakovėms, kurios sumokėjo už ginčo turtÄ .

Teigdami, jog ginčijami aktai (jų dalys) pažeidžia kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų interesus, aktus (jų dalis) ginčija CK 1. 87 str. ir CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindais.Turto pardavimas iÅ¡ varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 str.). Tai reiÅ¡kia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ , turi atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , taip pat į proporcingumo principo reikalavimÄ , kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ , todėl CPK 602 str. nustatytas varžytinių akto negaliojimo institutas taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Tokia praktika nepakito ir iÅ¡ dalies pasikeitus teisiniam varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011-10-01 įsigaliojus CPK 602 str. 1 d. 7 p., kuriuo buvo papildytas galimų Å¡io akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sÄ raÅ¡as nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus (CPK 724–725 straipsnių redakcija, galiojusi iki 2011-10-01) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).Kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali bÅ«ti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus.

Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008-01-28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008-06-19 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008-11-17 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.).

Å i praktika apibendrinta ir iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, kurioje inter alia iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

Teismas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , proporcingumo principo reikalavimÄ taikytinai teisinio poveikio priemonei bÅ«ti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi įvertinti, ar turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali bÅ«ti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.

Taigi, iÅ¡dėstytų CPK 602 str. nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o (pirmoji sÄ lyga), bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ (antroji sÄ lyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sÄ lyga).Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja. Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miesto projektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; ir kt.). Dėl varžytynėse Nr. 08066 parduoto turto tikrojo pirkėjo nustatymo    Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas J. J. AB Ūkio banke 2012-11-19 dienai turėjo terminuotus indėlius 50 000 Lt ir 25 000 Eur sumai (t. 1, b. l. 114, 115).

J. J. 2013-03-08 mokėjimo nurodymais Nr. 597291 ir Nr. 597296 pervedė A. P. 50 051,59 Lt ir 25 025,79 Eur, Å¡ių pavedimų mokėjimo paskirtimi nurodyta „už sandorį“ (t. 1, b. l. 116, 117, žr. prijungtos civilinės bylos 2-649-826/2014, b. l. 55, 56). A. P. 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės banko sÄ skaitÄ pervedė 54 640 Lt, tarpbankiniame pavedime įraÅ¡ant, jog tai pinigai mokami „už varžytynėse Nr. 08066 nupirktÄ turtÄ â€œ (žr. prijungta civilinė byla Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 25). 2014-01-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-1-00251-13, liudytoja 2013-09-04 apklaustos A.

P. parodymai iÅ¡ esmės sutampa su jos 2013-08-26 patvirtinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jog jos vardu AB Å iaulių banke Klaipėdos filiale atidaryta banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) realiai disponavo ieÅ¡kovas J. J., kuris pervedinėjo į sÄ skaitÄ savo pinigines lėšas, ji sÄ skaitoje savo piniginių lėšų nelaikė, be to, jog ji padėjo J. J. pervesti į A. M. sÄ skaitÄ 40 000 Lt ir jokių pretenzijų A. M. dėl pervestų lėšų neturi. Be to, minėto ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A.

P. nurodė, jog: J. J. jai paaiÅ¡kino, kad nori varžytynėse nusipirkti sodo namÄ su žemės sklypu, o dalyvauti varžytynėse jis paprašė A. M., kuri turi galingÄ kompiuterį; A. M. jai skambino telefonu ir sužinojusi, jog 40 000 Lt J. J., siÅ«lė ginčo turtÄ užraÅ¡yti A. P. vardu, nes ji sumokėjo pinigus, tačiau A. P. nesutiko, nes nenorėjo turėti reikalų su J. J.. A. P. taip pat paaiÅ¡kino, jog J. J. vengia iÅ¡ieÅ¡kojimų, slepia santaupas, todėl ir paprašė jos atidaryti banko sÄ skaitÄ Ä¯ kuriÄ persivedė savo pinigus (t. 1, b. l. 80, 82, žr. prijungta civilinė byla Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 27).

Minėto ikiteisminio tyrimo metu apklaustos A. M. ir J. R. nurodė, jog ginčo sodo namo bei žemės sklypo savininkas buvo J. J., tačiau Å¡is turtas jo vardu nebuvo perraÅ¡ytas, nes J. J. nebuvo grÄ Å¾inęs iÅ¡ A. M. lėšų sumokėto varžytynėse Nr. 08066 dalyvio mokesčio bei pinigai už šį turtÄ VÄ® Registrų centrui buvo pervesti ne iÅ¡ J. J., o iÅ¡ A. P. sÄ skaitos, todėl A. M. ir J. R. baiminosi, kad A. P. nepareikÅ¡tų pretenzijų į iÅ¡ jos banko sÄ skaitos pervestus už namÄ pinigus, kurį J.

J. prašė perregistruoti jo vardu (t. 1, b. l. 82). A. M. 2013-08-27 deklaravo turinti po 40 000 Lt paskolÄ iÅ¡ S. K. ir A. P. (t. 1, b. l. 149–153). Liudytoja apklausta A. M. paaiÅ¡kino, jog J. J. neturėjo pinigų varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti, todėl ji jam pasakiusi, jog paskolina jam reikiamÄ pinigų sumÄ ir padavė 5 460 Lt J. R.. Taip pat J. R. ji davusi ir pinigų ginčo turtui užregistruoti, hipotekai, notarui ir kt., iÅ¡ viso 7 500 Lt ir apie tai informavo J. J.. Skolos lapelių nerašė, nes J.

J. pasitikėjo. Apie dalyvavimÄ elektroninėse varžytynėse J. J. nieko papasakoti A. M. negalėjo, todėl ji pati sužinojo dalyvavimo jose tvarkÄ (t. 1, b. l. 91–94). Liudytoja apklausta J. R. paaiÅ¡kino, jog J. J. laikė dėde, į kurį taip ir kreipdavosi. J. J. jos paprašė sudalyvauti elektroninėse varžytynėse Nr. 08066, patikino, jog jis ginčo sodo name planuoja gyventi, o ginčo turto savo vardu negali registruoti dėl likviduojamos įmonės „Lotidė“. J. J. nurodė, jog ja (J.

R.) labai pasitiki, todėl ir prašė registruoti turtÄ savo vardu. J. R. sutiko sudalyvauti varžytynėse, o J. J. įsipareigojo už šį turtÄ sumokėti. Jos mama A. M. jai davė, prieÅ¡ tai paskolinusi iÅ¡ J. J., 5 460 Lt varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti (t. 1, b. l. 95–98).              KompleksiÅ¡kai įvertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp J. J. ir A. M. bei J. R. egzistavo daugiau nei pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai.

Byloje įrodyta, jog J. J. ir A. M. buvo daugiau nei 10 metų pažįstami, yra buvę kolegos, kartu Å¡vęsdavo įvairias Å¡ventes. Be to, J. J. ir po įvykusio ginčo žemės sklypo ir sodo pastato pardavimo iÅ¡ varžytynių, žinodamas, jog ginčo sklypas ir namas užregistruoti J. R. vardu ir toliau bendradarbiavo su A. M., nes ir vėl jos paprašė dalyvauti kitose varžytynėse – dėl ginčo buto. Šį butÄ nuosavybės teise norėjo įsigyti S. K. ir jam buvo žinoma, jog varžytynėse dalyvaus A.

M.. Be to, artimus J. J. ir A. M. santykius, iki Å¡ie santykiai paÅ¡lijo, patvirtina ir A. M. parodymai, jog J. J. pirma norėjo ginčo sodo namÄ ir sklypÄ nupirkti A. M. dukters J. R. vardu (J. R. su tuo sutiko), nes jas laikė artimomis.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog iÅ¡ esmės bÅ«tent J. J., o ne atsakovių (ar kurios iÅ¡ jų) piniginėmis lėšomis ir yra sumokėta už varžytynėse Nr. 08066 parduotÄ bei J. R. vardu nuosavybės teise įregistruotÄ (žr. civilinė byla Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 7), ginčo žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ (CPK 185 str.).

Be to, aplinkybę, jog A. M. bei J. R. neturėjo tikslo nuosavybės teise įsigyti varžytynėse Nr. 08066 parduodamo turto patvirtina ir byloje pateiktas S. K. bei A. M. telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as (t. 1, b. l. 78). IÅ¡ Å¡io pokalbio turinio matyti, jog A. M. neketino ginčo turto (nei buto, nei sklypo ir sodo pastato) įgyti sau nuosavybės teise ir (ar) neketino to leisti padaryti dukrai J. R., ir tik dėl konflikto su J. J. nebesutinka, jog Å¡is turtas bÅ«tų perleistas tikriesiems ginčo turto savininkams (ieÅ¡kovams) bei grÄ Å¾inti gautas pinigines lėšas A.

P. bei S. K.. Tai neabejotinai patvirtina A. M. pokalbyje nurodytos aplinkybės, jog „... jÅ«s bÅ«site priversti laukti kol viskas įvyks ... tada atgausit savo pinigus, aÅ¡ Jums grÄ Å¾insiu S. pinigus, tikrai, ir A. grÄ Å¾insiu... aÅ¡ norėjau jam žmogiÅ¡kai padėti... nei aÅ¡ jums skolinga, nei jÅ«s man...“. 2013-07-19 Statybos darbų sutartis, sudaryta J. J. su IÄ® „Arsteda“ patvirtina, jog Å¡i sutartis sudaryta jau po faktiÅ¡kai 2013-05-30 įvykusių varžytinių Nr. 08066 (t. 1, b. l. 119).

Taigi, akivaizdu, jog J. J. rÅ«pinosi varžytynėse Nr. 08066 įgytu turtu kaip savo ir duomenų, jog tam atsakovė (ar kuri iÅ¡ jų) prieÅ¡taravo (prieÅ¡tarauja) byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, atsakovė J. R. atsiliepime į skundÄ pripažįsta, jog J. J. vežė statybines medžiagas namui, o argumentai, jog minėta įmonė namo vidaus apdailos darbų bei pasato rekonstrukcijos darbų nevykdė, pagrįsti tik prielaidomis.           Dėl varžytynėse Nr. 10494 parduoto turto tikrojo pirkėjo nustatymo    RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-07-08 J.

J. ir S. K. pasirašė neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo S. K. įsipareigojo J. J. iki 2013-12-31 sumokėti 65 000 Lt (žr. prijungta civilinė byla Nr. 2-649-826/2014, b. l. 57). A. P. 2013-07-08 pervedė į A. M. banko sÄ skaitÄ 40 000 Lt, mokėjimo paskirtis „už butÄ , (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 2, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 32). 2013-07-08 S. K. pervedė į A. M. banko sÄ skaitÄ 33 350 Lt, mokėjimo paskirtis „už butÄ (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 2, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 35).

A. M. 2013-07-10 pervedė į antstolio J. Petriko banko sÄ skaitÄ 40 000 Lt, mokėjimo paskirtis „už varžytynėse Nr. 10494 nupirktÄ turtÄ (t. 2, b. l. 26, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 31). A. M. 2013-07-11 pervedė į antstolio J. Petriko banko sÄ skaitÄ 33 280 Lt, mokėjimo paskirtis „už varžytynėse Nr. 10494 nupirktÄ turtÄ â€œ (t. 2, b. l. 26, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 33). A. M. 2013-07-03 Valstybinei įmonei Registrų centras pervedė 6 720 Lt, mokėjimo paskirtis „varžytynių Nr. 10494 dalyvio mokestis“ (t. 2, b. l. 26, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 34). 2013-07-29 A.

M. Nekilnojamo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į ginčo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 6). S. K. banko sÄ skaitos, esančios AB SEB banke iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog 2013-07-02 mokėjimo nurodymais iÅ¡ S. K. sÄ skaitos į J. R. sÄ skaitÄ buvo pervesta (mokėjimų paskirtys „sÄ skaitos papildymas“) po 2 000 Lt, 2013-07-03 dar 2 000 Lt ir 850 Lt, iÅ¡ viso – 6 850 Lt (žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 11, 12, 13, 14).

Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti, liudytoja apklaustos A. M. parodymai, patvirtina, jog ji, jos draugas P. M. ir dukra J. R., 2013-07-02, t. y. likus vienai dienai iki varžytynių Nr. 10494, susitiko su J. J., kuris J. R. perdavė S. K. elektroninės bankininkystės duomenis ir perduodamas pasakęs, jog pinigų užteks dalyvio mokesčiui. Taip pat po varžytynių ji A. M., kartu su minėtu P. M. ir J. R. buvo susitikę degalinėje su S. K. ir grÄ Å¾ino jam vokÄ su elektroninės bankininkystės duomenimis.

S. K. tuo metu jai pasakė, jog „čia viskas eina per J.“. Suprato, jog tokiu bÅ«du ji iÅ¡ J. J. skolinasi pinigus, kuris pasiskolino juos iÅ¡ S. K.. Jos sÄ skaitoje S. K. ir A. P. pervedus pinigus, J. J. jai pasakęs, jog tai jo pinigai, be to, jis buvo pažadėjęs paskolinti jai pinigų (t. 1, b. l. 90–94).    Atsakovė A. M. nurodydama, jog ji sumokėjo 6 720 Lt varžytynių Nr. 10494 dalyvio mokestį, nenurodo ir (ar) nutyli, jog Å¡iÄ sumÄ ji faktiÅ¡kai atgavo 2013-07-22 iÅ¡ J. R., kuriai kaip minėtÄ 6 850 Lt sumÄ buvo pervedęs S. K. (t. 2, b. l. 2).

A. M. argumentai, jog ji skolinosi po 40 00 Lt tiek iÅ¡ S. K., tiek iÅ¡ A. P. vertintini kritiÅ¡kai, kadangi Å¡ias, kaip paskolÄ iÅ¡ minėtų asmenų gautas sumas, ji faktiÅ¡kai deklaravo jau po ginčijamų sandorių sudarymo bei tokių sandorių sudarymÄ patvirtinančių įrodymų (sutarčių ir pan.) byloje nepateikė (t. 1, b. l. 153) Be to, aplinkybę, jog A. M. neturėjo tikslo nuosavybės teise įsigyti varžytynėse Nr. 10494 parduodamo buto patvirtina minėtas anksčiau S. K. ir A.

M. telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as (t. 1, b. l. 78). Dėl ginčijamų sandorių apsimestinio pobÅ«džio CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys. Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ .

Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniu taip pat laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi nustatyti tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

B. prieÅ¡ S. B. ir kt., Nr. 3K-3-26/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. K. prieÅ¡ J. K., L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2012). Pažymėtina, kad dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymÄ arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties Å¡alių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio Å¡alies apgaulingi veiksmai kitos Å¡alies atžvilgiu.

Melas simuliacijos atveju gali bÅ«ti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieÅ¡kovai ar kuris iÅ¡ jų bÅ«tų naudojęs prievartÄ ar kitokius neteisėtus veiksmus, siekdamas paveikti atsakoves ar kuriÄ iÅ¡ jų.Nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu, taikydamas įrodymų vertinimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CPK 185 str., CK 6.193 str.), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ginčijami turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktai sudaryti ne su tikrosiomis Å¡ių sandorio Å¡alimis, t. y. ieÅ¡kovais, o su statytiniais – atsakovėmis, taigi pripažinti, jog atsakovės pagal Å¡iuos sandorius įgijo teises bei pareigas nėra pagrindo, prieÅ¡ingai, pagal ginčijamus teises ir pareigas pripažintini įgiję ieÅ¡kovai (tikrosios sandorių Å¡alys).

Ginčijami sandoriai vertinami kaip neatspindintys tikrosios atsakovių valios ginčo turtÄ Ä¯gyti nuosavybės teise, be to, byloje įrodyta, jog už ginčo turtÄ faktiÅ¡kai mokėjo bÅ«tent ieÅ¡kovai.Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neįvertino bylos faktinių duomenų, teisinių ginčo situacijos aspektų.Atsakovių argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip jų siekis iÅ¡saugoti nepagrįstai ir neteisėtai įgytÄ ginčo turtÄ , o ne noras iÅ¡spręsti ginčo situacijÄ iÅ¡ esmės. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų R.

M., R. K., P. M., P. E. P. parodymai iÅ¡ esmės naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti ieÅ¡kovų turėtais siekiais įsigyti ginčo turtÄ nuosavybės teise, nepateikė. Atsakovės selektyviai atrinko tik joms naudingus faktus, ignoruodamos savo pozicijos ginčo klausimu nenuoseklumÄ bei kitų Å¡alių bylos svarstymui teiktus įrodymus, jų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus. Akcentuotina, kad sandorių pripažinimo apsimestiniais instituto paskirtis – užtikrinti, kad konkrečiam Å¡alių sukurtam teisiniam santykiui bÅ«tų taikomos tinkamos teisės normos, bet ne spręsti kitų klausimų, be kita ko, susijusių su tuo, ar Å¡alys laikėsi objektyviųjų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (sandorio formos, registracijos ir kt.) tiems sandoriams, kuriuos jos iÅ¡ tikrųjų turėjo mintyje.Apibendrinusi nustatytas ir įvertintas byloje faktines aplinkybes, padarytas iÅ¡vadas, vadovaudamasi nurodytu teisiniu turto pardavimo iÅ¡ varžytinių ir apsimestinio sandorio institutų reguliavimu, iÅ¡dėstytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų skundas tenkintinas – skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – 2013-07-12 Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. 0172/13/00014-2 dalis, kurioje nurodyta, kad buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja yra A.

M., pripažintina negaliojančia ir Å¡io turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pirkėju pripažintinas S. K.; 2013-06-05 Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto Nr. S-13015484 dalį, kurioje nurodyta, kad 0,0721 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėja yra J. R., pripažintina negaliojančia ir nurodyto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pirkėju pripažintinas J. J. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 2013-09-16 nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡o vieÅ¡ame registre (VÄ® „Registrų centras“, Klaipėdos filialas) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimÄ atsakovei A.

M. perleisti nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat draudimÄ atsakovei J. R. perleisti nuosavybės teisę į sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 17, 18) (CPK 150 str. 3 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad procesinis sprendimas priimtas apeliantų naudai – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai.CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Priėmus naujÄ sprendimÄ atitinkamai keistinas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.).IeÅ¡kovui S. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja R. Kičiatovienė (t. 1, b. l. 23). IeÅ¡kovas S. K. byloje turėjo, iÅ¡ viso – 6 247 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 4 000 Lt – iÅ¡laidos advokato padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (už ieÅ¡kinio parengimÄ , teisines konsultacijas, atstovavimÄ ) (t. 2, b. l. 63, 64, 65, 66), 2 000 Lt – iÅ¡laidos advokato padėjėjos pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už apeliacinio skundo parengimÄ ) (t. 2, b. l. 99, 100, 101), 247 Lt – žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimÄ 9t. 2, b. l. 95).

Be to, minėta advokato padėjėja dalyvavo 2013-11-13, 2014-01-10, 2014-03-14, 2014-05-26 ir 2014-08-28 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 12 val. (t. 1, b. l. 54, 71–72, 102–104, t. 2, b. l. 42–47, 69–74). Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p. (už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Å¡ių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio), 8.10 p. (už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas 2, taigi maksimalus priteistinas advokato padėjėjui dydis už apeliacinio skundo parengimÄ yra Lt (1 035 Lt (1 MMA) x 2 (koeficientas) : 80 proc. = 1 656 Lt), S. K. už apeliacinio skundo parengimÄ priteistina iÅ¡laidų suma mažintina iki 1 656 Lt.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ginčo pobūdį, ieškovui S. K. iš atsakovės A. M. priteistina, iš viso – 5 903 Lt (1 709,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų.Ieškovas J. J. byloje turėjo, iš viso – 5 135,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2 050 Lt – žyminis mokestis (pirmosios instancijos teisme) (t. 1, b. l. 41), 2,70 Lt – už bylos dokumentų kopijas (t. 2, b. l. 88), 1 083 Lt – žyminis mokestis (apeliacinės instancijos teisme) (t. 2, b. l. 108), 2 000 Lt – išlaidos advokato padėjėjos R.

Kičiatovienės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už apeliacinio skundo parengimÄ ) (t. 2, b. l. 110, 111, 112). Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p. (už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Å¡ių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio), 8.10 p. (už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas 2, taigi maksimalus priteistinas advokato padėjėjui dydis už apeliacinio skundo parengimÄ yra Lt (1 035 Lt (1 MMA) x 2 (koeficientas) : 80 proc. = 1 656 Lt), J.

J. už apeliacinio skundo parengimÄ priteistina iÅ¡laidų suma mažintina iki 1 656 Lt. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, ginčo pobÅ«dį, ieÅ¡kovui J. J. iÅ¡ atsakovės J. R. priteistina, iÅ¡ viso – 4 791,17 Lt (1 387,77 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutartimi ieÅ¡kovas S. K. atleistas nuo 2 156 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieÅ¡kinį, o 2014-10-15 nutartimi – nuo 2 156 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ (t. 1, b. l. 28-30, t. 2, b. l. 114–115).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovių valstybei priteistinas 4 312 Lt (1 248,84 Eur) žyminis mokestis, t. y. iÅ¡ kiekvienos atsakovės po 624 Eur.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti:2013-07-12 Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. 0172/13/00014-2 dalį, kurioje nurodyta, kad buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja yra A.

M., pripažinti negaliojančia ir šio turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti S. K.;2013-06-05 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-13015484 dalį, kurioje nurodyta, kad 0,0721 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėja yra J. R., pripažinti negaliojančia ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti J. J..Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės A.

M. 1 709,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti ieÅ¡kovui J. J. iÅ¡ atsakovės J. R. 1 387,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovių A. M. ir J. R. po 624 Eur žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ bankas, įmokos kodas 5660).Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡o vieÅ¡ame registre (VÄ® „Registrų centras“, Klaipėdos filialas) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimÄ atsakovei A.

M. perleisti nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir draudimÄ atsakovei J. R. perleisti nuosavybės teisę į sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo.             Kolegijos pirmininkas                                                                 Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai                                                                 AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                            Rimvida Zubernienė