N-575-747-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-747/2012

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00017-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimo Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ž. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2010 m. spalio 16 d., apie 17.06 val., Plungės rajone, kelio Plungė-Žlibinai-Žarėnai 2,24 kilometre, vairuodamas automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. A. vairuojamam automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais Ž. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 158, 231.1 ir 231.2 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutarimu Ž. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 500 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4 500 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, Ž. B. galutinai paskyrė 4 500 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad Ž.

B. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta byloje esančia medžiaga. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiojo V. A. parodymus patvirtina liudytojo T. D. parodymai, jie vienas kito atžvilgiu nėra nesuinteresuoti, be to, jų parodymų nepaneigia priešingi įrodymai. Atkreipė dėmesį, jog minėti liudytojai patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pajusti automobilių kontaktą, kas rodo, jog Ž. B. sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Pabrėžė, jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-953-363/2010 esančio protokolo dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo matyti, kad buvo nustatyti tokie automobilio Nissan Terrano, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai: užpakalinis bamperis (dažų nubrozdinimai iš priekio į galą, neatitinka bamperio uždėjimo tarpai bei po bamperiu sustumtas kėbulas), dešinės pusės užpakalinis ratas pasislinkęs į vidaus pusę. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje atlikta autotechninė ekspertizė vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o ekspertizės išvados patvirtina, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio, kuris įvykio metu susidūrė su automobiliu Audi 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai. Kadangi tirti pateiktoje medžiagoje nebuvo pakankamai faktinių duomenų, ekspertizę atlikęs ekspertas nedavė vienareikšmiško atsakymo, kurio pagrindu galima būtų tvirtinti, jog automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešiniojo kampo sugadinimai susidarė eismo įvykio metu susidūrus su automobiliu Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėjo, kad pastarojo automobilio dalyvavimą eismo įvykyje įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Be to, iš liudytojo T.

D. parodymų nustatyta, jog po sveiku automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bamperiu buvo matomi nauji kėbulo pažeidimai, o kieme buvo toks pats ardomas automobilis dalimis. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedirba, pajamų neturi, jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos, o kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę Ž. B. vairavo be savininko žinios.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teigia, jog liudytojo T. D. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o ekspertas atmetė jo nustatytus automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Pabrėžia, jog nukentėjusysis V. A. negalėjo nurodyti, koks automobilis kontaktavo su jo vairuojamu automobiliu ir kas jį vairavo. Be to, ekspertas nurodė, kad pagal surinktus įrodymus buvo galimi du įvykio variantai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas netyrė asmens tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o visi neaiškumai ir abejonės aiškintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Ž. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 39), iš esmės pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu matė sankryžoje važiuojantį kitą automobilį, galvojo, jog pralėks ir pralėkė bei pastebėjo, kad pro jo vairuojamo automobilio galą važiavo automobilis, o grįžęs ir apžiūrėjęs savo vairuotą automobilį jokių apgadinimų nepastebėjo, tačiau neatmeta galimybės, jog galėjo kontaktuoti su kitu automobiliu (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 44; b. l. 17).

Be to, automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. L., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-953-363/2010, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog Ž. B. iš pradžių jam nieko apie nagrinėjamą eismo įvykį nesakė, tačiau vėliau prisipažino, kad važiavo per sankryžą ir neapsiskaičiavo, o nuplovus automobilį jo savininkas pastebėjo didesnius įbrėžimus galinio bamperio dalyje dešinėje pusėje (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 43).

Aplinkybę, kad nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavo būtent minėtas automobilis, patvirtino ir nukentėjusysis V. A., iš karto po įvykio savo rašytiniame 2010 m. spalio 16 d. paaiškinime nurodęs, jog susidūrė su tamsios spalvos visureigiu, kuris nesustojęs nuvažiavo į Glaudžių gyvenvietę (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 7), kur vėliau ir buvo rastas bei atpažintas nukentėjusiojo (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 13, 14, 23, 43-44). Taip pat pabrėžtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-953-363/2010 esančios eismo įvykio vietos schemos, fotolentelių bei protokolo dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo matyti, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiojo V.

A. vairuoto automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, apšvietimo ir posūkio žibintas, be to, apgadintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis dešinėje pusėje, ant jo matyti nubrozdinimai iš priekio į galą, neatitinka bamperio uždėjimo tarpai, o po bamperiu sustumtas kėbulas ir galinis dešinės pusės ratas pasislinkęs į vidinę pusę (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 8, 9-11, 16-18, 20-21).

Šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnas T. D. tiek savo tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 23), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 44), kur, būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (administracinė byla Nr. A2.6.-953-363/2010, b. l. 40), pažymėjo, kad po automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniu bamperiu buvo nauji apgadinimai, t. y. kėbulo sulankstymai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų apgadinimų aukštis, lokalizacija bei susidarymo mechanizmas iš esmės atitinka, apgadinimai yra žymūs ir aiškiai matomi, atsiradę pakankamai stipraus kontakto tarp automobilių metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Ž.

B. negalėjo jo nejausti ar išgirsti. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, jog jis galėjo nepajusti automobilių susidūrimo kontakto ir nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, todėl vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas