bf3acd1b-ab6b-40be-a353-8aab32dbd4b7 · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-169-1049/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00250-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 16.9.3; 16.9.10; 21.3.3; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. balandžio 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Megilei Čekalinaitei, Deimantei LekavičiÅ«tei, dalyvaujant skundÄ , dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – E. A., jo įgaliotajai atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A., skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. K. 2020 m. lapkričio 23 d. E. A., gim. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.00 val., Samylų g., Dubravų k., Kauno r., ties pastatu Nr. 57, vairuodamas automobilį „Seat Cordoba“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio bÅ«klę, siaurÄ važiuojamÄ jÄ dalį, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, kliudė prieÅ¡ais važiavusį ir kelkraÅ¡tyje sustojusį automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jį sugadino.

Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, nepasiliko eismo įvykio vietoje eismo įvykio aplinkybių vertinimui, apie įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 417 straipsnio 7 dalis, 426 straipsnio 1 dalis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje E. A. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje padarymÄ paskirta galutinė subendrinta 850,00 (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų bauda. II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimai 3.

SkundÄ padavęs asmuo – E. A., praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teisenÄ E. A. atžvilgiu nutraukti, nesant nusižengimų sudėčių, o nepatenkinus Å¡io reikalavimo administracinio nusižengimo teisenÄ E. A. atžvilgiu nutraukti esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms. 3.1.

Skunde E. A. nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra formalus, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių, išskirtinai remiantis vien kitos pusės asmenų duotais galimai melagingais parodymais. 3.2. Pažymi, jog skundžiamame nutarime nurodomos nustatytos neteisingos įvykio aplinkybės. Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, automobilį vairavo ne nukentėjusioji E. B., o D. G., visi liudytojai susitarę nurodo ne tokias aplinkybes, kokios jos buvo. Eismo įvykio metu E. B. apskritai nebuvo, ji įvykio metu nedalyvavo.

Be to, kartu su D. G. automobiliu važiavo jo brolis G. G., t. y. automobiliu „Audi A6“ važiavo tik jie du, joks automobilis iÅ¡ paskos nevažiavo. Taigi visi Å¡ie liudytojai nurodo iÅ¡galvotas aplinkybes, jog neva G. G. kita maÅ¡ina važiavo iÅ¡ paskos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. G. yra ne kartÄ teistas už melagingų parodymų davimÄ , kas yra ir Å¡iuo atveju. Vieninteliai įrodymai, kuriais paremtas skundžiamas nutarimas, apie neva E. A. padarytus administracinius nusižengimus yra melagingai D.

G., G. G. ir E. B. nurodomos įvykio aplinkybės. Dėl Å¡ių priežasčių, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ bei įrodyti, jog E. A. nėra kaltas dėl eismo įvykio, Å¡ioje byloje bÅ«tina iÅ¡reikalauti duomenis apie ankstesnius liudytojo G. G. teistumus, kadangi Å¡ių duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gauti neturi galimybių. 3.3. Svarbu pažymėti ir tai, jog nagrinėjamu atveju ne E. A. veiksmai yra eismo įvykio kilimo priežastis. Kaip matyti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų, bÅ«tent E. A. automobilis sustojo kelkraÅ¡tyje, o prieÅ¡inga kryptimi važiavęs automobilis „Audi A6“ kliudė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio veidrodėlį ir sustojo tik už kelių Å¡imtų metrų.

Nors E. B. išvis nebuvo įvykio vietoje, tačiau ji pirminės apklausos metu ir nurodė, kad ji nebuvo sustojusi tik neva pasitraukusi į dešinę kelio pusę. Pažymėtina, jog jokie sugadinimai E. A. vairuojamam automobiliui nebuvo padaryti, kadangi užsilenkė tik automobilio veidrodėlis, todėl jis negalvojo, jog kažkokia žala galėjo kilti ir kitam automobiliui. Taigi esant šioms aplinkybėms, E. A. veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. vieno iš sudėties požymių, kuris yra būtinas asmenį pripažįstant kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra tyčios dėl pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos, nes jis nemanė, jog automobiliui buvo padaryta žala ir neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. 3.4. Nustatymas, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino, lemia ir tokio asmens patraukimÄ administracinėn atsakomybėn ir, prieÅ¡ingai, jeigu byloje konstatuojamas tyčios nebuvimas, t. y. konkrečioje situacijoje asmuo nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir pasiÅ¡alino ne ignoruodamas tokiÄ pareigÄ , o pvz., nesuprasdamas, kad įvyko eismo įvykis, yra pagrindas tokio asmens administracinėn atsakomybėn netraukti.

Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs kasacinis teismas, sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos turi bÅ«ti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-333- 462/2018). Tai ypač aktualu nagrinėjamu atveju, kadangi įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikÅ¡mė, pasireiÅ¡kianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. 3.5.

Faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog E. A. veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi E. A. nesuprato, jog automobiliui buvo padaryta žala. Be to, pažymėtina ir tai, jog skirtingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, E. A. paskambino policijos pareigÅ«nams ir pranešė jiems apie susidariusiÄ situacijÄ . 3.6. Tuo tarpu, iÅ¡ sustojusio automobilio „Audi A6“ iÅ¡lipo iÅ¡ matymo E. A. pažįstami D. G. ir G. G., su kurių vienu jis turėjo nemalonios patirties praeityje.

Vyrai buvo nusiteikę itin grėsmingai ir pradėjo eiti link E. A. grasindami, jog pastarÄ jį sumuÅ¡. IÅ¡sigandęs Å¡ių grasinimų E. A. tuojau pat įlipo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo pas savo pusseserę, gyvenančiÄ už 3 km nuo įvykio vietos, kur tuojau pat jam iÅ¡ paskos pasirodė ir automobiliu „Audi A6“ važiavę D. G. ir G. G.. Å ias aplinkybes galės patvirtinti liudytoja R. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu gyvenanti A. S.. 3.7. Vis dėlto, jeigu teismas nuspręstų, jog E. A. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, dėl kurios jam turėtų kilti atsakomybė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, teismas turėtų įvertinti, jog tai buvo padaryta dėl bÅ«tinojo reikalingumo. 3.8.

Pavojus įstatymo saugomiems interesams (Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjo sveikatai) negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis, t. y. nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. IÅ¡ Å¡ioje byloje nurodytų aplinkybių matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino dėl itin agresyvaus D. G. ir G. G. elgesio (ėjimo link E. A. ir grasinimo pastarÄ jį sumuÅ¡ti), kuris sudarė pagrindÄ manyti, kad grėsmė pareiÅ¡kėjo sveikatai yra tikra ir jų ketinimai gali bÅ«ti įgyvendinti. 3.9.

Aukščiau aptartos teisinės ir faktinės aplinkybės, patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo priimti policijos pareigūnams neišsamiai ištyrus bylos įrodymus bei faktines aplinkybes, neteisingai taikant KET punktus, ko pasėkoje E. A. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį.

4. Atsiliepimu į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A. skundÄ , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje. 4.1. Institucija pažymėjo, kad su apelianto reikalavimai nesutinka, ir pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. PareigÅ«nas vadovaudamasis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, policijos pareigÅ«nės S. P. ir eismo įvykį tyrusio pareigÅ«no R.

K. tarnybiniai praneÅ¡imai, nukentėjusio ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimai. 4.2. Kelių eismo taisyklių 220 ir 222 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

Vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, Å¡ių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A., kuris eismo įvykio vietoje nepasiliko, eismo įvykio pėdsakų nesaugojo, eismo įvykio deklaracijÄ su nukentėjusiu asmeniu neužpildė, policijos į eismo įvykio vietÄ nekvietė. E. A. vairuodamas automobilį „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldęs vairuojamo automobilio kliudė prieÅ¡inga kryptimi atvažiavusį ir kelkraÅ¡tyje sustojusį automobilį „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. 4.3. Apeliantas savo paaiškinime teigė, kad sustojus kelkraštyje priešinga kryptimi važiavęs automobilis „Audi A6“ kliudė veidrodėlį. Iš automobilio išlipo iš matymo pažįstami jaunuoliai, kurie buvo agresyviai nusiteikę, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas E. A. bijodamas susidorojimo, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tačiau apie eismo įvykį nei iš eismo įvykio vietos, nei vėliau, policijai nepranešė.

Policijos pareigÅ«nams pradėjus paieÅ¡kos priemones, apie 20.50 val. buvo surastas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukęs vairuotojas E. A.. Pastarasis patikrintas dėl neblaivumo. Alkotesteris parodė 0,10 promilių girtumÄ . 4.5. Eismo įvykyje nukentėjusi E. B. ir kartu važiavęs D. G., policijos pareigÅ«nams eismo įvykio vietoje teigė, kad važiuojant Samylų g. link J. BiliÅ«no g., ties Nr. 57, pastebėjo priekyje atvažiuojantį automobilį „Seat Cordoba“ ir esant siauram keliui, pasitraukė deÅ¡inėn į kelkraÅ¡tį.

Tačiau prieÅ¡inga kryptimi atvažiavęs automobilis kliudė kairės pusės veidrodį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Å ias aplinkybes patvirtino eismo įvykį matęs ir automobiliui iÅ¡ paskos važiavęs G. G.. Automobilio pozicija užfiksuota fotonuotraukose, atvykusių į eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nų. 4.6. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. 4.7.

Vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus nustatyta, kad nukentėjusiojo automobiliui apgadinimai padaryti buvo. Žalos atsiradimÄ patvirtina fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Sprendžiant apie E. A. elgesį po eismo įvykio, pagal byloje surinkta medžiagÄ galima teigti, kad asmuo suvokė ir žinojo, kad padarė eismo įvykį. Žinojo, kad privaloma supildyti eismo įvykio deklaracijÄ , arba į eismo įvykio vietÄ kviesti policijÄ (praneÅ¡ti policijai), tačiau eismo įvykio vietoje jis nepasiliko, nepalaukė policijos, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡io eismo įvykio aplinkybės ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė. 4.8.

Pažymi, kad teiginiai minimi skunde, institucijos nuomone, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai. Kaip matyti iš apelianto skundo jis nurodo, kad nesutinka su padarytu pažeidimu, kad jo transporto priemonei nebuvo padaryti jokie sugadinimai, todėl jis negalvojo, jog kažkokia žala galėjo kilti ir kitam automobiliui. Tačiau apeliantas tuo neįsitikino, nors transporto priemonės ir susidūrė, kadangi jam užsilenkė automobilio veidrodėlis.

Pabrėžtina, kad apie galimai agresyvų elgesį jo atžvilgiu policijai jis nepranešė, nei įvykio vietoje, nei vėliau. Kaip jau minėta, policijos pareigÅ«nams suradus apeliantÄ , buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 0,10 promilės girtumo laipsnis. Institucijos nuomone, dėl Å¡ios priežasties apeliantas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. 4.9. Institucijos nuomone, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimÄ , matyti, kad apeliantui administracinė nuobauda už įvykdytÄ administracinį nusižengimÄ individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu. 4.10.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad Kauno apskrities VPK KPV pareigÅ«nas priėmė pagrįstÄ nutarimÄ , kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymÄ si, kitų asmenų teisę į saugiÄ aplinkÄ , auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles Teismo praÅ¡o apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ .

5. Teismo posėdžio metu asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn – E. A. savo skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad nors tiksliai dienos nepamena, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, buvo apie 14.00 val. – 16.00 val., kuomet jis automobiliu „Seat Cordoba“ važiavo Å lienavos kaime, siauru smėlėtu miÅ¡ko keliuku. Jau iÅ¡ tolo pastebėjo prieÅ¡inga kryptimi artėjantį automobilį, su kuriuo prasilenkti tokiame kelyje nėra jokių galimybių, dėl to turi nuvažiuoti į žole apaugusį kelkraÅ¡tį, kÄ E. A. padarė.

Automobilis artėjo gana dideliu greičiu ir E. A. stovint kliudė jo automobilio veidrodėlį. Tada E. A. išlipo, atsilenkė savo automobilio veidrodėlį, pastebėjo, kad jis nė kiek neapgadintas, o tas automobilis kiek pavažiavęs irgi sustojo, iš jo išlipo du vyrai, kuriuos E. A. iš karto atpažino, ypač G. G., šie du vyrai pradėjo iš karto necenzūriškai plūstis, siūlė jį sumušti, todėl E. A. išsigando, sėdo atgal į automobilį ir nuvyko pas savo pusseserę, kuri gyvena už trijų kilometrų nuo tos vietos.

Tie vyrai Å¡oko į savo automobilį ir sekė paskui. Vos E. A. įvažiavus pro vartelius į kiemÄ , Å¡alia sustojo ir jų automobilis. Tada iÅ¡lipę vyriÅ¡kiai jam vėl grasino susidorojimu, sėdo į automobilį ir pasiÅ¡alino. Paskui E. A. pasitaręs su pussesere nuvažiavo į KaiÅ¡iadorių rajonÄ , kur su klasioku žvejodavo, su juo pasitarti. Ten bÅ«damas su klasioku iÅ¡gėrė skardinę alaus, o klasiokas jam patarė dėl įvykio paskambinti į policijÄ . TÄ E. A. ir padarė, atsiliepusi operatorė nukreipė jį pas pareigÅ«nus, kuriems paskambinęs E. A. sutarė, kad pats atvyks apžiÅ«rai, o atvažiavęs pripÅ«tė 0,10 promilės. E. A.

įvykio vietoje kategoriÅ¡kai nesutiko su nustatytomis įvykio aplinkybėmis, E. B. įvykio vietoje apskritai nebuvo, jos nėra net matęs, o tie vyrai galimai patys buvo iÅ¡gėrę. Taigi, pareiÅ¡kėja nurodė aiÅ¡kiai ne tÄ Ä¯vykio laikÄ , ir nepaaiÅ¡kino kitų svarbių įvykio aplinkybių. Mano, kad G. G. jį apkalba, nes abu praeityje turėjo neigiamų patirčių ir Å¡is gali ant jo pykti. Policija suformino įvykį, ir jau gerokai po jo, pats bÅ«damas užsienyje, sulaukė policijos pareigÅ«no skambučio, kuris jį informavo, kad surašė jam protokolÄ ir padvigubino baudÄ .

6. Teismo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad jai priklausančiu automobiliu „Audi A6“, kartu su žentu D. G., kuris ėdėjo keleivio sėdynėje, priekyje, važiavo Samylų gatve, siauru keliu, kuomet pamatė iš priešais atvažiuojantį automobilį „Seat“, tada sustojo pačiame kelkraštyje ir laukė, kol šis automobilis prasilenks, tačiau pavažiuojant šis automobilis kliudė jos vairuoto automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį, stabtelėjo, tuo momentu iš E. B. automobilio išlipo jos žentas D.

G., kiek vėliau privažiavo ir jo brolis G. G., kuris jiems iÅ¡ paskos važiavo automobiliu VW „Golf“. Jie pradėjo eiti link Å¡io automobilio, tačiau Å¡is iÅ¡ karto pajudėjo ir nuvažiavo. Po to E. B. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvyko, surašė aktÄ , pagal automobilio numerį surado jo savininkę, kuriai paskambino, tačiau jiems nepavyko susitarti, o pareigÅ«nė E. B. pasakė, kad to automobilio savininkė kažkokia neadekvati ir su ja negalima susiÅ¡nekėti, apÅ¡aukė sukčiais.

Kaip liudytoja suprato, tai buvo E. A. motina. Visi trys važiavo iÅ¡ Gervėnupio kaimo pas G. motinÄ . G. G. važiavo maždaug 3-4 minučių atstumu nuo jos, kiek toliau, ar jis galėjo matyti, kas vyko su E. B. automobiliu nežino, tačiau spėja, kad jis to įvykio nematė, nes jis tik vėliau privažiavo. Liudytoja tikina konkrečiai nepažinusi E. A., kad jis vairavo, tačiau pastebėjo, kad automobilį vairavo vyras ir įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius. Tuos valstybinius numerius ir nurodė pareigÅ«nams.

Visa tai, kad policijos pareigÅ«nė vėliau skambino Å¡io automobilio savininke sužinojo tik iÅ¡ pačios pareigÅ«nės, su kuria bendravo tik telefonu. PareigÅ«nė pasakė, kad į įvykio vietÄ atvyks po 3-4 valandų. Po kurio laiko atvyko policijos ekipažas – vyras ir moteris, kurie viskÄ užfiksavo įvykio vietoje, apklausė ten buvusius asmenis. Abu G. atvykus policijos pareigÅ«nams buvo įvykio vietoje ir tik vėliau G. G. iÅ¡vyko. PrieÅ¡ atvykdama į Gervėnupį tÄ dienÄ liudytoja iki 14.00 val. buvo darbe, ten visi susitiko apie 15.00 val., kiek laiko prabuvo kol iÅ¡vyko – nepamena.

Teismo posėdžio metu liudytojÄ supažindinus su jos naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono buvusių telekomunikacijų įvykiais, nurodė, kad tikslių aplinkybių atsiminti negali, tačiau D. G. įvykio vietoje su ja tikrai buvo, dėl kokių priežasčių apie 18.00 val., G. G. ir D. G. skambinosi tarpusavyje, nors pagal jos parodymus abu buvo įvykio vietoje – nežino. Liudytoja papildė, kad po to, kai automobilis „Seat“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos jis visi trys dar apie pusę valandos laukė, tikėjosi, kad jis sugrįš, tarėsi kÄ daryti, ir tik vėliau iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai G. G. jau buvo iÅ¡važiavęs, tačiau D. G. buvo įvykio vietoje. Policijos pareigÅ«nai G. G. nematė, kodėl jis iÅ¡važiavo, negali pasakyti. Liudytoja negalėjo nurodyti, kieno telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). KelintÄ konkrečiai valandÄ buvo įvykis negali prisiminti, tai galėjo bÅ«ti ir apie 17.00 val. Savo automobilį važiuoti žentui duoda, seniau to nedarydavo. E. A. iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio nebuvo. Policijos pareigÅ«nai nuo pirmojo skambučio į įvykio vietÄ atvyko maždaug po valandos.

Ä®vykį geriau prisiminė, kuomet buvo apklausiama policijos pareigÅ«nų. Nepamena, ar policijos pareigÅ«nai bandė įvykio vietoje susisiekti su vairavusiu asmeniu, sakė, kad pasivažinės po apylinkes ir paieÅ¡kos kur jis gali bÅ«ti. Policijos pareigÅ«nai įvykį formino apie valandÄ laiko, ir visÄ tÄ laikÄ kartu buvo D. G.. Vairuotojo pažymėjimÄ turi apie 20 metų, pretenzijų E. A. neturi.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad kartu su uošve E. B. jos automobiliu „Audi A6“ važiavo į namus Samylų kaime, tačiau siaurame kelyje neprasilenkė su kitu automobiliu, kuris kliudė jų automobilio veidrodėlį ir pasišalino iš įvykio vietos. Važiavo iš Gervėnupio. Buvo po pietų, apie 16.00 val. – 17.00 val. Automobilį vairavo E. B.. Iš paskos savo automobiliu VW „Golf“ važiavo ir brolis G. G., buvo atsilikęs maždaug apie 50-100 metrų, kelyje daug posūkių, todėl nežino, ar jis galėjo matyti įvykį.

Tuo metu kai kitas automobilis kliudė E. B. vairuoto automobilio veidrodėlį, Å¡io stiklas nukrito ant žemės, tas automobilis stabtelėjo, o tuo metu privažiavo ir G. G.. Tada D. G. ir G. G. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir abu artinosi link to sustojusio automobilio, norėjo pasiaiÅ¡kinti aplinkybes, tačiau Å¡is staiga nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos. Matė, kad už vairo sėdėjo E. A.. Tada kvietė policijÄ , apie minutės ar dviejų bėgyje, po to apie dvi ar tris valandas laukė policijai.

Nepamena, kad įvykio vietoje bÅ«tų lÅ«kuriavę apie pusę valandos ir neskambinę pareigÅ«nams. Policijos pareigÅ«nų laukė visi trys. Kiek pamena, atvykę pareigÅ«nai iÅ¡ visų trijų priėmė paaiÅ¡kinimus, brolis su policijos pareigÅ«nais bendravo. E. A. nepažįsta, žino, kad jis gyvena tame pačiame kaime. TÄ dienÄ prieÅ¡ tai buvo sode Dubravų kaime ir Gervėnupyje, po to Å lienavoje, ten viskas vietoje, apie 5 kilometrų atstumu, nepamena, ar tÄ dienÄ buvo Kaune. Negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pagal telekomunikacijų iÅ¡klotines apie 18.00 val., jo įrenginys registravosi Kauno mieste.

Gali bÅ«ti, kad telefonÄ buvo davęs draugei, todėl gal Å¡i buvo iÅ¡važiavusi į KaunÄ su jo telefonu. PaÅ¡ilės gatvėje gyvena G. G., todėl gal ten ji ir buvo. Apklausos metu liudytojas prisiminė, kad įvykio vietoje buvo ir dar vienas brolis – vyresnis, tai yra R. G. ir bÅ«tent su R., o ne su G. laukė policijos, todėl įvykio vietoje tikriausiai buvo ne G., o R.. R. atėjo pats iÅ¡ kaimo, ten nedidelis atstumas, taigi įvykio vietoje buvo R., policija matė ne G., o R.. Kuriuo momentu G. iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos nepamena.

Iš kur R. sužinojo apie įvykį nežino, jam neskambino. Pats įvykio vietoje galėjo būti be telefono. Kokiu tikslu iš jo abonento buvo skambinta G. G. nežino. R. telefono numerio paskutiniai skaičiai – 885, draugės telefono numerio paskutiniai skaičiai – 449. Liudytojas negalėjo nurodyti, kieno telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Negalėjo paaiškinti, kam įvykio metu tiek jis, tiek ir G. G. kelis kartus skambino nurodytu telefono numeriu. Papildydamas liudytojas nurodė, kad tikslaus įvykio laiko nepamena, įvykio metu buvo afekto būsenoje.

Žino, kad E. B. praneÅ¡us apie įvykį, kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų dar iki jiems atvykstant skambino tos transporto priemonės savininkui. UoÅ¡vė automobilį vairavo todėl, kad tai buvo jos automobilis, nors jį kartais vairuoja ir pats. Nuo eismo įvykio vietos iki tėvų sodybos yra apie 3-4 kilometrai, visÄ Å¡Ä¯ atstumÄ R. nuėjo pėsčiomis arba dviračiu. Kada į Gervėnupį atvyko ir kiek ten buvo E. B. nepamena. Pamena, kad jiems su broliu artėjant prie E. A. automobilio, Å¡io priekinis langas buvo atidarytas, jis dar kažkÄ jiems pasakė ir nuvažiavo, buvo apie 3-4 metrus nuo Å¡io automobilio.

R. atėjo jau po to, kai G. iÅ¡vyko. Ä® Gervėnupį E. B. atvyko su tuo pačiu automobiliu „Audi A6“ padėti tvarkytis, jis prieÅ¡ tai ten buvo jau nuo ryto. Kas jį ten atvežė – nepamena. KelintÄ valandÄ E. B. atvyko į Gervėnupį nežino, tačiau tai galėjo bÅ«ti po darbo.

8. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laikÄ ir vietÄ informuota tinkamai ir tai patvirtino atsiliepimu (skundo b. l. 10–12). III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. A. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

10. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

11. ANK 417 straipsnio 7 dalyje atsakomybė numatyta už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių 12. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis.

Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

13. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, E. A. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 850,00 eurų bauda.

14. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog E. A. 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.00 val., Samylų g., Dubravų k., Kauno r., ties pastatu Nr. 57, vairuodamas automobilį „Seat Cordoba“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio bÅ«klę, siaurÄ važiuojamÄ jÄ dalį, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, kliudė prieÅ¡ais važiavusį ir kelkraÅ¡tyje sustojusį automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jį sugadino.

Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, nepasiliko eismo įvykio vietoje eismo įvykio aplinkybių vertinimui, apie įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus.

15. Administracinio nusižengimo bylos pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėjimo teisme metu skundžiamame nutarime aukščiau nurodytos aplinkybės nepasitvirtino nei dėl nurodytų faktų, nei dėl asmens kaltės, ar jo nekaltumo, kadangi pagal institucijos surinktus duomenis negalima daryti jokios kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, o visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Bylos nagrinėjimo metu teisme paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms dėl įvykio iÅ¡kilo bÅ«tinybė atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , o tai itin užvilkintų bylos nagrinėjimÄ teisme.

16. Visų pirma pažymėtina, kad pats eismo įvykis kurio metu tarpusavyje kontaktavo automobiliai „Seat Cordoba“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nekelia abejonių, tačiau pagal bylos teisminio nagrinėjimo metu papildomai nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad Å¡is eismo įvykis įvyko aiÅ¡kiai kitu laiku, nei nurodyta tiek protokole, tiek ir nutarime, ir mažiausiai vieno asmens, kuris nurodė buvęs eismo įvykio liudininku ir jo parodymais buvo remtasi suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , realus buvimas įvykio vietoje protokole nurodytu laiku – tai yra apie 18.00 val., yra abejotinas, be to, nustatyta, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau asmenų, kurie nebuvo apklausti bylÄ nagrinėjant institucijoje, taip pat pagal papildomai nustatytas aplinkybes nėra įrodytas E. A. tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, taip, kaip nurodyta tiek protokole, tiek ir nutarime faktas, dėl ko nėra pakankamo pagrindo laikyti jo kaltę įrodyta.

17. Nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta įvykio data ir laikas yra 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.00 val. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.03 val., pranešė E. B. (nusižengimo b. l. 7), o tai patvirtina ir bylos teisminio nagrinėjimo metu gautos jos naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinės, iš kurių taip pat matyti, kad jos naudojamas mobiliojo ryšio įrenginys tuo metu registravosi prie bazinės stoties, esančios Samylų k., Kauno rajone. Matyti ir jos tolesnis bendravimas telefonu iki pat 18.54 val., su policijos pareigūne, su kuria aiškinosi įvykio aplinkybes (skundo b. l. 25).

18. E. B. savo paaiškinime nurodė, kad įvykio metu automobilyje „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su D. G., o jiems iš paskos kitu automobiliu važiavo ir G. G., kuris taip pat matė įvykį (nusižengimo b. l. 19). D. G. savo paaiškinime patvirtino, kad įvykio metu vyko kartu su E. B. (nusižengimo b. l. 20).

19. Visgi, kaip matyti iš bylos teisminio nagrinėjimo metu gautos D. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinės, įrenginys 2020 m. rugpjūčio 15 d., 18.18 val., 18.26 val., ir 18.29 val., registravosi prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 26), ir tik nuo 18.50 val., tai yra to laiko, kuomet E. B. pagal aukščiau aptartas jos naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotines vis dar bendravo su policijos pareigūne, tačiau policijos pareigūnams, dar nesant įvykio vietoje, D. G. įrenginys jau prisiregistravo Samylų kaime, Kauno rajone. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad D. G. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val., taip, kaip nurodoma administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime, nebuvo įvykio vietoje.

20. Negana to, skirtingas, nei E. B. nurodomas įvykio aplinkybes pagrindžia ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ bylos teisminio nagrinėjimo metu gautų tiek D. G., tiek ir G. G. naudotų mobiliojo ryÅ¡io telefonų buvusių telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinių, iÅ¡ D. G. mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio buvimo vieta fiksuota Kauno mieste, 18.18 val., ir 18.26 val., skambinta G. G., pokalbiai truko atitinkamai 45 ir 51 sekundžių, be to 18.50 val. ir 19.20 val., D. G., jau bÅ«damas Samylų kaime, vėl telefonu atitinkamai 26 ir 10 sekundžių bendravo su G. G., o 19.21 val., iÅ¡ G. G. gavo trumpÄ jį tekstinį praneÅ¡imÄ (skundo b. l. 26). IÅ¡ G. G. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono buvusių telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinių matyti, kad nuo pat nurodomo įvykio iki 19.21 val., jo įrenginys registravosi Samylų kaime (skundo b. l. 27).

21. Taigi, iÅ¡ to, kas aukščiau iÅ¡dėstyta akivaizdu, kad nurodytas faktas apie D. G. buvimÄ Ä¯vykio vietoje apie 18.00 val., yra abejotinas, be to, nėra jokios logikos, kad pagal E. B. nurodytas aplinkybes, tiek D. G., tiek ir G. G. abu bÅ«dami įvykio vietoje tarpusavyje dar bendravo ir telefonu, kas liudija, kad bent vienas iÅ¡ jų ten nurodytu laiku nebuvo.

22. Beje, Å¡iame kontekste pažymėtinas ir tas faktas, kad kaip matyti iÅ¡ E. A. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono buvusių telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinių, 17.22 val., jis dar buvo Samylų kaime, tačiau jau nuo 17.48 val., iki 18.53 val., jo įrenginys registravosi VirÅ¡užiglio kaime, PravieniÅ¡kių kaime, Kruonio kaime (skundo b. l. 24), taigi, nurodytu laiku – apie 18.00 val., jis įvykio vietoje taip pat nebuvo. Tai, kad kreipdamasis į BendrÄ jį pagalbos centrÄ â€“ 19.52 val., E. A. tebebuvo KaiÅ¡iadorių rajone patvirtina ir teismo iÅ¡reikalautas Å¡io skambučio garso įraÅ¡as (skundo b. l. 70, 71).

23. Bylos nagrinėjimo teisme metu D. G. supažindintas su jo naudoto mobiliojo ryÅ¡io įrenginio buvusių telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinėmis, konkrečių sujungimų laiku ir bazinių stočių vietomis, suabejojo, ar su savimi iÅ¡ viso turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , nurodydamas, kad jį su savimi tuo metu galėjo turėti žmona. Patikino, kad jam žinoma vieta, PaÅ¡ilės gatvėje, Kaune, prie kurioje esančio mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡to 18.18 val., registravosi jo įrenginys, nes ten gyvena jo brolis G.

G.. Be to, teisme prisiminė ir nurodė visiÅ¡kai naujÄ aplinkybę apie tai, kad atvykus policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje buvo ne G. G., o kitas jo brolis – R. G., kuris liudytojui nežinia iÅ¡ kur gavęs informacijÄ apie įvykį pėsčiomis atėjo į įvykio vietÄ . Pažymėtina, kad apie R. G. iÅ¡ pradžių nenurodė nei E. B., nei D., G. ar G. G., nei į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai. Akivaizdu, kad paties G. G. įvykio vietoje atvykus policijos pareigÅ«nams nebuvo, jis savo paaiÅ¡kinimÄ pateikė tik 2020 m. spalio 19 d. (nusižengimo b. l. 21), pareigÅ«nams apžiÅ«rint įvykio vietÄ jokio kito automobilio nei nurodytas „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo.

Taigi, R. G. būtina apklausti apie jam žinomas įvykio aplinkybes.

24. Apie tai, kad be E. B. ir D. G. policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ ten bÅ«tų buvę daugiau asmenų, jokios informacijos nėra ir savo tarnybiniame praneÅ¡ime Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osoios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausioji patrulė S. P. nenurodė (skundo b. l. 14), nors kaip nustatyta bylos teisminio nagrinėjimo metu ten dar buvo mažiausiai vienas asmuo – R. G.. Å iÄ aplinkybę bÅ«tina aiÅ¡kintis papildomo aplinkybių tyrimo metu apklausiant į įvykio vietÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus S. P. ir A. Å ..

25. Dar vienas svarbus faktas, kurį bÅ«tina nustatyti aiÅ¡kinantis tikrÄ sias Å¡io įvykio aplinkybes yra tai, kad kaip matyti iÅ¡ bylos teisminio nagrinėjimo metu gautų tiek D. G., tiek ir G. G. naudotų mobiliojo ryÅ¡io telefonų buvusių telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinių, jie abu – atitinkamai D. G. 19.14 val., o G. G. 18.42 val., 18.43 val. ir 18.58 val., tarpe to, kai jie kontaktavo tarpusavyje, dar abu kontaktavo ir su mobiliojo ryÅ¡io abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nei D.

G., nei E. B. negalėjo nurodyti, kam priklauso šis abonentas, tačiau paneigė, kad jis priklauso R. G.. Beje jokių skambučių R. G., D. G. teismo posėdžio metu nurodytu jo mobiliojo ryšio telefono numeriu nefiksuota. Nustačius asmenį, besinaudojantį abonentu (duomenys neskelbtini), tikėtina būtų galima nustatyti ir tikslesnes įvykio aplinkybes, tiek dėl D. G., tiek ir dėl G. G. buvimo įvykio vietoje, todėl būtina aiškintis šio telefono numerio priklausomybę ir apie įvykio aplinkybes apklausti juo besinaudojusį asmenį.

26. Savo skunde E. A. nurodė, kad iÅ¡sigandęs įvykio vietoje patirtų grasinimų jis tuojau pat įlipo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo pas savo pusseserę, gyvenančiÄ už trijų kilometrų nuo įvykio vietos, kur tuojau pat jam iÅ¡ paskos pasirodė ir tuo pačiu automobiliu „Audi A6“ važiavę D. G. ir G. G.. Nurodo, kad Å¡ias aplinkybes gali patvirtinti liudytoja R. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu gyvenanti A. S..

27. Ä®vertinus tai, kad akivaizdu, jog nurodomas įvykis atsitiko ne tuo laiku, kaip buvo nurodyta protokole ir skundžiamame nutarime, tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija lieka nepaneigta ir esamomis aplinkybėmis tikėtina, todėl institucijai atliekant papildomÄ aplinkybių tyrimÄ tikslinga apie įvykio aplinkybes apklausti ir liudytojas R. S. bei A. S..

28. Beje, pažymėtina ir tai, kad nors apie patį įvykį E. A. iÅ¡ karto po jo nepranešė policijos pareigÅ«nams, tačiau visgi 2020 m, rugpjūčio 15 d. 19.52 val., kreipėsi į bendrÄ jį pagalbos centrÄ iÅ¡ esmės nurodydamas įvykio aplinkybes ir praÅ¡ydamas patarimo kaip toliau elgtis jo nuomone tariamai policijos pareigÅ«nei iÅ¡ jo reikalaujant tam tikrų duomenų (skundo b. l. 70, 71).

29. Bylos teisminio nagrinėjimo metu D. G. ir E. B. nurodė iki įvykio buvę Gervėnupio kaime Kauno rajone, iÅ¡ kur visi trys ir iÅ¡vyko, prieÅ¡ tai, kai Samylų kaime atsitiko įvykis. Kilus abejonių dėl tikrojo įvykio laiko, o ir konkrečių asmenų dalyvavimo jame, papildomo tyrimo metu bÅ«tina aiÅ¡kintis, kas gali patvirtinti, kad iÅ¡ Gervėnupio kaimo Å¡ie asmenys iÅ¡vyko visi trys, kaip ir faktÄ , kad jie visi trys ten buvo. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė E. B., G. G. savo automobiliu važiavo 3-4 minutės kelio nuo jos, ir įvykio nematė, tačiau D. G. patikino, kad G. G. važiavo iÅ¡ paskos tačiau už posÅ«kio ir tikrai galėjo matyti įvykį. Pats G. G. savo paaiÅ¡kinime taip pat tikina, įvykį matęs.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡siskyrė liudytojų E. B. ir D. G. parodymai apie tai, kas vyko iÅ¡ karto po įvykio – E. B. nurodė, kad visi buvo įvykio vietoje, apie pusę valandos nieko nedarė ir sprendė kaip pasielgti, tik po to pranešė policijai, kai tuo tarpu D. G. nurodė, kad E. B. į policijÄ kreipėsi praėjus kelioms minutėms po įvykio. Vėliau motyvavo, kad įvykio vietoje jam buvo Å¡okas, afekto bÅ«sena, ir jis gali kai kurių aplinkybių neprisiminti. IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad E. B. praneÅ¡dama apie įvykį apie jokį savo delsimÄ iki tol nenurodė.

31. Sutiktina su institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad esamomis aplinkybėmis E. A. negalėjo nesuprasti, kad dėl buvusio kontakto kitam automobiliui galėjo kilti kažkokia žala, pagaliau tos aplinkybės niekaip pats nepatikrino, be to svarbu ir tai, kad 20.45 val., jam pačiam nurodytu automobiliu atvykus adresu Dubravų g. 37, Šlienavos k., Kauno r., apžiūrai, jam nustatytas 0,10 promilės girtumo laipsnis. Ir nors institucijos nuomone, būtent dėl šios priežasties apeliantas ir pasišalino iš įvykio vietos, visgi buvusio jo girtumo įvykio metu tai niekaip nepagrindžia, o ar buvo spręstas klausimas kad būtent apie 20.45 val. E. A. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio šioje byloje nėra.

32. Byloje E. B. nurodė, kad dėl eismo įvykio, draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo 178,25 eurų turtinę žalÄ , jos atlyginti neprašė, automobilio apgadinimų nekonkretizavo, jokių turtinę žalÄ , beje, kaip ir jos atlyginimÄ , pagrindžiančių dokumentų nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė jokių pretenzijų E. A. neturinti, todėl institucijai atliekant papildomÄ Ä¯vykio aplinkybių tyrimÄ bÅ«tina iÅ¡samiai aiÅ¡kintis ir pačios galimai padarytos turtinės žalos faktÄ , jos dydį ir pagrįstumÄ , nes tai taip pat gali turėti esminės reikÅ¡mės galimo kaltininko veiksmų kvalifikavimui.

33. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolÄ surašęs Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. K., savo 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad E. A. versija, kad jis iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo bijodamas link jo einančių asmenų, įvertino kaip nepagrįstÄ , nes po nuvažiavimo jis apie įvykį policijai nepranešė (nusižengimo b. l. 15–16). IÅ¡ esmės, institucija vien tuo ir grindė E. A. kaltę.

Visgi bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius papildomas aplinkybes pačios pranešėjos E. B. įvykių versija verčia abejoti tikrosiomis jo aplinkybėmis, kadangi labai tikėtina, jog nors pats įvykis buvo, tačiau jo aplinkybės kitos, apie jį E. B. savalaikiai nepranešė, dėl to bÅ«tina nustatyti kokius veiksmus jie atliko iki kreipiantis į policijÄ , akivaizdu, kad nei D. G., nei pats E. A. įvykio vietoje nutarime nurodomu laiku nebuvo. Tai kelia pagrįstų abejonių.

34. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Å iuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009).

Taigi visas kompleksas įvairių teisės Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti asmenį kaltinančiÄ iÅ¡vadÄ , kurios požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

35. Taigi, papildomo aplinkybių tyrimo metu institucijai nustačius objektyvias įvykio aplinkybes, ir jas vienos iš įvykio šalių atžvilgiu kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, būtina kruopščiai įvertinti, ar E. A. veiksmuose yra ir nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tyčios, ir ar jo pasišalinimo iš galimo įvykio vietos nenulėmė kitos objektyvios aplinkybės.

36. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus ir Å¡iuos trÅ«kumus galima iÅ¡taisyti tik institucijai atlikus didelės apimties papildomÄ aplinkybių įvertinimÄ .

37. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumÄ , konstatuotina, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje priimtas nenustačius visų bÅ«tinų ir reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl yra naikintinas, tačiau nesant pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , E. A. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o byla gražintina institucijai atlikti papildomÄ aplinkybių įvertinimÄ .

38. Nors asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A. įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu prašė spręsti klausimÄ dėl E. B. ir D. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, tačiau toks praÅ¡ymas esamomis aplinkybėmis atmestinas.

39. Kaip jau minėta, akivaizdu, kad įvykis atsitiko kitu nei nurodyta laiku ir tikėtina kitomis nei skundžiamame nutarime užfiksuota, aplinkybėmis, tačiau byloje nesurinkta pakankamai duomenų paneigti, kad tuo kitu laiku tiek E. B., tiek ir D. G., ar G. G. iš tikro buvo įvykio vietoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties pagrindu (skundo b. l. 15–16) gauta tik abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių telekomunikacijų įvykių – sujungimų išklotinės su konkrečiais juos identifikuojančiais duomenimis – įeinančiais ir išeinančiais sujungimais, sujungimų data, laiku, trukme, bazinių stočių identifikavimo numeriais ir jų įrengimo vieta, laikotarpiui 2020 m. rugpjūčio 15 d.

– nuo 15.00 val. iki 17.00 val., nors kaip paaiÅ¡kėjo, tikėtina, kad pats įvykis atsitiko dar anksčiau, tačiau kito laikotarpio buvusių telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinių teismui pakartotinai kreipiantis į ryÅ¡io tiekėjÄ nebepavyko gauti, nes jau buvo suėjęs Lietuvos Respublikos Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo nurodytas pusės metų tokių duomenų saugojimo terminas. Taigi, kategoriÅ¡kai nei pagrįsti, nei paneigti E. B., D. G., ar G. G. buvimo įvykio vietoje tikruoju jo atsitikimo metu visgi nėra galimybių, todėl nėra pagrindo ir kategoriÅ¡kai teigti, kad kurio nors iÅ¡ jų parodymai aiÅ¡kiai melagingi.

Å iems liudytojams galimai nuslėpus dalį tikrosios įvykių eigos iÅ¡ karto po įvykio, ir apie jį E. B. praneÅ¡us nesavalaikiai, institucijai atliekant papildomÄ aplinkybių tyrimÄ bÅ«tina jas aiÅ¡kintis ir tik tada bÅ«tų galima daryti kokias nors kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas dėl to. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, panaikinti ir gražinti bylÄ Institucijai atlikti papildomÄ aplinkybių tyrimÄ . Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylÄ ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai. Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Audrius Meilutis