2024-06-10 Nr. CB-3892-2-10-3-00089-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2152

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00089-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 27 d. paduotu pareiškėjo R. E. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. E. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jo pareiškimas nustatyti juridinį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į poilsio namelius. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Pareiškėjo paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pareiškėjo teisę į teisingą teismą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai nusprendė, jog poilsio namelių statyba buvo neteisėta. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai, spręsdami klausimą dėl poilsio namelių statybos (ne)teisėtumo, rėmėsi neaktualiais LTSR Ministrų Tarybos priimtais teisės aktais; 2) teismai taikė akivaizdžiai per aukštą įrodinėjimo standartą, reikalaudami, kad pareiškėjas statybos teisėtumą pagrįstų tiesioginiais įrodymais (statybos leidimu ir statinio priėmimo naudoti aktais), bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas gali būti įrodinėjamas netiesioginiais įrodymais. Teismai nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad poilsio nameliai buvo valstybinių įmonių nuosavybės objektais ir atitinkamai civilinės apyvartos objektais, o tai paneigia jų statybos neteisėtumą; 3) teismai netinkamai taikė prejudicinius faktus ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad statybos teisėtumas vertinamas pagal statinių statybos metu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, kad poilsio namelių statyba pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra neteisėta, neturi prejudicinės galios, sprendžiant klausimą dėl 1968 m. pastatytų poilsio namelių statybos teisėtumo; 4) teismai paneigė pareiškėjo nuosavybės teisę bei pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes, netenkinus pareiškimo, jis bus priverstas nugriauti poilsio namelius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas nugriauti statinį yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl turi būti neabejotinas įsitikinimas, jog egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos šiai priemonei taikyti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. E. (a. k. duomenys neskelbtini) 73 (septyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 05/1.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė