2019-01-30 Nr. AB-3172-3-61-3-04700-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-80-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04700-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 1A-354 „Dėl A. V. skundo“ ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 6PM190413.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-626/2016 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktą, šių taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443, 3 punktą, 2011 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 01.30 val. nuo Šalčininkų r. Tabariškių kaimo prieigų, keliu Tabariškės-Turgeliai iki sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kelyje Turgeliai-Vilnius, automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno 11 000 pakelių cigarečių „Premjer“, 8 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 181 567 Lt (arba 52 585,44 Eur). Kauno TM, remdamasi šiuo baudžiamuoju įsakymu, 2013 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3PM190204 ir, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 4, 20 straipsniais, 31 straipsnio 1 dalimi, 38–41 straipsniais, 202 straipsnio 1 (a), 2, 3 dalimis, 217 straipsnio 1 dalimi, pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir įregistravo jam už aukščiau nurodytas neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: muitą – 13 680 Lt (3 962 Eur), akcizą – 112 625 Lt (32 618,45 Eur), PVM – 31 512 Lt (9 126,50 Eur), akcizo delspinigius – 17 671 Lt (5 117,85 Eur), PVM delspinigius – 4 944 Lt (1 431,88 Eur), iš viso 180 432 Lt (52 256,72 Eur).

3. Paaiškino, kad nuo padarytos veikos, dėl kurios pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas muitinės sprendimas įregistruoti 180 432 Lt (52 256,72 Eur) skolą, pasikeitė teisinis reglamentavimas – nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Dar iki priimant aukščiau nurodytą baudžiamąjį įsakymą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje prokuroras 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą, kurio pagrindu 11 000 pakelių cigarečių „Premjer“, 8 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ buvo sunaikinti. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Kauno TM, prašydamas panaikinti Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3PM190204, t. y. laikyti skolą, įregistruotą šiuo sprendimu, išnykusia. Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 6PM190413 šį prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad pagal nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnio 1 dalį, ES teisės normos negali būti taikomos atgaline data. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui, tačiau Muitinės departamentas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-354 „Dėl A. V. skundo“ pareiškėjo skundą atmetė.

4. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, mano, kad teisinėje valstybėje galioja teisės principas, kuris numato, kad atsakomybę švelninantys ar naikinantys įstatymai galioja atgal. Pareiškėjas iki šiol nėra įvykdęs Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3PM190204. Atsakovas neginčija, kad pareiškėjo nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. rugsėjo 17 d., dalykas buvo konfiskuotas ir sunaikintas. Esant tokiai situacijai, turi būti taikomas Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis ir pareiškėjui Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204 įregistruota 180 432,00 Lt (52 256,72 Eur) skola turi būti pripažinta išnykusia.

5. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčas kilo dėl galimybės taikyti Sąjungos muitinės kodekso normas, numatančias skolos muitinei išnykimą prekių konfiskavimo ar jų sulaikymo atveju. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Europos Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 202 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu. Tokiu būdu skolos muitinei atsiradimo data lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymą (Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalis).

Analogiška nuostata yra numatyta ir Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje. Nesutinka su pareiškėjo skunde teismui dėstomu argumentu dėl principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) taikymo nagrinėjamam ginčui. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-626/12 konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2011 m. rugsėjo 17 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio (d) punkto norma, numačiusi skolos muitinei išnykimą tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Pastaroji norma yra materialioji, t. y. įtvirtina tam tikrą sąlygą. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, numatanti skolos muitinei išnykimą už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, taip pat yra materialioji, o ne proceso, todėl galioja tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos – 2016 m. gegužės 1 d. Nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data. Pareiškėjo veiksmų pripažinimas nusikalstama veika tiesioginės įtakos mokestinei atsakomybei neturi.

Kauno TM, priėmusiai sprendimą dėl skolos įregistravimo, buvo privalomi tik atitinkami prejudiciniai faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo atveju, jei baudžiamasis įstatymas būtų pakeistas, arba pareiškėjo veika būtų pripažinta ne nusikaltimu, o administraciniu teisės pažeidimu, tai nepaneigtų Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio taikymo būtinybės. Pareiškėjas Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3PM190204 nėra skundęs, niekada nėra kreipęsis dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Todėl ginčo dėl įregistruotos skolos pagrįstumo ir teisingumo nėra.

Atsakovo nuomone, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu. Būtent skolos muitinei atsiradimo data lemia atitinkamo muito apskaičiavimo taisyklių taikymą (Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo praktiką, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto nuostata, numatanti skolos muitinei išnykimą už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, yra materialioji, o ne proceso, todėl taikytina tik tais atvejais, kai situacijos susidarė įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodeksas ir kiti Bendrijos teisės aktai nenumato skolos muitinei atsiradimą nustatančių normų galiojimo atgal. Prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2011 m. rugsėjo 17 d., galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, kuris numatė skolos muitinei išnykimą tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatą, nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jeigu prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o prekės buvo sulaikytos jau už pirmosios muitinės įstaigos važiuojant iš Tabariškių kaimo į Turgelių kaimą nuvažiavus 7,7 km atstumą kelyje Turgeliai-Vilnius. Atsižvelgiant į tai, kad skola muitinei buvo įregistruota Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, pareiškėjo argumentai dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų taikymo atgal yra nepagrįsti.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2011 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 01.30 val. nuo Šalčininkų rajono Tabariškių kaimo prieigų, keliu Tabariškės-Turgeliai iki sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kelyje Turgeliai-Vilnius, automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno 11 000 pakelių cigarečių „Premjer“, 8 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 181 567 Lt (52 585,44 Eur). Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204, be kita ko, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, pripažino pareiškėją skolininku muitinei, įregistravo muitinėje už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: muitą – 13 680 Lt, akcizą – 112 625 Lt, PVM – 31 512 Lt, akcizo delspinigius – 17 671 Lt ir PVM delspinigius – 4 944 Lt. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į Kauno TM, prašydamas panaikinti Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3PM190204, motyvuodamas nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Sąjungos muitinės kodeksu ir faktine aplinkybe, kad prokuroro nutarimu cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 6PM190413 netenkino pareiškėjo prašymo, kadangi ES teisės normos negali būti taikomos atgaline data. Muitinės departamento 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-354 pareiškėjo skundas dėl Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 6PM190413 atmestas, kadangi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, nustatanti skolos muitinei išnykimą už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, taikytina tik toms situacijoms, kurios susidarė nuo Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo 2016 m. gegužės 1 d.

11. Teismas, remdamasis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, nurodė, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežus prekes (cigaretes), kurias 2011 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas laikė ir gabeno, ir jų nepristačius į muitinės įstaigą, šios prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme vertintinos kaip neteisėtai įvežtos, o jų įvežimo momentu atsirado importo skola muitinei. Sulaikytos prekės (cigaretės) buvo sunaikintos prokuroro 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo ir teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, pagal kurio nuostatas prekių sunaikinimo faktas prievolei dėl importo (muitų) skolos muitinei reikšmės neturėjo, importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Todėl Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204, neatsižvelgdama į aplinkybę, kad prekės buvo sunaikintos, įregistravo pareiškėjo skolą muitinei. Aptariamas Kauno TM sprendimas neapskųstas, jis galiojantis ir turi būti vykdomas.

12. Teismas pažymėjo, kad Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei nevykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją <...>. Šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai numato, kad <...> importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai, taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje numatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.

13. Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad prekėms taikytino importo muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad skolos muitinei atsiradimo momentas lemia tai, kokios muito apskaičiavimo taisyklės bus taikomos. Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teismo praktiką, procesinės taisyklės apskritai laikomos taikytinomis visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems teisiniams ginčams, skirtingai nei materialinės normos, kurios paprastai aiškinamos kaip netaikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, yra materialiosios normos, vadinasi, jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms.

14. Teismas sprendė, kad prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi ir prekės būtų konfiskuojamos ir sunaikinamos galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Kadangi aptariamu atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos (atsirado skola muitinei) ir sunaikintos iki šios datos, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, šis faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatos atgalinio kodekso 124 straipsnio taikymo nenumato. Pareiškėjas nepagrįstai atgalinį Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymą grindžia Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi. Pareiga sumokėti už prekes priklausančias mokesčių (šiuo atveju importo muito bei kitų mokesčių) sumas nelaikoma asmens nubaudimu. Mokestis pagal savo pobūdį ir tikslus nėra bausmė, bet iš esmės yra fiskalinė priemonė, kurios pagalba yra surenkamos lėšos atitinkamiems visuomenės poreikiams finansuoti. Taigi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis negali būti pripažįstamas baudžiamuoju įstatymu, panaikinančiu veikos nusikalstamumą, švelninančiu bausmę ar kitokiu būdu palengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kuris turėtų būti taikomas atgal.

15. Teismas konstatavo, kad Kauno TM tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai bei teisėtai netenkino pareiškėjo 2016 m. gegužės 30 d. prašymo ir nepanaikino Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3PM190204. Muitinės departamentas kilusį ginčą išnagrinėjo tinkamai ir 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-354 pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 6PM190413 panaikinimo.

III. 16. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad byloje kilęs ginčas dėl Bendrijos muitinės kodekso 124 straipsnio naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2016 m. gegužės 1 d., taikymo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Tačiau nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad prekių sunaikinimo faktas prievolei dėl importo (muitų) skolos muitinei reikšmės neturi, pareiškėjo importo skolos muitinei išnykimo nelemia.

18. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, kurioje nurodyta, kad pareiga mokėti importo pridėtinės vertės mokestį ar akcizus už neteisėtai importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos.

19. Pareiškėjo nuomone, pasikeitus teisiniam reglamentavimui - 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr.952/2013 pakeitimams, t. y. Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 straipsnio e ir f punktų pakeitimui, kur nurodyta jog skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, nuo 2016 m. gegužės 1 d. nepaisant to, kada akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos prekės buvo sulaikytos, bet jei jos vėliau sunaikintos, tai asmenims turi būti taikomas naujas teisinis reglamentavimas ir jie turi būti atleisti nuo prievolės sumokėti importo (muitų) skolą muitinei - kitaip nebus užtikrintas pagrindinis teisinės valstybės principas, numatantis, kad atsakomybę švelninantys ar naikinantys įstatymai galioja atgal (kaip pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims). Taigi nuo 2016 m. gegužės 1 d. pareiga mokėti importo pridėtinės vertės mokestį ar akcizus už neteisėtai importuotas akcizais apmokestinamas prekes išnyksta ne tik tokiu atveju, jei prekės sulaikomos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos, bet ir jei jos vėliau konfiskuojamos ir sunaikinamos.

20. Pareiškėjas pažymi, kad esant tokiai situacijai, kuri akivaizdžiai palengvina asmens teisinę padėtį, turi būti taikomas naujos redakcijos Muitinės kodekso 124 straipsnis ir pareiškėjui Kauno teritorinė muitinės 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204 įregistruota 180 432,00 Lt (52 256,72 Eur) skola turi būti pripažinta išnykusia, atitinkamai pareiškėjo skundas turi būti tenkintas.

21. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

22. Atsiliepime nurodo, kad A. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu. Tokiu būdu, skolos muitinei atsiradimo data ir lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymą. Analogiška nuostata yra numatyta ir Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje.

23. Nesutinka su pareiškėjo skunde teismui nurodytu argumentu dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto taikymo atgaline data. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-626/12 konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2011 m. rugsėjo 17 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio (d) punkto norma, numačiusi skolos muitinei išnykimą tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Akivaizdu, kad pastaroji norma yra materialioji, t. y. įtvirtina tam tikrą sąlygą. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, numatanti skolos muitinei išnykimą už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, taip pat yra materiali, o ne proceso, todėl galioja tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos – 2016 m. gegužės 1 d. Akcentuoja, kad nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data.

24. Nurodo, kad vertinant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-626/12 svarbą mokestinei prievolei, pažymi, jog pareiškėjo veiksmų pripažinimas nusikalstama veika tiesioginės įtakos mokestinei atsakomybei neturi. Kauno teritorinei muitinei, priėmusiai sprendimą dėl skolos įregistravimo, buvo privalomi tik atitinkami prejudiciniai faktai (t. y. neteisėti veiksmai ir jų atlikimo data bei vieta, subjektas ir t. t.), nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi net ir tuo atveju, jei baudžiamasis įstatymas būtų pakeistas, arba pareiškėjo veika būtų pripažinta ne nusikaltimu, o administracinės teisės pažeidimu, tai nepaneigtų Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio taikymo būtinybės.

25. Pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3PM190204 nėra skundęs, taip pat niekada nėra kreipęsis dėl termino skundo paduoti atnaujinimo. Tokiu būdu, ginčo dėl minėtu sprendimu įregistruotos skolos pagrįstumo ir teisingumo nėra.

26. Atsakovas pritaria teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kad pareiga sumokėti mokesčius negali būti laikoma asmens nubaudimu, nes mokestis yra fiskalinė priemonė, kurios pagalba surenkamos lėšos atitinkamiems visuomenės poreikiams finansuoti. Dėl šios priežasties Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis negali būti pripažįstamas baudžiamuoju įstatymu, panaikinančiu veikos nusikalstamumą, švelninančiu bausmę ar kitokiu būdu palengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kuris turėtų būti taikomas atgal.

27. Atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Atsiliepime nurodo, kad dėl Bendrijos materialiųjų teisės normų galiojimo atgal yra pasisakyta Europos Teisingumo Teismo praktikoje, taip pat dėl materialiųjų ir proceso Bendrijos (Sąjungos) teisės normų taikymo laiko atžvilgiu Europos Teisingumo Teismo praktika nurodoma ir skundžiamame sprendime Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime.

30. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skola muitinei atsiranda neteisėtu prekių įvežimo metu. Būtent skolos muitinei atsiradimo data ir lemia atitinkamo muito apskaičiavimo taisyklių taikymą (Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata yra numatyta ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ( ES) Nr. 952/2013 kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 85 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalies nuostata, importo arba eksporto muito suma apskaičiuojama remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei. Taip pat turėtų būti sprendžiama ir dėl skolos muitinei kuri atsirado neteisėtai įvežus prekes išnykimo aplinkybių taikymo. Jeigu skola muitinei atsirado galiojant Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2913/92, turėtų būti taikomos minėtu reglamentu nustatytos skolos muitinei išnykimo aplinkybės. Jeigu skola muitinei atsirado galiojant Sąjungos muitinės kodeksui, turėtų būti taikomos minėtu kodeksu nustatytos skolos muitinei išnykimo aplinkybė.

31. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e) punkto nuostata, numatanti skolos muitinei išnykimą už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, yra materialioji, o ne proceso, todėl taikytina tik tais atvejais, kai situacijos susidarė įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. Be kita ko, tą skundžiamame sprendime pažymėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje numatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d., taip pat ir Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis.

32. Nesutinka su pareiškėjo nurodytos Baudžiamojo kodekso 3 straipsnyje numatytų bausmę švelninančių arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį lengvinančių baudžiamųjų įstatymų grįžtamosios galios taikymo šiuo atveju, kadangi šiuo atveju apskaičiuojant ir registruojant skolą buvo vadovaujamasi tiesiogiai taikomomis ES teisės aktų nuostatomis, t. y. Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, bet ne Baudžiamuoju kodeksu. Be to, ką skundžiamame sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, mokestis pagal savo pobūdį ir tikslus nėra bausmė, bet iš esmės yra fiskalinė priemonė, kurios pagalba yra surenkamos lėšos atitinkamiems visuomenės poreikiams finansuoti. Be kita ko, nei Sąjungos muitinės kodeksas nei kiti Bendrijos teisės aktai nenumato skolos muitinei atsiradimą nustatančių normų galiojimo atgal, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, kad teisinėje valstybėje galioja teisės principas, kuris numato, jog atsakomybę švelninantys ar naikinantys įstatymai galioja atgal.

33. Taigi, šiuo atveju, kad sulaikytos prekės (cigaretės) prokuroro nutarimu buvo sunaikintos atsižvelgiant į materialių Bendrijos (Sąjungos) teisės aktų taikymą laiko atžvilgiu, šiuo konkrečiu atveju reikšmės neturi. Prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-626/12, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2011 m. rugsėjo 17 d., t. y. tuo metu galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, kuris numatė skolos muitinei išnykimą tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pagal Bendrijos kodekso 233 straipsnio 1 dalies d. punkto nuostatą, nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Kaip konstatavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendime byloje Nr. C-230/08, pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jeigu prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Šiuo nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o prekės buvo sulaikytos jau už pirmosios muitinės įstaigos važiuojant iš Tabariškių kaimo į Turgelių kaimą nuvažiavus 7,7 km atstumą kelyje „Turgeliai-Vilnius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 1A-354 „Dėl A. V. skundo“ ir Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 6PM190413, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pripažinti jo skolą muitinei išnykusia, pasikeitus teisiniam reguliavimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose bei pareiškėjo ir atsakovo argumentus dėl lex retro non agit principo taikymo, konstatavo, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, yra materialiosios normos, todėl jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms, o Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatos atgalinio kodekso 124 straipsnio taikymo nenumato.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui - 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr.952/2013 pakeitimams, nuo 2016 m. gegužės 1 d. nepaisant to, kada akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos prekės buvo sulaikytos, bet jei jos vėliau sunaikintos, tai asmenims turi būti taikomas naujas teisinis reglamentavimas ir jie turi būti atleisti nuo prievolės sumokėti importo (muitų) skolą muitinei. Taigi esant tokiai situacijai, kuri palengvina asmens teisinę padėtį, turi būti taikomas naujos redakcijos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis ir pareiškėjui Kauno teritorinė muitinės 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204 įregistruota 180 432,00 Lt (52 256,72 Eur) skola turi būti pripažinta išnykusia.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas yra kilęs dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti Sąjungos muitinės kodekso normas, numatančias skolos muitinei išnykimą prekių konfiskavimo ar jų sulaikymo atveju, t. y. skolos muitinei atsiradimą nustatančių normų galiojimo atgal.

40. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas.

41. Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prekėms taikytino importo muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei.

42. Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importo arba eksporto muito suma apskaičiuojama remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei. Šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, o f punkte - kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai, kurie taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje nurodyta, kad kodekso straipsniai, nenurodyti 1 dalyje, taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d.

43. Byloje nustatyta, kad Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei, ir už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė: muitas – 13 680 Lt (3 962,00 Eur), akcizas – 112 625 Lt (32 618,45 Eur), PVM – 31 512 Lt (9 126,50 Eur), akcizo delspinigiai – 17 671 Lt (5 117,85 Eur), PVM delspinigiai – 4 944 Lt (1 431,88 Eur), iš viso 180 432,00 Lt (52 256,72 Eur). Šis sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas jo neskundė, todėl turi būti vykdomas.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi ir prekės būtų konfiskuojamos ir sunaikinamos galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Kadangi nagrinėjamu atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos (atsirado skola muitinei) ir sunaikintos iki šios datos, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, šis faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Kaip pagrįstai atsiliepime nurodo atsakovas bei skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatos atgalinio Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo nenumato. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos, susijusios su skolos muitinei išnykimu, yra materialiosios, todėl taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms.

45. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Kauno teritorinės muitinės 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 6PM190413, Muitinės departamento 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 1A-354, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, yra teisėti bei pagrįsti. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė