2019-04-24 Nr. AB-10068-3-62-3-02106-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2257-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02106-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 4–17, 22–23).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 27 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose kankinančiomis, žeminančiomis žmogaus orumą, žiauriomis sąlygomis. Tvirtino, kad nurodytu laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, vidutiniškai vienam asmeniui teko 2,36 kv. m ploto. Dėl patalpų perpildymo trūko sanitarinių įrenginių. Gyvenamosiose ir ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo blakių, kurios kandžiodavosi, dėl to negalėjo ramiai išsimiegoti, jausdavosi nepailsėjęs. Dėl blakių buvimo ilgalaikių pasimatymų patalpose žmona vengdavo jį lankyti. Blakių sukandimų gydytojai nefiksuodavo, dėl to kreiptis į juos nebuvo jokio pagrindo. Atliekant dezinsekcijos darbus, pareiškėjas buvo išvaromas keturioms valandoms į kiemą, neatsižvelgiant į oro sąlygas ir metų laiką. Gyvenamosiose patalpose likdavo jo daiktai, rūbai ir patalynė, kurie po atliktų dezinsekcijos darbų būdavo prisigėrę chemikalų, todėl juos reikėdavo skalbti. Dėl patalpų perpildymo ne visi spėdavo išsiskalbti patalynę, todėl tekdavo miegoti be jos. Tvirtino, kad šiukšlių konteineris stovėjo pagrindiniame kiemelyje, ne toliau kaip už 10 metrų nuo gyvenamųjų patalpų, iš jo nuolat sklido smarvė, o palijus pusė kiemo būdavo užliejama srutomis. Nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. atliekant gyvenamųjų patalpų remontą jam nebuvo sudarytos galimybės persikelti į kitas patalpas, todėl miegojo lauke. Su skundais į pataisos namų administraciją ar kitas institucijas nesikreipė, nes bijojo, kad tai gali turėti įtakos sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų, fizinių ir dvasinių kančių, išgyvenimų, pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (I t., b. l. 26–32, 85–86, 107–108, 140–141).

4. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose ploto norma nebuvo pažeista. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant gyvenamojo ploto normą iš gyvenamosios patalpos ploto būtų išskaičiuojamas joje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, jo galimybė judėti nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, laukimo eilėse į pataisos namų administraciją nesikreipė.

Paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK periodiškai buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis, informacija apie atliktus darbus registruojama. Pareiškėjas su skundais dėl apipurkštos nuodais patalynės dezinfekuojant gyvenamąsias patalpas nesikreipė. Prieš atliekant dezinfekciją nuteistieji perspėjami iš anksto, jiems nurodoma susidėti savo asmeninius daiktus į spintas, spinteles, arba juos uždengti, kad ant jų tiesiogiai nepatektų cheminės medžiagos.

Vykdant dezinfekciją nuteistieji gali būti lauke arba kitose būrio brigadose ar lokalinio sektoriaus būriuose, grįžti į patalpas nuteistiesiems leidžiama tik prieš tai patalpas išvėdinus. Pažymėjo, kad įmonės, kuri vykdo patalpų dezinfekciją, darbuotojai perspėja nuteistuosius, taip pat supažindina juos su patalpų vėdinimo tvarka ir laiku. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose, dėl to jie aprūpinami valymo priemonėmis.

Pravieniškių PN-AK nuomone, gyvenamosiose patalpose buitiniai parazitai galėjo atsirasti dėl netinkamai atliekamos pareigos tvarkytis. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius neturi kompetencijos ir įrangos atlikti smarvės lygio matavimus, iš konteinerių jokios srutos bėgti negali. Buitinių atliekų konteineris įrengtas pagal jo įrengimui keliamus reikalavimus atokiau nuo gyvenamųjų patalpų. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 12 būrio 3 brigados remontas buvo atliktas 2016 m. II ketvirtį.

Remonto metu pareiškėjas buvo perkeltas į kitas 2-ojo sektoriaus gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo laisvų vietų. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų poveikio fizinei ir psichinei sveikatai į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 191–198).

6. Teismas tenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymą ir pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2014 m. rugsėjo 26 d. atmetė šiuo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės mėn. (išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d., kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK) pareiškėjui 12 būrio 3 brigadoje teko 2,04 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. – 3,26 kv. m.

8. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovo atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 27 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrio 4 brigadą, tačiau teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad šioje gyvenamojoje patalpoje jis faktiškai negyveno ir ginčo dėl kalinimo sąlygų joje nekėlė, todėl kalinimo sąlygų 12 būrio 4 brigadoje atitiktis galiojančiam teisiniam reglamentavimui nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinta.

9. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. pareiškėjui gyvenant 12 būrio 3 brigadoje (išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d.) nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl buvo pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Be to, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgta į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

10. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui kalint perpildytose patalpose, jis nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, kiti kalinamų asmenų patirti nepatogumai (tarp jų ir sanitarinių įrenginių trūkumas) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

11. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų ir darbų atlikimo aktų teismas nustatė, jog ilgalaikių pasimatymų kambariuose ginčo laikotarpiu buitinių kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos dešimt kartų, 12 būryje – 7 kartus, patikrinimų metu dažnai buvo aptinkamos blakės. Iš pateiktų duomenų buvo matyti, kad buitinių kenkėjų kontrolė Pravieniškių PN-AK vykdoma iš esmės nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, t. y. kontrolė vykdoma nepakankamai, patalpose randama kenkėjų, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovas nesiėmė visų galimų priemonių siekdamas užtikrinti, kad patalpose nebūtų buitinių parazitų, o pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų gyvenamosiose ir ilgalaikių pasimatymų patalpose buvimo pagrįsti.

12. Tačiau nagrinėjamame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

13. Teismas rėmėsi į bylą patekta Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko pažyma Nr. 88-233, kurioje nurodyta, kad prieš atliekant dezinfekciją nuteistieji yra perspėjami iš anksto. Jiems yra nurodoma susidėti asmeninius daiktus į spintas, spinteles, krepšius arba juos kuo nors uždengti, kad ant jų tiesiogiai nepapultų cheminės medžiagos. Vykdant dezinfekcijos darbus, nuteistieji gali būti lauke arba kitose būrio brigadose ar lokalinio sektoriaus būriuose, kuriuose dezinfekcija neatliekama. Grįžti į patalpas nuteistiesiems leidžiama tik prieš tai patalpas išvėdinus. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl gyvenamosiose patalpose atliktų dezinfekcijos darbų, kuomet jis buvo išvaromas į lauką, dezinfekcijos priemonėmis apipurškiama jo patalynė ir asmeniniai daiktai, buvo abstrakčios, deklaratyvios, bendro pobūdžio, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, susijusių su šiuo pažeidimu, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo skundus dėl jo gyvenamojoje patalpoje atliktų dezinfekcijos darbų, šios aplinkybės pareiškėjas negrindė jokiais galimais įrodymais. Nesant tokių duomenų, pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

14. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos neinformatyvios, nes iš jų negalima nustatyti tikslaus atstumo tarp konteinerio ir gyvenamųjų patalpų, taip pat patvirtinti, kad konteinerio įrengimas atitinka teisinį reglamentavimą, be to, iš teismui pateiktų nuotraukų buvo matyti, kad konteineris yra atviras ir netvarkingas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo buitinių atliekų konteinerio įrengimo vertinti kaip pagrįsti.

15. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad 2016 m. gegužės mėnesį atliekamo 12 būrio 3 brigados remonto metu jis nebuvo aprūpintas kita gyvenamąja vieta, todėl jam teko miegoti lauke, teismas pažymėjo, jog 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. sausio 18 d. nutartimis reikalavo iš atsakovo atstovo pateikti duomenis apie pareiškėjo faktinę gyvenamąją vietą 12 būrio 3 brigados 2016 m. II ketvirtį atliekamo einamojo remonto metu. Pravieniškių PN-AK rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. II ketvirtį 12 būrio 3 brigados einamojo remonto metu buvo apgyvendintas kitose 2-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laisvų miegamųjų vietų. Faktinių duomenų apie konkrečią pareiškėjo gyvenamąją vietą nurodytu laikotarpiu atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, įrodinėjimo pareiga tenka kalinimo įstaigai, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2016 m. II ketvirtį 12 būrio 3 brigados einamojo remonto jis nebuvo aprūpintas kita gyvenamąja vieta, liko nepaneigta.

16. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d., kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK) buvo kalinamas 12 būrio 3 brigadoje pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Taip pat buvo nustatyti higienos normų reikalavimų pažeidimai (dėl buitinių parazitų, netinkamai įrengto konteinerio) bei nepaneigtos aplinkybės dėl neaprūpinimo pareiškėjo gyvenamąja vieta 2016 m. II ketvirčio metu vykdant remontą 12 būrio 3 brigadoje.

17. Nors byloje nebuvo jokių duomenų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (436 dienas), pareiškėjui teko 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, teismas pažymėjo, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai, byloje nustatyta ginčo patalpų neatitiktis higienos normų reikalavimams dėl buitinių parazitų, netinkamai įrengto konteinerio, taip pat nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas dėl jo neaprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis 2016 m. II ketvirtį 12 būrio 3 brigados einamojo remonto metu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 3 500 Eur.

III. 18. Pareiškėjas A. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 6 780 Eur neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 1–3).

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ploto pažeidimą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d.), tačiau pažeidimo laikotarpis turėjo būti iki 2017 m. sausio 27 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 27 d.). Pareiškėjo teigimu, ploto pažeidimas truko ne 436, o 565 paras. Pareiškėjas pažymi, kad jam teko 2,04 kv. m, o ne 2,4 kv. m. Pareiškėjas teigia, kad teismas priteisė pernelyg mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti (II t., b. l. 12–16).

21. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės nustatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Atsakovo teigimu, pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

22. Atsakovas paaiškina, kad kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant pagal poreikį arba gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekvieną kartą atvykus atlikti numatytus darbus.

23. Atsakovas pažymi, jog nėra duomenų, kad pats pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o jos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios.

24. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, jog 2016 m. II ketvirtį 12 būrio 3 brigados remonto metu jam teko miegoti lauke, yra deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais.

25. Atsakovo manymu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą (II t., b. l. 21–23).

27. Atsakovas pažymi, kad laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo Pravieniškių PN-AK, paskaičiuoti teisingai, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į pareiškėjo išvykimus į kitas įkalinimo įstaigas.

28. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų į psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą bei skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo A. T. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 27 d.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimo daliai už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. pritaikė ieškinio senaties terminą ir šią skundo reikalavimo dalį atmetė, o, įvertinęs likusį ginčo laikotarpį (nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d.), konstatavo, kad 436 dienas pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK neužtikrinant jam minimalios gyvenamojo ploto normos, taip pat nustatyta ginčo patalpų neatitiktis higienos normų reikalavimams dėl buitinių parazitų, netinkamai įrengto konteinerio bei nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas dėl jo neaprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis 2016 m. II ketvirtį 12 būrio 3 brigados einamojo remonto metu, ir priteisė pareiškėjui 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, teigdamas, kad ploto pažeidimas truko ilgiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl priteisė pernelyg mažą sumą neturtinei žalai atlyginti, tiek ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, kuris mano, kad yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

33. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su ploto pažeidimu ir šio pažeidimo trukme, teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, ginčui aktualios Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), pagal kurias vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (111.1 p.).

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. (išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d., kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK) pareiškėjas buvo paskirtas kalėti į 12 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas 32,63 kv. m. Pareiškėjas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad dėl laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 27 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 12 būrio 4 brigadą, pareiškėjas ginčo dėl kalinimo sąlygų nekelia.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pažeidimo laikotarpis turėjo būti iki 2017 m. sausio 27 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 27 d.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi būtent paties pareiškėjo nurodytais duomenimis dėl nuteistųjų skaičiaus atskirais laikotarpiais. Pareiškėjas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo nurodęs, jog iki remonto 12 būrio 3 brigadoje buvo 16 miegamųjų vietų, po remonto (pareiškėjo teigimu, remontas vyko 2016 m. gegužės mėn.) – 10 miegamųjų vietų. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje būtent iki 2016 m. gegužės 1 d., t. y. kai 12 būrio 3 brigadoje buvo 16 gyvenamųjų vietų ir, atitinkamai, vienam asmeniui teko 2,04 kv. m ploto. Konstatuoti gyvenamojo ploto normos pažeidimą nuo 2016 m. gegužės mėn. nebuvo pagrindo, kadangi esant 10 miegamųjų vietų būryje pareiškėjui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. daugiau nei Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali norma.

36. Tačiau apskaičiuojant minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo trukmę laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK), sutiktina su pareiškėju, jog pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą dienų skaičių. Darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu pažeidimas truko ne 436, o 565 dienas.

37. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, pagal poreikį arba gavus nusiskundimų, teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB „Dezinfa“ Pravieniškių PN-AK nuolat atlieka graužikų ir nariuotakojų naikinimo darbus (I t., b. l. 40–48, 159–175), tačiau iš į bylą pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad patikrinus vis tiek dažnai buvo nustatomas blakių buvimo faktas. Taigi, atliekami graužikų ir nariuotakojų naikinimo darbai nebuvo pakankami ir pareiškėjo teiginys, jog gyvenamosiose ir ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo blakių, yra pagrįstas. Todėl Pravieniškių PN-AK nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 60 punkte bei Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punkte nustatyto reikalavimo, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

38. Nors atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog 2016 m. II ketvirtį 12 būrio 3 brigados remonto metu jam teko miegoti lauke, yra deklaratyvaus pobūdžio, pats atsakovas jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad remonto metu pareiškėjui buvo paskirta gyvenamoji vieta, nepateikė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje, pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas, neįvardijęs pareiškėjo gyvenamosios vietos, nepaneigė pareiškėjo konkrečiai nurodytos aplinkybės, kad 2016 m. II ketvirtį 12 būrio 3 brigados einamojo remonto metu jis nebuvo aprūpintas kita gyvenamąja vieta, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimą.

39. Atsižvelgiant į nurodytus įrodinėjimo ypatumus bylose dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo pažeidimą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu buitinių atliekų konteinerio įrengimu.

40. Dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

41. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę (565 dienas pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma, be to, nustatyti pažeidimai dėl buitinių parazitų (blakių) patalpose, netinkamai įrengto konteinerio, pareiškėjo neaprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis 12 būrio 3 brigados einamojo remonto metu), į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog nors pareiškėjui ir buvo sudaromos galimybės judėti lokaliniame sektoriuje, įvertinus pažeidimų kumuliatyvų poveikį šiuo atveju tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

43. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą padidinti ir pareiškėjui priteisti 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 4 500 (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan