Legislator Case Law & Legislation
bf371c0f-3913-4f15-b991-ff5ee017f176 AI generated

bf371c0f-3913-4f15-b991-ff5ee017f176 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bf371c0f-3913-4f15-b991-ff5ee017f176
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

santuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F .ir A.J.F. įregistruotÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, nutraukti dėl atsakovo A.J.F.  kaltės; nustatyti nepilnametės dukters N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A.L.- F.

Legislator headnote

AI generated

bf371c0f-3913-4f15-b991-ff5ee017f176 · Vilniaus apygardos teismas: apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.L.- F .ieÅ¡kinį atsakovui A.J.F. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo A.J.F. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A.L.- F .dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                                                                                                    Â

Civilinė byla Nr. 2A-743-516/2010

                     Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.5; 75.4.3; 75.7; 75.8; 78.2; 121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                                                       (S)  Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei

dalyvaujant ieškovei A.L.- F.

ieškovės atstovei advokatei Z.Vizbarienei

atsakovui A. J. F.

atsakovo atstovui advokatui V.Dubrovskij

vertėjui Rahmat Ghulam Rabani

viešame

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A.J.F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2

apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.L.- F .ieÅ¡kinį atsakovui A.J.F. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo A.J.F. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A.L.- F .dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                                     Â

n u s t a t ė:

           IeÅ¡kovė A.L.- F .2006-06-30 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1) santuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F .ir A.J.F. įregistruotÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, nutraukti dėl atsakovo A.J.F.  kaltės;

2) nustatyti nepilnametės dukters N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A.L.- F.

3) priteisti iÅ¡ atsakovo A.J.F. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai N.F., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės;

4) nustatyti tokiÄ atsakovo A.J.F. bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklėjime tvarkÄ : atsakovas A.J.F. pasiima nepilnametę dukrÄ N.F. iÅ¡ mokymo įstaigos 14.00 val. vienÄ kartÄ per savaitę antradienį ir grÄ Å¾ina jÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 19.00 val.; atsakovas A.J.F. pasiima nepilnametę dukrÄ N.F., iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kas antrÄ mėnesio savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ryte ir grÄ Å¾ina dukrÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val. (20.00 val. vasaros metu); atsakovas A.J.F. su dukra N.F., praleidžia dvi savaites vasaros atostogų, kurių grafikas turi bÅ«ti iÅ¡ anksto suderintas su ieÅ¡kove prieÅ¡ mėnesį laiko, bei turi bÅ«ti atsižvelgta į dukters  N.F nuomonę; nustatyti, jog dukters N.F., gimimo diena (duomenys neskelbtini.) poriniais metais Å¡venčiama su motina A.L.- F, neporiniais metais – su tėvu A.J.F., Naujųjų Metų pirmÄ dienÄ (sausio 1 d.) atsakovas dukrÄ N.F paima iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grÄ Å¾ina jÄ motinai 15.00 val.;

5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A.L.- F ir A.J.F.  turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005 m. lapkričio mėn. ir kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium;

6) dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovui priteisti 1/3 Å¡io turto dalį, o ieÅ¡kovei priteisti 2/3 turto dalis (5095,21 Lt);

7) padalinti santuokoje įgytÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ tvarkÄ :

atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: 31 vnt. paprastųjų vardinių akcijų

UAB „Fedaee ir ko“ – akcijų vertė – 7229,82 Lt; drabužių džiovyklÄ â€“ 1300 Lt;

televizoriaus staliukÄ â€“ 150 Lt; elektrinį virdulį – 45 Lt; 1/3 dalį, t.y. 862,33 Lt dydžio skolÄ L.L.. Viso turto vertė – 7817,49 Lt;

ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra priteisti: trijų durų Å¡aldytuvÄ ,,Ariston” (150 Lt); televizorių ,,Samsung” (150 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), telefonÄ su autoatsakikliu (80 Lt), plaukų džiovintuvÄ (15 Lt), virtuvinį kampÄ (300 Lt), sulčiaspaudę (60 Lt), Å¡viestuvus butui 5 vnt. su lemputėmis (400 Lt), pakabinamÄ vonios spintelę (150 Lt), automobilinį televizorių 1 vnt. (50 Lt),

įrenginį kokteiliams plakti (50 Lt), 2/3 dalis, t.y. 1724,67 Lt dydžio skolÄ L.L.. Viso turto už minus 219,67 Lt.;

8) Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.J.F 5314,88 Lt piniginę kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra tenkančiÄ didesnę turto dalį;

9) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2/3 be ieÅ¡kovės žinios parduotų automobilių Mercedes Benz 208, VW GOLF, OPEL OMEGA vertės kompensacijÄ , t.y. 1866,67 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2/3 dalių be ieÅ¡kovės žinios parduotų 69 vnt. UAB “Fedaee ir  ko” akcijų vertės kompensacijÄ , t.y. 17333,33 Lt;

10) priteisti ieÅ¡kovei A.L.- F nuosavybės teisėmis nepilnamečio vaiko N.F., gim. (duomenys neskelbtini), daiktus: spintÄ , lovÄ , spintelę, TV staliukÄ , oro Å¡ildytuvÄ bei staliukÄ su dviem kėdėmis, iÅ¡ viso turto už 1700 Lt.

11) po santuokos nutraukimo ieškovei A.L.- F palikti ikisantuokinę pavardę – L..

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pateikė dalies ieÅ¡kinio atsisakymÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti 2/3 be ieÅ¡kovės žinios parduotų automobilių Mercedes Benz 208, VW GOLF, OPEL OMEGA vertės kompensacijÄ 666,67 Lt ir 2/3 dalių be ieÅ¡kovės žinios parduotų 69 vnt. UAB “Fedaee irk o” akcijų vertės kompensacijÄ , t.y. 17333,33 Lt.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Santuoka truko 5 metus, tačiau ilgainiui atsakovas pradėjo keistis, darėsi vis radikalesnis, iki santuokos bei santuokos pradžioje buvusi tolerancija iÅ¡nyko. Atsakovas nepritarė ieÅ¡kovės studijoms Vilniaus pedagoginiame universitete. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas visÄ laikÄ darė ieÅ¡kovei spaudimÄ , kad ji nedirbtų, nepritarė jos savarankiÅ¡kumui. Atsakovas pradėdavo kelti visiÅ¡kai nepagrįstas pavykdo scenas, kaltindavo tariama neiÅ¡tikimybe, vaiko akivaizdoje žemindavo ieÅ¡kovę, iÅ¡vardindavo necenzÅ«riniais žodžiais, ne kartÄ ieÅ¡kovė buvo sumuÅ¡ta. BÅ«tent dėl atsakovo agresijos – vartojamo psichologinio bei fizinio smurto, Å¡eimoje ieÅ¡kovė nuolat jautė pažeminimÄ . IeÅ¡kovės nuomone, toks atsakovo elgesys ne tik pažeidžia ieÅ¡kovės teises, bet ir labai kenkia dukros interesams, jos požiÅ«riui į Å¡eimÄ . Atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėnesio su Å¡eima kartu nebegyvena.

Nurodė, kad nepilnametė dukra visÄ laikÄ gyveno su ieÅ¡kove. Geriausiai dukros interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina. IeÅ¡kovės nuomone, atsižvelgiant į atsakovo požiÅ«rį į moterį bei jos vietÄ Å¡eimoje, jo pažiÅ«ros pakenktų dukros interesams, kadangi jis nepripažįsta moters pilnaverčio gyvenimo visuomenėje bei Å¡eimoje.

Paaiškino, kad ji vidutiniškai dukros poreikiams per mėnesį išlaidžia apie 1000 Lt. Šios išlaidos yra būtiniausios ir atitinka ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį. Ieškovės nuomone, iš atsakovo dukters išlaikymui turi būti priteisiama 600 Lt per mėnesį, kadangi dukra yra mokyklinio amžiaus, todėl išlaikymui reikia daugiau išlaidų, o atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra gera. Atsakovas yra verslininkas, turi įmonę, kurioje yra vienintelis akcininkas bei direktorius.

IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista 2/3 turto, o atsakovui 1/3 turto dalis. Nurodė, kad atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėn. su Å¡eima kartu nebegyvena, bendro Å«kio neveda. Pradėjus gyventi atskirai atsakovas sudarė daugybę pirkimo – pardavimo sandorių, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu, t.y. sumažino santuokinį turtÄ , bei prisiėmė skolinių įsipareigojimų. Sandorius atsakovas sudarė vienaÅ¡aliÅ¡kai, be jos sutikimo, todėl ieÅ¡kovė prašė teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovė ir atsakovas faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2005 m. lapkričio mėn. Be to, ieÅ¡kovė pažymi, kad santuokos metu Å¡alys įgijo transporto priemones, kurias atsakovas pardavė neturėdamas ieÅ¡kovės sutikimo. Todėl vadovaujantis CK 3.124 str. 4 d. atsakovas privalo kompensuoti santuokoje įgyto turto netekimÄ , t.y. 2/3 dalis automobilių vertės.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai perleido UAB „Fedaee ir Ko“ vertybinius popierius kitiems asmenims, nuslėpdamas tokių sandorių sudarymo faktÄ bei gautas pinigines lėšas. Kadangi buvo sumažinta santuokoje įgyto turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe vertė, iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovės nuomone, atsižvelgiant į praÅ¡omas priteisti santuokoje įgyto turto dalis bei iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡alims priklausančio turto pardavimo gautas pinigų sumas, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista 2/3 dalys lėšų, gautų už akcijas, kompensacija.

Atsakovas A.J.F. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo:

1) santuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F, ir A.J.F. įregistruotÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, paliekant ieÅ¡kovei iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę;

2) nustatyti nepilnametės dukters N.F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu;

3) priteisti iš ieškovės dukros išlaikymui 300 Lt dydžio periodines mėnesines išmokas;

4)

patvirtinti atsakovo pateiktÄ ieÅ¡kovės bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklėjime tvarkÄ : metų

porinių savaičių penktadieniais ieÅ¡kovė turi teisę iki 19 val. pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val., Å¡venčių dienomis ieÅ¡kovė turi teisę paiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse atitinkamais metais iki 19 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 17 val. – sausio 1-Ä jÄ Naujųjų Metų dienÄ â€“ poriniais metais, vasario 16 d. – neporiniais metais, kovo 11 d. – poriniais metais, sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų dienomis – neporiniais metais, gegužės 1 d. poriniais metais, birželio 24 d. – neporiniais metais, liepos 6 d. – poriniais metais, rugpjūčio 15 d. – neporiniais metais, lapkričio 1 d. – poriniais metais, gruodžio 25 ir 26 d. – neporiniais metais;

5) priteisti atsakovui natūroje iki santuokos įgytus daiktus – trijų durų

Å¡aldytuvÄ â€žAriston“ (500 Lt), drabužių džiovyklÄ (1300 Lt) ir dukrai N. nupirktus vaikų baldus 1700 Lt sumoje;

6) kitus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus padalinti pusiau, paliekant ieÅ¡kovei daiktus ir už tai priteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2452 Lt kompensacijÄ ;

7) padalinti turimÄ skolÄ kiekvienam kreditoriui pusiau ir nustatyti, kad ieÅ¡kovei priklauso skola grÄ Å¾intina kreditoriams 18 605 Lt;

8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5560 Lt kompensacijÄ už suteiktÄ iÅ¡silavinimÄ .

Atsakovas nurodė, kad Å¡eimos iÅ¡saugoti neįmanoma, kadangi Å¡iuo metu ieÅ¡kovė ir atsakovas gyvena atskirai, bendrų interesų neturi, prasidėjus skyrybų procesui ypač iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingas požiÅ«ris į žmoniÅ¡kÄ sias vertybes, į rÅ«pinimÄ si dukterimi, požiÅ«ris į santuokÄ ir santuokinę iÅ¡tikimybę. Atsakovo manymu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovas pažymėjo, jog jis puoselėjo Å¡eimÄ , rÅ«pinosi savo sutuoktine, jos sveikata, siekė, kad žmona įgytų aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir mokėjo už jos mokymÄ si. Pagrindinė Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis yra ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė ir santuokinės priesaikos sulaužymas. Be to, ieÅ¡kovė niekada rimtai nežiÅ«rėjo į santuokÄ , nenorėjo vaikų, siekė lengvo gyvenimo. Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės draugių sužinojo, kad ji laikÄ praleidžia kavinėse ir yra atsakovui neiÅ¡tikima, rÅ«ko ir vartoja dideliais kiekais alkoholį.

PaaiÅ¡kino, jog jei teismas nustatytų vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, tai taptų kasdieniu reiÅ¡kiniu. Vaiko buvimas pas ieÅ¡kovės motinÄ apriboja vaiko bendravimÄ ir su motina, ir su tėvu, todėl dukrai gyventi su atsakovu yra geresnės sÄ lygos ir labiau atitiktų vaiko interesus.

Atsakovas pažymėjo, jog santuokos metu jis sudarė keletÄ paskolos sutarčių. ieÅ¡kovei apie

paskolintas lėšas yra žinoma. Kreditoriai šiuo metu yra: F.M.. Iš jo 2004 m. atsakovas skolinosi automobilio

pirkimui 5500 eurų, dalį pinigų atidavė ir liko skolingas 1900 eurų. M.K.S. atsakovas pasiskolino ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino

3500 JAV dolerių. Ieškovės motinai nuo 2005 m. jie yra skolingi 1000 dolerių. Iš I.Š. atsakovas 2006 m. pirko akcijas ir liko skolingas 19 000 Lt. Taigi bendra kreditų suma – 37 211 Lt. Atsakovo teigimu, iš ieškovės turi būti priteista pusė šios sumos 18 605 Lt.

           Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.

SantuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F ir A.J.F., įregistruotÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, teismas nutraukė dėl atsakovo A.J.F. kaltės.

           Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – L., atsakovui– F.

           Teismas nustatė nepilnametės dukters N.F. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A.L.- F ir priteisė iÅ¡ atsakovo A.J.F iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo 2006-06-30 iki vaiko pilnametystės.

           Teismas nustatė tokiÄ atsakovo A.J.F bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklėjime tvarkÄ :

1. Atsakovas pasiima nepilnametę dukrÄ N.F. iÅ¡ mokymo įstaigos

18.00 val. vienÄ kartÄ per savaitę antradienį ir grÄ Å¾ina jÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20.00 val. Tuo atveju, kai dukra tÄ dienÄ

nesimoko, t. y. nėra mokymo įstaigoje, atsakovas pasiima nepilnametę dukrÄ N.F. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 17.00 val. vienÄ kartÄ per

savaitę antradienį ir grÄ Å¾ina jÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos

20.00 val.

2. Atsakovas A.J.F pasiima nepilnametę dukrÄ N.F. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kas antrÄ mėnesio savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ryte ir grÄ Å¾ina dukrÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val. (20.00 val. vasaros metu).

3. Atsakovas su dukra N.F. praleidžia dvi savaites vasaros atostogų, kurių grafikas turi būti iš anksto suderintas su ieškove prieš mėnesį laiko, bei turi būti atsižvelgta į dukters N.F.  nuomonę.

4. Nustatė, jog dukters N.F. gimimo diena (duomenys

neskelbtini.) poriniais metais Å¡venčiama su motina A.L. F., neporiniais metais – su tėvu A. J. F., Naujųjų Metų pirmÄ dienÄ (sausio 1 d.)

atsakovas dukrÄ N. paima iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grÄ Å¾ina jÄ motinai 15.00 val.

Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A.L. F ir A. J. F. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2006 m. sausio 1 d. ir kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuotiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2005 m. gruodžio 31 d.

           Priteisė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise televizorių ,,Samsung” (150 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), telefonÄ su autoatsakikliu (80 Lt), plaukų džiovintuvÄ (15 Lt), virtuvinį kampÄ (300 Lt), sulčiaspaudę (60 Lt), Å¡viestuvus butui 5 vnt. su lemputėmis (400 Lt), pakabinamÄ vonios spintelę (150 Lt), automobilinį televizorių 1 vnt. (50 Lt), televizoriaus staliukÄ (150 Lt) bei elektrinį virdulį (45 Lt), o atsakovui  - UAB „A. Fedaee ir ko", 240 akcijų (akcijos nominali vertė 100 Lt), nekilnojamuosius daiktus - trijų durų Å¡aldytuvÄ ,,Ariston” (150 Lt) ir drabužių džiovyklÄ (1300 Lt).

Taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 700 Lt kompensacijÄ , priteisė ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis nepilnamečio vaiko N.F. daiktus: spintÄ , lovÄ , spintelę, TV staliukÄ , oro Å¡ildytuvÄ bei staliukÄ su dviem kėdėmis, viso turto už 1700 Lt.

Pripažino atsakovo asmenine prievole I. Å . dėl 19 000 Lt skolos grÄ Å¾inimo pagal 2006-11-20 sudarytÄ Akcijų pirkimo pardavimo sutartį,

bei pripažino ieÅ¡kovės ir atsakovo solidariÄ ja prievole L. L. dėl 1000 JAV dolerių (2587 Lt) skolos grÄ Å¾inimo.

Priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl 2/3 dalių be jos žinios parduoto automobilio Mercedes Benz 208, v/n SVL 158, vertės (667,67 Lt) kompensacijos bei be jos žinios parduotų 69 vnt. UAB ,,A. Fedaee ir ko”, akcijų vertės kompensacijos, t. y. 17 333,33 Lt priteisimo ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

           Priteisė ieÅ¡kovei A.L. F iÅ¡ atsakovo A.J.F. 900,00 Lt iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba, 1360,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, 97 Lt žyminio mokesčio, viso 2357,00 Lt, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 579,00 Lt žyminio mokesčio, grÄ Å¾ino atsakovui sumokėto daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai 304,00 Lt

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė.

Teismas konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, tiek jos paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose fiksuotos aplinkybės dėl atsakovo kaltės yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Tokiu bÅ«du, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, pripažino atsakovo žiaurų elgesį, panaudojus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius psichologinį bei fizinį smurtÄ , su kuriuo siejama jo kaltės prezumpcija, įrodytu.

Teismas pažymėjo, jog esant faktiniams duomenims apie ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ bei darbÄ , kuriame keliami darbuotojams ypatingi reikalavimai dėl gyvenimo bÅ«do, bei nesant jokių įrodymų apie ieÅ¡kovės nuolatinį vartojimÄ alkoholinių gėrimų, teismas laikė, jog atsakovas neįrodė aplinkybės dėl ieÅ¡kovės alkoholio vartojimo, kas sÄ lygotų santuokos dėl ieÅ¡kovės kaltės iÅ¡irimÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovas vartodamas psichinį smurtÄ ir fizinę jėgÄ prie Å¡eimos narius, žiauriai elgėsi su jais, todėl atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks atsakovo elgesys grubiai pažeidė lojalumo ir pagarbos pareigas ir teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina esant CK 3.60 str. 2 d. numatytiems pagrindams – kad atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras Å¡alių gyvenimas tapo negalimas.

Dėl dukters gyvenamosios vietos teismas konstatavo, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė yra bloga mama, jog ieÅ¡kovė vedžiojasi į namus vyrus ir duktė mato juos pusnuogius nepagrįstos jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis. Teismo vertinimu, susiklostęs psichologinis N. ir mamos ryÅ¡ys atitinka vaiko interesus, todėl konstatuoti, jog mergaitės gyvenimas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarauja jos interesams ir todėl į jos nuomonę neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama, nėra teisinio pagrindo. Taip pat, nurodė, jog Å¡iuo metu geresnes gyvenimo sÄ lygas vaikui gali užtikrinti ieÅ¡kovė, nes ji su dukra gyvena ieÅ¡kovės motinai priklausančiame bute. Nurodė, jog Å¡iame bute duktė gyvena ilgÄ laikÄ , tuo tarpu atsakovo nuomojamas butas yra toli nuo mokyklos. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, tai jog Å¡alių duktė lanko mokyklÄ , čia turi draugų, jai žinoma ir saugi aplinka, gyvenamosios vietos pasikeitimas gali neigiamai įtakoti jos vystimuisi ir psichinei bÅ«senai. Be to, teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, jog tėvas pastaruoju metu labai retai bendrauja su dukra, nurodydamas, kad vaikas įtakojamas motinos ir močiutės, ir todėl nenori su juo susitikti. Tačiau Å¡iuos atsakovo argumentus teismas vertino kaip nepagrįstus jokiais byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas ieÅ¡kinį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove patenkino.

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo teismas nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į nepilnamečio vaiko poreikius ir vertinant ieÅ¡kovės ir atsakovo turimas galimybes iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , teismo nuomone, Å¡alys turi lygiavertes galimybes teikti iÅ¡laikymÄ . Teismas pažymėjo, jog nors ir Sodros duomenimis atsakovo darbinės pajamos yra mažesnės nei ieÅ¡kovės, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo teismui konstatuoti, jog atsakovo turinė padėtis yra prastesnė. Teismas įvertino, jog atsakovas yra verslininkas, užsiima statybos verslu, jis yra įmonės direktorius, be to, atsakovas turi galimybes teikti vertimo paslaugas. Taigi teismo vertinimu iÅ¡ atsakovo priteistas 600 Lt dydžio iÅ¡laikymas kas mėnesį nepilnametei dukrai nėra neprotingai didelis ir jo negalima vertinti kaip pažeidžiantį atsakovo interesus. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas pats sutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu dėl 600 Lt iÅ¡laikymo vaikui.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė su atsakovu nesutarė dėl Å¡ių daiktų pasidalijimo, t.y. dėl 2 automobilių, įrenginio kokteiliams plakti, vandens filtro Brita, oro ventiliatoriaus, virtuvinių kombainų, automobilio televizoriaus, dulkių siurblio. Teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė davė sutikimÄ parduoti ginčo automobilius. Tai pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog gautos lėšos už parduotus automobilis buvo panaudotos Å¡eimos interesams, kadangi teismas konstatavo, jog Å¡alys nustojo katu gyventi santuokinį gyvenimÄ jau nuo 2006 m, sausio

1 d. Tokiu bÅ«du teismas laikė, kad atsakovas be ieÅ¡kovės žinios parduodamas automobilius, sumažino dalintino turto apimtį. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nurodė santuokoje įgytus vandens filtrÄ BRITA, oro ventiliatorių, dulkių siurblį, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡ie daiktai buvo įgyti santuokos metu už sutuoktinių lėšas bei buvo naudojami Å¡eimos interesais, todėl Å¡ie kilnojamieji daiktai iÅ¡eliminuojami iÅ¡ dalintino daiktų sÄ raÅ¡o. Atsakovas pateikė įsigijimo dokumentus dėl virtuvinių kombainų atitinkamai 2000 m. lapkričio ir rugsėjo mėn., tačiau tuo metu Å¡alys dar nebuvo įregistravusios santuokos ir tokiu bÅ«du teismo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ie daiktai yra įtrauktini į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä . Teismo nuomone, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovės nurodomas įrenginys kokteiliams plakti, bei atsakovo nurodomas virtuvinis kombainas įgyti santuokos metu ir naudoti Å¡eimos interesams, kadangi Å¡alys nepateikė dokumentų, patvirtinančių įsigijimÄ santuokos metu, bei naudojimÄ Å¡eimos interesais, todėl Å¡ie daiktai taip Å¡alintini iÅ¡ turto dalintino sÄ raÅ¡o. Dėl kito dalintino turto tarp Å¡alių ginčo nekilo.

Dėl lėšų už mokslÄ teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog lėšas ieÅ¡kovės mokymuisi skyrė ieÅ¡kovės tėvai. Taigi teismo teigimu, santuokoje įgytos abiejų sutuoktinių lėšos yra laikytinos bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir tokiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovė privalo atsakovui grÄ Å¾inti Å¡ias pinigų sumas, kurios buvo panaudotos Å¡eimos interesais.

Dėl kreditorių teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad su F.M. ir M.K.S. santuokos metu buvo sudaręs sandorius šeimos interesais, todėl jo argumentai dėl ieškovės prievolės nurodytiems kreditoriams yra laikytini nepagrįstais ir atmestini. Teismas taip pat laikė

nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieškovė yra atsakinga prieš kreditorių I.Š.. Teismas pažymėjo, jog teismo sprendimu

nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2006-01-01, po šios datos sudarytų sandorių pasekmes turi

prisiimti kiekvienas sutuoktinis asmeniÅ¡kai. Todėl atsakovui įsigijus iÅ¡ I.Å . 20 vnt akcijų pagal 2006-11-20 sudarytÄ Akcijų

pirkimo – pardavimo sutartį, 19 000 Lt įsiskolinimas pripažintinas asmenine atsakovo prievole. Teismas taip pat konstatavo, jog iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys pripažįsta santuokos metu sudarę paskolos sandorį su kreditore L.L. dėl 1000 JAV dolerių ir nė viena šalis neginčijo šios aplinkybės. Tokiu būdu teismas laikė, jog ieškovė ir atsakovas privalo solidariai atsakyti prie kreditorę L.L..

Apeliaciniu skundu atsakovas A.J.F. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ toje dalyje, kur buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) apeliantas nesutinka su liudytojų – ieškovės motinos, motinos draugės, Tanios, bei Manto, kuris yra ieškovės draugas melagingais parodymais ir prašo teismo šių liudytojų

parodymus atmesti dėl privačių interesų konflikto. Dukros auklei M. ieškovė prigrasino, jog ji neliudytų, todėl

apeliantas praÅ¡o teismo dar kartÄ pakviesti Å¡iÄ liudytojÄ . Be to, į teismo posėdį pakviesta ieÅ¡kovės geriausia draugė Ž. pasakė teismui visÄ tiesÄ , tačiau teismas neužfiksavo Å¡ių parodymų. Svarstant šį klausimÄ , apeliantas praÅ¡o dar kartÄ pakviesti Å¡iÄ liudytojÄ ;

2) apeliantas nesutinka ir su santuokos metu turėtų įsiskolinimų nustatymu. Teigia, jog pati ieÅ¡kovė yra prisipažinusi, kad žino apie atsakovo vardu registruotÄ turtÄ , ji taip pat žinojo ir apie tuo metu Å¡eimoje pasiskolintus pinigus iÅ¡ giminaičių. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovė iÅ¡ jos atstovė neigė šį faktÄ tik dėl to, kad nebuvo sudarytos raÅ¡tiÅ¡kos sutartys. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė pripažino apie 2000 JAV dolerių įsiskolinimÄ ieÅ¡kovės motinai, su kuria taip pat nebuvo sudaryta jokia raÅ¡tiÅ¡ka sutartis, todėl apeliantas praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai ir suteikti ieÅ¡kovei ir atsakovui lygias teises Å¡iame ginče ir lygiai padalinti santuokos metu turėtų įsiskolinimų sumas;

3) teigia, jog teismo posėdžiuose ir paskelbus sprendimÄ atsakovas jautė didelę diskriminacijÄ dėl jo religinių įsitikinimų, tautybės, odos spalvos. Apeliantas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ne tik su teismu, jam meluodama, o taip pat teikdama klaidingus praneÅ¡imus ir skundus kitoms valstybinėms įstaigoms. Teigia, jog melagingi skundai ir parodymai pakenkė jo interesams ir verslui. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė nesilaikė teismo nutarties ir paskirtomis dienomis neleido atsakovui matytis su dukra. Dėl nesimatymo su dukra 4 metus, atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės

300 000 Lt patirtÄ moralinę žalÄ . Moralinė žala buvo patirta ir tada, kai ieÅ¡kovė vaiko akivaizdoje iÅ¡varė ieÅ¡kovÄ vidurnaktį iÅ¡ namų, pasisavino jo asmeninius daiktus. Apeliantas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį, kad po Å¡io įvykio dukra pasibaisėjo savo motina ir nenorėjo bÅ«ti su ja, o su apeliantu ji gyveno

7 mėnesius;

4) apeliantas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į tai, jog dėl ieÅ¡kovės draugo M. dukra yra ne kartÄ pasiskundusi ir ji nepageidauja, kad jis bÅ«tų jos namuose. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvoje dažnus vaikų fizinio, seksualinio smurto atvejus, praÅ¡o teismo atsakingai iÅ¡nagrinėti Å¡iuos parodymus ir paskirti psichologo ekspertizę dėl Å¡io vyro galimos žalos atsakovo vaikui;

5) ieÅ¡kovės pageidavimas skirtis įvyko dėl jos kaltės, dėl jos interesų iÅ¡saugoti darbÄ , dėl jos interesų gauti papildomas pajamas iÅ¡ valstybės ir iÅ¡ atsakovo. Apeliantas praÅ¡o teismo panaikinti teismo sprendimÄ , jog skyrybos įvyko dėl atsakovo kaltės. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo priteistu 600 Lt dydžio iÅ¡laikymu vaikui. Teigia, jog remiantis LR taikoma teismų praktika ir įstatymais, vaiko iÅ¡laikymui turėtų bÅ«ti skiriama iki 800 Lt per mėnesį. IÅ¡siskyrę tėvai Å¡iÄ sumÄ dalinasi per pusę, t.y. atsakovas turėtų mokėti dukrai po 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ . Taigi apeliantas praÅ¡o sumažinti nustatytÄ vaiko iÅ¡laikymo sumÄ iki 400 Lt, kadangi dėl ekonominės krizės jis turi didelių finansinių sunkumų ir Å¡iuo metu neturi jokių pajamų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A.L. – F. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad teismas priteisė 600 Lt iÅ¡laikymÄ vaikui vadovaudamasis paties atsakovo sutikimu mokėti tokiÄ sumÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog nagrinėjant civilinę bylÄ buvo pateikta vaiko iÅ¡laidų ir poreikių lentelė, atsakovas su ja sutiko, teisme nurodinėjo, kad jam savo vaikui nieko negaila. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, jog atsakovas pats nevykdė nustatytos laikino bendravimo grafiko tvartis, nes bÅ«davo užimtas arba iÅ¡ viso dingdavo. Teigia, jog nebendravimas su vaiku neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos jį iÅ¡laikyti. Be to, atsakovas nuolat užsiiminėja Å¡antažu, raÅ¡o nepagrįstus skundus Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl ko ieÅ¡kovė turi gaiÅ¡ti savo laikÄ ir įrodinėti neteisybę. Â

           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK

320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, nors Å¡eimos santykių bylų priskiriamos bylų, kuriose teismo vaidmuo aktyvus, kategorijai (Civilinio proceso kodekso 376 str.), paduodamas apeliacinį skundÄ , atsakovas nesiekia vieÅ¡ojo intereso gynimo, todėl bylÄ teisėjų kolegija nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nurodytų skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t.y. parteikto skundo ribose.

Dėl santuokos iširimo priežasčių.

Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek nepateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio gali praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). ReikalavimÄ pripažinti atsakovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo ieÅ¡kovė grindė smurto (tiek fizinio, tiek psichologinio) jos atžvilgiu naudojimu.

Atsakovas, pareikšdamas, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nurodė, kad ji buvusi jam neištikima, dideliais kiekiais vartojo alkoholį.

           Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja visiÅ¡kai nesirÅ«pina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, abi ginčo Å¡alys santuokos iÅ¡irimÄ sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Ä®rodžius Å¡ioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimÄ , gali bÅ«ti preziumuojamas santuokos iÅ¡irimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymÄ preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso

182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso

3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktÄ , nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali bÅ«ti paneigtos, o tai reiÅ¡kia, kad kita Å¡alis, atsikertanti į tokio pobÅ«džio prezumpcijÄ , turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. kad santuokos iÅ¡irimo priežastis buvusi visiÅ¡kai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais Å¡eimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, bei santuokinė neiÅ¡tikimybė, kuria buvo grindžiamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, priskiriami prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimÄ ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iÅ¡ Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Abiems Å¡alims įrodžius aplinkybes, kuriomis jos grindė savo reikalavimÄ dėl sutuoktinio kaltės (t.y. tuo atveju, jeigu įrodomas žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais Å¡eimos nariais iÅ¡ atsakovo pusės, faktas bei santuokinės neiÅ¡tikimybės iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės faktas), bÅ«tų pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ santuokos iÅ¡irimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių Å¡alių nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.

           Teismas atsakovo žiauraus elgesio su ieÅ¡kove faktÄ nustatė remdamasis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad 2005 m. gruodžio mėnesį įvykusio konflikto metu atsakovas grasino jai peiliu, tampė už plaukų, mušė. IeÅ¡kovė nurodė, kad konfliktÄ matė nepilnametė Å¡alių dukra N. bei ieÅ¡kovės močiutė; atsakovas įniršęs metė į sienÄ puodelį, kurio nuskilusi Å¡ukė pataikė N. į veidÄ ; N. bandant užstoti ieÅ¡kovę, atsakovas sudavęs jai delnu per veidÄ . Taip pat, Å¡iÄ

aplinkybę ieškovė įrodinėjo liudytojų G.Š. bei L.L. parodymais. Visi kiti įrodymai, kuriais, kaip

netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo nepagarbÄ ieÅ¡kovei, jos artimiesiems, rėmėsi teismas, susiję su vėlesniu laikotarpiujau prasidėjus skyrybų procesui, kai Å¡alys kartu nebegyveno, jų santuokiniai ryÅ¡iai buvo nutrÅ«kę (1 t., b.l. 124-132, 161, 180-181; 2 t., b.l. 24). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek SMS žinučių turinys, tiek atsakovo pasisakymai teisme apie ieÅ¡kovę, jos motinÄ , tiek Å¡alių kreipimasis į teisėsaugos institucijas gali bÅ«ti vertinami tik kaip įrodymas apie besitęsiančiÄ Å¡alių konfliktinę situacijÄ , tačiau ne kaip įrodymas, jog egzistuoja aplinkybės, priskiriamos prie įstatyminių prezumpcijų, pripažįstamų santuokos iÅ¡irimo priežastimis. Taigi, tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia Å¡alių nurodomas aplinkybes iki faktiÅ¡ko Å¡eimos iÅ¡irimo vertintini kaip turintys įtakos sprendžiant dėl iÅ¡tuokos priežasčių.

           Teisėjų kolegija, vertindama fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ Å¡eimos narius įrodytumÄ , pažymi, jog ieÅ¡kovei nurodant 2005 m. gruodžio mėnesį įvykusio konflikto metu prieÅ¡ jÄ atsakovui pavartojus fizinę prievartÄ , o atsakovui tokį faktÄ kategoriÅ¡kai neigiant, smurto faktas galėtų bÅ«ti įrodinėjamas visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai gali bÅ«ti ir liudytojų parodymai, netgi jei tie liudytojai yra ir ieÅ¡kovei artimi asmenys (Å¡iuo atvejuieÅ¡kovės motina L.L. ir ieÅ¡kovės teta G.Å .).

Tačiau teismui vertinant tokių vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių artimų liudytojų parodymus jų patikimumo prasme, turi bÅ«ti atsižvelgta į tÄ artimÄ ryšį ir tokiais liudijimais galėtų bÅ«ti remiamasi, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas liudytojų nurodomas aplinkybes. Be to, svarbu pažymėti, jog aptariamu atveju nei viena iÅ¡ paminėtų liudytojų neparodė asmeniÅ¡kai mačiusios atsakovÄ vartojus prieÅ¡ ieÅ¡kovę fizinį smurtÄ : abi jos liudijo tai žinančios iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės bei konfliktÄ mačiusios ieÅ¡kovės močiutės, kuri yra mirusi, žodžių.

Taigi, toks liudijimas buvo ne apie asmeniÅ¡kai liudytojų matytas aplinkybes, o apie jų girdėtas iÅ¡ kitų asmenų aplinkybes. Vertindama įrodymų pakankamumÄ fizinio smurto pavartojimo faktui nustatyti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nei teisme apklausiant Å¡alių nepilnametę dukterį N., nei jos psichologinės ekspertizės metu nėra užfiksuoti N.F. pasisakymai apie tai, kad ji bÅ«tų mačiusi kaip tėtis muÅ¡a mamÄ , kad ir ji pati bÅ«tų nukentėjusi nuo tėčio veiksmų (nors ieÅ¡kovė nurodė, kad jai buvo suduota per veidÄ , jai į veidÄ atsitrenkė atsakovo mesto puodelio Å¡ukė).

PrieÅ¡ingai, psichologinio tyrimo metu N. bendraujant su tėvu, stebima saugi mergaitės savijauta, teigiamos emocijos, kas vargu ar galėtų bÅ«ti stebima, jeigu vaikas bÅ«tų matęs fizinį smurtÄ ir pats jį patyręs. Tokiu bÅ«du, konstatuojama, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovę ar kitus Å¡eimos narius buvo naudojamas fizinis smurtas. Pažymėtina ir tai, kad pradiniame ieÅ¡kinyje (1 t., b.l. 1-2) ieÅ¡kovė nebuvo nurodžiusi tokios santuokos iÅ¡irimo priežasties kaip atsakovo smurtavimas prieÅ¡ jÄ , tik vėliau, tikslindama ieÅ¡kinį, nurodė tokias aplinkybes.

Tai taip pat leidžia manyti, jog santuokos iširimo priežastimi nebuvo smurtas.

           Dėl psichologinio smurto, kuris, pasak ieškovės, pasireiškė nepagrįstai didele kontrole iš atsakovo pusės, nuolatiniais priekaištais, nenoru, kad ieškovė dirbtų, pažymėtina, jog tokio pobūdžio veiksmai galėtų būti vertinami kaip smurtas tuo atveju, jeigu ieškovė būtų finansiškai ar kitokia prasme labai priklausoma nuo atsakovo, neturėtų galimybių apsiginti nuo tokių veiksmų (priekaištų, įtarinėjimų ir pan.). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovė santuokos metu dirbo, studijavo, būstu šeima buvo aprūpinta ne atsakovo, o ieškovės mamos lėšomis, taigi, iš esmės jokios ieškovės priklausomybės nuo atsakovo jų santykiai neliudija.

Vadinasi, kylantys konfliktai, jų aiÅ¡kinimasis, tarpusavio pretenzijos ir kaltinimai neturėtų bÅ«ti vertinami kaip psichologinis smurtas, o greičiau kaip sutuoktinių tarpusavio pagarbos, lojalumo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, kurdami Å¡eimÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti, jog atsižvelgiant į jų kultÅ«rų, religinius, tradicijų skirtumus gali kilti tam tikrų nesutarimų, nesusipratimų ir neaiÅ¡kumų, todėl skirtingų kultÅ«rinių tradicijų Å¡eimose ypač svarbÅ«s tolerancija, gebėjimas kylančius nesutarimus iÅ¡siaiÅ¡kinti, įvertinant abiejų sutuoktinių požiÅ«rį į tam tikrÄ problemÄ , o ne siekiant vienam ar kitam primesti savo požiÅ«rį, tradicijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, Å¡alių tarpusavio konfliktai kildavo bÅ«tent dėl jų skirtingo tradicinio požiÅ«rio į Å¡eimos vertybes, moters vaidmenį Å¡eimoje, dukters auklėjimÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar prieÅ¡ santuokos sudarymÄ sutuoktiniai aptarė savo lÅ«kesčius, principus, kuriais jie vadovausis Å¡eimoje, taip patkokios tradicijos principais bus grindžiama Å¡eima, kaip bus pasiskirstoma vaidmenimis, kokia religija bus praktikuojama (ar dominuojanti) ir pan.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog aiÅ¡kių kriterijų iki santuokos sudarymo bÅ«simi sutuoktiniai nebuvo nusistatę, taigi, aiÅ¡kaus ir abiems sutuoktiniams suprantamo Å¡eimos modelio Å¡alys nebuvo apsibrėžę, o tai ir įtakojo jų tarpusavio konfliktus, nes kiekvienas iÅ¡ jų siekė Å¡eimos santykius kurti pagal savo tradicijÄ , įpročius, suvokimÄ . Skirtingų kultÅ«rinių, religinių tradicijų sÄ lygoti sutuoktinių nesutarimai, tuo pagrindu reiÅ¡kiami priekaiÅ¡tai, įtarumas, tokioje situacijoje nevertintini kaip psichologinis smurtas (kÄ nurodė ieÅ¡kovė) ir, atitinkamai, euriopietiÅ¡kajai tradicijai priimtinas ieÅ¡kovės elgesys (susitikimai su draugais, vėlesnis grįžimas namo, studijos, darbas, netgi alkoholio vartojimas, jeigu tai nėra priklausomybė) negali bÅ«ti traktuojama kaip santuokinė neiÅ¡tikimybė ar esminis sutuoktinio pareigų pažeidimas, kÄ siekė įrodyti atsakovas.

Atsakovas ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ Ä¯rodinėjo savo medicininiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad A.

J. F.2002-10-30 nustatytas alerginis varpos dermatitas, aštriagalvės kondilomos (1 t., b.l. 188), t.y. atsakovas kaltino ieškovę užkrėtus jį venerine liga. Tačiau pažymėtina, kad ieškovei panašiu metu (2002-11-18) atliktuose tyrimuose lytiniu keliu plintančių infekcijų nebuvo nustatyta (3 t. , b.l. 48), kas paneigia atsakovo kaltinimus ieškovei.

           IeÅ¡kovės santuokine neiÅ¡tikimybe negalima pripažinti ir aplinkybės, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu turi draugÄ , nors dar nėra įforminusi iÅ¡tuokos su atsakovu. Byloje nustatyta, jog po 2005 m. gruodžio mėnesį įvykusio konflikto santuokiniai ryÅ¡iai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutrÅ«ko, jie kartu nebegyvena, Å¡eiminių santykių nepalaiko. IeÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo teisme paduotas 2006-06-30. Jokių įrodymų, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, ieÅ¡kovė bÅ«tų draugavusi, palaikiusi artimus ryÅ¡ius su atsakovo nurodomu Mantu ar kitu vyriÅ¡kiu, byloje nėra, o aplinkybė, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui ieÅ¡kovė susirado draugÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip santuokos iÅ¡irimo priežastis, kai yra nustatyta, jog santuoka iÅ¡iro anksčiau ir dėl visiÅ¡kai kitos priežastiesteismo jau minėto Å¡alių tarpusavio pagarbos, tolerancijos bei lojalumo principų pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose sutuoktinių tarpusavio pareigas bei jų, kaip tėvų, pareigas vaikams, nėra numatytas pareigų Å¡eimoje paskirstymas, todėl situacija, faktiÅ¡kai susiklosčiusi Å¡eimoje, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių daugiau dėmesio skiria vienų, o kitaskitų pareigų vykdymui, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, jog sutuoktiniai (vienas ar abu) pažeidė savo pareigas ir dėl to apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovė per mažai rÅ«pinosi dukra, pernelyg daug dėmesio skyrė darbui, studijoms, negali bÅ«ti vertinami kaip jos kaltės įrodymai. Pripažinus, jog nei vienas iÅ¡ sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyminę santuokos iÅ¡irimo priežasčių prezumpcijÄ , pripažįstama, jog konfliktai, kylantys tarpusavio nesupratimo, kultÅ«rinių bei religinių skirtumų pagrindu vertintini kaip abiejų sutuoktinių kaltė, pasireiÅ¡kusi tuo, kad iki santuokos nenustačius aiÅ¡kaus Å¡eimos modelio, iÅ¡ skirtingų tradicijų kylančius nesutarimus Å¡alys nesiekė spręsti geruoju, susitardami, derindami pozicijas, o kiekvienas siekdamas primesti kitam savo supratimÄ apie Å¡eimos vertybes, elgesį Å¡eimoje ir pan.. Sprendžiant kaltės klausimÄ , esminė aplinkybė nėra tai, kas dažniau tuos konfliktus iÅ¡provokuodavo; svarbiausia tai, kaip Å¡alys elgėsi konflikto metu. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iÅ¡kilus aÅ¡triam konfliktui, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sÄ lyčio taÅ¡kų Å¡eimai iÅ¡saugoti ir tokioje situacijoje negali bÅ«ti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (Civilinio kodekso

3.61 str. 2 d.) ir atitinkami dalyje dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.

3 p.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ nepilnametės dukters N. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina iÅ¡ esmės grindė vaiko interesais bei vaiko noru. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta mergaitė patvirtino savo norÄ gyventi su ieÅ¡kove (3 t., b.l. 77). Vaiko raidos centro atlikto kompleksinio psichiatriniopsichologinio įvertinimo iÅ¡vadoje (3 t., b.l. 129-131) nurodyta, kad N. gali suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę ir norus visais klausimais, taip pat ir dėl gyvenamosios vietos bei kuriam iÅ¡ tėvų ji teikia pirmenybę. Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad N. nedvejodama iÅ¡sako norÄ gyventi su mama, o su tėčiumatytis laisvalaikiu. Remiantis Civilinio kodekso 3.164 str.

1 d., spręsdamas bet kokį su vaiku susijusį klausimÄ , teismas turi tiesiogiai iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį suformuluoti savo pažiÅ«ras ir priimant sprendimÄ Ä¯ vaiko norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Tai reiÅ¡kia, jog į mergaitės norÄ gyventi su motina, iÅ¡sakytÄ tiek teismo posėdyje, tiek atliekant psichologinį tyrimÄ , galėtų bÅ«ti neatsižvelgiama tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų konstatuota, jog jos gyvenimas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarauja mergaitės interesams.

Tokių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. PrieÅ¡ingai, minėto psichologinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad dukrosmamos santykis abipusiai psichologiÅ¡kai Å¡iltas, emocingas, su vyraujančiais teigiamais jausmais, elgesio laisvumu, ir mama, ir dukra viena kitos iÅ¡klauso, atsižvelgia į iÅ¡sakomÄ nuomonę, pasiÅ«lymus. BÅ«tent tokia bendravimo atmosfera atitinka vaiko interesus, todėl konstatuoti, jog mergaitės gyvenimas su motina prieÅ¡tarauja jos interesams ir todėl į jos nuomonę neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama, nėra teisinio pagrindo.

Tuo tarpu minėto tyrimo iÅ¡vadoje dėl dukros santykio su tėvu nurodyta, jog dukrostėvo santykyje atsiskleidžia tėvo padidintas susitelkimas į skirtÄ užduotį, ko pasėkoje žaidybinėje situacijoje nevyko bendradarbiavimas, t.y. skyrė pernelyg mažai dėmesio mergaitei, neklausė jos nuomonės, neinicijavo kontakto, t.y. nesudarė sÄ lygų dukrai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės, rodyti iniciatyvos. Pažymėtina, jog psichologinio tyrimo metu su N. buvo aptariama atsakovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje siÅ«lyta galimybė gyventi lygias laiko dalis su motina ir tėvu.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad N. emocingai iÅ¡sako neigiamÄ požiÅ«rį į tokiÄ galimybę. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nusistovėję santykiai bei taisyklės suteikia saugumo, psichologinės pusiausvyros jausmÄ . Tai atitinka vaiko interesus, tuo tarpu atsakovo siÅ«lomas vaiko gyvenimo su abiem tėvais paeiliui modelis, įvertinant mergaitės amžių, galėtų šį saugumo, psichologinės pusiausvyros jausmÄ sugriauti. Todėl nors iÅ¡vadoje nurodoma, kad abu tėvai gali sudaryti palankias sÄ lygas dukros normaliai psichinei raidai, mergaitės pasirinkimas gyventi su motina, nesant jokių įdarymų, kad tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams, yra lemiamas ir dėl Å¡ios

priežasties nėra pagrindo naikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria N.F. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove.

Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad motina daro neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai savo nepadoriu elgesiu: byloje, be paties ieÅ¡kovo samprotavimų apie ieÅ¡kovės

nederamÄ elgesį, nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų (liudytojos Ž.S. liudijimai, kad ieÅ¡kovė vakarodavo kavinėse ar

pan.) nėra visuotinai smerktinas, nepadorus elgesys.Â

Atsakovas, skųsdamas teismo sprendimÄ dėl N. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovės draugas Mantas gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai, ja pasinaudoti ir pan., tačiau jokių objektyvių duomenų, jokių įrodymų apie tokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ byloje nėra.

Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ (Civilinio kodekso 3.169 str.).

Dėl išlaikymo dydžio.

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau Å¡is kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nors apeliantas nurodo, kad dėl ekonominės krizės jo verslas labai nukentėjo, pajamos sumažėjo, siekdamas, kad dukters gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, atsakovas teikė teismui įrodymus (sutartis), kuriose tam tikri fiziniai asmenys už užmokestį prisiima įsipareigojimus parvežti dukrÄ iÅ¡ mokyklos, prižiÅ«rėti jÄ , nuvežti į visus lankomus bÅ«relius, prižiÅ«rėti, kad vaikas paruoÅ¡tų pamokas, bÅ«tų pavalgęs ir t.t. (3 t., b.l. 112-120). Nors sutartyse paslaugų įkainiai nenurodyti (įkainis nurodytas sutartinis), tokio pobÅ«džio paslaugos nėra pigios, įvertinant dar ir tai, kad atsakovas nuomojasi butÄ , taip pat turi iÅ¡laikyti save, jo nurodomų pajamų dydis kelia pagrįstų abejonių. Apelianto paaiÅ¡kinimai apie verslÄ , gaunamas pajamas iÅ¡ vertimų, Å¡iuo metu kuriamÄ naujÄ Ä¯monę, gaunamų pajamų dydį yra nekonkretÅ«s, prieÅ¡taringi. Nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu dukra gyventų su juo, jis galėtų jÄ deramai aprÅ«pinti ir iÅ¡laikyti, atsakovas tuo pačiu nurodo, jog neturi lėšų mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ , Å¡iuo metu visiÅ¡kai jo neteikia, kÄ patvirtina teismui pateikta pažyma iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo fondo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo gaunamų pajamų lygis nėra aiÅ¡kus, atsakovas vengia jį atskleisti, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko iÅ¡laikymui priteistinos sumos, pagrįstai atsižvelgė į tokias aplinkybes: 1) atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingų sumų; 2) pats atsakovas teisme ne kartÄ nurodė, kad sutinka mokėti 600 Lt dukters iÅ¡laikymui (3 t., b.l. 18, 4 t., b.l. 149); 3) atsakovas, bÅ«damas verslininku bei turėdamas galimybę teikti vertimo paslaugas (pažymėtinaiÅ¡ daugelio kalbų, kurios yra pakankamai retos (4 t., b.l. 65-73) turi galimybę teikti dukrai ne minimalų, bet Å¡iek tiek didesnį iÅ¡laikymÄ .

Ä®vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nėra jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, jog priteistas iÅ¡laikymas neatitinka vaiko poreikių ar atsakovo galimybių, nepateikti įrodymai, kad atsakovas neiÅ¡gali teikti savo dukrai 600 Lt dydžio iÅ¡laikymo, todėl mažinti teismo priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ nėra pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į kai

kurių liudytojų parodymus, kurie buvo melagingi, o į kitų liudytojų (kaip antai, Ž.S.) parodymus nebuvo atsižvelgta. Teisėjų

kolegija, pasisakydama dėl sutuoktinių kaltės, iÅ¡ dalies atsakė į šį apeliacinio skundo argumentÄ . Liudytojos Ž.S. parodymai iÅ¡ esmės nėra reikÅ¡mingi, nei sprendžiant santuokos iÅ¡irimo priežasčių klausimÄ , nei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . Kaip minėta, sprendžiant dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, svarbu, kuris iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas, o liudytojos nurodytos aplinkybės tokių faktų nei patvirtina, nei paneigia, o sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , svarbiausia yra vaiko, galinčio iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ , nuomonė, taip patar ta nuomonė neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Tuo tarpu liudytojos nurodomos aplinkybės, kas maudė mergaitę jai tik gimus, kas keldavosi prie vaiko ir pan., neįrodo, kad vaiko pasirinkdamas gyventi su motina prieÅ¡tarauja jo interesams.

Apeliantas nurodo, kad teismas neapklausė byloje svarbios liudytojosbuvusios dukters N. auklės M.S., kuri esÄ atsisakė liudyti, nes ieÅ¡kovė ir jos motina jai prigrasino. Byloje yra prieÅ¡ingi įrodymai: teismas buvo priėmęs nutartį dėl Å¡ios liudytojos apklausos, tačiau ji į posėdžius neatvyko (2008-06-17 pranešė, kad negali atvykti dėl darbo bei sveikatos bÅ«klės- 3 t., b.l. 44; 2008-07-11 pranešė, kad ji negali paliudyti jokių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, be to į posėdį negalinti atvykti dėl užimtumo- 3 t., b.l. 74). Vėliau Å¡aukimai Å¡iai liudytojai grįždavo neįteikti, todėl 2009-06-09 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo praÅ¡ymu teismas suteikė galimybę jam asmeniÅ¡kai įteikti liudytojai Å¡aukimÄ (3 t., b.l. 166), 2009-06-16 teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė Å¡ios liudytojos apklausos, t.y. anksčiau reikÅ¡to praÅ¡ymo jÄ apklausti nebepalaikė (3 t., b.l. 232).

Dėl įrodymų, susijusių su atsakovo skolomis, vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas pagrįstai pripažino, jog nėra įrodytas tokių skolų egzistavimo faktas: kai sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų, o jo suma yra didesnė negu 5 000 Lt, sutartis turi būti rašytinės formos (Civilinio kodekso

1.73 str.1 d. 1 p.). RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, draudžiama (Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d.). Atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių sutarčių, kurios patvirtintų pinigų skolinimosi faktÄ , jo pateikti raÅ¡tiÅ¡ki paliudijimai (2 t., b.l. 37-38, 39-40, 41) neatitinka Civilinio proceso kodekso 177 str. nurodytų įrodinėjimo priemonių, taigi, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra įrodytas atitinkamų kreditorinių įsipareigojimų egzistavimo faktas, juo labiauaplinkybės, kad tokiems sandoriams sudaryti (jeigu tokie ir buvo sudaryti) atsakovas buvo gavęs ieÅ¡kovės sutikimÄ . Todėl teismas pagrįstai atsakovo nurodomų skolų nepripažino solidaria sutuoktinių prievole. Tuo tarpu dėl skolos L.L. ginčo nebuvopats atsakovas ne kartÄ pripažino Å¡ios skolos egzistavimo faktÄ (2 t., b.l. 16, 3 t., b.l. 15), be to, Å¡ios skolos suma buvo mažesnė negu 5000 Lt (1000 JAV dolerių), todėl raÅ¡ytinis tokiso skolos patvirtinimas, ypač nesant ginčo, nebuvo reikalingas, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė sutuoktinių kreditorinių įsiskolinimų padalinimo klausimÄ .

Dėl teismo šališkumo bei atsakovo diskriminavimo procese.

Å is apelianto argumentas grindžiamas abstraktaus pobÅ«džio deklaracija apie apelianto tautybę, rasę, odos spalvÄ , religinius įsitikinimus. Jokie konkretÅ«s teismo veiksmai, diskriminuojantys atsakovÄ , apeliaciniame skunde nėra įvardijami. Tokių faktų apeliantas nenurodė ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžių protokoluose užfiksuota teismo posėdžių eiga liudija, kad teismas atsakovo atžvilgiu elgėsi neÅ¡aliÅ¡kai, įvertindavo ir tenkindavo visus pagrįstus atsakovo praÅ¡ymus, ne kartÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ , tenkindamas atsakovo praÅ¡ymus ir reikalaudamas papildomų įrodymų, nuosekliai siekė, kad Å¡alys ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos spręstų taikiai, atsižvelgdamos į vaiko interesus (1t., b.l. 113, 2 t., b.l. 101-102, 168, 176-177, 186-187, 191, 4 t., b.l. 93), visuose teismo posėdžiuose atsakovui buvo suteikiama teisė reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, iÅ¡aiÅ¡kinamos jo procesinės teisės, akcentuojant teisę turėti vertėjÄ bei naudotis advokato paslaugomis. Teisė turėti vertėjÄ ir atsakovo atsisakymas naudotis vertėjo paslaugomis, motyvuojant tuo, kad jis moka lietuvių kalbÄ užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose (2006-10-31- 1t., b.l. 70, 2006-12-11- 1t., b.l. 106, 2007-09-06- 2 t., b.l. 80, 2007-10-22- 2 t., b.l. 109, 2007-11-19- 2 t., b.l. 129, 2007-11-26- 2 t., b.l. 136, 2008-01-03- 2 t., b.l. 160; 2008-01-23- 2 t., b.l. 167; 2008-02-12- 2 t., b.l. 174, 2008-04-21- 2 t., b.l. 185; 2008-04-30- 2 t., b.l. 196, 2008-05-27- 3 t., b.l. 10; 2008-06-17- 3 t., b.l. 50, 2008-07-02-

3 t., b.l. 67, 2009-06-09- 3 t., b.l. 166, 2009-06-16- 3 t., b.l. 231, 2009-07-02- 4 t., b.l. 91, 2009-09-09- 4 t., b.l. 147). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas negali tinkamai savęs atstovauti, siÅ«lė atsakovui pasirÅ«pinti atstovavimu (- 1 t., b.l. 71). Atsakovo praÅ¡ymu ar siekiant užtikrinti atsakovo procesinių teisių įgyvendinimÄ , bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ar posėdyje skelbiama pertrauka ne vienÄ kartÄ (2006-12-11 parengiamasis posėdis- 1 t., b.l. 107, 2007-09-06- 2 t., b.l. 80-84; 2007-11-07- 2 t., b.l. 119-120, 2008-02-12- 2 t., b.l. 175 , 2008-07-11- 3 t., b.l. 76-78). PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio protokoluose užfiksuota teismo posėdžių eiga liudija, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesÄ Å¾iningai, kaip antai, pakartotinai reiÅ¡kė jau teismo atmestus praÅ¡ymus, prašė kviesti liudytojus, nenurodydamas jų pavardžių, adresų, proceso eigoje įžeidinėjo ieÅ¡kovę ar jos advokatę, net grasino (2 t., b.l. 131, 137, 188-190, 192, 197), neklausė pirmininkaujančios teisėjos patvarkymų dėl ko ne kartÄ teismo buvo įspėjamas ir netgi baudžiamas bauda (2 t., b.l. 188 190, 192; 3 t., b.l. 11). Pažymėtina, kad pastabų dėl teismo posėdžių protokolų atsakovas nereiÅ¡kė, nors ne vienÄ kartÄ atsakovo praÅ¡ymu buvo daromos teismo posėdžio protokolų kopijos. Be to, teismo posėdžių eiga buvo fiksuojama garso įraÅ¡u, kuris yra prijungtas prie bylos, todėl abejoti teismo posėdžio protokoluose fiksuota posėdžių eiga nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigÄ , teismo veiksmus procese, pačių Å¡alių elgesį bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl jo diskriminavimo proceso eigoje, kadangi teismas atsakovo procesinių teisių niekaip nevaržė, prieÅ¡ingai, nuosekliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, atsižvelgdamas į proceso eigÄ , aiÅ¡kindavo atsakovui jo teises, teisnius veiksmus, kuriuos gali atlikti Å¡alys ar teismas, nurodydavo institucijas, turinčias spręsti tam tikrus klausimus ir pan.. Todėl aptariamas apeliacinio skundo motyvas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas. Â

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindÄ pakeisti teismo sprendimÄ tik dalyje dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), kitos teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės netenkinamas, iÅ¡ jo valstybei turi bÅ«ti priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Tačiau atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-21 sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , valstybės lėšomis pamokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ atsakovo priteisiama pusė paÅ¡to iÅ¡laidų (iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo pažymoje (4 t., b.l. 205) nurodytų 11,10 Lt priteisiama 5,50 Lt.)

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

                                                   Â

n u t a r ė :

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d.

sprendimÄ dalyje, kurioje nustatyta, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo A.J.F. kaltės ir nustatyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl

abiejų sutuoktinių kaltės.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iÅ¡ apelianto A.J.F. į valstybės biudžetÄ 5,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkė                                                                        Rasa Gudžiūnienė

Kolegijos

teisėjai                                                                               Â

Dalia Višinskienė

                                                                                         Â

                                                                                                                          Â

Andžej Maciejevski