bf371c0f-3913-4f15-b991-ff5ee017f176 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedsantuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F .ir A.J.F. įregistruotÄ Vilniaus miesto CivilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, nutraukti dÄl atsakovo A.J.F.  kaltÄs; nustatyti nepilnametÄs dukters N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A.L.- F.
Legislator headnote
AI generatedbf371c0f-3913-4f15-b991-ff5ee017f176 · Vilniaus apygardos teismas: apylinkÄs teismo 2009 m. rugsÄjo 23 d. sprendimo, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs A.L.- F .ieÅ¡kinį atsakovui A.J.F. dÄl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenanÄiu tÄvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo A.J.F. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A.L.- F .dÄl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinÄs kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje â Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Full text
CivilinÄ byla Nr
                                                                                                    Â
CivilinÄ byla Nr. 2A-743-516/2010
                     Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.5; 75.4.3; 75.7; 75.8; 78.2; 121.15; 121.18.; 121.21.
                                                                                                                       (S)  Â
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsÄjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Rasos GudžiÅ«nienÄs, kolegijos teisÄjų Dalios ViÅ¡inskienÄs ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Jonei MarkoviÄiÅ«tei
dalyvaujant ieškovei A.L.- F.
ieÅ¡kovÄs atstovei advokatei Z.Vizbarienei
atsakovui A. J. F.
atsakovo atstovui advokatui V.Dubrovskij
vertÄjui Rahmat Ghulam Rabani
viešame
teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo A.J.F. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 2
apylinkÄs teismo 2009 m. rugsÄjo 23 d. sprendimo, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs A.L.- F .ieÅ¡kinį atsakovui A.J.F. dÄl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenanÄiu tÄvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo A.J.F. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A.L.- F .dÄl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinÄs kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje â Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
                                                                     Â
n u s t a t Ä:
           IeÅ¡kovÄ A.L.- F .2006-06-30 kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, praÅ¡Ä:
1) santuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F .ir A.J.F. įregistruotÄ Vilniaus miesto CivilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, nutraukti dÄl atsakovo A.J.F.  kaltÄs;
2) nustatyti nepilnametÄs dukters N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A.L.- F.
3) priteisti iÅ¡ atsakovo A.J.F. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai N.F., gim. (duomenys neskelbtini), kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis 600 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystÄs;
4) nustatyti tokiÄ atsakovo A.J.F. bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklÄjime tvarkÄ : atsakovas A.J.F. pasiima nepilnametÄ dukrÄ N.F. iÅ¡ mokymo įstaigos 14.00 val. vienÄ kartÄ per savaitÄ antradienį ir grÄ Å¾ina jÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos paÄios dienos 19.00 val.; atsakovas A.J.F. pasiima nepilnametÄ dukrÄ N.F., iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kas antrÄ mÄnesio savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ryte ir grÄ Å¾ina dukrÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val. (20.00 val. vasaros metu); atsakovas A.J.F. su dukra N.F., praleidžia dvi savaites vasaros atostogų, kurių grafikas turi bÅ«ti iÅ¡ anksto suderintas su ieÅ¡kove prieÅ¡ mÄnesį laiko, bei turi bÅ«ti atsižvelgta į dukters  N.F nuomonÄ; nustatyti, jog dukters N.F., gimimo diena (duomenys neskelbtini.) poriniais metais Å¡venÄiama su motina A.L.- F, neporiniais metais â su tÄvu A.J.F., Naujųjų Metų pirmÄ dienÄ (sausio 1 d.) atsakovas dukrÄ N.F paima iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grÄ Å¾ina jÄ motinai 15.00 val.;
5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A.L.- F ir A.J.F.  turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo 2005 m. lapkriÄio mÄn. ir kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradÄjo gyventi skyrium;
6) dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovui priteisti 1/3 Å¡io turto dalį, o ieÅ¡kovei priteisti 2/3 turto dalis (5095,21 Lt);
7) padalinti santuokoje įgytÄ pagal ieÅ¡kovÄs pateiktÄ tvarkÄ :
atsakovui asmeninÄs nuosavybÄs teise natÅ«ra priteisti: 31 vnt. paprastųjų vardinių akcijų
UAB âFedaee ir koâ â akcijų vertÄ â 7229,82 Lt; drabužių džiovyklÄ â 1300 Lt;
televizoriaus staliukÄ â 150 Lt; elektrinį virdulį â 45 Lt; 1/3 dalį, t.y. 862,33 Lt dydžio skolÄ L.L.. Viso turto vertÄ â 7817,49 Lt;
ieÅ¡kovei asmeninÄs nuosavybÄs teise natÅ«ra priteisti: trijų durų Å¡aldytuvÄ ,,Aristonâ (150 Lt); televizorių ,,Samsungâ (150 Lt), mikrobangų krosnelÄ (100 Lt), telefonÄ su autoatsakikliu (80 Lt), plaukų džiovintuvÄ (15 Lt), virtuvinį kampÄ (300 Lt), sulÄiaspaudÄ (60 Lt), Å¡viestuvus butui 5 vnt. su lemputÄmis (400 Lt), pakabinamÄ vonios spintelÄ (150 Lt), automobilinį televizorių 1 vnt. (50 Lt),
įrenginį kokteiliams plakti (50 Lt), 2/3 dalis, t.y. 1724,67 Lt dydžio skolÄ L.L.. Viso turto už minus 219,67 Lt.;
8) Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.J.F 5314,88 Lt piniginÄ kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra tenkanÄiÄ didesnÄ turto dalį;
9) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2/3 be ieÅ¡kovÄs žinios parduotų automobilių Mercedes Benz 208, VW GOLF, OPEL OMEGA vertÄs kompensacijÄ , t.y. 1866,67 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2/3 dalių be ieÅ¡kovÄs žinios parduotų 69 vnt. UAB âFedaee ir  koâ akcijų vertÄs kompensacijÄ , t.y. 17333,33 Lt;
10) priteisti ieÅ¡kovei A.L.- F nuosavybÄs teisÄmis nepilnameÄio vaiko N.F., gim. (duomenys neskelbtini), daiktus: spintÄ , lovÄ , spintelÄ, TV staliukÄ , oro Å¡ildytuvÄ bei staliukÄ su dviem kÄdÄmis, iÅ¡ viso turto už 1700 Lt.
11) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A.L.- F palikti ikisantuokinÄ pavardÄ â L..
IeÅ¡kovÄ teismo posÄdžio metu pateikÄ dalies ieÅ¡kinio atsisakymÄ dÄl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti 2/3 be ieÅ¡kovÄs žinios parduotų automobilių Mercedes Benz 208, VW GOLF, OPEL OMEGA vertÄs kompensacijÄ 666,67 Lt ir 2/3 dalių be ieÅ¡kovÄs žinios parduotų 69 vnt. UAB âFedaee irk oâ akcijų vertÄs kompensacijÄ , t.y. 17333,33 Lt.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas pažeidÄ savo, kaip sutuoktinio pareigas, dÄl ko santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dÄl atsakovo kaltÄs. Santuoka truko 5 metus, taÄiau ilgainiui atsakovas pradÄjo keistis, darÄsi vis radikalesnis, iki santuokos bei santuokos pradžioje buvusi tolerancija iÅ¡nyko. Atsakovas nepritarÄ ieÅ¡kovÄs studijoms Vilniaus pedagoginiame universitete. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas visÄ laikÄ darÄ ieÅ¡kovei spaudimÄ , kad ji nedirbtų, nepritarÄ jos savarankiÅ¡kumui. Atsakovas pradÄdavo kelti visiÅ¡kai nepagrįstas pavykdo scenas, kaltindavo tariama neiÅ¡tikimybe, vaiko akivaizdoje žemindavo ieÅ¡kovÄ, iÅ¡vardindavo necenzÅ«riniais žodžiais, ne kartÄ ieÅ¡kovÄ buvo sumuÅ¡ta. BÅ«tent dÄl atsakovo agresijos â vartojamo psichologinio bei fizinio smurto, Å¡eimoje ieÅ¡kovÄ nuolat jautÄ pažeminimÄ . IeÅ¡kovÄs nuomone, toks atsakovo elgesys ne tik pažeidžia ieÅ¡kovÄs teises, bet ir labai kenkia dukros interesams, jos požiÅ«riui į Å¡eimÄ . Atsakovas nuo 2005 m. lapkriÄio mÄnesio su Å¡eima kartu nebegyvena.
NurodÄ, kad nepilnametÄ dukra visÄ laikÄ gyveno su ieÅ¡kove. Geriausiai dukros interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina. IeÅ¡kovÄs nuomone, atsižvelgiant į atsakovo požiÅ«rį į moterį bei jos vietÄ Å¡eimoje, jo pažiÅ«ros pakenktų dukros interesams, kadangi jis nepripažįsta moters pilnaverÄio gyvenimo visuomenÄje bei Å¡eimoje.
PaaiÅ¡kino, kad ji vidutiniÅ¡kai dukros poreikiams per mÄnesį iÅ¡laidžia apie 1000 Lt. Å ios iÅ¡laidos yra bÅ«tiniausios ir atitinka ieÅ¡kovÄs bei atsakovo turtinÄ padÄtį. IeÅ¡kovÄs nuomone, iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui turi bÅ«ti priteisiama 600 Lt per mÄnesį, kadangi dukra yra mokyklinio amžiaus, todÄl iÅ¡laikymui reikia daugiau iÅ¡laidų, o atsakovo ir ieÅ¡kovÄs turtinÄ padÄtis yra gera. Atsakovas yra verslininkas, turi įmonÄ, kurioje yra vienintelis akcininkas bei direktorius.
IeÅ¡kovÄ taip pat pažymÄjo, kad atsižvelgiant į tai, jog dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista 2/3 turto, o atsakovui 1/3 turto dalis. NurodÄ, kad atsakovas nuo 2005 m. lapkriÄio mÄn. su Å¡eima kartu nebegyvena, bendro Å«kio neveda. PradÄjus gyventi atskirai atsakovas sudarÄ daugybÄ pirkimo â pardavimo sandorių, susijusių su bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausiusiu turtu, t.y. sumažino santuokinį turtÄ , bei prisiÄmÄ skolinių įsipareigojimų. Sandorius atsakovas sudarÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, be jos sutikimo, todÄl ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas Å¡alių turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovÄ ir atsakovas faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2005 m. lapkriÄio mÄn. Be to, ieÅ¡kovÄ pažymi, kad santuokos metu Å¡alys įgijo transporto priemones, kurias atsakovas pardavÄ neturÄdamas ieÅ¡kovÄs sutikimo. TodÄl vadovaujantis CK 3.124 str. 4 d. atsakovas privalo kompensuoti santuokoje įgyto turto netekimÄ , t.y. 2/3 dalis automobilių vertÄs.
IeÅ¡kovÄ taip pat nurodÄ, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai perleido UAB âFedaee ir Koâ vertybinius popierius kitiems asmenims, nuslÄpdamas tokių sandorių sudarymo faktÄ bei gautas pinigines lÄÅ¡as. Kadangi buvo sumažinta santuokoje įgyto turto, esanÄio bendrÄ ja jungtine nuosavybe vertÄ, iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovÄs nuomone, atsižvelgiant į praÅ¡omas priteisti santuokoje įgyto turto dalis bei iÅ¡ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise Å¡alims priklausanÄio turto pardavimo gautas pinigų sumas, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista 2/3 dalys lÄšų, gautų už akcijas, kompensacija.
Atsakovas A.J.F. pateikÄ teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä teismo:
1) santuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F, ir A.J.F. įregistruotÄ Vilniaus miesto CivilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, nutraukti dÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs, paliekant ieÅ¡kovei iki santuokos sudarymo turÄtÄ pavardÄ;
2) nustatyti nepilnametÄs dukters N.F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu;
3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs dukros iÅ¡laikymui 300 Lt dydžio periodines mÄnesines iÅ¡mokas;
4)
patvirtinti atsakovo pateiktÄ ieÅ¡kovÄs bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklÄjime tvarkÄ : metų
porinių savaiÄių penktadieniais ieÅ¡kovÄ turi teisÄ iki 19 val. pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tos paÄios savaitÄs sekmadienį iki 17 val., Å¡venÄių dienomis ieÅ¡kovÄ turi teisÄ paiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų Å¡venÄių dienų iÅ¡vakarÄse atitinkamais metais iki 19 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos Å¡ventÄs paskutinÄ dienÄ iki 17 val. â sausio 1-Ä jÄ Naujųjų Metų dienÄ â poriniais metais, vasario 16 d. â neporiniais metais, kovo 11 d. â poriniais metais, sekmadienį ir pirmadienį - krikÅ¡Äionių Velykų dienomis â neporiniais metais, gegužÄs 1 d. poriniais metais, birželio 24 d. â neporiniais metais, liepos 6 d. â poriniais metais, rugpjÅ«Äio 15 d. â neporiniais metais, lapkriÄio 1 d. â poriniais metais, gruodžio 25 ir 26 d. â neporiniais metais;
5) priteisti atsakovui natÅ«roje iki santuokos įgytus daiktus â trijų durų
Å¡aldytuvÄ âAristonâ (500 Lt), drabužių džiovyklÄ (1300 Lt) ir dukrai N. nupirktus vaikų baldus 1700 Lt sumoje;
6) kitus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus padalinti pusiau, paliekant ieÅ¡kovei daiktus ir už tai priteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 2452 Lt kompensacijÄ ;
7) padalinti turimÄ skolÄ kiekvienam kreditoriui pusiau ir nustatyti, kad ieÅ¡kovei priklauso skola grÄ Å¾intina kreditoriams 18 605 Lt;
8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 5560 Lt kompensacijÄ už suteiktÄ iÅ¡silavinimÄ .
Atsakovas nurodÄ, kad Å¡eimos iÅ¡saugoti neįmanoma, kadangi Å¡iuo metu ieÅ¡kovÄ ir atsakovas gyvena atskirai, bendrų interesų neturi, prasidÄjus skyrybų procesui ypaÄ iÅ¡ryÅ¡kÄjo skirtingas požiÅ«ris į žmoniÅ¡kÄ sias vertybes, į rÅ«pinimÄ si dukterimi, požiÅ«ris į santuokÄ ir santuokinÄ iÅ¡tikimybÄ. Atsakovo manymu, santuoka iÅ¡iro dÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs. Atsakovas pažymÄjo, jog jis puoselÄjo Å¡eimÄ , rÅ«pinosi savo sutuoktine, jos sveikata, siekÄ, kad žmona įgytų aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir mokÄjo už jos mokymÄ si. PagrindinÄ Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis yra ieÅ¡kovÄs neiÅ¡tikimybÄ ir santuokinÄs priesaikos sulaužymas. Be to, ieÅ¡kovÄ niekada rimtai nežiÅ«rÄjo į santuokÄ , nenorÄjo vaikų, siekÄ lengvo gyvenimo. Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs draugių sužinojo, kad ji laikÄ praleidžia kavinÄse ir yra atsakovui neiÅ¡tikima, rÅ«ko ir vartoja dideliais kiekais alkoholį.
PaaiÅ¡kino, jog jei teismas nustatytų vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, tai taptų kasdieniu reiÅ¡kiniu. Vaiko buvimas pas ieÅ¡kovÄs motinÄ apriboja vaiko bendravimÄ ir su motina, ir su tÄvu, todÄl dukrai gyventi su atsakovu yra geresnÄs sÄ lygos ir labiau atitiktų vaiko interesus.
Atsakovas pažymÄjo, jog santuokos metu jis sudarÄ keletÄ paskolos sutarÄių. ieÅ¡kovei apie
paskolintas lÄÅ¡as yra žinoma. Kreditoriai Å¡iuo metu yra: F.M.. IÅ¡ jo 2004 m. atsakovas skolinosi automobilio
pirkimui 5500 eurų, dalį pinigų atidavÄ ir liko skolingas 1900 eurų. M.K.S. atsakovas pasiskolino ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino
3500 JAV dolerių. IeÅ¡kovÄs motinai nuo 2005 m. jie yra skolingi 1000 dolerių. IÅ¡ I.Å . atsakovas 2006 m. pirko akcijas ir liko skolingas 19 000 Lt. Taigi bendra kreditų suma â 37 211 Lt. Atsakovo teigimu, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs turi bÅ«ti priteista pusÄ Å¡ios sumos 18 605 Lt.
           Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismas 2009 m. rugsÄjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.
SantuokÄ , sudarytÄ 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F ir A.J.F., įregistruotÄ Vilniaus miesto CivilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3256, teismas nutraukÄ dÄl atsakovo A.J.F. kaltÄs.
           Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko ikisantuokinÄ pavardÄ â L., atsakovuiâ F.
           Teismas nustatÄ nepilnametÄs dukters N.F. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A.L.- F ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo A.J.F iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis 600 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo 2006-06-30 iki vaiko pilnametystÄs.
           Teismas nustatÄ tokiÄ atsakovo A.J.F bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklÄjime tvarkÄ :
1. Atsakovas pasiima nepilnametÄ dukrÄ N.F. iÅ¡ mokymo įstaigos
18.00 val. vienÄ kartÄ per savaitÄ antradienį ir grÄ Å¾ina jÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos paÄios dienos 20.00 val. Tuo atveju, kai dukra tÄ dienÄ
nesimoko, t. y. nÄra mokymo įstaigoje, atsakovas pasiima nepilnametÄ dukrÄ N.F. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 17.00 val. vienÄ kartÄ per
savaitÄ antradienį ir grÄ Å¾ina jÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos paÄios dienos
20.00 val.
2. Atsakovas A.J.F pasiima nepilnametÄ dukrÄ N.F. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kas antrÄ mÄnesio savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ryte ir grÄ Å¾ina dukrÄ motinai į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val. (20.00 val. vasaros metu).
3. Atsakovas su dukra N.F. praleidžia dvi savaites vasaros atostogų, kurių grafikas turi bÅ«ti iÅ¡ anksto suderintas su ieÅ¡kove prieÅ¡ mÄnesį laiko, bei turi bÅ«ti atsižvelgta į dukters N.F.  nuomonÄ.
4. NustatÄ, jog dukters N.F. gimimo diena (duomenys
neskelbtini.) poriniais metais Å¡venÄiama su motina A.L. F., neporiniais metais â su tÄvu A. J. F., Naujųjų Metų pirmÄ dienÄ (sausio 1 d.)
atsakovas dukrÄ N. paima iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grÄ Å¾ina jÄ motinai 15.00 val.
Teismas nustatÄ, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A.L. F ir A. J. F. turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukelia nuo 2006 m. sausio 1 d. ir kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuotiniai pradÄjo gyventi skyrium, t. y. iki 2005 m. gruodžio 31 d.
           PriteisÄ ieÅ¡kovei asmeninÄs nuosavybÄs teise televizorių ,,Samsungâ (150 Lt), mikrobangų krosnelÄ (100 Lt), telefonÄ su autoatsakikliu (80 Lt), plaukų džiovintuvÄ (15 Lt), virtuvinį kampÄ (300 Lt), sulÄiaspaudÄ (60 Lt), Å¡viestuvus butui 5 vnt. su lemputÄmis (400 Lt), pakabinamÄ vonios spintelÄ (150 Lt), automobilinį televizorių 1 vnt. (50 Lt), televizoriaus staliukÄ (150 Lt) bei elektrinį virdulį (45 Lt), o atsakovui  - UAB âA. Fedaee ir ko", 240 akcijų (akcijos nominali vertÄ 100 Lt), nekilnojamuosius daiktus - trijų durų Å¡aldytuvÄ ,,Aristonâ (150 Lt) ir drabužių džiovyklÄ (1300 Lt).
Taip pat priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 700 Lt kompensacijÄ , priteisÄ ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄmis nepilnameÄio vaiko N.F. daiktus: spintÄ , lovÄ , spintelÄ, TV staliukÄ , oro Å¡ildytuvÄ bei staliukÄ su dviem kÄdÄmis, viso turto už 1700 Lt.
Pripažino atsakovo asmenine prievole I. Å . dÄl 19 000 Lt skolos grÄ Å¾inimo pagal 2006-11-20 sudarytÄ Akcijų pirkimo pardavimo sutartį,
bei pripažino ieÅ¡kovÄs ir atsakovo solidariÄ ja prievole L. L. dÄl 1000 JAV dolerių (2587 Lt) skolos grÄ Å¾inimo.
PriÄmÄ ieÅ¡kovÄs atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dÄl 2/3 dalių be jos žinios parduoto automobilio Mercedes Benz 208, v/n SVL 158, vertÄs (667,67 Lt) kompensacijos bei be jos žinios parduotų 69 vnt. UAB ,,A. Fedaee ir koâ, akcijų vertÄs kompensacijos, t. y. 17 333,33 Lt priteisimo ir civilinÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukÄ.
           PriteisÄ ieÅ¡kovei A.L. F iÅ¡ atsakovo A.J.F. 900,00 Lt iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba, 1360,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su ekspertizÄs atlikimu, 97 Lt žyminio mokesÄio, viso 2357,00 Lt, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 579,00 Lt žyminio mokesÄio, grÄ Å¾ino atsakovui sumokÄto daugiau žyminio mokesÄio, negu numato įstatymai 304,00 Lt
Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetÄ.
Teismas konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovÄs nurodytos aplinkybÄs, tiek jos paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose fiksuotos aplinkybÄs dÄl atsakovo kaltÄs yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Tokiu bÅ«du, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad didesnÄ tikimybÄ, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, pripažino atsakovo žiaurų elgesį, panaudojus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius psichologinį bei fizinį smurtÄ , su kuriuo siejama jo kaltÄs prezumpcija, įrodytu.
Teismas pažymÄjo, jog esant faktiniams duomenims apie ieÅ¡kovÄs iÅ¡silavinimÄ bei darbÄ , kuriame keliami darbuotojams ypatingi reikalavimai dÄl gyvenimo bÅ«do, bei nesant jokių įrodymų apie ieÅ¡kovÄs nuolatinį vartojimÄ alkoholinių gÄrimų, teismas laikÄ, jog atsakovas neįrodÄ aplinkybÄs dÄl ieÅ¡kovÄs alkoholio vartojimo, kas sÄ lygotų santuokos dÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs iÅ¡irimÄ .
Teismas nustatÄ, kad atsakovas vartodamas psichinį smurtÄ ir fizinÄ jÄgÄ prie Å¡eimos narius, žiauriai elgÄsi su jais, todÄl atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad toks atsakovo elgesys grubiai pažeidÄ lojalumo ir pagarbos pareigas ir teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina esant CK 3.60 str. 2 d. numatytiems pagrindams â kad atsakovas iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas ir dÄl to bendras Å¡alių gyvenimas tapo negalimas.
DÄl dukters gyvenamosios vietos teismas konstatavo, jog atsakovo nurodytos aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovÄ yra bloga mama, jog ieÅ¡kovÄ vedžiojasi į namus vyrus ir duktÄ mato juos pusnuogius nepagrįstos jokiais objektyviais byloje esanÄiais duomenimis. Teismo vertinimu, susiklostÄs psichologinis N. ir mamos ryÅ¡ys atitinka vaiko interesus, todÄl konstatuoti, jog mergaitÄs gyvenimas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarauja jos interesams ir todÄl į jos nuomonÄ neturÄtų bÅ«ti atsižvelgiama, nÄra teisinio pagrindo. Taip pat, nurodÄ, jog Å¡iuo metu geresnes gyvenimo sÄ lygas vaikui gali užtikrinti ieÅ¡kovÄ, nes ji su dukra gyvena ieÅ¡kovÄs motinai priklausanÄiame bute. NurodÄ, jog Å¡iame bute duktÄ gyvena ilgÄ laikÄ , tuo tarpu atsakovo nuomojamas butas yra toli nuo mokyklos. Ä®vertinÄs byloje esanÄius įrodymus, tai jog Å¡alių duktÄ lanko mokyklÄ , Äia turi draugų, jai žinoma ir saugi aplinka, gyvenamosios vietos pasikeitimas gali neigiamai įtakoti jos vystimuisi ir psichinei bÅ«senai. Be to, teismas įvertino ir tÄ aplinkybÄ, jog tÄvas pastaruoju metu labai retai bendrauja su dukra, nurodydamas, kad vaikas įtakojamas motinos ir moÄiutÄs, ir todÄl nenori su juo susitikti. TaÄiau Å¡iuos atsakovo argumentus teismas vertino kaip nepagrįstus jokiais byloje esanÄiais duomenimis. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas ieÅ¡kinį dÄl nepilnametÄs dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove patenkino.
DÄl iÅ¡laikymo priteisimo teismas nurodÄ, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie Å¡alių turtinÄ padÄtį, taip pat į nepilnameÄio vaiko poreikius ir vertinant ieÅ¡kovÄs ir atsakovo turimas galimybes iÅ¡laikyti nepilnametÄ dukrÄ , teismo nuomone, Å¡alys turi lygiavertes galimybes teikti iÅ¡laikymÄ . Teismas pažymÄjo, jog nors ir Sodros duomenimis atsakovo darbinÄs pajamos yra mažesnÄs nei ieÅ¡kovÄs, taÄiau Å¡i aplinkybÄ nesudaro teisinio pagrindo teismui konstatuoti, jog atsakovo turinÄ padÄtis yra prastesnÄ. Teismas įvertino, jog atsakovas yra verslininkas, užsiima statybos verslu, jis yra įmonÄs direktorius, be to, atsakovas turi galimybes teikti vertimo paslaugas. Taigi teismo vertinimu iÅ¡ atsakovo priteistas 600 Lt dydžio iÅ¡laikymas kas mÄnesį nepilnametei dukrai nÄra neprotingai didelis ir jo negalima vertinti kaip pažeidžiantį atsakovo interesus. Be to, teismo posÄdžio metu atsakovas pats sutiko su ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kiniu dÄl 600 Lt iÅ¡laikymo vaikui.
DÄl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄ su atsakovu nesutarÄ dÄl Å¡ių daiktų pasidalijimo, t.y. dÄl 2 automobilių, įrenginio kokteiliams plakti, vandens filtro Brita, oro ventiliatoriaus, virtuvinių kombainų, automobilio televizoriaus, dulkių siurblio. Teismas nustatÄ, jog atsakovas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovÄ davÄ sutikimÄ parduoti ginÄo automobilius. Tai pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog gautos lÄÅ¡os už parduotus automobilis buvo panaudotos Å¡eimos interesams, kadangi teismas konstatavo, jog Å¡alys nustojo katu gyventi santuokinį gyvenimÄ jau nuo 2006 m, sausio
1 d. Tokiu bÅ«du teismas laikÄ, kad atsakovas be ieÅ¡kovÄs žinios parduodamas automobilius, sumažino dalintino turto apimtį. Teismas taip pat pažymÄjo, jog atsakovas nurodÄ santuokoje įgytus vandens filtrÄ BRITA, oro ventiliatorių, dulkių siurblį, taÄiau teismui nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad Å¡ie daiktai buvo įgyti santuokos metu už sutuoktinių lÄÅ¡as bei buvo naudojami Å¡eimos interesais, todÄl Å¡ie kilnojamieji daiktai iÅ¡eliminuojami iÅ¡ dalintino daiktų sÄ raÅ¡o. Atsakovas pateikÄ Ä¯sigijimo dokumentus dÄl virtuvinių kombainų atitinkamai 2000 m. lapkriÄio ir rugsÄjo mÄn., taÄiau tuo metu Å¡alys dar nebuvo įregistravusios santuokos ir tokiu bÅ«du teismo teigimu, nÄra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ie daiktai yra įtrauktini į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä . Teismo nuomone, taip pat nÄra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄs nurodomas įrenginys kokteiliams plakti, bei atsakovo nurodomas virtuvinis kombainas įgyti santuokos metu ir naudoti Å¡eimos interesams, kadangi Å¡alys nepateikÄ dokumentų, patvirtinanÄių įsigijimÄ santuokos metu, bei naudojimÄ Å¡eimos interesais, todÄl Å¡ie daiktai taip Å¡alintini iÅ¡ turto dalintino sÄ raÅ¡o. DÄl kito dalintino turto tarp Å¡alių ginÄo nekilo.
DÄl lÄšų už mokslÄ teismas nurodÄ, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog lÄÅ¡as ieÅ¡kovÄs mokymuisi skyrÄ ieÅ¡kovÄs tÄvai. Taigi teismo teigimu, santuokoje įgytos abiejų sutuoktinių lÄÅ¡os yra laikytinos bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir tokiu atveju nÄra jokio teisinio pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovÄ privalo atsakovui grÄ Å¾inti Å¡ias pinigų sumas, kurios buvo panaudotos Å¡eimos interesais.
DÄl kreditorių teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodÄ, kad su F.M. ir M.K.S. santuokos metu buvo sudarÄs sandorius Å¡eimos interesais, todÄl jo argumentai dÄl ieÅ¡kovÄs prievolÄs nurodytiems kreditoriams yra laikytini nepagrįstais ir atmestini. Teismas taip pat laikÄ
nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovÄ yra atsakinga prieÅ¡ kreditorių I.Å .. Teismas pažymÄjo, jog teismo sprendimu
nustaÄius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukelia nuo 2006-01-01, po Å¡ios datos sudarytų sandorių pasekmes turi
prisiimti kiekvienas sutuoktinis asmeniÅ¡kai. TodÄl atsakovui įsigijus iÅ¡ I.Å . 20 vnt akcijų pagal 2006-11-20 sudarytÄ Akcijų
pirkimo â pardavimo sutartį, 19 000 Lt įsiskolinimas pripažintinas asmenine atsakovo prievole. Teismas taip pat konstatavo, jog iÅ¡ Å¡alių nurodytų aplinkybių matyti, kad Å¡alys pripažįsta santuokos metu sudarÄ paskolos sandorį su kreditore L.L. dÄl 1000 JAV dolerių ir nÄ viena Å¡alis neginÄijo Å¡ios aplinkybÄs. Tokiu bÅ«du teismas laikÄ, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovas privalo solidariai atsakyti prie kreditorÄ L.L..
Apeliaciniu skundu atsakovas A.J.F. Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismas 2009 m. rugsÄjo 23 d. sprendimÄ toje dalyje, kur buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) apeliantas nesutinka su liudytojų â ieÅ¡kovÄs motinos, motinos draugÄs, Tanios, bei Manto, kuris yra ieÅ¡kovÄs draugas melagingais parodymais ir praÅ¡o teismo Å¡ių liudytojų
parodymus atmesti dÄl privaÄių interesų konflikto. Dukros auklei M. ieÅ¡kovÄ prigrasino, jog ji neliudytų, todÄl
apeliantas praÅ¡o teismo dar kartÄ pakviesti Å¡iÄ liudytojÄ . Be to, į teismo posÄdį pakviesta ieÅ¡kovÄs geriausia draugÄ Å½. pasakÄ teismui visÄ tiesÄ , taÄiau teismas neužfiksavo Å¡ių parodymų. Svarstant šį klausimÄ , apeliantas praÅ¡o dar kartÄ pakviesti Å¡iÄ liudytojÄ ;
2) apeliantas nesutinka ir su santuokos metu turÄtų įsiskolinimų nustatymu. Teigia, jog pati ieÅ¡kovÄ yra prisipažinusi, kad žino apie atsakovo vardu registruotÄ turtÄ , ji taip pat žinojo ir apie tuo metu Å¡eimoje pasiskolintus pinigus iÅ¡ giminaiÄių. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovÄ iÅ¡ jos atstovÄ neigÄ Å¡Ä¯ faktÄ tik dÄl to, kad nebuvo sudarytos raÅ¡tiÅ¡kos sutartys. Apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, jog ieÅ¡kovÄ pripažino apie 2000 JAV dolerių įsiskolinimÄ ieÅ¡kovÄs motinai, su kuria taip pat nebuvo sudaryta jokia raÅ¡tiÅ¡ka sutartis, todÄl apeliantas praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai ir suteikti ieÅ¡kovei ir atsakovui lygias teises Å¡iame ginÄe ir lygiai padalinti santuokos metu turÄtų įsiskolinimų sumas;
3) teigia, jog teismo posÄdžiuose ir paskelbus sprendimÄ atsakovas jautÄ didelÄ diskriminacijÄ dÄl jo religinių įsitikinimų, tautybÄs, odos spalvos. Apeliantas praÅ¡o teismo atkreipti dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovÄ elgiasi nesÄ Å¾iningai ne tik su teismu, jam meluodama, o taip pat teikdama klaidingus praneÅ¡imus ir skundus kitoms valstybinÄms įstaigoms. Teigia, jog melagingi skundai ir parodymai pakenkÄ jo interesams ir verslui. Apeliantas taip pat atkreipia dÄmesį į tai, jog ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ teismo nutarties ir paskirtomis dienomis neleido atsakovui matytis su dukra. DÄl nesimatymo su dukra 4 metus, atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs
300 000 Lt patirtÄ moralinÄ Å¾alÄ . MoralinÄ Å¾ala buvo patirta ir tada, kai ieÅ¡kovÄ vaiko akivaizdoje iÅ¡varÄ ieÅ¡kovÄ vidurnaktį iÅ¡ namų, pasisavino jo asmeninius daiktus. Apeliantas praÅ¡o teismo atkreipti dÄmesį, kad po Å¡io įvykio dukra pasibaisÄjo savo motina ir nenorÄjo bÅ«ti su ja, o su apeliantu ji gyveno
7 mÄnesius;
4) apeliantas praÅ¡o teismo atkreipti dÄmesį į tai, jog dÄl ieÅ¡kovÄs draugo M. dukra yra ne kartÄ pasiskundusi ir ji nepageidauja, kad jis bÅ«tų jos namuose. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvoje dažnus vaikų fizinio, seksualinio smurto atvejus, praÅ¡o teismo atsakingai iÅ¡nagrinÄti Å¡iuos parodymus ir paskirti psichologo ekspertizÄ dÄl Å¡io vyro galimos žalos atsakovo vaikui;
5) ieÅ¡kovÄs pageidavimas skirtis įvyko dÄl jos kaltÄs, dÄl jos interesų iÅ¡saugoti darbÄ , dÄl jos interesų gauti papildomas pajamas iÅ¡ valstybÄs ir iÅ¡ atsakovo. Apeliantas praÅ¡o teismo panaikinti teismo sprendimÄ , jog skyrybos įvyko dÄl atsakovo kaltÄs. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo priteistu 600 Lt dydžio iÅ¡laikymu vaikui. Teigia, jog remiantis LR taikoma teismų praktika ir įstatymais, vaiko iÅ¡laikymui turÄtų bÅ«ti skiriama iki 800 Lt per mÄnesį. IÅ¡siskyrÄ tÄvai Å¡iÄ sumÄ dalinasi per pusÄ, t.y. atsakovas turÄtų mokÄti dukrai po 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ . Taigi apeliantas praÅ¡o sumažinti nustatytÄ vaiko iÅ¡laikymo sumÄ iki 400 Lt, kadangi dÄl ekonominÄs krizÄs jis turi didelių finansinių sunkumų ir Å¡iuo metu neturi jokių pajamų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ A.L. â F. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismas 2009 m. rugsÄjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Teigia, kad teismas priteisÄ 600 Lt iÅ¡laikymÄ vaikui vadovaudamasis paties atsakovo sutikimu mokÄti tokiÄ sumÄ . IeÅ¡kovÄ nurodo, jog nagrinÄjant civilinÄ bylÄ buvo pateikta vaiko iÅ¡laidų ir poreikių lentelÄ, atsakovas su ja sutiko, teisme nurodinÄjo, kad jam savo vaikui nieko negaila. IeÅ¡kovÄ taip pat pažymi, jog atsakovas pats nevykdÄ nustatytos laikino bendravimo grafiko tvartis, nes bÅ«davo užimtas arba iÅ¡ viso dingdavo. Teigia, jog nebendravimas su vaiku neatleidžia vaiko tÄvo nuo pareigos jį iÅ¡laikyti. Be to, atsakovas nuolat užsiiminÄja Å¡antažu, raÅ¡o nepagrįstus skundus Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dÄl ko ieÅ¡kovÄ turi gaiÅ¡ti savo laikÄ ir įrodinÄti neteisybÄ. Â
           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK
320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
IÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, nors Å¡eimos santykių bylų priskiriamos bylų, kuriose teismo vaidmuo aktyvus, kategorijai (Civilinio proceso kodekso 376 str.), paduodamas apeliacinį skundÄ , atsakovas nesiekia vieÅ¡ojo intereso gynimo, todÄl bylÄ teisÄjų kolegija nagrinÄja neperžengdama apeliaciniame skunde nurodytų skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t.y. parteikto skundo ribose.
DÄl santuokos iÅ¡irimo priežasÄių.
Remiantis CK treÄiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio âSantuokos nutraukimas dÄl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltÄsâ normomis, santuoka gali bÅ«ti nutraukta dÄl vieno ar dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Vienam sutuoktiniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį santuokÄ nutraukti dÄl kito sutuoktinio kaltÄs, pastarasis tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek nepateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio gali praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dÄl pirmojo sutuoktinio kaltÄs (CK 3.61 str. 1 d.). ReikalavimÄ pripažinti atsakovÄ kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo ieÅ¡kovÄ grindÄ smurto (tiek fizinio, tiek psichologinio) jos atžvilgiu naudojimu.
Atsakovas, pareikÅ¡damas, kad dÄl santuokos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovÄ, nurodÄ, kad ji buvusi jam neiÅ¡tikima, dideliais kiekiais vartojo alkoholį.
           Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dÄl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltÄs, jeigu jis yra nuteisiamas už tyÄinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja visiÅ¡kai nesirÅ«pina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, abi ginÄo Å¡alys santuokos iÅ¡irimÄ sieja su įstatyminÄmis prezumpcijomis. Ä®rodžius Å¡ioje teisÄs normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimÄ , gali bÅ«ti preziumuojamas santuokos iÅ¡irimas dÄl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltÄs. Pagal įstatymÄ preziumuojamų aplinkybių įrodinÄti nereikia (Civilinio proceso kodekso
182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiÅ¡kia, kad nustaÄius bent vienos iÅ¡ Civilinio kodekso
3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktÄ , nereikia įrodinÄti, kad tai buvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi; įstatyminÄs prezumpcijos gali bÅ«ti paneigtos, o tai reiÅ¡kia, kad kita Å¡alis, atsikertanti į tokio pobÅ«džio prezumpcijÄ , turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dÄl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. kad santuokos iÅ¡irimo priežastis buvusi visiÅ¡kai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais Å¡eimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, bei santuokinÄ neiÅ¡tikimybÄ, kuria buvo grindžiamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, priskiriami prie sutuoktinių kaltÄs prezumpcijų, todÄl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimÄ ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iÅ¡ Å¡alių kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo. Abiems Å¡alims įrodžius aplinkybes, kuriomis jos grindÄ savo reikalavimÄ dÄl sutuoktinio kaltÄs (t.y. tuo atveju, jeigu įrodomas žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais Å¡eimos nariais iÅ¡ atsakovo pusÄs, faktas bei santuokinÄs neiÅ¡tikimybÄs iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pusÄs faktas), bÅ«tų pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ santuokos iÅ¡irimo priežasÄių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinanÄių ar paneigianÄių Å¡alių nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.
           Teismas atsakovo žiauraus elgesio su ieÅ¡kove faktÄ nustatÄ remdamasis ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimais, kad 2005 m. gruodžio mÄnesį įvykusio konflikto metu atsakovas grasino jai peiliu, tampÄ už plaukų, muÅ¡Ä. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad konfliktÄ matÄ nepilnametÄ Å¡alių dukra N. bei ieÅ¡kovÄs moÄiutÄ; atsakovas įnirÅ¡Äs metÄ Ä¯ sienÄ puodelį, kurio nuskilusi Å¡ukÄ pataikÄ N. į veidÄ ; N. bandant užstoti ieÅ¡kovÄ, atsakovas sudavÄs jai delnu per veidÄ . Taip pat, Å¡iÄ
aplinkybÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo liudytojų G.Å . bei L.L. parodymais. Visi kiti įrodymai, kuriais, kaip
netiesioginiais įrodymais, patvirtinanÄiais atsakovo nepagarbÄ ieÅ¡kovei, jos artimiesiems, rÄmÄsi teismas, susijÄ su vÄlesniu laikotarpiujau prasidÄjus skyrybų procesui, kai Å¡alys kartu nebegyveno, jų santuokiniai ryÅ¡iai buvo nutrÅ«kÄ (1 t., b.l. 124-132, 161, 180-181; 2 t., b.l. 24). TeisÄjų kolegijos vertinimu, tiek SMS žinuÄių turinys, tiek atsakovo pasisakymai teisme apie ieÅ¡kovÄ, jos motinÄ , tiek Å¡alių kreipimasis į teisÄsaugos institucijas gali bÅ«ti vertinami tik kaip įrodymas apie besitÄsianÄiÄ Å¡alių konfliktinÄ situacijÄ , taÄiau ne kaip įrodymas, jog egzistuoja aplinkybÄs, priskiriamos prie įstatyminių prezumpcijų, pripažįstamų santuokos iÅ¡irimo priežastimis. Taigi, tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia Å¡alių nurodomas aplinkybes iki faktiÅ¡ko Å¡eimos iÅ¡irimo vertintini kaip turintys įtakos sprendžiant dÄl iÅ¡tuokos priežasÄių.
           TeisÄjų kolegija, vertindama fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ Å¡eimos narius įrodytumÄ , pažymi, jog ieÅ¡kovei nurodant 2005 m. gruodžio mÄnesį įvykusio konflikto metu prieÅ¡ jÄ atsakovui pavartojus fizinÄ prievartÄ , o atsakovui tokį faktÄ kategoriÅ¡kai neigiant, smurto faktas galÄtų bÅ«ti įrodinÄjamas visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. numatytomis įrodinÄjimo priemonÄmis. Tai gali bÅ«ti ir liudytojų parodymai, netgi jei tie liudytojai yra ir ieÅ¡kovei artimi asmenys (Å¡iuo atvejuieÅ¡kovÄs motina L.L. ir ieÅ¡kovÄs teta G.Å .).
TaÄiau teismui vertinant tokių vienai iÅ¡ ginÄo Å¡alių artimų liudytojų parodymus jų patikimumo prasme, turi bÅ«ti atsižvelgta į tÄ artimÄ ryšį ir tokiais liudijimais galÄtų bÅ«ti remiamasi, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas liudytojų nurodomas aplinkybes. Be to, svarbu pažymÄti, jog aptariamu atveju nei viena iÅ¡ paminÄtų liudytojų neparodÄ asmeniÅ¡kai maÄiusios atsakovÄ vartojus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ fizinį smurtÄ : abi jos liudijo tai žinanÄios iÅ¡ paÄios ieÅ¡kovÄs bei konfliktÄ maÄiusios ieÅ¡kovÄs moÄiutÄs, kuri yra mirusi, žodžių.
Taigi, toks liudijimas buvo ne apie asmeniÅ¡kai liudytojų matytas aplinkybes, o apie jų girdÄtas iÅ¡ kitų asmenų aplinkybes. Vertindama įrodymų pakankamumÄ fizinio smurto pavartojimo faktui nustatyti, teisÄjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nei teisme apklausiant Å¡alių nepilnametÄ dukterį N., nei jos psichologinÄs ekspertizÄs metu nÄra užfiksuoti N.F. pasisakymai apie tai, kad ji bÅ«tų maÄiusi kaip tÄtis muÅ¡a mamÄ , kad ir ji pati bÅ«tų nukentÄjusi nuo tÄÄio veiksmų (nors ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad jai buvo suduota per veidÄ , jai į veidÄ atsitrenkÄ atsakovo mesto puodelio Å¡ukÄ).
PrieÅ¡ingai, psichologinio tyrimo metu N. bendraujant su tÄvu, stebima saugi mergaitÄs savijauta, teigiamos emocijos, kas vargu ar galÄtų bÅ«ti stebima, jeigu vaikas bÅ«tų matÄs fizinį smurtÄ ir pats jį patyrÄs. Tokiu bÅ«du, konstatuojama, jog byloje esantys įrodymai nÄra pakankami pripažinti, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ar kitus Å¡eimos narius buvo naudojamas fizinis smurtas. PažymÄtina ir tai, kad pradiniame ieÅ¡kinyje (1 t., b.l. 1-2) ieÅ¡kovÄ nebuvo nurodžiusi tokios santuokos iÅ¡irimo priežasties kaip atsakovo smurtavimas prieÅ¡ jÄ , tik vÄliau, tikslindama ieÅ¡kinį, nurodÄ tokias aplinkybes.
Tai taip pat leidžia manyti, jog santuokos iširimo priežastimi nebuvo smurtas.
           DÄl psichologinio smurto, kuris, pasak ieÅ¡kovÄs, pasireiÅ¡kÄ nepagrįstai didele kontrole iÅ¡ atsakovo pusÄs, nuolatiniais priekaiÅ¡tais, nenoru, kad ieÅ¡kovÄ dirbtų, pažymÄtina, jog tokio pobÅ«džio veiksmai galÄtų bÅ«ti vertinami kaip smurtas tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovÄ bÅ«tų finansiÅ¡kai ar kitokia prasme labai priklausoma nuo atsakovo, neturÄtų galimybių apsiginti nuo tokių veiksmų (priekaiÅ¡tų, įtarinÄjimų ir pan.). NagrinÄjamoje byloje matyti, kad ieÅ¡kovÄ santuokos metu dirbo, studijavo, bÅ«stu Å¡eima buvo aprÅ«pinta ne atsakovo, o ieÅ¡kovÄs mamos lÄÅ¡omis, taigi, iÅ¡ esmÄs jokios ieÅ¡kovÄs priklausomybÄs nuo atsakovo jų santykiai neliudija.
Vadinasi, kylantys konfliktai, jų aiÅ¡kinimasis, tarpusavio pretenzijos ir kaltinimai neturÄtų bÅ«ti vertinami kaip psichologinis smurtas, o greiÄiau kaip sutuoktinių tarpusavio pagarbos, lojalumo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Å iuo aspektu pažymÄtina, kad tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovas, kurdami Å¡eimÄ Å¾inojo ar turÄjo žinoti, jog atsižvelgiant į jų kultÅ«rų, religinius, tradicijų skirtumus gali kilti tam tikrų nesutarimų, nesusipratimų ir neaiÅ¡kumų, todÄl skirtingų kultÅ«rinių tradicijų Å¡eimose ypaÄ svarbÅ«s tolerancija, gebÄjimas kylanÄius nesutarimus iÅ¡siaiÅ¡kinti, įvertinant abiejų sutuoktinių požiÅ«rį į tam tikrÄ problemÄ , o ne siekiant vienam ar kitam primesti savo požiÅ«rį, tradicijÄ .
Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, Å¡alių tarpusavio konfliktai kildavo bÅ«tent dÄl jų skirtingo tradicinio požiÅ«rio į Å¡eimos vertybes, moters vaidmenį Å¡eimoje, dukters auklÄjimÄ . NagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar prieÅ¡ santuokos sudarymÄ sutuoktiniai aptarÄ savo lÅ«kesÄius, principus, kuriais jie vadovausis Å¡eimoje, taip patkokios tradicijos principais bus grindžiama Å¡eima, kaip bus pasiskirstoma vaidmenimis, kokia religija bus praktikuojama (ar dominuojanti) ir pan.
IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog aiÅ¡kių kriterijų iki santuokos sudarymo bÅ«simi sutuoktiniai nebuvo nusistatÄ, taigi, aiÅ¡kaus ir abiems sutuoktiniams suprantamo Å¡eimos modelio Å¡alys nebuvo apsibrÄžÄ, o tai ir įtakojo jų tarpusavio konfliktus, nes kiekvienas iÅ¡ jų siekÄ Å¡eimos santykius kurti pagal savo tradicijÄ , įproÄius, suvokimÄ . Skirtingų kultÅ«rinių, religinių tradicijų sÄ lygoti sutuoktinių nesutarimai, tuo pagrindu reiÅ¡kiami priekaiÅ¡tai, įtarumas, tokioje situacijoje nevertintini kaip psichologinis smurtas (kÄ nurodÄ ieÅ¡kovÄ) ir, atitinkamai, euriopietiÅ¡kajai tradicijai priimtinas ieÅ¡kovÄs elgesys (susitikimai su draugais, vÄlesnis grįžimas namo, studijos, darbas, netgi alkoholio vartojimas, jeigu tai nÄra priklausomybÄ) negali bÅ«ti traktuojama kaip santuokinÄ neiÅ¡tikimybÄ ar esminis sutuoktinio pareigų pažeidimas, kÄ siekÄ Ä¯rodyti atsakovas.
Atsakovas ieÅ¡kovÄs neiÅ¡tikimybÄs faktÄ Ä¯rodinÄjo savo medicininiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad A.
J. F.2002-10-30 nustatytas alerginis varpos dermatitas, aÅ¡triagalvÄs kondilomos (1 t., b.l. 188), t.y. atsakovas kaltino ieÅ¡kovÄ užkrÄtus jį venerine liga. TaÄiau pažymÄtina, kad ieÅ¡kovei panaÅ¡iu metu (2002-11-18) atliktuose tyrimuose lytiniu keliu plintanÄių infekcijų nebuvo nustatyta (3 t. , b.l. 48), kas paneigia atsakovo kaltinimus ieÅ¡kovei.
           IeÅ¡kovÄs santuokine neiÅ¡tikimybe negalima pripažinti ir aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovÄ Å¡iuo metu turi draugÄ , nors dar nÄra įforminusi iÅ¡tuokos su atsakovu. Byloje nustatyta, jog po 2005 m. gruodžio mÄnesį įvykusio konflikto santuokiniai ryÅ¡iai tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo nutrÅ«ko, jie kartu nebegyvena, Å¡eiminių santykių nepalaiko. IeÅ¡kinys dÄl santuokos nutraukimo teisme paduotas 2006-06-30. Jokių įrodymų, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, ieÅ¡kovÄ bÅ«tų draugavusi, palaikiusi artimus ryÅ¡ius su atsakovo nurodomu Mantu ar kitu vyriÅ¡kiu, byloje nÄra, o aplinkybÄ, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui ieÅ¡kovÄ susirado draugÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip santuokos iÅ¡irimo priežastis, kai yra nustatyta, jog santuoka iÅ¡iro anksÄiau ir dÄl visiÅ¡kai kitos priežastiesteismo jau minÄto Å¡alių tarpusavio pagarbos, tolerancijos bei lojalumo principų pažeidimo.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo apibrÄžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmÄs, kai dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26â3.30, 3.35â3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinÄs bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Civilinio kodekso normose, reglamentuojanÄiose sutuoktinių tarpusavio pareigas bei jų, kaip tÄvų, pareigas vaikams, nÄra numatytas pareigų Å¡eimoje paskirstymas, todÄl situacija, faktiÅ¡kai susiklosÄiusi Å¡eimoje, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių daugiau dÄmesio skiria vienų, o kitaskitų pareigų vykdymui, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybÄ, jog sutuoktiniai (vienas ar abu) pažeidÄ savo pareigas ir dÄl to apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovÄ per mažai rÅ«pinosi dukra, pernelyg daug dÄmesio skyrÄ darbui, studijoms, negali bÅ«ti vertinami kaip jos kaltÄs įrodymai. Pripažinus, jog nei vienas iÅ¡ sutuoktinių neįrodÄ, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyminÄ santuokos iÅ¡irimo priežasÄių prezumpcijÄ , pripažįstama, jog konfliktai, kylantys tarpusavio nesupratimo, kultÅ«rinių bei religinių skirtumų pagrindu vertintini kaip abiejų sutuoktinių kaltÄ, pasireiÅ¡kusi tuo, kad iki santuokos nenustaÄius aiÅ¡kaus Å¡eimos modelio, iÅ¡ skirtingų tradicijų kylanÄius nesutarimus Å¡alys nesiekÄ sprÄsti geruoju, susitardami, derindami pozicijas, o kiekvienas siekdamas primesti kitam savo supratimÄ apie Å¡eimos vertybes, elgesį Å¡eimoje ir pan.. Sprendžiant kaltÄs klausimÄ , esminÄ aplinkybÄ nÄra tai, kas dažniau tuos konfliktus iÅ¡provokuodavo; svarbiausia tai, kaip Å¡alys elgÄsi konflikto metu. NagrinÄjamu atveju matyti, jog iÅ¡kilus aÅ¡triam konfliktui, sutuoktiniai nesugebÄjo rasti sÄ lyÄio taÅ¡kų Å¡eimai iÅ¡saugoti ir tokioje situacijoje negali bÅ«ti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltÄ, todÄl teisÄjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti abipusÄ kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo (Civilinio kodekso
3.61 str. 2 d.) ir atitinkami dalyje dÄl santuokos iÅ¡irimo priežasÄių pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.
3 p.).
DÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ nepilnametÄs dukters N. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina iÅ¡ esmÄs grindÄ vaiko interesais bei vaiko noru. Pirmosios instancijos teismo posÄdyje apklausta mergaitÄ patvirtino savo norÄ gyventi su ieÅ¡kove (3 t., b.l. 77). Vaiko raidos centro atlikto kompleksinio psichiatriniopsichologinio įvertinimo iÅ¡vadoje (3 t., b.l. 129-131) nurodyta, kad N. gali suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonÄ ir norus visais klausimais, taip pat ir dÄl gyvenamosios vietos bei kuriam iÅ¡ tÄvų ji teikia pirmenybÄ. Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad N. nedvejodama iÅ¡sako norÄ gyventi su mama, o su tÄÄiumatytis laisvalaikiu. Remiantis Civilinio kodekso 3.164 str.
1 d., sprÄsdamas bet kokį su vaiku susijusį klausimÄ , teismas turi tiesiogiai iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį suformuluoti savo pažiÅ«ras ir priimant sprendimÄ Ä¯ vaiko norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Tai reiÅ¡kia, jog į mergaitÄs norÄ gyventi su motina, iÅ¡sakytÄ tiek teismo posÄdyje, tiek atliekant psichologinį tyrimÄ , galÄtų bÅ«ti neatsižvelgiama tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų konstatuota, jog jos gyvenimas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarauja mergaitÄs interesams.
Tokių įrodymų į bylÄ nÄra pateikta. PrieÅ¡ingai, minÄto psichologinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad dukrosmamos santykis abipusiai psichologiÅ¡kai Å¡iltas, emocingas, su vyraujanÄiais teigiamais jausmais, elgesio laisvumu, ir mama, ir dukra viena kitos iÅ¡klauso, atsižvelgia į iÅ¡sakomÄ nuomonÄ, pasiÅ«lymus. BÅ«tent tokia bendravimo atmosfera atitinka vaiko interesus, todÄl konstatuoti, jog mergaitÄs gyvenimas su motina prieÅ¡tarauja jos interesams ir todÄl į jos nuomonÄ neturÄtų bÅ«ti atsižvelgiama, nÄra teisinio pagrindo.
Tuo tarpu minÄto tyrimo iÅ¡vadoje dÄl dukros santykio su tÄvu nurodyta, jog dukrostÄvo santykyje atsiskleidžia tÄvo padidintas susitelkimas į skirtÄ užduotį, ko pasÄkoje žaidybinÄje situacijoje nevyko bendradarbiavimas, t.y. skyrÄ pernelyg mažai dÄmesio mergaitei, neklausÄ jos nuomonÄs, neinicijavo kontakto, t.y. nesudarÄ sÄ lygų dukrai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonÄs, rodyti iniciatyvos. PažymÄtina, jog psichologinio tyrimo metu su N. buvo aptariama atsakovo apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje siÅ«lyta galimybÄ gyventi lygias laiko dalis su motina ir tÄvu.
IÅ¡vadoje nurodyta, kad N. emocingai iÅ¡sako neigiamÄ požiÅ«rį į tokiÄ galimybÄ. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nusistovÄjÄ santykiai bei taisyklÄs suteikia saugumo, psichologinÄs pusiausvyros jausmÄ . Tai atitinka vaiko interesus, tuo tarpu atsakovo siÅ«lomas vaiko gyvenimo su abiem tÄvais paeiliui modelis, įvertinant mergaitÄs amžių, galÄtų šį saugumo, psichologinÄs pusiausvyros jausmÄ sugriauti. TodÄl nors iÅ¡vadoje nurodoma, kad abu tÄvai gali sudaryti palankias sÄ lygas dukros normaliai psichinei raidai, mergaitÄs pasirinkimas gyventi su motina, nesant jokių įdarymų, kad tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams, yra lemiamas ir dÄl Å¡ios
priežasties nÄra pagrindo naikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria N.F. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove.
Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad motina daro neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai savo nepadoriu elgesiu: byloje, be paties ieÅ¡kovo samprotavimų apie ieÅ¡kovÄs
nederamÄ elgesį, nÄra jokių tai patvirtinanÄių įrodymų (liudytojos Ž.S. liudijimai, kad ieÅ¡kovÄ vakarodavo kavinÄse ar
pan.) nÄra visuotinai smerktinas, nepadorus elgesys.Â
Atsakovas, skųsdamas teismo sprendimÄ dÄl N. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovÄs draugas Mantas gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai, ja pasinaudoti ir pan., taÄiau jokių objektyvių duomenų, jokių įrodymų apie tokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ byloje nÄra.
Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, nÄra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendÄ vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ (Civilinio kodekso 3.169 str.).
DÄl iÅ¡laikymo dydžio.
Sprendžiant dÄl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnameÄių vaikų poreikiams bei jų tÄvų turtinei padÄÄiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnameÄiams vaikams privalo teikti abu tÄvai proporcingai savo turtinei padÄÄiai. Taigi teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmÄ â visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tÄvų turtinÄs padÄties (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tÄvų turtinÄs padÄties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tÄvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tÄvų turtinÄ padÄtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jeigu tÄvų turtinÄ padÄtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne â tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mÄnesinÄs algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkriÄio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). TaÄiau Å¡is kriterijus nÄra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkreÄios situacijos. PažymÄtina ir tai, kad tÄvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tÄvams yra vienoda, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tÄvų valdžios lygybÄs principas reiÅ¡kia tai, kad tÄvų teisÄs ir pareigos vaikams yra lygios, taÄiau konkreÄios teisÄs ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnameÄio vaiko gyvenamoji vieta, tÄvų turtinÄ padÄtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
TÄvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - iÅ¡laikymo teikÄjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Nustatant vieno iÅ¡ tÄvų turtinÄ padÄtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ÄmÄsi, kad gautų atitinkanÄias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. gegužÄs 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nors apeliantas nurodo, kad dÄl ekonominÄs krizÄs jo verslas labai nukentÄjo, pajamos sumažÄjo, siekdamas, kad dukters gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, atsakovas teikÄ teismui įrodymus (sutartis), kuriose tam tikri fiziniai asmenys už užmokestį prisiima įsipareigojimus parvežti dukrÄ iÅ¡ mokyklos, prižiÅ«rÄti jÄ , nuvežti į visus lankomus bÅ«relius, prižiÅ«rÄti, kad vaikas paruoÅ¡tų pamokas, bÅ«tų pavalgÄs ir t.t. (3 t., b.l. 112-120). Nors sutartyse paslaugų įkainiai nenurodyti (įkainis nurodytas sutartinis), tokio pobÅ«džio paslaugos nÄra pigios, įvertinant dar ir tai, kad atsakovas nuomojasi butÄ , taip pat turi iÅ¡laikyti save, jo nurodomų pajamų dydis kelia pagrįstų abejonių. Apelianto paaiÅ¡kinimai apie verslÄ , gaunamas pajamas iÅ¡ vertimų, Å¡iuo metu kuriamÄ naujÄ Ä¯monÄ, gaunamų pajamų dydį yra nekonkretÅ«s, prieÅ¡taringi. Nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu dukra gyventų su juo, jis galÄtų jÄ deramai aprÅ«pinti ir iÅ¡laikyti, atsakovas tuo paÄiu nurodo, jog neturi lÄšų mokÄti priteistÄ iÅ¡laikymÄ , Å¡iuo metu visiÅ¡kai jo neteikia, kÄ patvirtina teismui pateikta pažyma iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo fondo. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo gaunamų pajamų lygis nÄra aiÅ¡kus, atsakovas vengia jį atskleisti, todÄl teismas, sprÄsdamas dÄl vaiko iÅ¡laikymui priteistinos sumos, pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tokias aplinkybes: 1) atsakovas neginÄijo ieÅ¡kovÄs nurodytų vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingų sumų; 2) pats atsakovas teisme ne kartÄ nurodÄ, kad sutinka mokÄti 600 Lt dukters iÅ¡laikymui (3 t., b.l. 18, 4 t., b.l. 149); 3) atsakovas, bÅ«damas verslininku bei turÄdamas galimybÄ teikti vertimo paslaugas (pažymÄtinaiÅ¡ daugelio kalbų, kurios yra pakankamai retos (4 t., b.l. 65-73) turi galimybÄ teikti dukrai ne minimalų, bet Å¡iek tiek didesnį iÅ¡laikymÄ .
Ä®vertindama nurodytas aplinkybes, teisÄjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nÄra jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, jog priteistas iÅ¡laikymas neatitinka vaiko poreikių ar atsakovo galimybių, nepateikti įrodymai, kad atsakovas neiÅ¡gali teikti savo dukrai 600 Lt dydžio iÅ¡laikymo, todÄl mažinti teismo priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ nÄra pagrindo.
DÄl įrodymų vertinimo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ kai
kurių liudytojų parodymus, kurie buvo melagingi, o į kitų liudytojų (kaip antai, Ž.S.) parodymus nebuvo atsižvelgta. TeisÄjų
kolegija, pasisakydama dÄl sutuoktinių kaltÄs, iÅ¡ dalies atsakÄ Ä¯ šį apeliacinio skundo argumentÄ . Liudytojos Ž.S. parodymai iÅ¡ esmÄs nÄra reikÅ¡mingi, nei sprendžiant santuokos iÅ¡irimo priežasÄių klausimÄ , nei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . Kaip minÄta, sprendžiant dÄl santuokos iÅ¡irimo priežasÄių, svarbu, kuris iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo pareigas, o liudytojos nurodytos aplinkybÄs tokių faktų nei patvirtina, nei paneigia, o sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , svarbiausia yra vaiko, galinÄio iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ , nuomonÄ, taip patar ta nuomonÄ neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Tuo tarpu liudytojos nurodomos aplinkybÄs, kas maudÄ mergaitÄ jai tik gimus, kas keldavosi prie vaiko ir pan., neįrodo, kad vaiko pasirinkdamas gyventi su motina prieÅ¡tarauja jo interesams.
Apeliantas nurodo, kad teismas neapklausÄ byloje svarbios liudytojosbuvusios dukters N. auklÄs M.S., kuri esÄ atsisakÄ liudyti, nes ieÅ¡kovÄ ir jos motina jai prigrasino. Byloje yra prieÅ¡ingi įrodymai: teismas buvo priÄmÄs nutartį dÄl Å¡ios liudytojos apklausos, taÄiau ji į posÄdžius neatvyko (2008-06-17 praneÅ¡Ä, kad negali atvykti dÄl darbo bei sveikatos bÅ«klÄs- 3 t., b.l. 44; 2008-07-11 praneÅ¡Ä, kad ji negali paliudyti jokių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, be to į posÄdį negalinti atvykti dÄl užimtumo- 3 t., b.l. 74). VÄliau Å¡aukimai Å¡iai liudytojai grįždavo neįteikti, todÄl 2009-06-09 vykusio teismo posÄdžio metu atsakovo praÅ¡ymu teismas suteikÄ galimybÄ jam asmeniÅ¡kai įteikti liudytojai Å¡aukimÄ (3 t., b.l. 166), 2009-06-16 teismo posÄdžio metu atsakovas atsisakÄ Å¡ios liudytojos apklausos, t.y. anksÄiau reikÅ¡to praÅ¡ymo jÄ apklausti nebepalaikÄ (3 t., b.l. 232).
DÄl įrodymų, susijusių su atsakovo skolomis, vertinimo, teisÄjų kolegija pažymi, jog teismas pagrįstai pripažino, jog nÄra įrodytas tokių skolų egzistavimo faktas: kai sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų, o jo suma yra didesnÄ negu 5 000 Lt, sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄs formos (Civilinio kodekso
1.73 str.1 d. 1 p.). RaÅ¡ytinÄs formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojanÄiu, taÄiau, kilus ginÄui dÄl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, draudžiama (Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d.). Atsakovas nepateikÄ raÅ¡ytinių sutarÄių, kurios patvirtintų pinigų skolinimosi faktÄ , jo pateikti raÅ¡tiÅ¡ki paliudijimai (2 t., b.l. 37-38, 39-40, 41) neatitinka Civilinio proceso kodekso 177 str. nurodytų įrodinÄjimo priemonių, taigi, teismas pagrįstai sprendÄ, jog nÄra įrodytas atitinkamų kreditorinių įsipareigojimų egzistavimo faktas, juo labiauaplinkybÄs, kad tokiems sandoriams sudaryti (jeigu tokie ir buvo sudaryti) atsakovas buvo gavÄs ieÅ¡kovÄs sutikimÄ . TodÄl teismas pagrįstai atsakovo nurodomų skolų nepripažino solidaria sutuoktinių prievole. Tuo tarpu dÄl skolos L.L. ginÄo nebuvopats atsakovas ne kartÄ pripažino Å¡ios skolos egzistavimo faktÄ (2 t., b.l. 16, 3 t., b.l. 15), be to, Å¡ios skolos suma buvo mažesnÄ negu 5000 Lt (1000 JAV dolerių), todÄl raÅ¡ytinis tokiso skolos patvirtinimas, ypaÄ nesant ginÄo, nebuvo reikalingas, todÄl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendÄ sutuoktinių kreditorinių įsiskolinimų padalinimo klausimÄ .
DÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo bei atsakovo diskriminavimo procese.
Å is apelianto argumentas grindžiamas abstraktaus pobÅ«džio deklaracija apie apelianto tautybÄ, rasÄ, odos spalvÄ , religinius įsitikinimus. Jokie konkretÅ«s teismo veiksmai, diskriminuojantys atsakovÄ , apeliaciniame skunde nÄra įvardijami. Tokių faktų apeliantas nenurodÄ ir nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme. PrieÅ¡ingai, teismo posÄdžių protokoluose užfiksuota teismo posÄdžių eiga liudija, kad teismas atsakovo atžvilgiu elgÄsi neÅ¡aliÅ¡kai, įvertindavo ir tenkindavo visus pagrįstus atsakovo praÅ¡ymus, ne kartÄ atidÄjo bylos nagrinÄjimÄ , tenkindamas atsakovo praÅ¡ymus ir reikalaudamas papildomų įrodymų, nuosekliai siekÄ, kad Å¡alys ginÄÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos sprÄstų taikiai, atsižvelgdamos į vaiko interesus (1t., b.l. 113, 2 t., b.l. 101-102, 168, 176-177, 186-187, 191, 4 t., b.l. 93), visuose teismo posÄdžiuose atsakovui buvo suteikiama teisÄ reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, iÅ¡aiÅ¡kinamos jo procesinÄs teisÄs, akcentuojant teisÄ turÄti vertÄjÄ bei naudotis advokato paslaugomis. TeisÄ turÄti vertÄjÄ ir atsakovo atsisakymas naudotis vertÄjo paslaugomis, motyvuojant tuo, kad jis moka lietuvių kalbÄ užfiksuoti teismo posÄdžių protokoluose (2006-10-31- 1t., b.l. 70, 2006-12-11- 1t., b.l. 106, 2007-09-06- 2 t., b.l. 80, 2007-10-22- 2 t., b.l. 109, 2007-11-19- 2 t., b.l. 129, 2007-11-26- 2 t., b.l. 136, 2008-01-03- 2 t., b.l. 160; 2008-01-23- 2 t., b.l. 167; 2008-02-12- 2 t., b.l. 174, 2008-04-21- 2 t., b.l. 185; 2008-04-30- 2 t., b.l. 196, 2008-05-27- 3 t., b.l. 10; 2008-06-17- 3 t., b.l. 50, 2008-07-02-
3 t., b.l. 67, 2009-06-09- 3 t., b.l. 166, 2009-06-16- 3 t., b.l. 231, 2009-07-02- 4 t., b.l. 91, 2009-09-09- 4 t., b.l. 147). Teismas, atsižvelgÄs į tai, kad atsakovas negali tinkamai savÄs atstovauti, siÅ«lÄ atsakovui pasirÅ«pinti atstovavimu (- 1 t., b.l. 71). Atsakovo praÅ¡ymu ar siekiant užtikrinti atsakovo procesinių teisių įgyvendinimÄ , bylos nagrinÄjimas buvo atidÄtas ar posÄdyje skelbiama pertrauka ne vienÄ kartÄ (2006-12-11 parengiamasis posÄdis- 1 t., b.l. 107, 2007-09-06- 2 t., b.l. 80-84; 2007-11-07- 2 t., b.l. 119-120, 2008-02-12- 2 t., b.l. 175 , 2008-07-11- 3 t., b.l. 76-78). PrieÅ¡ingai, teismo posÄdžio protokoluose užfiksuota teismo posÄdžių eiga liudija, kad atsakovas savo procesinÄmis teisÄmis naudojosi nesÄ Å¾iningai, kaip antai, pakartotinai reiÅ¡kÄ jau teismo atmestus praÅ¡ymus, praÅ¡Ä kviesti liudytojus, nenurodydamas jų pavardžių, adresų, proceso eigoje įžeidinÄjo ieÅ¡kovÄ ar jos advokatÄ, net grasino (2 t., b.l. 131, 137, 188-190, 192, 197), neklausÄ pirmininkaujanÄios teisÄjos patvarkymų dÄl ko ne kartÄ teismo buvo įspÄjamas ir netgi baudžiamas bauda (2 t., b.l. 188 190, 192; 3 t., b.l. 11). PažymÄtina, kad pastabų dÄl teismo posÄdžių protokolų atsakovas nereiÅ¡kÄ, nors ne vienÄ kartÄ atsakovo praÅ¡ymu buvo daromos teismo posÄdžio protokolų kopijos. Be to, teismo posÄdžių eiga buvo fiksuojama garso įraÅ¡u, kuris yra prijungtas prie bylos, todÄl abejoti teismo posÄdžio protokoluose fiksuota posÄdžių eiga nÄra jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į bylos nagrinÄjimo eigÄ , teismo veiksmus procese, paÄių Å¡alių elgesį bylos nagrinÄjimo metu, teisÄjų kolegijos vertinimu, nÄra jokio pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dÄl jo diskriminavimo proceso eigoje, kadangi teismas atsakovo procesinių teisių niekaip nevaržÄ, prieÅ¡ingai, nuosekliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, atsižvelgdamas į proceso eigÄ , aiÅ¡kindavo atsakovui jo teises, teisnius veiksmus, kuriuos gali atlikti Å¡alys ar teismas, nurodydavo institucijas, turinÄias sprÄsti tam tikrus klausimus ir pan.. TodÄl aptariamas apeliacinio skundo motyvas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas. Â
Remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, teisÄjų kolegija konstatuoja esant pagrindÄ pakeisti teismo sprendimÄ tik dalyje dÄl santuokos iÅ¡irimo priežasÄių (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), kitos teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmÄs netenkinamas, iÅ¡ jo valstybei turi bÅ«ti priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). TaÄiau atsakovui Vilniaus valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos 2010-04-21 sprendimu nusprÄsta teikti antrinÄ teisinÄ pagalbÄ , valstybÄs lÄÅ¡omis pamokant 50 procentų antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, todÄl iÅ¡ atsakovo priteisiama pusÄ paÅ¡to iÅ¡laidų (iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo pažymoje (4 t., b.l. 205) nurodytų 11,10 Lt priteisiama 5,50 Lt.)
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
                                                   Â
n u t a r Ä :
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo 2009 m. rugsÄjo 23 d.
sprendimÄ dalyje, kurioje nustatyta, kad santuoka iÅ¡iro dÄl atsakovo A.J.F. kaltÄs ir nustatyti, kad santuoka iÅ¡iro dÄl
abiejų sutuoktinių kaltÄs.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iÅ¡ apelianto A.J.F. į valstybÄs biudžetÄ 5,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinÄs instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).
Kolegijos
pirmininkÄ                                                                        Rasa GudžiÅ«nienÄ
Kolegijos
teisÄjai                                                                               Â
Dalia ViÅ¡inskienÄ
                                                                                         Â
                                                                                                                          Â
Andžej Maciejevski