2020-09-02 Nr. AB-15801-3-61-3-02544-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1397-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02544-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro, Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. sausio 11 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam kamerose tekdavo per mažai ploto. Kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) nebuvo atitverti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) nuo Lukiškių TI-K pareigūnų bei kitų nuteistųjų. Sanitariniame mazge taip pat nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, dėl to gyvenamosiose patalpose smirdėdavo. Kamerose buvo netinkamas dieninis apšvietimas. Lukiškių TI-K nebuvo galimybės išsiskalbti viršutinius ir apatinius drabužius, kadangi pareiškėjas už šia paslaugą negalėjo susimokėti. Taip pat nebuvo vietos džiauti rūbus. Pačių kamerų būklė buvo labai bloga (krito tinkas ir dažai nuo lubų). Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais, be kita ko, nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose ant visų langų iš vidinės pusės buvo grotos, todėl langų nebuvo įmanoma nuvalyti, dėl to nepateko pakankamai saulės šviesos. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad dalis atsakovo atstovo pateiktų įrodymų yra nereikšmingi šiai bylai, dalis jų neteisingi, o kita dalis patvirtina jo nurodytus pažeidimus.

4. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 11 d. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. sausio 11 d. Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 11 d., todėl teismas sprendime vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas minėtu laikotarpiu.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galio 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės), 111.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje taikomos ir aiškinamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos, pabrėžė, kad, vertinant pareiškėjo kalinimo sąlygas, kameroje įrengti sanitariniai įrenginiai neįskaičiuotini į bendrą kameros plotą. Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai Lukiškių TI-K kamerose užima 0,56 kv. m. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos (3 str.) reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, t. y. 0,56 kv. m. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 11 d. pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimų nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 11 d., nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 20 d., nuo 2016 m. spalio 22 d. iki 2016 m. spalio 24 d., nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 27 d. (iš viso – 21 parą).

9. Teismas pastabėjo, kad atsakovo atstovas neneigia aplinkybės, jog Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio pertvara. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele ir užuolaida. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir ja grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darė išvadą, kad šiuo atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas tik iš dalies neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą, naudojantis tualetu, ir pažeidė jo orumą. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

10. Teismas pripažino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas, vertindamas, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgė į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl kalinimo sąlygų, pažeidimai nebuvo nepertraukiamo pobūdžio, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs į kitas kardomojo kalinimo įstaigas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo kalinimo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pažeidimų trukmę, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur suma dėl tekusio per mažo ploto kamerose ir 500 Eur suma dėl neužtikrintos pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis tualetu.

III. 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktai nenustatė reikalavimo Lukiškių TI-K sanitarinį mazgą kamerose įrengti kaip atskirą patalpą. Tose kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, nuo likusio kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K pareigūnai (prižiūrėtojai) turėjo teisę stebėti kalinamus asmenis pagal teisės aktų reikalavimus, siekdami užtikrinti jų elgesio kontrolę. Atsakovo atstovas taip pat pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog pažeista asmens neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą. Tam įrodyti pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. sausio 11 d.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo ir šios įstaigos teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo tenkinti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovas skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad: i) pareiškėjas 21 parą buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis; ii) pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde dėl skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas 21 parą buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, pagrįstumo argumentų nenurodo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde mini argumentą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, teisėjų kolegija tikrina ir šią teismo sprendimo dalį.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas skunde aiškiai apibrėžė skundo reikalavimo ribas, t. y. aiškiai nurodė, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš kalinimo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. sausio 11 d. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias ir su pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d., ir atsižvelgė į jas vertindamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo nesivadovauti minėta ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžiančia peržengti skundo reikalavimo ribas, arba taikyti šios nuostatos išimtį bei peržengti pareiškėjo skundo reikalavimo ribas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas padarė ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies pažeidimą, šioje byloje vertindamas pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 19 d. aplinkybes, nes šioje byloje turėjo būti vertinamos tik pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. sausio 11 d. aplinkybės, dėl to atitinkama teismo sprendimo dalis (kuria vertintos pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 19 d. aplinkybės) pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 11 d., nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 20 d., nuo 2016 m. spalio 22 d. iki 2016 m. spalio 24 d., nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 27 d. (iš viso – 21 parą), ir jose kalėjų asmenų skaičių (b. l. 4–6), pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjui tekęs plotas minėtais laikotarpiais kamerose neatitiko nacionalinės teisė aktų reikalavimų, t. y. pareiškėjui teko 3,575 kv. m kameros ploto, nors turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto (Taisyklių 111. 2 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 p.). Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista Konvencija (jos 3 str.), kadangi, net išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose, t. y. 0,56 kv. m (b. l. 18–20), pareiškėjui minėtais laikotarpiais teko ne mažiau kaip 3 kv. m kamerų ploto, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nesudaro prielaidų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl ploto trūkumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 4–6, 9, 18–20), pripažįstą, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiu laikotarpiu (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 252, 254 ir 255) naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir nebent užuolaidomis) (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), buvo pažeista. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Konstatuotina, kad šis pažeidimas truko 147 paras. Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą.

20. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikru metu buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis (pažeisti nacionalinės teisės reikalavimai), tai pat buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų. Tačiau, įvertinusi pareiškėjo teisės kalėti tinkamomis ploto sąlygomis ir teisės į privatumą pažeidimo pobūdį bei trukmę (pareiškėjui ploto kamerose trūko 21 parą, tačiau pareiškėjui turėjusio tekti ploto trūkumas (0,025 kv. m) buvo minimalus, dėl to negalėjo padaryti pareiškėjui didelės neturtinės žalos; teisės į privatumą pažeidimas truko 147 paras (tai jau sunkesnio pobūdžio pažeidimas), tačiau iš šių 147 parų pareiškėjas 30 parų kamerose buvo kalinamas vienas, dėl to šiomis paromis ir pažeidimo pobūdis buvo lengvesnis, nes pareiškėjas galėjo būti matomas tik Lukiškių TI-K pareigūnų), įvertinusi, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta, ir nėra pagrindo nustatyti, kad konstatuoti pažeidimai pareiškėjui sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes (pvz., sveikatos sutrikimą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 450 Eur.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), priteisti pareiškėjui A. S. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo A. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.”

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė