2024-05-22 Nr. AB-8403-3-61-3-08228-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1382-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08228-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 10K-9395 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą bei priteisti iš Migracijos departamento bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo, nes pateikta paso notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille).

2.2. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 30 d. per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais. 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo informacinės sistemos MIGRIS paskyroje buvo gautas Migracijos departamento pranešimas, kad kelionės dokumento notarine forma patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), todėl prašė pateikti dokumentą patvirtinta minėta pažyma. Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas tinkamai pateikti kelionės dokumento (pareiškėjo paso) kopiją, pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 23 d. pateikė pareiškėjo Argentinos paso nuorašą, patvirtintą pareiškėjo įgalioto atstovo advokato D. A., t. y. dokumento kopiją, paliudytą dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens, kaip ir nurodyta Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 27 d. pranešime, tačiau pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. gavo pranešimą kad kelionės dokumento notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), todėl prašė pateikti kopiją, kuri būtų patvirtinta notarine ar jai prilyginta tvarka ir pažymą (Apostille). Su Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. raštu pareiškėjas nesutiko, nes pareiškėjo pateikti dokumentai (pareiškėjo paso kopija) buvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pateikė skundą Migracijos departamento direktorei, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento raštą dėl reikalavimo pateikti papildomus dokumentus bei atnaujinti prašymo nagrinėjimą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

2.3. Kartu su pareiškėjo prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikta paso kopija atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintame Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodytus reikalavimus, Apraše nustatyta tvarka. Ginčui aktualios redakcijos Aprašas nustatė tokias taisykles, susijusias su kelionės dokumento pateikimu: 1) reikalavimas legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) kelionės dokumentams netaikomas (Aprašo 5 p.); 2) per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija (Aprašo 7 p., 7.1 papunktis). Sistemiškai aiškinant Aprašo 5 punkto ir 7 punkto nuostatas, ginčui aktualios redakcijos Aprašas nustatė, kad per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija (Aprašo 7 p., 7.1 p.). Aprašo 7 punktas (7.1 p.), kuriame ir nustatyta detali prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimų pateikimo tvarka, aiškiai įtvirtina alternatyvą, kad Migracijos departamentui pateikiamas arba galiojančio kelionės dokumento (šiuo atveju, paso) originalas, arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija. Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 23 d. pateikta pareiškėjo paso kopija buvo patvirtinta pareiškėjo įgalioto atstovo – advokato D. A.

2.4. Advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus nustatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte. Advokato teisę tvirtinti kelionės dokumentų kopijas, teikiant pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas dėl advokato teisės tvirtinti su teisinės paslaugos teikimu susijusio kelionės dokumento (pareiškėjo paso) kopiją, priešingai nei teigia Migracijos departamentas, nagrinėjamu atveju, yra aktualus. Administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 išaiškinta teisės aktų nuostata dėl dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisės, kurios samprata reikšminga ir šiam ginčui.

2.5. Pagal Aprašo 7 punktą Migracijos departamentui pateikiamas arba galiojančio kelionės dokumento (šiuo atveju, paso) originalas, arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, advokatas, vykdantis advokato veiklą, yra dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turintis asmuo. Tokio asmens vykdant advokato veiklą patvirtinta kelionės dokumento kopija, šiame kontekste (t. y. tvirtinant su teisinių paslaugų teikimu susijusio dokumento nuorašo tikrumą), laikytina notarinei „prilyginta tvarka patvirtinta kopija“.

2.6. Administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 pateiktas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisės advokatams išaiškinimas yra pagrįstas ne vien Aprašo nuostatų taikymu ir aiškinimu, bet sisteminiu kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atstovavimo teisinius santykius ir dokumentų kopijų tikrumo paliudijimą, aiškinimu bei taikymu, todėl toks teismo išaiškinimas neabejotinai aktualus šiai administracinei bylai. Nors Sprendime teigiama, neva Aprašas nenumato, kad su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateiktų dokumentų kopijos gali būti patvirtintos asmens įgalioto atstovo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, tokie Migracijos departamento teiginiai šio ginčo kontekste nėra reikšmingi, nes advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus įtvirtinta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte.

2.7. Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 23 d. pateikta pareiškėjo kelionės dokumento (paso) kopija, patvirtinta advokato D. A. parašu, atitiko Aprašo 7 punkto reikalavimus: originalaus kelionės dokumento (paso) kopija buvo patvirtinta pareiškėjui atstovaujančio advokato, įgyvendinant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatytą dokumentų kopijų tikrumo tvirtinimo teisę, kas, dokumento originalo kopijos tikrumo tvirtinimo kontekste, laikytina „patvirtinimu notarinei prilyginta tvarka“, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai sustabdė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Tokie Migracijos departamento veiksmai, kuriais sudaromos formalios, teisiškai nepagrįstos kliūtys, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų (efektyvumo, teisėtumo, įstatymo viršenybės) ir sukelia pareiškėjui papildomą administracinę naštą bei išlaidas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo gautas 2022 m. rugsėjo 30 d. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo kelionės dokumento (Argentinos Respublikos paso) kopiją, kurios tikrumas buvo patvirtintas užsienio valstybės notaro, tačiau notaro parašas, pareigos ir antspaudas nebuvo patvirtinti pažyma (Apostille), kadangi prie dokumento kopijos pridėtoje pažymoje (Apostille) buvo nurodyta, kad tvirtinamas kito notaro parašas, o ne to, kuris patvirtino kopijos tikrumą. 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas su prašymu pateikti tinkamai patvirtintą kelionės dokumento kopiją. 2023 m. gegužės 24 d. gautas pareiškėjo atstovo paaiškinimas ir pareiškėjo kelionės dokumento kopija, kurios tikrumą patvirtinęs pareiškėjo atstovas – advokatas. 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjui pakartotinai išsiųstas pranešimas su prašymu pateikti kelionės dokumento kopiją, kurios tikrumas turi būti patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka ir pažyma (Apostille). Minėtais pranešimais pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimas buvo sustabdytas.

3.2. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymas pareiškėjui dėl skundo nagrinėjimo nėra sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo sustabdytas. Pareiškėjas neprašė teismo panaikinti minėtų Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. pranešimų / sprendimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atnaujinti pareiškėjo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimo.

3.3. Panaikinus Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą, Migracijos departamentas galėtų būti įpareigotas pareiškėjo 2023 m. birželio 12 d. skundą Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo nepagrįstumo. Prašymų ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarka yra reglamentuota Apraše, kurio 5 punktas nstato, kad „kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille)“. Aprašo 5 punkto nuostatos nėra taikomos kelionės dokumentams, tačiau Aprašas nenustato tokios išimties kelionės dokumentų kopijoms, todėl pareiškėjo paso kopijai yra taikomos Aprašo 5 punkto nuostatos.

3.4. Pagal Aprašo 7 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1–7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas, todėl pareiškėjo paso kopija patvirtinta advokato, o ne notarine ar jai prilyginta tvarka, neatitinka Aprašo 7 punkto nuostatų. Sistemiškai vertinant Aprašo nuostatas, Aprašo 7 punkto nuostatos nėra išimtis netaikyti Aprašo 5 punkto nuostatų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 šiuo atveju nėra aktuali, nes minėtoje byloje buvo vertinama anksčiau (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d.) galiojusi Aprašo redakcija.

II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 28 d. Migracijos departamentui pateikė dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, pareiškėjo Argentinos paso kopiją su vertimu į lietuvių kalbą.

5.2. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Aprašo 5 punktu, kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Prie pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėta kelionės dokumento notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), t. y. pažyma (Apostille) nepatvirtintas kopijos tikrumą paliudijusio notaro parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas (tvirtinamas kito asmens parašas, pareigos ir antspaudas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašyta papildomai pateikti minėtą dokumentą patvirtintą pažyma (Apostille).

5.3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Migracijos departamentą teigdamas, jog su pateiktu prašymu nesutinka, nes jo paso kopiją patvirtino notarė C. A. P., pažymą (Apostille) patvirtino notaro C. F. B., veikiančio Buenos Aires notarų asociacijos vardu, parašo autentiškumą, papildomai pateikė advokato D. A. patvirtintą pareiškėjo kelionės dokumento kopiją, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022, kurioje nurodyta, kad advokatas gali tvirtinti tokio pobūdžio dokumentų nuorašus / kopijas.

5.4. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 23 d. priminė pareiškėjui, kad jis turi pateikti kelionės dokumento kopiją patvirtinta pažyma (Apostille), argumentuodamas, kad Aprašas nenumato, kad prie prašymo pridėtų dokumentų kopijas gali patvirtinti asmens įgaliotas atstovas.

5.5. Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, teigdamas, kad prie pareiškėjo prašymo pridėtas advokato D. A. patvirtintas paso nuorašas buvo pateiktas tinkamai bei atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, jog klausimas dėl paso nuorašo tvirtinimo ir jo teikimo Migracijos departamentui jau buvo išspręstas teismine tvarka.

5.6. Migracijos departamentas Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo, argumentuodamas, kad Aprašo 5 punkto nuostatos taikomos kelionės dokumentams, Aprašas nenumato tokios išimties kelionės dokumentų kopijoms, todėl pareiškėjo paso kopijai yra taikomos Aprašo 5 punkto nuostatos. Migracijos departamentui pateikta pareiškėjo paso notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), nes pažyma (Apostille) nėra patvirtinta pareiškėjo paso kopijos tikrumą paliudijusios notarės C. A. P. parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas, todėl pareiškėjo paso kopija neatitinka Aprašo 5 punkto nuostatų. Aprašas nenustato, kad su prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateiktų dokumentų kopijos gali būti patvirtintos asmens įgalioto atstovo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 šiuo atveju nėra aktuali Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, kadangi minėtoje byloje buvo vertinama anksčiau galiojusi Aprašo redakcija.

6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas ir Aprašas (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu). Apžvelgęs Pilietybės įstatymo nuostatas (37 str. 1 d., 2 d., 46 str. 1 d., 38 str. 2 d.) ir Aprašo nuostatas (5 p., 7 p.), teismas padarė išvadą, kad Aprašo 5 punkte yra daroma išimtis dėl reikalavimo legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) kelionės dokumentą, ir per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinta kopija, skaitmeninė kopija.

7. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (2.3 p.), Advokatūros įstatymo nuostatas (44 str. 5 p.) nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo pateikto kelionės dokumento (paso) kopija buvo patvirtinta notarės C. A. P. ir patvirtintas pažyma (Apostille) notaro C. F. B.. Notarės C. A. P. patvirtintas minėtos kopijos tikrumas patvirtintas pažyma (Apostille) ne jos pačios, tačiau visai kito notaro C. F. B.. Notaras C. F. B. patvirtino notarės C. A. P. atliktos kopijos tikrumą, tačiau du skirtingi notarai negali atlikti kelionės dokumento kopijos tikrumo patvirtinimo. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisę įpareigoti pareiškėją pateikti kelionės dokumento kopiją patvirtintą žyma Apostille, kurios tikrumas nebūtų patvirtintas dviejų skirtingų notarų.

8. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų reikalavimai nenumato, kad advokato patvirtintos dokumentų kopijos yra prilyginamos notarinei ar prilygintai tvarkai. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė kelionės dokumento originalo, todėl tokio dokumento kopijos tikrumas turėjo būti patvirtintas notaro ir pažyma (Apostille). Pareiškėjas Migracijos departamentui visų pirma pateikė dviejų skirtingų notarų patvirtintą kelionės dokumento kopiją, kurios patvirtinimas neatitinka Aprašo nuostatų, o pareiškėjo atstovo advokato patvirtinta kopija nėra prilyginama notarinei ar jai prilygintai tvarkai pagal Aprašo 7 punkto nuostatas. Teismas sprendė, kad dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) yra atliekamas notarų biuruose, todėl šiuo atveju Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. birželio 12 d. skundą.

9. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 ir nagrinėjamoje byloje yra taikomos skirtingos Aprašo nuostatos, todėl teismas nevertino, ar advokato patvirtinta kelionės dokumento kopija yra prilyginama notarinei ar jai prilygintai formai.

10. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.

III. 11. Pareiškėjas G. J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Aprašo 7 punktas nei pažodžiui, nei aiškinant jį sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkto nuostatomis, neapriboja advokato, kaip dokumentų kopijų tikrumo patvirtinimo teisę pagal įstatymą turinčio asmens, teisės paliudyti Migracijos departamentui pateikiamų dokumentų kopijų tikrumą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Aprašo 7 punktą, nepagrįstai susiaurindamas jo turinį dėl asmens, turinčio dokumentų kopijų tikrumo patvirtinimo teisę. Toks Aprašo nuostatų vertinimas prieštarauja principui, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. Apraše nėra nurodyta, kad teikiamų Migracijos departamentui dokumentų kopijos turi būti patvirtintos išimtinai tik notaro. Priešingai, pagal Aprašo 7 punktą, dokumentų kopijas gali tvirtinti tiek notaras, tiek kitas subjektas, kuriam įstatymo leidėjas yra suteikęs teisę tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą. Aprašo 7 punkto nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktu.

11.3. Pilietybės įstatymas, prašymų teikimo pagal šį įstatymą atveju, nenustato, kad originalių dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas išimtinai notarine tvarka ir tuo labiau nenumato draudimo advokatams tvirtinti dokumentų nuorašus. Kadangi Pilietybės įstatymas nenumato šios bendrosios tvarkos išimčių, vadinasi jį įgyvendinančio poįstatyminio akto – Aprašo – nuostatos negali būti aiškinamos kaip specialiosios bendrąjį reguliavimą nustatančio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo atžvilgiu.

11.4. Advokato teisę tvirtinti kelionės dokumentų kopijas, teikiant pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 išaiškinta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisės samprata, kuri šiai administracinei bylai yra reikšminga.

11.5. Aprašo 5 punkte nustatytas reikalavimas legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) nėra taikomas kelionės dokumento kopijai, kurios tikrumas patvirtintas Lietuvoje, o ne užsienio valstybėje. Ginčui aktualios redakcijos Aprašo 5 punktas nustatė išimtį dėl reikalavimo legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) kelionės dokumentą. Pagal Aprašo 5 punktą reikalavimas legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) yra taikomas kelionės dokumento kopijai, kuri patvirtinta užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka (užsienio valstybės notaro ar kito užsienio valstybės subjekto).

11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neatsižvelgė į teisės aktų hierarchijos principą, netinkamai nustatė Aprašo ir Advokatūros įstatymo santykį, taip pat netinkamai aiškino bei taikė Aprašo 5 ir 7 punktus, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog advokatas, teikdamas teisines paslaugas, negali tvirtinti dokumentų nuorašų.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

14. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pagal Aprašo nuostatas dokumentų kopijas gali tvirtinti kitas subjektas, kuriam įstatymo leidėjas yra suteikęs teisę tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą. Pareiškėjas Aprašo nuostatas aiškina plečiamai, nepagrįstai Aprašo nuostatas susiejo su Advokatūros įstatymu, pareiškėjo nurodytas Aprašo nuostatų aiškinimas neatitinka pareiškėjui taikytinos Aprašo redakcijos nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimą nepateikus 2023 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento pranešime nurodytų papildomų dokumentų.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių konstatavimu, teisės aiškinimu bei taikymu.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 28 d. Migracijos departamentui pateikė dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, ir savo paso (Argentinos Respublikos) kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Pateiktos kopijos tikrumas patvirtintas notarės C. A. P. ir notaro C. F. B. patvirtintas pažyma (Apostille). Migracijos departamentui nurodžius dokumentų trūkumus, nes pažyma (Apostille) nėra patvirtintas paso kopijos tikrumą paliudijusio notarės C. A. P. parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas, 2023 m. gegužės 19 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Argentinos paso nuorašą, patvirtintą advokato D. A. Advokatas D. A. patvirtino paso kopijos tikrumą žyma „Kopija tikra“. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 23 d. informavo pareiškėją, kad pateikta kelionės dokumento kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), t. y. pažyma (Apostille) nepatvirtintas kopijos tikrumą paliudijusios notarės C. A. P. parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas, nes tvirtinamas kito notaro – C. F. B. – parašas, pareigos ir antspaudas, taip pat informavo, kad Aprašas nenustato, jog prie prašymo pridėto kelionės dokumento kopiją galėtų patvirtinti asmens įgaliotas atstovas.

20. Pagal Tvarkos aprašo 2.3 papunktį dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) – notaro ar Konsulinio departamento diplomato atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo, kai dokumentas patvirtintas antspaudu, tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Hagos konvencija).

21. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti pridedamas, be kitų nurodytų dokumentų, ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

22. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d.), kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille).

23. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas: 7.1 galiojantį kelionės dokumentą (asmens duomenų lapą) <...>.“

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo paminėtų Aprašo 5 ir 7 punktų nuostatų aiškinimui, kad Aprašo 5 punkte yra daroma išimtis dėl reikalavimo legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) kelionės dokumentą, ir per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinta kopija, skaitmeninė kopija.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktu, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių dokumentų nuorašų patvirtinimas teisės aktuose nėra prilyginamas patvirtinimui notarine ar jai prilyginta tvarka.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi anksčiau išdėstytomis aktualiomis šiam ginčui teisės normomis, prieina prie išvados, kad nors Aprašo 5 punkto nuostatos nėra taikomos kelionės dokumentams, tačiau Aprašas nenumato tokios išimties kelionės dokumentų kopijoms, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo paso kopijai yra taikomos Aprašo 5 punkto nuostatos. Migracijos departamentui pateikta pareiškėjo paso notarine tvarka patvirtinta kopija nebuvo patvirtinta pažyma (Apostille), nes pažyma (Apostille) nebuvo patvirtintas pareiškėjo paso kopijos tikrumą paliudijusios notarės C. A. P. parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo paso kopija neatitinka Aprašo 5 punkto nuostatų. Taip pat, kaip minėta ankščiau, Aprašas nenustato, kad su prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateiktų dokumentų kopijos gali būti patvirtintos asmens įgalioto atstovo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi minėtoje byloje buvo vertinama anksčiau galiojusi Aprašo redakcija, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d., reglamentavusi, kad pateikiamų dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos ir joje nebuvo ginčo metu galiojusio įtvirtinto reikalavimo, jog kopijos turi būti patvirtintos notarine ar jai prilyginta forma.

27. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

29. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo G. J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė