bf3531f7-4aff-447d-a057-35356d2ecb18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3688-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03616-2015-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 26 d. buvo gydomas LAVL, kur jam buvo neužtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo laikomas perpildytose palatose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, palatose buvo dviaukÅ¡tės lovos ir pareiÅ¡kėjui teko gulėti antrame lovos aukÅ¡te.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jam buvo sunku užlipti į lovÄ , teko lipti per kito asmens lovÄ , todėl kildavo konfliktai. Tokios sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui psichinę įtampÄ , diskomfortÄ . LAVL atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–10, 41).Nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatose, pateikti negali.

Pabrėžė, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jo nurodomu laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 26 d.

Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 6, kurios plotas 15,51 kv. m, palatoje yra 6 lovos. Pažymėjo, kad lovų ilgio ir pločio reikalavimų teisės aktai nenustato. LAVL teigimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindę priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 44, 48). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Vienas iÅ¡ aspektų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo yra pareiÅ¡kėjo laikymas LAVL palatose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad minimalaus patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.4 p. (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas LAVL nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 26 d. (14 parų) Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 6, kurioje yra 6 lovos.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiÅ¡kėju, bet pripažino, jog ploto norma galėjo bÅ«ti pažeista.

Kaip matyti iÅ¡ palatos, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ploto ir joje esančių lovų skaičiaus, tuo atveju, jei visos lovos palatoje buvo užimtos, ploto norma vienam asmeniui buvo mažesnė nei 5,1 kv. m. Taigi ploto norma vienam asmeniui nebuvo užtikrinta, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL 14 parų buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić and Jović v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl and others v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad žala jam kilo ir dėl nepatogumų lipant į dviaukÅ¡tes lovas.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio tipo lovos turi bÅ«ti statomos LAVL palatose. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas psichiatrijos skyriuje, todėl nemanytina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai galėjo sukelti didelių sunkumų lipti į dviaukÅ¡tės lovos antrÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas neteigė, kad jis prašėsi perkelti į kitÄ palatÄ ar lovÄ , nurodydamas jo patiriamus nepatogumus. Taigi Å¡iuos aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nenustatytas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama iÅ¡ esmės tik dėl jo laikymo perpildytose LAVL palatose.

Tačiau, nors pripažintina, kad laikymas tokiose palatose sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę (14 parų), pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sÄ moningai bÅ«tų siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 100 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė