bf34725d-3ecb-4673-b23c-075c1664074a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2131-480/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15311-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24455-435/2019 pagal ieÅ¡kovės N. A. ieÅ¡kinį atsakovui V.

J. dėl be pagrindo įgyto turto iÅ¡reikalavimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. ieÅ¡kovei 1 000 Eur skolÄ , 160 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu 2019 m. gegužės 11 d. susitarė iki 2019 m. gegužės 23 d. sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansÄ . Atsakovas buvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo iÅ¡spręsti įvažiavimo į šį žemės sklypÄ klausimÄ . IÅ¡ 2019 m. birželio 15 d. praneÅ¡imo yra aiÅ¡ku, kad įvažiavimo klausimas nėra iÅ¡spręstas. IeÅ¡kovė nebuvo informuota apie komplikuotÄ Å¡io klausimo sprendimÄ ir neturi jokio intereso sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti žemės sklypÄ , į kurį nėra galimybės įvažiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad per preliminarioje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, preliminarioje sutartyje Å¡alys nebuvo aptarusios netesybų, todėl tai reiÅ¡kia, kad atsakovas 1 000 Eur įgijo be pagrindo ir Å¡i suma turi bÅ«ti iÅ¡ atsakovo priteista kaip įgyta be pagrindo.

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 000 Eur skolÄ ir 160 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3. 2019 m. spalio 10 d. atsakovas V. J. pateikė prieÅ¡taravimus dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. priimto preliminaraus sprendimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovo prieÅ¡taravimus dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminaraus sprendimo.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovo prieÅ¡taravimai yra iÅ¡ esmės įžeidžiančio pobÅ«džio, paremti tik emocinio pobÅ«džio pasisakymais, kurie rodo netinkamÄ atsakovo požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, nepagarbÄ jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigÅ«nams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, todėl sprendė, jog prieÅ¡taravimai nenagrinėtini teisme Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6.

Atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , perduoti klausimÄ Kauno apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai teigiama, kad prieÅ¡taravimų teiginiai yra įžeidžiančio pobÅ«džio, nes pirmosios instancijos teismas sujungia į vienÄ prieÅ¡taravimų argumentus su nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo argumentais, bei prieÅ¡taravimų argumentus su praÅ¡ymo leisti teismui nepateikti procesinių dokumentų ir jų priedų kiekvienai Å¡aliai argumentais ir įrodymais. 6.2.

Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė kÄ , kodėl ir kurie teiginiai įžeidžia. 6.3. Konstitucija ir įstatymai įrodo, jog atsakovo požiÅ«ris į Lietuvos valstybę yra tinkamas, objektyvus, o nepagarbÄ jos institucijoms rodo ne atsakovas, bet policijos pareigÅ«nais, prokurorais, teisėjais įdarbinti asmenys, kurie nepripažįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų galiojimo. 6.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai teigiama, kad atsakovo argumentai yra emocinio pobÅ«džio, atsakovo kaltinimai politiniais motyvais, ilgametis kankinimas, sužalojimai, Å¡meižimas, prokupacinis režimo pobÅ«dis yra realÅ«s, įrodyti teismo medicinos ekspertizių iÅ¡vadomis, teismų nutartimis, liudininkų parodymais – faktais kurie yra objektyvÅ«s ir nėra emocinio pobÅ«džio.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas V. J. pateikė naujus įrodymus: nuotraukas, medicininius dokumentus, nutarimus, nutartis, kaltinamuosius aktus ir kt., kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos. PraÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus grindė tuo, kad nauji įrodymai patvirtina atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

9. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

10. Atsižvelgiant į tai, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jokių ginčo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nepagrindžia, be to, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Dėl atskirojo skundo esmės 11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teisė į teisminę gynybÄ ir teisingÄ procesÄ teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausiÄ galiÄ turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir Å¡i teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustato nacionaliniai įstatymai.

Teisė į teisminę gynybÄ nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Teismas yra nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia Å¡alių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieÅ¡kovÄ (pareiÅ¡kėjÄ ). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbÅ«t pažeistÄ subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , turi pateikti teismui procesinį dokumentÄ , kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju teismas apelianto V. J. pateiktÄ teismui procesinį dokumentÄ (prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo) atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad paties procesinio dokumento turinys ir jame naudojami teiginiai „<...> atsakovas KMAT yra nurodęs, jog teisėja J. gali turėti psichikos sutrikimų, kurie pasireiÅ¡kė vertinant V. J. argumentus ir jį baudžiant kaip beteisį prookupacinio režimo gyvulį, o KMAT už Å¡ias aplinkybes neteisėtai atsisako priimti V.

J. procesinius dokumentus – veikia kaip represinis neteisėtos Kauno chuntos, prookupacinio, prosovietinio, prorusiÅ¡ko režimo įrankis. <...> bauda už rusų okupantų į LietuvÄ atgabento rusų kolonisto „policijos pareigÅ«no“ organizuotÄ bei vykdytÄ politinio kalinio, disidento V. J. kankinimÄ â€“ korimÄ , muÅ¡imÄ 2010-08-19 Garliavos policijos nuovadoje dengusios „teisėjos“ Ž. J. nuÅ¡alinimÄ <...> už sÄ Å¾iningÄ ir nuo prookupacinio režimo teismų neslepiamÄ naudojimÄ si CPK 42 str. suteiktomis procesinėmis teisėmis, gynybÄ nuo prookupacinio, komunistinio, prorusiÅ¡ko režimo diskriminacijos, persekiojimo, piktnaudžiavimo psichiatrija <...> prookupacinio prosovietinio režimo „nepriklausomoje“, „teisinėje“ Lietuvos Respublikoje <...>“ yra įžeidžiančio pobÅ«džio bei paremti tik emocinio pobÅ«džio pasisakymais, kurie rodo netinkamÄ apelianto V.

J. požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, nepagarbÄ jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigÅ«nams bei kitiems asmenimis, teismams ir proceso dalyviams.

14. CPK normose įtvirtintos Å¡alių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , turi naudotis sÄ Å¾iningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daug kartų buvo iÅ¡aiÅ¡kinti procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sÄ moningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio, kas kartÄ teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jo tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimÄ kreipimosi į teismÄ teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iÅ¡ esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismÄ turi vienintelį tikslÄ â€“ užgaulioti teismus ir kitas institucijas.

Toks apelianto elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir Å¡io proceso paskirtimi. Ä®vertinus nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto pateiktÄ procesinį dokumentÄ , kurio turinys yra įžeidžiančio pobÅ«džio bei paremtas tik emocinio pobÅ«džio pasisakymais, pagrįstai pripažino, jog jis piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis.

15. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl tokio nuolatinio, sisteminio apelianto elgesio, nepriimtino teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo instituto kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti apelianto V. J. teisę į teisminę gynybÄ , net nesvarstydamas klausimo dėl pateikto procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti pateiktÄ procesinį dokumentÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas ar suvaržymas, prieÅ¡ingai, jais siekiama užkirsti keliÄ akivaizdžiam ir sÄ moningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis).

16. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto V. J. pateiktÄ procesinį dokumentÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pats teismui pateikto procesinio dokumento turinys yra įžeidžiančio pobÅ«džio, paremtas tik emocinio pobÅ«džio pasisakymais, apelianto atskirojo skundo argumentas dėl to, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sujungia į vienÄ prieÅ¡taravimų argumentus su nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo argumentais, bei prieÅ¡taravimų argumentus su praÅ¡ymo leisti teismui nepateikti procesinių dokumentų ir jų priedų kiekvienai Å¡aliai argumentais ir įrodymais, apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė