2020-07-08 Nr. AB-13417-3-61-3-00627-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4346-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00627-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. (Z.) M. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjos Z. (Z.) M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Z. M. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-14 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja nurodė, kad prieglobsčio prašymą pareiškėja grindė tuo, jog jos pasitraukimą iš (duomenys neskelbtini) lėmė tai, jog mirus jos vyrui pareiškėja su dukra liko dviese, be vyrų paramos. Pareiškėjos sūnūs ir dukros jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dukra tapo pusbrolio G. A. persekiojimo auka. G. A., suprasdamas, kad jam vedus pareiškėjos dukrą, jam atitektų visas turtas, ėmė grasinti, kad pareiškėjos dukrai nesutikus tekėti, su ja bus susidorota, minėtas asmuo pareiškėjos dukrą buvo užpuolęs jos gyvenamojoje vietoje.

3. Pareiškėja teigė, kad atsakovas konstatavo, jog pareiškėjos pasakojimas apie dukters užpuolimą nepasižymi nuoseklumu, detalumu, nustatyti vidiniai ir išoriniai prieštaravimai; pareiškėja apie užpuolimą kalbėjo abstrakčiai, jai buvo sunku įvardinti detales, nuosekliai dėstyti mintis, keitėsi pasakojimo detalės, todėl pasakojimas pripažintas stokojančiu patikimumo ir atmestas. Vertindamas kilmės valstybės informaciją apie persekiojimą santuokos pagrindu ir pareiškėjos dukters individualias aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos dukra nėra priskirtina prie padidintos rizikos asmenų, galinčių susidurti su persekiojimu santuokos pagrindu. Pareiškėjos gyvenamoji vieta tenkina papildomos apsaugos kriterijus, dėl ko jai kiltų didesnis pavojus ir grėsmė jos gyvybei, sveikatai ir saugumui.

4. Pareiškėjos nuomone, vertinant jos pasakojimą ir lyginant jį su kitais įrodymais, t. y. su dukters pasakojimais apie patirtą persekiojimą, nebuvo skirtas deramas dėmesys tokiems veiksniams kaip: 1) pareiškėjos amžius, kas galėjo daryti įtaką jos pateiktų paaiškinimų fragmentiškumui ir nenuoseklumui; 2) abiejų moterų neraštingumas, kuris galėjo lemti tai, kad pateikiami atsakymai yra abstraktūs, joms buvo sunku įvardinti detales, nuosekliai dėstyti mintis, buvo neatitikimų, taip pat gebėjimą suvokti, kad pasakojimas turi būti išsamus; 3) ligos, kurias patvirtina byloje esantys duomenys apie asmens priskyrimą pažeidžiamų asmenų grupei, kad asmuo nesiorientuoja laiko ir vietos atžvilgiu, sunkiai įsisavina informaciją, būtinas medikamentinis gydymas.

5. Pareiškėja teigė, kad atsakovas nepagrįstai neištyrė materialinio fakto – vienišų moterų (duomenys neskelbtini) padėties, kaip savarankiško persekiojimo pagrindo. Kai prašymą nagrinėjantis specialistas pripažįsta materialinį faktą, jis, remdamasis pripažintu faktu, gali įvertinti prieglobsčio suteikimo poreikį. Tinkamas materialinių faktų nustatymas svarbus vertinant prieglobsčio prašytojo patikimumą ir atliekant rizikos vertinimą. Šis faktas nepagrįstai nepriskirtas materialiniams faktams, į jį nebuvo atsižvelgta priimant sprendimą. Pareiškėjos persekiojimas dėl jos priklausymo socialinei grupei – vienišoms moterims, liko nevertintas, todėl sprendimas turi būti naikinamas, o Migracijos departamentas turi įvertinti šį faktą. Atsakovas nevertino vienišų moterų padėties (duomenys neskelbtini) ir galimybės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Pareiškėja neturi ją palaikančio vyro, ji su dukra vienišos moterys, gyveno atskirai bute ir sesers šeimai nepriklausė, sesuo padėjo išnuomoti namą ir už pinigus išvykti iš šalies. Pareiškėja serga (duomenys neskelbtini) jai pasireiškia (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nevertino fakto, jog pareiškėjos seseriai yra devyniasdešimt metų, o jos sutuoktinis vyresnis. Būtent sesuo ėmėsi padėti pareiškėjai ir jos dukteriai išvykti iš šalies, nes negalėjo užtikrinti pagalbos. Atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjos ir jos sesers ryšį kaip stiprių šeimyninių ryšių buvimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja niekaip nepatenka į (duomenys neskelbtini) visuomenės ramstį – „išplėstinę šeimą“, nes nei pareiškėja, nei jos dukra negyveno su sesers šeima po vienu stogu, nevedė bendro ūkio, nepriklausė nuo jų šeimos vyrų. Atsakovas darydamas išvadą, jog pareiškėja gali tikėtis artimųjų pagalbos, nevertino fakto, jog dėl jos artimųjų amžiaus, jiems patiems reikalinga parama ir jie nėra pajėgūs rūpintis kitais asmenimis. Vertinant, ar (duomenys neskelbtini) miestas būtų perspektyvi vidaus persikėlimo alternatyva, būtina atsižvelgti ne tik į smurto tame mieste lygį, bet ir sunkumus, kuriuos patiria vienišos moterys, taip pat kiti šalies viduje perkelti asmenys. Įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) kartu su grupe asmenų. Kitą dieną pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodama tuo, kad (duomenys neskelbtini) jai ir jos dukrai gresia pavojus dėl šalyje vykstančio karo. 2018 m. spalio 9 d. buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) pranešimas, jog pareiškėja išvyko iš URC ir negrįžo. Pareiškėja 2019 m. birželio 26 d. buvo perduota iš (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Dublino III reglamentas). Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo apklausta, 2019 m. lapkričio 15 d. apklausta papildomai.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog kilmės valstybėje jai kilo pavojus dėl giminaičio, ketinančio vesti jos dukrą ir grasinimo joms susidorojimu bei dėl žmonių, kurie jos šeimą laiko komunistais, kadangi pareiškėjos vyras dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausybei. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos ir jos dukters pasakojimus apie jų užpuolimą, konstatavo, kad pasakojimai nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, buvo nustatyta tiek vidinių, tiek išorinių prieštaravimų ir neatitikimų. Atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, neraštingumą, tikėtina, kad pareiškėja negali prisiminti visų įvykio detalių, tačiau tai nepagrindžia to, kad pareiškėja ir jos dukra skirtingai pasakojo apie dukters užpuolimą. URC psichologai pateikė vertinimą, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra yra neraštingos, tačiau tai nepaaiškina jų pasakojimų kontrasto. Pareiškėja, pasakodama apie autobiografinius įvykius, nesusijusius su prieglobsčio prašymu, teikė detalius paaiškinimus, puikiai orientavosi įvykių chronologijoje. Kadangi pareiškėjos ir jos dukters pasakojimai apie užpuolimą ir sužeidimą turėjo iš anksto paruošto pasakojimo požymių, o kitų įrodymų, pagrindžiančių pasakojimą, nepateikta ir nenustatyta, pasakojimas apie įvykį atmestinas.

9. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius apie užgauliojimus (duomenys neskelbtini). Mažai tikėtina, kad pareiškėjos nuomojame bute aplinkiniai galėjo žinoti, kad jos vyras dirbo valstybinėse įstaigose, nuo vyro darbo jau praėję daugiau kaip 20 metų, mažai tikėtina, kad šis faktas naujoje gyvenamoje aplinkoje domintų kaimynus, todėl aplinkinių užgauliojimai pareiškėjos atžvilgiu laikytini nenustatytu faktu. Kadangi pareiškėjos pasakojimas apie dukters užpuolimą ir sužeidimą atmestas, o kilmės valstybė nepatvirtina jai tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja ir jos dukra nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, jų baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėjai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

10. Atsakovas paaiškino, kad papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje pareiškėjai nesuteikta, nes prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės tikimybės, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjos kilmės šalyje vyksta tarptautinis ar vidaus konfliktas, (duomenys neskelbtini) provincija, kur gyvena pareiškėja, įvardijama kaip ta, kurioje yra beatodairiškas smurtas, tačiau smurto lygis nėra toks aukštas, kad vien dėl buvimo joje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Nr. 465/07 M. E. and N. E. v Staatssecretaris van Justtitie pritaikytą „slankiojančią skalę“, buvo atsižvelgta į individualiai pareiškėjai kylančią grėsmę, įvertinta ar pareiškėjos gyvenamasis rajonas (duomenys neskelbtini) yra saugus, ar ji nėra vieniša moteris, ar grįžusi į (duomenys neskelbtini) galės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kadangi (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos sesuo, su kuria pareiškėja palaikė artimus ryšius, pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) namą, kurį yra išnuomojusi, gyvendama (duomenys neskelbtini) naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis ir, jog konfliktas (duomenys neskelbtini) nėra pasiekęs beatodairiško smurto lygio, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja gali grįžti į kilmės šalį, gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini), todėl jai nebuvo suteikta papildoma apsauga.

11. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgus į nustatytų pasakojimo trūkumų mastą ir pobūdį, pareiškėjai nebuvo taikytina abejonės privilegija, o jos pasakojimas apie dukters užpuolimą buvo atmestas kaip nepatikimas. Pareiškėjos priskyrimas pažeidžiamiems asmenims buvo ištirtas sprendžiant klausimą dėl papildomos apsaugos. Nenustatyta, kad pareiškėja, gyvendama (duomenys neskelbtini), yra susidūrusi su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui, pareiškėja turi artimus giminaičius, su kuriais artimais artimai bendravo, kurie padėjo ir jai ir jos dukrai. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja yra vieniša moteris, kurią galima būtų priskirti prie padidintos rizikos grupių. Atsakovo teigimu, jis surinko visą aktualią informaciją, vertino pareiškėjos individualią situaciją surinktos medžiagos kontekste. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo įvertinta ar pareiškėjos gyvenamasis rajonas (duomenys neskelbtini) yra saugus, ar ji nėra vieniša moteris. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos poreikį pareiškėjai, atsižvelgė į jos galimybę persikelti šalies viduje, t. y. ji galėtų persikelti iš vieno (duomenys neskelbtini) rajono į kitą. Pareiškėja turi nuolatinių pajamų, kurias gauna iš namo nuomos, (duomenys neskelbtini) gyvena jos sesuo su šeima, todėl pagrįstai tikėtina, kad jai bus suteikta artimųjų parama, todėl neaktualu vertinti kaip ir kur pareiškėja įsikurtų. Be to, yra organizacijų, kurios teikia pagalbą grįžtantiems iš Europos asmenims, pareiškėja apklausų metu nurodė, jog turi draugų ir giminaičių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skundo pozicija prieštarauja apklausų metu pateiktai informacija, tai vertintina kaip gynybinė pozicija.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjos Z. M. H. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) kartu su kitais asmenimis. Apie sulaikytus asmenis buvo pranešta (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pamainos vyresniajam ir asmenys buvo atvežti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 15 d. paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuolatos vyksta karas, baisu išeiti į gatvę. Daugiau giminaičių neturi, tik vieną dukterį, kurios veide yra sprogusios raketos skeveldrų palikti randai. Prašo suteikti prieglobstį, nes baiminasi dėl savo ir savo dukters sveikatos ir gyvybės. Pirminės apklausos metu, vykusios 2018 m. rugpjūčio 15 d., pareiškėja nurodė, kad yra neraštinga, gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko maždaug prieš mėnesį, su 4–5 vedliais, kurie nuolat keitėsi. Pareiškėja už kelionę sumokėjo iš namo nuomos pinigų, iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl karo veiksmų. (duomenys neskelbtini) jos ir jos dukros sveikatai ir gyvybei kyla pavojus, maždaug prieš 4–5 metus, dukrai būnant namuose, sprogo raketa, kurios skeveldros stipriai sužalojo jos veidą, o žaizda buvo susiūta 28 siūlėmis.

14. Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nagrinėti N. R. prieglobsčio prašymą iš esmės. Migracijos departamentas 2018 m. spalio 9 d. gavo URC pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pilietė N. R. išvyko iš URC ir negrįžo, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Departamentas sustabdė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Pareiškėja 2019 m. birželio 26 d. buvo perduota iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą. URC paaiškinime, surašytame pareiškėjos vardu, nurodyta, kad už URC ribų susipažino su moterimi, kuri jai pasiūlė bėgti į (duomenys neskelbtini) automobiliu. Pareiškėja kartu su dukterimi ir kita moterimi nuvyko automobiliu iki (duomenys neskelbtini), kur jas pasitiko sūnus ir automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten jos pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau buvo sugrąžintos į Lietuvą. Grįžusi į Lietuvą, pareiškėja pateikė savo (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurioje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojos vardas yra Z., tėvo vardas M. H., ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) todėl atsakovas, vadovaujantis pateiktais dokumentais ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) 22.5 papunkčiu prieglobsčio prašytojos pavarde laikė jos tėvo vardą, t .y. M. H..

15. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklausoje nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) S. S. rajone, nuosavame name, valdant (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vyras dirbo Švietimo ministerijoje. (duomenys neskelbtini) užėmus (duomenys neskelbtini), jos vyras susirgo ir išėjo iš darbo. Po (duomenys neskelbtini) užėmimo, visi pareiškėjos vaikai išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja liko gyventi su vyru ir persikėlė gyventi (duomenys neskelbtini) rajoną (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjos teigimu, jie iš S. S. rajono persikėlė į kitą rajoną, kai jų namas buvo subombarduotas. Prieš du metus į nuomojamą namą įsiveržė (duomenys neskelbtini), kurie reikalavo, kad jos dukra tekėtų už jos giminaičio, jai atsisakius, įsibrovėliai sužalojo jos dukterį. Apklausos metu taip pat nurodė, kad po to, kai į valdžią atėjo (duomenys neskelbtini), pasikeitė aplinkinių požiūris į jų šeimą, jie buvo vadinami komunistais, nes pareiškėjos vyras dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausybei. Nesijautė saugi, bijojo dėl savo ir kartu gyvenančios dukters gyvybės ir sveikatos, jų su dukra gyvenimas (duomenys neskelbtini) buvo sunkus, todėl nusprendė vykti pas kitus vaikus į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), K. K. rajone, rado žmones, padėjusius pareiškėjai išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad išvyko per (duomenys neskelbtini) oro uostą, tačiau žmogaus, padėjusio joms išvykti, vardo ir pavardės nurodyti negalėjo. Pareiškėja taip pat negalėjo nurodyti šalių, per kurias vyko. Už pareiškėjos ir jos dukters kelionę sumokėjo sesuo iš nuomojamo namo pajamų. Asmens dokumentai liko pas asmenį, padėjusį išvykti iš (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėjo pateikti nei dokumentų, nei jų kopijų. Po vyro mirties nuo įtampos susirgo (duomenys neskelbtini) lankėsi pas daktarus.

16. Papildomos apklausos, vykusios 2019 m. lapkričio 15 d. metu pareiškėja nurodė, jog nei ji su vyru, nei jos giminaičio tėvai dėl vaikų santuokos nebuvo susitarę, jų namas S. S. rajone buvo sugriautas po raketų apšaudymo. Papildomos apklausos metu pareiškėja taip pat nurodė, kad atėjus įsibrovėliams, ji pati atidarė namų duris ir jie paklausė ar mergina tekės už jų giminaičio, gavę neigiamą atsakymą, vienas įsibrovėlių metė jos dukrai į galvą kažkokį daiktą. Pareiškėja nurodė, kad ji nebuvo sužeista, o į policiją dėl užpuolimo nesikreipė.

17. Teismas nustatė, kad atsakovo Prieglobsčio skyriaus 2020 m. vasario 3 d. Išvadoje Nr. (15/6-3) 13PR-5RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada) siūloma nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsniu, 86 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Aprašo 116 punktu, 124 punktu ir 125.4 papunkčiu ir Išvada, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Departamentas Sprendime pažymėjo, kad visų pirma, prieglobsčio prašytoja jai kilusią grėsmę išimtinai sieja su savo dukra, todėl jos baimės vertinimas neatsiejamas su nuo jos dukrai D. P. M. potencialiai gresiančio persekiojimo tikimybės vertinimo. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukra yra netekėjusi, tikėtina, kad ji galėjo sulaukti pasiūlymo tekėti. Remiantis Europos pabėgėlių paramos biuro gairėmis, persekiojimas santuokos pagrindu, gali būti prilyginamas persekiojimui, tačiau būtina atsižvelgti į individualią situaciją. Ne visoms mergaitėms / moterims iškyla toks rizikos laipsnis, kuris yra pakankamas persekiojimo baimei pagrįsti. Migracijos departamentas, Sprendime įvertinęs prieglobsčio prašytojos ir jos dukters pasakojimus apie tariamą grėsmę dėl jos atsisakymo sudaryti santuoką ir galimo susidorojimo, konstatavo, kad jie nepasižymėjo nuoseklumu, detalumu, informatyvumu, juose yra išorinių ir vidinių prieštaravimų. Pareiškėjai ir jos dukrai buvo sunku įvardinti detales, nuosekliai pasakoti įvykius, ir prisiminti anksčiau pateiktus faktus. Atsakovas, Sprendime įvertinęs, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjai suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, todėl įvertinęs tas pačias aplinkybes papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, konstatavo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai ar mirties bausmė, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

18. Teismas, įvertinęs Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, nurodyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; kils grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ir kt.).

19. Teismas, aptaręs Aprašo nuostatas, reglamentuojančias prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarką bei suformuotą teismų praktiką, pažymėjo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą iš esmės grindžia tuo, kad giminaitis, siekiantis vesti jos dukterį, grasina susidorojimu, bei dėl žmonių, kurie jos šeimą laiko komunistais, kadangi pareiškėjos vyras dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausybei.

20. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog pasakojimas apie pareiškėjos ir jos dukters įvykusį užpuolimą nebuvo nuoseklus, detalus, turėjo iš anksto paruošto pasakojimo požymių, o kitų įrodymų, pagrindžiančių pasakojimą tyrimo metu nenustatyta, pasakojimas vertintinas kritiškai, kaip pramanytas ir atmestinas. Atsakovas Sprendime taip pat nurodo, jog pareiškėjos teigimu, ji ir jos dukra buvo užgauliojamos ir vadinamos komunistėmis, nes pareiškėjos vyras dirbo Švietimo ministerijoje, valdant (duomenys neskelbtini) vyriausybei. Atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjos kilmės valstybės pateiktą informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini) daugiamilijoninis, sparčiai augantis miestas, kuriame vyksta nuolatinė kaita, ir kaimynai nepažįsta kaimynų, bei į užsienietės pasakojimą, kad jos vyras dirbo Švietimo ministerijoje iki nuverčiant (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) metų, konstatavo, kad mažai tikėtina, jog naujoje gyvenamoje vietoje tokia informacija domintų kaimynus, todėl minėti faktai nelaikytini nustatytu faktu.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjos apklausų metu pateiktus paaiškinimus, sutiko su tokia atsakovo pozicija ir pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų pasakojimuose apie jos ir dukters užpuolimą yra prieštaravimų, pasakojimai nėra išsamūs ir rišlūs. Kaip antai, 2018 metais atliktoje apklausoje pareiškėja nurodė, kad jos dukters veidas sužalotas sprogusios raketos skeveldrų. 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, jog prieš du metus į nuomojamą namą įsiveržė (duomenys neskelbtini), kurie reikalavo, kad jos dukra tekėtų už jos giminaičio, o gavę neigiamą atsakymą, įsibrovėliai puolė muštis. Dukra buvo sužalota, ir nuvežta į ligoninę, kur buvo suteikta pagalba. Papildomos apklausos, vykusios 2019 m. lapkričio 15 d. metu pareiškėja nurodė, jog nei ji su vyru, nei jos giminaičio tėvai dėl vaikų santuokos nebuvo susitarę. Nurodė, kad atėjus įsibrovėliams, ji pati atidarė namų duris ir jie paklausė ar mergina tekės už jų giminaičio, gavę neigiamą atsakymą, vienas įsibrovėlių metė jos dukrai į galvą kažkokį daiktą. Taigi, pareiškėja nurodė skirtingas dukters užpuolimo aplinkybes.

22. Teismas darė išvadą, kad prieglobsčio prašytojos (pareiškėjos) pasakojimo negalima laikyti nuosekliu, detaliu ir patikimu, pareiškėjos pasakojimai prieštaringi, tai sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl dukters užpuolimo realumu. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos pasakojimą, atsižvelgė į pareiškėjos amžių, neraštingumą ir dėl to negalėjimą prisiminti visų pasakojamų įvykių detalių. Pareiškėjos bei jos dukros pasakojimai apie tuos pačius įvykius iš esmės skyrėsi, todėl atsakovas visiškai pagrįstai vertino, kad pasakojimai turėjo iš anksto paruošto pasakojimo požymių, nepagrįsto prisiminimais. Teismas konstatavo, kad atsakovas prieglobsčio prašytojai (pareiškėjai) pagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo, numatyto Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, ir pareiškėjos pasakojimą atmetė kaip nepatikimą. Be to, apklausų metu Migracijos departamentas buvo pakankamai aktyvus, o pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti visą informaciją, kurią ji laikė esant reikšminga jų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui, buvo užduoti patikslinamieji klausimai, surengta papildoma apklausa, sudaryta galimybė pašalinti nustatytus prieštaravimus ir nenuoseklumus. Nustačius prieštaravimus tarp pareiškėjos pasakojimų, jai buvo sudaryta galimybė patikslinti informaciją, tačiau ji tarp savo pateiktų faktų painiojosi.

23. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų patirti persekiojimo veiksmus dėl jos dukters atsisakymo tekėti už giminaičio, todėl pareiškėjos baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja dėl jos nurodomo giminaičio persekiojimo būtų kreipusis į savo valstybės teisėsaugos institucijas, nors tai buvo būtina atlikti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies prasme. Įvertinus pareiškėjos apklausų duomenis, darytina išvada, kad ji nebuvo persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, todėl šiuo aspektu visiškai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjai nesuteikė pabėgėlio statuso.

24. Teismas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje suteikimo pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 2 straipsnio (e) punkte nurodyta, kad papildomą apsaugą gali gauti asmuo, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, bet apie jį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį, jam iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurto veiksmus, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali ar dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga. Direktyvos 15 straipsnis nustato, kad smurto veiksmus sudaro mirties bausmė ar egzekucija; prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje; rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėja be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo (baimė patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus dėl dukters atsisakymo sudaryti santuoką, dėl vyro darbo Švietimo ministerijoje), nei atsakovui, nei teismui nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl dukters atsisakymo sudaryti santuoką, nėra pagrįsta, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

25. Teismas sprendė, kad iš Sprendimo matyti, jog buvo atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas bei įvertinta, jog jis nėra pasiekęs beatodairiško smurto lygį, taip pat įvertinta grėsmės kilimo galimybė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl buvimo (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, jog pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) seserį su šeima, draugų. Todėl teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nebuvo vieniša, neturinti, kas (duomenys neskelbtini) ja pasirūpintų ar negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini) mieste. Teismas darė išvadą, jog atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos realios ir individualios pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės tikimybės, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl šios priežasties teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

26. Teismas, konstatavęs skundžiamo Sprendimo teisėtumą, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.

III. 27. Pareiškėja Z. M. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

28. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių jos negalėjimą pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pareiškėja pažymi, kad skunde išsamiai pasisakė dėl išvados dėl objektyvios galimybės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva nepagrįstumo, akcentavo tiek netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą (apklausos metu nurodytas aplinkybes), tiek netinkamai interpretuojamą atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją bei teismų praktiką. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, apskritai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų pagrįstumo, selektyviai suteikė prioritetą atsakovo argumentacijai, pagrindžiančiai galimybės pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva galimumą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

29. Pareiškėja nurodo, kad Išvados pradžioje atsakovas nurodė, jog pareiškėja nepriklauso nei vienai iš grupių, prieš kurias dažniausiai yra nukreipti išpuoliai (prieš karines pajėgas, vyriausybės šalinininkus, (duomenys neskelbtini) ir kt.), tačiau, remiantis 2019 m. EPPB gairėmis, prieglobsčio prašytoja galėtų būti priskirta prie pažeidžiamų asmenų, kadangi ji yra našlė, jos sūnūs gyvena užsienyje, t. y. ji neturi vyriško palaikymo, nes moterys, neturinčios vyriškos paramos gali būti priskiriamos prie padidintos rizikos grupių. Vėliau Išvadoje pozicija pakeista, nurodant, kad pareiškėja nėra priskiriama vienišų moterų rizikos grupei, o jos galimybę persikelti šalies viduje įrodo surinkta kilmės valstybės informacija apie išplėstinės šeimos ryšius (duomenys neskelbtini) bei apklausos metu pateikti paaiškinimai, kad persikelti (duomenys neskelbtini) iš vieno rajono į kitą ir įsikurti padės giminaičiai, su kuriais palaiko artimus santykius. Ši atsakovo išvada paneigta pareiškėjos apklausos metu duotais parodymais, akcentuojant, jog atsakovas nepagrįstai priskyrė pareiškėją į Išvadoje aprašomą (duomenys neskelbtini) visuomenės ramstį – „išplėstinę šeimą“. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos duotus paaiškinimus apklausos metu, nepagrįstai netaikė nurodytiems faktams abejonės privilegijos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, jai bus suteikta artimųjų parama ir ji galės persikelti (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepagrįstai padarė išvadą apie objektyvią pareiškėjos galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, grindžiant ją išimtinai 90-metės moters hipotetine pagalba, padedant persikelti ir integruotis (duomenys neskelbtini) iš vieno rajono į kitą, ir tuo pagrindu pareiškėjos nepriskyrė vienišoms moterims. Įvertinus su pareiškėja susijusių veiksnių visumą – priskyrimą padidintos rizikos grupei (vieniša moteris, neturi artimųjų, kurie galėtų jai padėti reintegruotis ir persikelti į kitą vietą (duomenys neskelbtini)), neraštingumą, neturėjimą darbinių įgūdžių / išsilavinimo, priskyrimą pažeidžiamiems asmenims, senyvą amžių, sunkią sveikatą ir fizinę būklę, – vidinio persikėlimo alternatyva turėjo būti atmesta.

30. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra tas veiksnys, dėl kurio jai kiltų didesnis pavojus ir grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų, nei kitiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, todėl pareiškėja atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus papildomos apsaugos kriterijus, tačiau vertindamas papildomos apsaugos poreikį, atsakovas turėjo įvertinti pareiškėjos galimybę persikelti šalies viduje.

Įvertinęs kilmės valstybės informaciją (apie išplėstinę šeimą) ir netinkamai įvertinęs pareiškėjos apklausų metu nurodytas aplinkybes, atsakovas priėjo išvados, kad pareiškėja galės persikelti šalies viduje, jai padės artimieji, todėl jos atveju neaktualu vertinti kaip ir kur ji įsikurtų, ar jai reikalinga kokia kita pagalba, kuri reikalinga grįžtantiems vienišiems, neturintiems artimųjų, asmenims. Atsakovas, nesurinkęs aktualios kilmės valstybės informacijos ir nesilaikydamas teismų formuojamos praktikos, priėmė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjos objektyvią galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

Pagal teismų formuojamą praktiką, laikomasi pozicijos, jog moterys, nelydimos vyrų ir / ar neturinčios jų paramos, sunkiai išgyvena / adaptuojasi, o persikėlimas šalies viduje apskritai nėra įmanomas. Atsakovui turint informacijos (Išvadoje paminėtas Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Tribunolo sprendimas) apie vienišų moterų objektyvų negalimumą pasinaudoti apsauga bei persikelti šalies viduje, atsakovas, vadovaujantis Aprašo 168 punktu, turėjo surinkti specifinę informaciją apie vienišų moterų galimybes pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojos byloje pateiktoje informacinėje pažymoje surinkta kilmės valstybės informacija apie pasinaudojimą vidinio persikėlimo alternatyva vertinant viengungio, 31 metų amžiaus, vyro, geros fizinės ir psichinės būklės, galimybes persikelti šalies viduje. Nesurinkus nurodytos informacijos, iš pareiškėjos atimta teisė į išsamų ir objektyvų bylos nagrinėjimą, nepagrįstai konstatuotas objektyvus galimumas pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva bei nesuteikta papildoma apsauga. Darytina išvada, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji neturi jokių galimybių pagrįstai, saugiai persikelti šalies viduje, todėl ši atsakovo Sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta.

Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja yra vieniša moteris, kurią būtų galima priskirti prie padidintos rizikos grupių. Pareiškėja iš nuomojamo namo gauna nuolatines pajamas, o namo nuomos reikalus iki šiol tvarko jos giminaičiai. Be to, pareiškėja palaiko artimus santykius su savo vaikais gyvenančiais užsienyje, kurie linkę padėti savo motinai. Vienas jų buvo atvykęs į Lietuvą ir lydėjo motiną į apklausas, todėl pagrįsta manyti, kad pareiškėjos sūnus taip pat galėtu padėti pareiškėjai ir finansiniu aspektu, prisidėti prie jos išlaikymo ir gyvenimo kokybės užtikrinimo. (duomenys neskelbtini) be pareiškėjos sesers šeimos, kuri padėjo pareiškėjai gyvenant (duomenys neskelbtini), gyvena ir kiti giminaičiai bei draugai, kurie atitinkamai galėtų teikti pagalbą. Šeimos, kurios ilgą laiką negyveno (duomenys neskelbtini), gali turėti susilpnėjusius ryšius su savo giminaičiais, tačiau pasak vietinių nevyriausybinių organizacijų, atstatyti nusilpusius ryšius yra lengva. Pareiškėja savo skunde nurodytų aplinkybių dėl negalėjimo pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, be to, apeliaciniame skunde pateikta pozicija prieštarauja Migracijos departamento apklausų metu pateiktai informacijai, todėl pareiškėjos teiginiai vertintini kaip gynybinė pozicija. Net jei pareiškėja ir neturėtų galimybės pasinaudoti savo artimųjų pagalba, yra keletas organizacijų, kurios padeda grįžtantiesiems – teikia teisinę pagalbą ir konsultuoja.

33. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl negalėjimo pasinaudoti vidinę persikėlimo alternatyva nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, o jos pozicija prieštarauja apklausos metu pateiktiems teiginiams. Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjos atvejo vertinimą laikydamasis Aprašo 116 punkte numatytos taisyklės – vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Migracijos departamentas atliko išsamią pareiškėjos atvejo analizę ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėja turi galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyvą, o detalūs motyvai, kokiu pagrindu Migracijos departamentas padarė tokią yra pateikti Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

34. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėja teigia, kad yra senyvo amžiaus, ligota, sunkios fizinės būklės, neraštinga moteris, negalinti savimi pasirūpinti, tačiau ji pasišalino iš URC, organizavosi kelionę į (duomenys neskelbtini), nelegaliai kirto valstybių sienas ir nukeliavo per 1 500 km nuo išvykimo taško. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pareiškėja bijo grįžti į savo kilmės valstybę, dėl savo ir dukros gyvybės bei sveikatos, tačiau iš byloje esančios medžiagos galima daryti prielaidą, kad pareiškėja paliko kilmės valstybę ne dėl jai kylančios grėsmės, o būtent dėl šeimyninių motyvų – noro gyventi su vaikais (duomenys neskelbtini). Šis motyvas aiškiai išdėstytas ir pačios pareiškėjos, jos apklausos metu – „aš norėjau gyventi su savo vaikais, labai jų ilgėjausi, važiavau pas juos“. Todėl tikėtina, kad pareiškėja turi svarų motyvą teikti klaidingą informaciją, kuri pagrįstų jos prašymą suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad konfliktas (duomenys neskelbtini) nėra pasiekęs tokio beatodairiško smurto lygio, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) mieste kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, daroma išvada, kad pareiškėja gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste. Todėl konstatuota, kad pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini) mieste, todėl jai nesuteiktina papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-14 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo pareiškėjai bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl giminaičio, siekiančio vesti jos dukterį, bei dėl žmonių, kurie jos šeimą laiko komunistais, kadangi pareiškėjos vyras dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausybei, grasinimo susidorojimu gana prieštaringos ir nėra patvirtintos bylos duomenimis, byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja negalėtų pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, todėl nėra pagrindo teigti, jog kilmės valstybėje jai gali kilti papildomas pavojus.

37. Pareiškėja su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir mano, kad jos skundas turėjo būti tenkintas ir jai turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėja nurodo, kad Departamentas tinkamai neįvertino realios situacijos (duomenys neskelbtini) bei jo sostinėje (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į jos amžių, lytį, šeiminę padėtį Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, yra teisinga.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus apeliacinės instancijos teismui raštu procesiniuose dokumentuose bei žodžiu teismo posėdyje, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjai galimybės. Pareiškėja ginčija būtent tas atsakovo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis jai atsisakyta suteikti papildomą apsaugą.

40. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Šių nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

41. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

42. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3195-822/2020).

44. Kaip minėta, pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos iš esmės grindė tokiomis aplinkybėmis – jos vienišos moters statusu, amžiumi, sveikatos būkle bei jos vaikų gyvenimu Vakarų Europoje. Būtent su šiomis aplinkybėmis ji sieja baimę grįžti į kilmės valstybę, teigdama, jog šios aplinkybės, turint omenyje moterų padėtį, sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir karinio konflikto su paplitusia prievarta pobūdį (duomenys neskelbtini), kelia jai grėsmę. Pareiškėja nurodo, kad Departamentas neatliko visų būtinųjų veiksmų (nesurinko aktualių specifinių duomenų apie kilmės šalį, netinkamai aiškinosi ir vertino aplinkybes dėl pareiškėjos galimybės persikelti kitur gyventi (duomenys neskelbtini) miesto ribose), t. y. kad Departamentas nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko tyrimą.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo atliktas tyrimas dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, nėra atliktas visapusiškai ir išsamiai. Atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjos prašymas dėl papildomos apsaugos nėra visiškai pagrįstas baime būti persekiojamai, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nebus kankinama, su ja nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės.

46. Iš 2019 m. EPPB ataskaitos ir atsakovo Prieglobsčio skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. surašytos pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykstantis karinis konfliktas tebesitęsia ir šiuo metu, kad nuo 2018 metų kovos tarp (duomenys neskelbtini) vadovaujamų sukilėlių ir provyriausybinių (duomenys neskelbtini) pajėgų ypatingai suintensyvėjo rytinėje ir pietrytinėje (duomenys neskelbtini) dalyse bei tam tikrose pietinėse provincijose. Nepaisant pasiektos pažangos socialinėje, ekonominėje ir politinėje srityse, dėl atsikūrusio ir stiprinančio savo pozicijas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei naujai besiformuojančios (duomenys neskelbtini) veiksmų, įskaitant ir susikūrusį (duomenys neskelbtini) padalinį (duomenys neskelbtini) provincijoje, nestabilumo lygis (duomenys neskelbtini) išlieka stabiliai aukštas ir bet kada gali virsti didelio masto kariniu konfliktu. Danijos tyrimų ir dokumentų centro 2019 m. gegužės mėnesio ataskaitoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) išlieka įvairių antivyriausybinių grupuočių, tokių kaip (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) provincijoje aktyviu taikiniu, kuriame nuolat vykdomos įvairios smurtinės atakos ir kitokio pobūdžio išpuoliai. Pareiškėja yra našlė, vieniša moteris, jos vaikai gyvena užsienyje, yra senyvo amžiaus ir neraštinga, todėl priskirtina pažeidžiamų asmenų grupei ir jos situacija turėtų būti vertinama itin atidžiai.

47. Vertindama atsakovo nurodytą pareiškėjos vidinio persikėlimo alternatyvą, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pareiškėjos asmeninių savybių bei lyties abejotina, ar tokia alternatyva yra objektyviai galima. Tam reikėtų surinkti papildomą informaciją, susijusią su būtent vienišų moterų galimybėmis saugiai persikelti šalies viduje, o ne priimant sprendimą remtis kitokių asmeninių savybių turinčių asmenų pavyzdžiais. Tokios papildomos individualizuotos informacijos nagrinėjamu atveju nepakanka, net ir turint omenyje pareiškėjos turimą turtą bei giminaičius (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turėtų papildomai įvertinti pareiškėjos nurodytus argumentus.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme surinktus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši Sprendimo dalis dėl atlikto tyrimo neišsamumo ir neindividualizavimo yra neteisėta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, t. y. Sprendimo 2 punktas yra naikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo.

50. Pareiškėja už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinį skundą sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio. Jos reikalavimai tenkinami iš dalies, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio , t.y.17 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. (Z.) M. H. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-14 2 punktą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti dėl papildomos apsaugos suteikimo Z. M. H..

Priteisti Z. M. H. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 17 ( septyniolika eurų) Eur teismo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas