bf322c8d-5eef-42b7-b2ae-9e75d4b56dd3 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-128-309/2014Teisminio proceso Nr. 01-1-06024-15Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.5.; 1.1.4.2.; 1.1.8.1.; 1.2.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2015 m. gruodžio 3 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajam T.

B., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajai L. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-02-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine subendrinta ir sumažinta 1/3 viešųjų darbų bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas – 3 paros, laikant, kad yra atlikęs 18 (aÅ¡tuoniolika) valandų nemokamų darbų; 2) 2015-03-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 1/3 laisvės apribojimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2015 m. balandžio 29 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos bausmės, paskirtas 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2015 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pridedant dalį 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės, kuri, remiantis 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, pakeista į laisvės apribojimo bausmę, ir T.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas septyniems (7) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje visÄ bausmės laikÄ bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų 3 (tris) mėnesius. Subendrintos laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Pagal 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ T. B. į paskirtÄ bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. birželio 11 d. 1.30 val. iki 2014 m. birželio 12 d. 13.45 val. ir nuo 2015 m. sausio 24 d. 5 val. iki 2015 m. sausio 24 d. 12.50 val., tai yra trys paros, kas prilyginama Å¡eÅ¡ioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) ir viešųjų darbų bausmė, atlikta pagal 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ; 2015 m. birželio 9 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi T. B. 2015 m. balandžio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 7 (septyneriems) mėnesiams – pakeista 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu. Bausmę paskirta atlikti areÅ¡tinėje,            kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė: T. B. 2015 m. sausio 27 d., apie 19 valandÄ , VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, adresu: (duomenys neskelbtini), nefrologijos-toksikologijos skyriaus laiptinėje, suduodamas Å¡io skyriaus darbuotojai L.

B. ne mažiau kaip septynis kartus medicininėmis žirklėmis į galvos-kaklo sritį, spirdamas į deÅ¡inį Å¡onÄ , sugriebdamas už medicininio Å¡varkelio bei tempdamas link praviro laiptinės lango, padarydamas nukentėjusiajai L. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu; odos nubrozdinimus kakle, kairiame dilbyje; durtines žaizdas kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies iÅ¡orinėje klausomojoje landoje; durtinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, taip pasikėsino nužudyti L.

B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. pasiprieÅ¡ino, iÅ¡sivilkdama iÅ¡ medicininio Å¡varkelio, ir nuo jo pabėgdama.         Kaltinamasis T. B. teismo posėdyje kaltu dėl kaltinimo pasikėsinti nužudyti neprisipažino ir parodė, kad iki 2015 m. sausio 27 d., maždaug tris mėnesius, kas dienÄ dideliais kiekiais vartojo alkoholį. Gėrė degtinę, alų, sidrÄ . Ir tai nebuvo pirmas kartas, kai alkoholį dideliais kiekiais vartodavo ilgÄ laikÄ .

Po ilgo alkoholio gėrimo, bÅ«davo bloga, todėl gerdavo Å¡irdies laÅ¡us. 2015 m. sausio 27 d., namuose pas mamÄ , norėjo iÅ¡gerti Å¡irdies lašų. Ant spintelės buvo padėtas buteliukas ir jis, galvodamas, kad tai Å¡irdies laÅ¡ai, dalį turinio iÅ¡gėrė. Buteliuke buvo amoniakas, kurį iÅ¡gėrus pradėjo vemti krauju. Tai pamatęs, patėvis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o vėliau buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau kaip ten buvo nuvežtas, ne viskÄ prisimena.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai dėl ilgalaikio girtavimo patekdavo į ligoninę, kur jam buvo statomos laÅ¡elinės. Grįžęs iÅ¡ ligoninės, kurį laikÄ negirtaudavo, o po to vėl ilgalaikis girtavimas prasidėdavo iÅ¡ naujo. Nuo alkoholio priklausomybės nebandė gydytis. Girtaudavo ir po pusę metų. Ligoninėje buvo statomos laÅ¡elinės. Gulint palatoje, pradėjo atrodyti, kad jam gali pakenkti, nori nužudyti, gali suleisti kokių tai vaistų. Sugalvojo pabėgti iÅ¡ ligoninės ir per išėjimÄ išėjo.

Buvo apsirengęs pižama ir Å¡lepetėmis. Jį sulaikė policijos darbuotojai ir pristatė atgal į ligoninę. Kai parvežė į ligoninę, lygtai bendravo su seselėmis, kÄ jos sakė, nepamena. BÅ«damas palatoje, sugalvojo pasiekti namus, kur jaustųsi saugiau. Kaip išėjo iÅ¡ palatos atsimena, bet kaip vaikščiojo po ligoninę, nelabai atsimena. Beklaidžiodamas surado žirkles, kam, nežino, gal kad apsiginti, kad jam nesuleistų vaistų. Bandė pabėgti iÅ¡ ligoninės, ieÅ¡kojo išėjimo.

Kaip užpuolė nukentėjusiÄ jÄ Â nepamena, gal galvojo, kad ji jį vėl parves į palatÄ . Ar kÄ sakė nukentėjusiajai, kiek smÅ«gių sudavė, neprisimena. IÅ¡ ligoninės, kaip jam atrodo, pasiÅ¡alino pro langÄ . Mieste jį sulaikė policijos pareigÅ«nai, pristatė į policijos komisariatÄ , patikrino blaivumÄ . Policijos komisariate buvo laikomas parÄ , po to pristatytas į namus. Namuose kliedėjo nuo vaistų poveikio, o po to pradėjo suvokti, kÄ padarė. Nužudyti nukentėjusiÄ jÄ tikrai nenorėjo.

Blaivaus proto nebÅ«tų prieÅ¡ žmogų rankos pakėlęs. Savo veiksmus laiko baisiais, į gynybÄ nepanaÅ¡iais, panaÅ¡iais į smurtÄ .              Nukentėjusioji L. B. teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) respublikinėje ligoninėje nefrologijos-toksikologijos skyriuje, slaugytoja. 2015 m. sausio 27 d. 15 val. pradėjo budėjimÄ , kaltinamasis jau buvo ligoninėje, 6 palatoje, palatoje gulėjo ne vienas. Jo elgesys buvo įprastinis, kaip ir kitų ligonių, jis vaikščiojo po koridorių, ėjo į tualetÄ , atskiros priežiÅ«ros nereikėjo.

Ji kaltinamajam turėjo suleisti vaistus. Kalbėti jai su kaltinamuoju neteko, o apie 17 valandÄ jo pasigedo. Paskambino budinčiai gydytojai P. ir informavo, kad kaltinamojo nėra palatoje. Netrukus paskambino iÅ¡ priėmimo skyriaus ir pranešė, kad policijos pareigÅ«nai kaltinamÄ jį parvežė iÅ¡ miesto, tai buvo apie 18 valandÄ . Slaugytoja D. B. jį iÅ¡ priėmimo skyriaus parvedė į palatÄ . Tada jai teko su kaltinamuoju bendrauti, jį įspėjo, kad ligoninės vidaus taisyklės neleidžia pasiÅ¡alinti iÅ¡ ligoninės be leidimo.

Kaltinamasis nesiginčijo, pasakė „gerai“, jo iÅ¡vaizda buvo normali. 18 valandÄ kaltinamajam suleido vaistus, jis nesiprieÅ¡ino, jokios agresijos kaltinamojo elgesyje nesimatė. Apie 19 valandÄ Ä—jo koridoriumi ir laiptinėje pamatė žmogaus Å¡ešėlį. Paklaususi „kas atsitiko“, palipusi laiptais į viršų, buvo užpulta. Be žodžių buvo užpulta, su žirklėmis visÄ laikÄ buvo bandoma jai įdurti į kaklÄ . Žirklės buvo panaÅ¡ios į medicinines, kaltinamasis jas galėjo paimti ligoninės patalpose.

Gynėsi, dengėsi rankomis, kaltinamasis nieko nesakė, jo veidÄ matė. Kaltinamasis apsikabinęs nebuvo, už rankų nelaikė, tik stengėsi įdurti. Vienu momentu kaltinamasis jÄ tempė už Å¡varko prie lango, langas buvo atidarytas, suprato, kad kaltinamasis jÄ nori iÅ¡stumti. Viskas vyko labai greitai. Ji iÅ¡sinėrė iÅ¡ virÅ¡utinio Å¡varko, jai pavyko pabėgti. Padaryta 15 eurų turtinė žala ir 2 000 eurų neturtinė žala, kurias praÅ¡o priteisti.              Liudytoja D.

B. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. sausio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje slaugytojos padėjėja. TÄ dienÄ dirbo nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kai pradėjo dirbti, kaltinamasis jau buvo ligoninėje. Jis elgėsi normaliai, nekėlė jokių problemų, neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų pacientų, vaikščiojo po skyrių lėtai, nebuvo agresyvus. BÅ«na visokių pacientų, vieni visai nenori gulėti ligoninėje, nenori, kad bÅ«tų leidžiami vaistai.

Apie 17 valandÄ kaltinamasis dingo iÅ¡ skyriaus. Apie 18 valandÄ paskambino iÅ¡ priėmimo skyriaus pareigÅ«nai ir pasakė, kad ateitų pasiimti kaltinamojo. Nuėjusi kaltinamÄ jį parsivedė į skyrių, eidami kalbėjosi, kaltinamasis juokavo. Kaltinamajam sakė, kad daugiau neiÅ¡eitų iÅ¡ skyriaus, jis buvo patenkintas, nebuvo piktas. Neatrodė, kad kaltinamasis jaustų baimę, jokio agresyvumo nesimatė. IÅ¡girdusi spiegimÄ , puolė ieÅ¡koti, kas nutiko, pasirodė kolegė su sukruvintu darbo chalatu, rankas iÅ¡tiesusi į Å¡onus, iÅ¡sigandusi, susijaudinusi.

Nukentėjusioji sakė: „Skambinkit policijai Å¡eÅ¡tokas užpuolė“, nes kaltinamasis gulėjo Å¡eÅ¡toje palatoje. Kaltinamasis pabėgo laiptine žemyn, nes ten durys bÅ«na nerakinamos iki 21 valandos. Ant nukentėjusiosios matėsi durtinės žaizdos.              Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. sausio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje slaugytoja. TÄ dienÄ pradėjo darbÄ nuo 15 val., dirbo iki 8 val. ryto.

Su kaltinamuoju teko bendrauti, jis buvo ramus, buvo palatoje, po to buvo išėjęs, vaikščiojo po skyrius, jokio agresyvumo nebuvo. Nesimatė, kad bÅ«tų iÅ¡sigandęs, ar nuo ko slapstytųsi. Kaltinamasis dingo apie 18 valandÄ , po to iÅ¡ priėmimo paskambino, kad jis rastas. Kaltinamasis buvo išėjęs apsirengęs savo rÅ«bais. Jo iÅ¡ priėmimo skyriaus ėjo parsivesti slaugytojos padėjėja. Kai parsivedė, kaltinamasis buvo patalpintas į palatÄ . Paties įvykio nematė, vėliau matė, kad nukentėjusiosios delnas buvo kruvinas, buvo įdrėskimai prie kaklo ir prie ausies.

Kaip suprato, ji buvo užpulta. Nukentėjusioji sakė, kad ji buvo užpulta iÅ¡ už nugaros, jai bandė durti į kaklÄ , ji gynėsi rankomis. Kaltinamojo tuo metu ligoninėje nebuvo. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis pabėgo. Ji tame skyriuje dirbo 7 mėnesius, tai buvo pirmas kartas, kai buvo užpulta slaugytoja. IÅ¡ kitų nėra girdėjusi, kad kas nors bÅ«tų užpuolęs darbuotojÄ .              Ekspertas S. R. teismo posėdyje parodė, kad             pirmosios instancijos teismo posėdyje T.

B. buvo uždavęs nemažai klausimų. Kaltinamasis buvo alkoholinės abstinencijos bÅ«klėje ir gan sunkioje bÅ«klėje, todėl sunkiai galėjo valdyti savo veiksmus. Pagal jo pasakojimus, tÄ jo abstinencijos bÅ«klę reikia laikyti kaip ganėtinai sunkiÄ , nes jis iÅ¡sakė tam tikras nemotyvuotas baimes. Jis nelabai gali paaiÅ¡kinti ko jie bijo, bet bijo. Kaltinamojo sÄ monė per visÄ Ä¯vykių sekÄ nebuvo sutrikusi, jis orientavosi vietoje, aplinkoje, laike, jis suvokė, kad tai slaugytoja, bet jautė iÅ¡ jos kažkokiÄ grėsmę.

Kaltinamojo galimybė suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo ribota. Jo orientacija nebuvo sutrikusi, bet logiÅ¡kų motyvų, dėl ko užpuolė slaugytojÄ , jis pateikti negalėjo. Jis jautė baimę ir tai buvo kokio tai laipsnio patologine bÅ«sena.            2015-01-27 apžiÅ«ros protokole (1 t., 6–12 b. l.) užfiksuota įvykio vietos, esančios Å iauliuose, Kudirkos g. 99, VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės nefrologijos-toksikologijos hemodializės padalinio laiptinėje, apžiÅ«ra.

             2015-01-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 43 b. l.) užfiksuota, kad L. B. pateikė baltos spalvos Å¡varkelį su kraujo pėdsakais.              2015-02-19 apžiÅ«ros protokole (1 t., 44–46 b. l.) užfiksuota L. B. pateikto Å¡varkelio su kraujo pėdsakais apžiÅ«ra.           2015-01-27 informacijos apie pretendentÄ paieÅ¡kos rezultatų protokole (1 t., 52 b. l.) užfiksuota, kad 2015-01-27 19:25:58 val. T.

B. nustatytas 0:00 promilių girtumas.             2015-01-27 poėmio protokole (1 t., 48 b. l.) užfiksuota, kad policijos pareigūnas savo iniciatyva iš T. B. paėmė balto metalo žirkles.              2015-02-10 apžiūros protokole užfiksuota (1 t., 49 b. l.) iš T. B. paimtų balto metalo medicininių žirklių apžiūra. Žirklės yra 14 cm ilgio, lenktais ašmenimis, smaigaliai buki.              Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 25–26 b. l.) nurodyta, kad L.

B. nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu; odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje; durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies iÅ¡orinėje klausomojoje landoje; durtinė žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku. DeÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, padarytas kontaktuojant su buku kietu daiktu ar pavirÅ¡iumi; odos nubrozdinimas kakle padarytas su kietu buku galimai briaunÄ turinčiu daiktu, jam slystant odos pavirÅ¡iumi; odos nubrozdinimas kairiame dilbyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu; durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies iÅ¡orinėje klausomojoje landoje padarytos su duriančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu; durtinė žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje padaryta kontaktuojant su duriančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, galimai žirklėmis.

L. B. nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti 7 trauminių poveikių metu; nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. Dėl įrodymų vertinimo ir 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymoPagrindinės baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, norint asmenį apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti kaltu nusikalstamos veikos padarymu, yra įtvirtintos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse: pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kuris yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir tik tada, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Tai principinės baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos ir pamatinės BK bendrosios dalies nuostatos, kurių konkretus reglamentavimas ir taikymas baudžiamosiose bylose pasireiÅ¡kia per BK specialiosios dalies straipsnius.Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.            Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y.

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti, ir to siekia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–22/2009, 2K-64/2012).        Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog iki 2015 m. sausio 25 d., iki buvo pristatytas į JoniÅ¡kio ligoninę, kaltinamasis T.

B. apie tris mėnesius, diena iÅ¡ dienos, vartojo alkoholinius gėrimus. Tai buvo ne pirmas kartas, kai tokį ilgÄ laikÄ vartojo alkoholinius gėrimus. Po ilgalaikio alkoholio vartojimo jausdavo sveikatos pablogėjimÄ , sutrikusiÄ Å¡irdies veiklÄ , todėl vartodavo Å¡irdies laÅ¡us. 2015 m. sausio 27 d. naktį, pajutęs, kad vėl su sveikata negerai, sugalvojo iÅ¡gerti Å¡irdies lašų. BÅ«damas namuose pas mamÄ , ant stalo pamatė buteliukÄ ir, galvodamas, kad tai Å¡irdies laÅ¡ai, jo turinį iÅ¡gėrė.

Buteliuke buvo amoniakas, kurį iÅ¡gėręs kaltinamasis pasijuto blogai, pradėjo vemti krauju. Tai pastebėjęs, kaltinamojo patėvis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , ir 2015 m. sausio 27 d. 6 val. 07 min. kaltinamasis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninę. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės, 2015 m. sausio 27 d. 7 val. 30 min. kaltinamasis pristatytas į (duomenys neskelbtini) respublikinės ligoninės nefrologijos-toksikologijos skyrių, kur jam buvo statomos laÅ¡elinės. Kaltinamojo sveikatai ir gyvybei jokia grėsmė nenustatyta.

Teismo posėdyje nukentėjusioji L. B., liudytojos D. B., R. K. parodė, kad kaltinamasis, joms pradėjus dirbti, jau buvo ligoninės palatoje, elgėsi ramiai, jokių konfliktų tarp kaltinamojo ir ligoninės darbuotojų, palatos ligonių nekilo. Kaltinamasis vaikščiojo po palatÄ , ligoninės koridoriuje žiÅ«rėjo televizorių. Apie 17 valandÄ ligoninėje pasigesta kaltinamojo, apie tai praneÅ¡ta policijai, kuri kaltinamÄ jį sulaikė (duomenys neskelbtini) mieste. Policijos darbuotojams kaltinamasis nerodė jokio agresyvumo, todėl jie jį gražino atgal į ligoninę.

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad apie 17 valandÄ kaltinamasis dingo iÅ¡ skyriaus, apie 18 valandÄ paskambino iÅ¡ priėmimo skyriaus pareigÅ«nai ir pasakė, kad ateitų pasiimti kaltinamojo. Nuėjusi, kaltinamÄ jį parsivedė į skyrių, eidami kalbėjosi, kaltinamasis juokavo. Kaltinamajam sakė, kad daugiau neiÅ¡eitų iÅ¡ skyriaus, jis buvo patenkintas, nebuvo piktas. Neatrodė, kad kaltinamasis jaustų baimę, jokio agresyvumo nesimatė. Nukentėjusioji L. B. teismo posėdyje parodė, kad apie 17 valandÄ kaltinamojo pasigedo.

Paskambino budinčiai gydytojai P. ir informavo, kad kaltinamojo nėra palatoje. Netrukus paskambino iÅ¡ priėmimo skyriaus ir pranešė, kad policijos pareigÅ«nai kaltinamÄ jį parvežė iÅ¡ miesto, tai buvo apie 18 valandÄ . Slaugytoja D. B. jį iÅ¡ priėmimo skyriaus parvedė į palatÄ . KaltinamÄ jį įspėjo, jog ligoninės vidaus taisyklės neleidžia pasiÅ¡alinti iÅ¡ ligoninės be leidimo. Kaltinamasis nesiginčijo, pasakė „gerai“, jo iÅ¡vaizda buvo normali. 18 valandÄ kaltinamajam suleido vaistus, jis nesiprieÅ¡ino, jokios agresijos kaltinamojo elgesyje nesimatė.            Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų.

BK 18 straipsnyje iÅ¡skirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu bÅ«tini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibÅ«dinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iÅ¡ jų reiÅ¡kia asmens gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimÄ valdyti savo veiksmus.

Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokiÄ bÅ«senÄ , dėl kurios asmuo negali visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-142/2015).        Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų sirgęs kokia nors psichine liga, bÅ«tų turėjęs galvos traumų (1 t., 179, 190, 192 b. l.).

Ä® (duomenys neskelbtini) apskrities psichikos sveikatos įstaigų pacientų registrÄ neįraÅ¡ytas (1 t., 89, 91 b. l.). Kaltinamasis T. B. sistemingai ilgÄ laikÄ piktnaudžiauja alkoholiu. Nuo ilgalaikio, neperstojamo alkoholio vartojimo, sutrinka kaltinamojo sveikata, jis patalpinamas į ligoninę. Paleistas iÅ¡ ligoninės, kaltinamasis nenustoja vartoti alkoholio. Kaltinamasis pats sÄ moningai vartoja alkoholį, tačiau tai negalima laikyti psichikos sutrikimu, nes kaltinamasis supranta savo veiksmų esmę, po ilgalaikio alkoholio vartojimo vartoja vaistus, gulasi į ligoninę stengdamasis atstatyti savo sveikatÄ .           GrÄ Å¾intas į ligoninę, kaltinamasis galvoja iÅ¡ jos pabėgti, grįžti į namus, kur jam atrodo saugiau.

Kaltinamasis tuo tikslu ligoninėje elgiasi ramiai, bendrauja su ligoninės darbuotojais, vaikÅ¡to po skyriaus teritorijÄ , niekam nekyla jokių problemų dėl kaltinamojo elgesio. Apie 18 valandÄ kaltinamajam suleidžiami vaistai, jis elgiasi ramiai, tačiau jo tikslas – nepastebėtam pasiÅ¡alinti iÅ¡ ligoninės. Apie 19 valandÄ , kai ligoniai ruoÅ¡iasi poilsiui, ligoninės darbuotojai baigia darbÄ , kaltinamasis ligoninės patalpose susiranda žirkles, pasislepia ligoninės laiptinėje. Nukentėjusioji L.

B. palatoje pasigenda kaltinamojo, jo ieÅ¡kodama, išėjusi į laiptinę, pastebi, kad kažkas yra pasislėpęs už durų. Jai paklausus, ar kas nors yra, kaltinamasis, nieko nesakydamas, jÄ užpuola, žirklėmis jai smogia į kaklÄ , galvos sritį, ji ginasi, smÅ«giai žirklėmis kliÅ«va į rankÄ . Langas atviras, kaltinamasis nukentėjusiÄ jÄ tempia prie lango ir nukentėjusiajai, iÅ¡sivilkus iÅ¡ Å¡varkelio, pavyksta pabėgti, o kaltinamasis pabėga iÅ¡ ligoninės. 2015-01-27 informacijos apie pretendentÄ paieÅ¡kos rezultatų protokole (1 t., 52 b. l.) užfiksuota, kad 2015-01- 27 sulaikius kaltinamÄ jį T.

B., 19:25:58 val. jam nustatytas 0:00 promilių girtumas.          Teismas, įvertinęs teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , konstatuoja, kad kaltinamasis T. B., 2015 m. sausio 27 d. patekęs į ligoninę, ten pagerėjus jo sveikatai, sugalvojo pabėgti ir grįžti į namus. Apie 17 valandÄ iÅ¡ ligoninės pasiÅ¡alino, tačiau policijos darbuotojų buvo sulaikytas ir grÄ Å¾intas į ligoninę. SugrÄ Å¾intas į ligoninę, kaltinamasis T. B. neatsisakė minties pabėgti iÅ¡ ligoninės, tÄ jis ir pats pripažįsta.

Jis elgėsi ramiai, bendravo su ligoninės personalu, vaikščiojo po skyrių. Apie 19 valandÄ , bÅ«damas blaivus, surado žirkles, pasislėpė laiptinėje, ir, pastebėjęs, jog nukentėjusioji jo ieÅ¡ko, iÅ¡ pasalų jÄ užpuolė, smogė žirklėmis į kaklÄ , galvos sritį, t. y. į gyvybei pavojingas vietas sudavė ne vienÄ smÅ«gį, tempė jÄ prie atdaro lango, tačiau nukentėjusiajai pavyko pabėgti. Kaltinamojo T. B. tikslas buvo paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias pasiÅ¡alinti iÅ¡ ligoninės. Kadangi T.

B. žirklėmis smÅ«giavo nukentėjusiajai į pavojingas gyvybei vietas, stengėsi iÅ¡stumti jÄ pro langÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti. Panaudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kaltinamasis pabėgo iÅ¡ ligoninės, tačiau netrukus policijos darbuotojų buvo sulaikytas ir uždarytas į areÅ¡tinę. SekančiÄ dienÄ iÅ¡ areÅ¡tinės paleistas, ir tai rodo, kad jis elgėsi adekvačiai, suprato savo veiksmus. Teismas atmeta kaltinamojo T. B. parodymus, kad jis nesuprato savo veiksmų, nepamena, kaip viskas vyko, nes tai paneigia nustatytos faktinės aplinkybės. Ä®vykiai vyko ilgÄ laiko tarpÄ , T.

B. atliko daug logiÅ¡kų veiksmų, sudariusių logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ . Tai, kad kaltinamasis T. B. dėl nuolatinio alkoholio vartojimo sau sukelia sveikatos problemų, nėra pagrindas spręsti klausimo dėl BK 18 straipsnio nuostatų taikymo. Bausmės skyrimas   Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikosi Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę kaltinamajam T. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ â€“ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis); kaltinamojo asmenybę – administracine tvarka baustas (1 t., 87 b. l.), į (duomenys neskelbtini) apskrities psichikos sveikatos įstaigų pacientų registrÄ neįraÅ¡ytas (1 t., 89, 91 b. l.), nedirba (1 t., 94 b. l.), neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, darbo biržoje neregistruotas.

Nors kaltinamajame akte ir nurodyta, kad kaltinamasis T. B. teistas (1 t., 75–76, 82–84 b. l.), tačiau nusikalstamos veikos padarytos iki kaltinamojo pasikėsinimo nužudyti, jis buvo nuteistas po nusikalstamos veikos padarymo, todėl nelaikytina, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir nuostatas, taip pat faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam T.

B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Skiriant bausmę kaltinamajam T. B. nėra galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį – tam nėra pagrindų ir sÄ lygų. Dėl turtinės ir neturtinės žalos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

L. B., apklausta kaip nukentėjusioji, nurodė, kad dėl sugadinto Å¡varkelio ji patyrė 15 EUR turtinę žalÄ , ir pateikė ieÅ¡kinį 2 000 EUR neturtinei žalai atlyginti (1t., 20, 21 b. l.).Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė kaltinamasis T. B., todėl iÅ¡ T. B. priteistina 15 EUR turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji L. B. pateikė civilinį ieškinį 2 000 EUR sumai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis.

Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007).

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai L. B. padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais kėsintasi atimti gyvybę. Dėl to L. B. patyrė skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ , prarado saugumo jausmÄ .

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis T. B. turto ir pajamų neturi, yra nevedęs, tačiau jauno amžiaus, darbingas, todėl, atsižvelgdamas į visas išvardintas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatuoja, jog 2 000 EUR suma nėra aiškiai per didelė neturtinei žalai atlyginti. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasų civilinis ieškinys (1 t., 36–38 b. l.) dėl nukentėjusiosios L. B. 45,70 EUR gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T.

B. tenkintinas. Dėl daiktinių įrodymų: Å¡varkelis ir žirklės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Proceso iÅ¡laidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ bausmę ir bausmę, subendrintÄ 2015 m. balandžio 29 d. ir pakeistÄ 2015 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimis, subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2015 m. gruodžio 3 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 28 d. (1 t., 54-55, b. l.) ir nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. Taip pat bausmės dalį, atliktÄ pagal 2015 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .Priteisti iÅ¡ T. B. L. B. naudai 15 EUR (penkiolika eurų) turtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 2 000 EUR (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.  Priteisti iÅ¡ T.

B. 45,70 EUR (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 70 euro centų) Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus – Å¡varkelį ir žirkles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistojo T. B. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėjas             Zigmas Kavaliauskas