bf30f9f8-1484-40c7-bb4e-0e6cc4aeab6d · Trakų rajono apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-1141-424/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00719-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.1. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 22 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai PlyÅ¡evskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „GELVORA“ ieÅ¡kinį atsakovams S. R. ir D. R. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė:ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 7920,24 Lt skolÄ , 1718,97 Lt palÅ«kanas, 8854,79 Lt delspinigius, 1543,48 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ieÅ¡kovui yra praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, ieÅ¡kovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ atsakovams yra praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovų neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos. Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.Bylos duomenys (b. l. 27-28) patvirtina, jog pradinis kreditorius AB bankas „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) ir atsakovai 2006-11-10 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-089579-VA (toliau tekste – Sutartis), pagal kuriÄ pradinis kreditorius suteikė atsakovams 13000,00 Lt vartojimo kreditÄ , o atsakovai įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grÄ Å¾inti pradiniam kreditoriui kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus.

Å alys Sutartimi sulygo, jog atsakovų prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus yra solidariosios (Sutarties 2.2 punktas).Bylos duomenų visetas (b. l. 1, 7, 8, 29, 30, 31) patvirtina, jog atsakovai tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).Bylos duomenys (b. l. 8, 9-20) patvirtina, jog pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius (ieÅ¡kovas) 2008-06-18 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kuriÄ pradinis kreditorius, be kita ko, perleido, o naujasis kreditorius įgijo reikalavimo teisę į atsakovus. Byloje esantis 2009-05-06 praneÅ¡imas dėl reikalavimo perleidimo (b. l.

31) patvirtina, kad atsakovams praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimÄ , todėl, esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ atsakovus (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).Dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog atsakovai tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bylos duomenimis (b. l. 1, 7, 8, 31) nustačius, jog atsakovų skola (negrÄ Å¾intas kreditas) pagal Sutartį yra 7920,24 Lt, nesumokėtos palÅ«kanos – 1718,97 Lt, pripažintina, jog ieÅ¡kovo reikalavimai dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistina 7920,24 Lt skola ir 1718,97 Lt palÅ«kanos.Dėl delspinigių priteisimo.

             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Å i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â€“ didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Standartinė sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.

Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.

Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.

CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Teismas, įvertinęs Sutarties dalykÄ , jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.   Pagal Sutarties 7.2 punktÄ atsakovai, praleidę Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už sumÄ , kurios mokėjimo terminas praleistas, kurie, mokėtini kas dienÄ , sudaro net 36,50 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarčių nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau, nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių.Minėta, kad pagal Sutarties 7.2 punktÄ atsakovai, praleidę Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, moka 0,1 procento dydžio delspinigius už sumÄ , kurios mokėjimo terminas praleistas.

Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad tokie delspinigiai yra per dideli. 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Sutartis sudaryta dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas.

Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalykÄ , į minėtu įstatymu nustatytÄ delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo dėl atsakovų neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.             Byloje esantis delspinigių paskaičiavimas (b. l.

7) patvirtina, kad atsakovams pagal Sutartį priskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 8854,79 Lt sumÄ . Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 4427,40 Lt sumÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 8854,79 Lt delspinigius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistini 4427,40 Lt delspinigiai.             Dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo.             Į nagrinėjamÄ bylÄ ieÅ¡kovo pateikti duomenys (b. l. 34-60) patvirtina, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos – tai iÅ¡laidos, susijusios su darbo priemonėmis, patalpų nuoma, komunalinėmis paslaugomis, buhalterija, informacinėmis technologijomis, kompiuterių nusidėvėjimu, ieÅ¡kovo darbuotojų darbo užmokesčiu, ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio iÅ¡laidos.

             Kaip žinia, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Viena vertus, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas. Kita vertus, pažymėtina, jog ieškovo vykdomai veiklai žmogiškieji ir materialiniai ištekliai yra būtini, todėl išlaidos, skirtos ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.              Dėl palÅ«kanų už skolos sumÄ priteisimo.             Šalys Sutartimi sulygo, jog metinė palÅ«kanų norma – 8 procentai (b. l. 27); palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo dienos (Sutarties 5.1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kreditas nėra grÄ Å¾intas, todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl palÅ«kanų už skolos sumÄ priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistinos 8 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis – 70,20 procento.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 421,90 Lt žyminio mokesčio (601,00 Lt x 70,20 procento (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiu AB banko „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) ir S. R. bei D. R. 2006-11-10 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 06-089579-VA 7.2 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjai, praleidę sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius.

Priteisti solidariai iÅ¡ S. R. bei D. R. 7920,24 Lt skolÄ , 1718,97 Lt palÅ«kanas, 4427,40 Lt delspinigius, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 7920,24 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-03-27, iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 14066,61 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-03-27, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir iÅ¡ kiekvieno po 210,95 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „GELVORA”.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                                                                         Ramunė Valiulytė