2020-02-05 Nr. AB-2515-3-61-3-01301-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl akto panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-05 Nr. AB-2515-3-61-3-01301-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2018 m. sausio 9 d. aktą Nr. KPD-RM-2115/4 (toliau – ir Aktas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1166-662/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01301-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 14.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2018 m. sausio 9 d. aktą Nr. KPD-RM-2115/4 (toliau – ir Aktas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas aktą, pažeidė teisės aktais nustatytas procedūras. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai), 19 punktą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 3 dalį, skundžiamas aktas turėjo būti priimtas tą pačią dieną, kai įvyko posėdis, ir per 5 darbo dienas išsiųstas registro tvarkytojui bei pastato savininkams.
3. Aktu buvo patikslintos Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22012) vertingosios savybės: pastatas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskirtas urbanistinės struktūros statinių kategorijai. Administracijai Aktas buvo pateiktas su 2018 m. kovo 22 d. raštu, t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo sprendimo priėmimo, kai pakartotinai kreipėsi į atsakovą Departamentą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Aktas buvo surašytas ne atsakovo, o Kultūros paveldo centro, kuris rengia apskaitos dokumentaciją, Akto data neatitinka Akto pasirašymo datos, pažeistas Akto surašymo laikas.
4. Nors Aktas yra 37 lapų, tačiau iš jo turinio nėra aišku, kokį sprendimą priėmė atsakovas 2018 m. sausio 9 d. posėdyje. Akte yra visa Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22012) informacija, nors Vertinimo tarybos 2018 m. sausio 9 d. posėdyje buvo svarstomas tik vieno pastato ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai klausimas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas į Aktą įtraukė sprendinius, kurie nebuvo svarstomi 2018 m. sausio 9 d. posėdyje. Skundžiamas aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra sprendimo motyvų, nenurodytas teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka.
5. Pastate adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Aktas suvaržo galimybę rekonstruoti ar griauti minėtą pastatą, o toks suvaržymas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neproporcingas siekiamam tikslui. Minėtas pastatas kelia grėsmę eismo saugumui ir tai patvirtina Saugaus eismo komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. protokolas Nr. ADM-747. Detaliajame plane numatytas šio pastato griovimas, o ginčijamas aktas suvaržo teisę vykdyti detaliojo plano sprendinius, užtikrinant eismo saugumą.
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
7. Departamentas nurodė, jog sprendimus dėl atitinkamo objekto įrašymo į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras) ir jam teisinės apsaugos suteikimo priima Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Minėti vertinimo tarybos sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu. Vertinimas atliekamas remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra. Taip pat vertinant atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų, apsaugos zonos apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Registre.
8. Departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Registre funkciją, tačiau nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Registre ar jų reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo. Pareiškėjas, nepareiškęs jokių reikalavimų Departamentui ir neginčydamas jokių Departamento sprendimų, nepagrįstai įtraukė jį į bylą kaip atsakovą.
9. Departamento Vertinimo taryba atsiliepime su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Vertinimo taryba nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašas (toliau – Akto formos pildymo aprašas), reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto ir jo priedų sudėtį ir apimtį, akto formos pildymo, keitimo reikalavimus, akto pateikimą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms bei Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaigai, o Kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“ yra patvirtinta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto forma.
11. Skundžiamas Aktas parengtas pagal patvirtintą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formą, o akto 16 punkte aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Visi Vertinimo tarybos aktai yra vieši ir skelbiami Registro tinklalapyje, taigi, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su aktu. Be to, šis aktas ir 2018 m. sausio 9 d. vertinimo tarybos posėdžio protokolas pareiškėjui išsiųstas 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (10.26)2-766 „Dėl dokumentų pateikimo“.
12. Aktu, vadovaujantis kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintame Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše (toliau – ir Vertinimo ir atrankos kriterijų aprašas) nustatytais kriterijais, būtinais kultūros paveldo objektui: amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu, buvo nustatytas kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių pobūdis. Taip pat Vertinimo tarybos narių nustatytas kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių pobūdis pagrįstas jų pačių, kaip specialistų, nuomone bei akte nurodytų mokslinės ir specialiosios literatūros šaltinių duomenimis. Vertinimo tarybų aktų pagrindimas istorinių šaltinių ir specialiosios literatūros tyrimais atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Pareiškėjas nepateikė jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, paneigiančių Aktu nustatytas faktines aplinkybes.
13. Vertinimo taryba atkreipė dėmesį, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra Registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į Registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Registre 22012, buvęs kodas U16) – teritoriją. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“(toliau – ir Įsakymas Nr. ĮV-190) Klaipėdos miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, kodas UI6, pripažinta valstybės saugomu objektu (nustatytas apsaugos tikslas – viešajam pažinimui ir naudojimui). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.
14. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Aktas suvaržo jo, kaip pastato bendrasavininko, teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad kultūros paveldo objektas, atitinkantis įstatymais nustatytus kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso. Tai reiškia, kad įstatymas nustato teisėto objekto savininko ar valdytojo teisių suvaržymo galimybę, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe.
II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – panaikino Akto dalį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir įpareigojo Departamento Vertinimo tarybą klausimą dėl minėto pastato priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo bei priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracijai nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties butas, esantis ginčo pastate; 2018 m. sausio 9 d. įvyko Departamento Vertinimo tarybos posėdis, kuriame svarstytas Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių patikslinimo ties pastatu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, klausimas. Šį klausimą pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Paveldosaugos skyriaus vedėjas V. J., jis Vertinimo tarybai taip pat perdavė Klaipėdos pramoninkų asociacijos ir viešosios įstaigos Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro raštus, kuriuose prašoma pripažinti pastatą nevertingu ir leisti jį nugriauti, nestabdant miesto komunikacijų, transporto problemų ir pan.
17. Teismas, įvertinęs posėdžio protokolo Nr. VT-1 turinį, nustatė, kad posėdyje nutarta patikslinti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingąsias savybes: pastatą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai, nes objektas atitinka Vertinimo aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą; sprendimas patikslinti Registre registruotos vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, duomenis – priimtas Vertinimo tarybos narių balsų dauguma ir įformintas 2018 m. sausio 9 d. Aktu
18. Kadangi pareiškėjas nesutiko su ta Akto dalimi, kuria patikslinti duomenys dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teismas nurodė vertinsiąs akto teisėtumą ir pagrįstumą tik šia apimtimi.
19. Teismas vadovavosi ir aptarė NKPAĮ, Vertinimo ir atrankos kriterijų apraše, Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su Departamento vertinimo tarybų kompetenciją atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, taip pat vertinimo tarybų sprendimų priėmimo, įforminimo, viešinimo tvarką. Teismas darė išvadą, kad sprendimus dėl atitinkamo objekto vertingųjų savybių nustatymo, nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų tikslinimo ir įrašymo į Registrą priima Departamento vertinimo tarybos, o jų sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu, kuris viešai skelbiamas Registre.
20. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis iš Akto turinio nesuprato, koks buvo sprendimas priimtas dėl ginčo pastato, teismas pažymėjo, jog sprendimas pastatą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai priimtas, nes pastatas atitinka Vertinimo aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Pažymėdamas, kad aktas yra 36 lapų, teismas sprendė, jog iš jo turinio nėra aišku, kuriame Akto lape (punkte) aprašytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Akte nenurodyti Vertinimo tarybos sprendimo motyvai šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai pagal amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą, o atsakovų atstovai teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kur Akte paminėtas ir aprašytas minėtas pastatas.
21. Analizuodamas Akto turinį, teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingosios savybės yra, be kita ko, keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos – (duomenys neskelbtini) g. atkarpos tarp Pilies tilto ir pastato (duomenys neskelbtini) (akto 7.2.1.5 papunktis). Akte kaip Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė buvo paminėta gatvės atkarpa iki ginčo pastato, bet ne pats pastatas. Teismas pažymėjo ir tai, jog iš Akto turinio (15 punkte išvardinto šaltinių ir literatūros sąrašo) nebuvo aišku, kurie iš nurodytų šaltinų ir literatūros turėjo lemiamą įtaką priimant sprendimą ginčo pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai, nes, kaip minėta, aktu patikslinti visos Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, duomenys.
22. Atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, teismas darė išvadą, kad nors Aktas pildytas pagal kultūros ministro patvirtintą formą, tačiau jame neatskleisti 2018 m. sausio 9 d. Vertinimo tarybos posėdyje nurodyti kriterijai (amžiaus cenzas, autentiškumas, reikšmingumas), kuriuos taikant pastatas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskirtas urbanistinės struktūros statinių kategorijai, konkrečiai nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas. Teismo vertinimu, motyvai nenurodyti ir Vertinimo tarybos 2018 m. sausio 9 d. posėdyje.
23. Nurodyti Akto trūkumai, teismo nuomone, buvo esminiai, pažeidžiantys pareiškėjo teises, todėl teismas panaikino Akto dalį, susijusią su ginčo pastatu, ir įpareigojo Vertinimo tarybą klausimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo ir priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
III. 24. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
25. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos išnagrinėti bylą objektyviai ir visapusiškai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą.
26. Departamento apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Departamento Vertinimo tarybos atsiliepime į Administracijos skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į Kultūros vertybės registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012, buvęs kodas U16) teritoriją, kuri kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugomu objektu (nustatytas apsaugos tikslas – viešajam pažinimui ir naudojimui). Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklapyje https://kvr.kpd.lt/. Lietuvos Respublikos informacinių išteklių įstatymo 10 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad informacija, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, yra teisinga tol, kol nenuginčyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.
27. NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato imperatyvų draudimą, t. y. viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Departamentas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 pateiktais išaiškinimais dėl pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, ir nurodo, jog kultūros paveldo statiniais, saugomais pagal NKPAĮ, laikytini ir statiniai, neįrašyti į Registrą, tačiau vertinimo tarybos akte pažymėti, kaip susiję su šiame registre registruotos kultūros paveldo vietovės (pvz., senamiesčio, kitos miesto istorinės dalies) vertingosiomis savybėmis.
28. Nagrinėjamu atveju pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nurodytas dar 2014 m. gegužės 20 d. vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2115 (toliau – ir 2014 m. Aktas) priede Nr. 2, kaip vertingųjų savybių požymių turintis objektas (priedo Nr. 2, 91 l., fotonuotrauka Nr. 58-1) ir kaip urbanistinės struktūros statinys, pažymėtas kultūros paveldo objekto bei apsaugos zonos apibrėžtų teritorijos ribų plano 14 lape, laikytinas kultūros paveldo statiniu. Vertinimo tarybos aktai yra vieši ir, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, skelbiami Kultūros vertybių registro tinklapyje http://kvr.kpd.lt/.
29. Ginčijamo akto kultūros paveldo objekto bei apsaugos zonos apibrėžtos teritorijos ribų plano 14 lape, kuris yra neatskiriama Akto dalis, skaičiumi 5, aiškiai pažymėtas pastatas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys. Taip pat minėtas pastatas pažymėtas ginčijamo akto 7.2.2.2 punkte „užstatymo tipai – perimetrinis-reguliarus XIX a. II. p.–XX a. I p. <...> užstatymas 1–3 aukštų su pastogėmis pastatais kvartaluose: <...> Nr. 58 <...> FF Nr. 58.1”. Minėtoje fotonuotraukoje Nr. 58.1 pastatas įvardintas „Klaipėdos miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu 22012, U16. (duomenys neskelbtini) g. PV pusės užstatymas. Buv. Uosto valdybos pastatas“. Ginčo pastatas nurodytas ir ginčijamo akto 7.2.2.1 punkte, kuriame nurodyta „<...> tūrinės erdvinės struktūros sandara – formuojama teritorijoje vyraujančio XIX-XX a. I p. perimetrinio užstatymo gyvenamaisiais ir visuomeniniais pastatais daugialypė tūrinė-erdvinė struktūra su istorinių priemiesčių urbanistiniais ypatumais: <...> FF Nr. 58.1“. Teismo posėdžio metu buvo pažymėta, kad ginčo pastatas nurodytas Akto 7.2.1.5 punkte.
30. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą išaiškinimą, paneigtina teismo išvada, kad iš ginčijamo akto turinio nėra aišku, kuriame akto lape (punkte) aprašytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Be to, ginčo pastatas nurodytas ir ankstesniuose vertinimo tarybos aktuose: 2014 m. Akte, 2015 m. gruodžio 15 d. akte Nr. KPD-RM-2115/1, 2016 m. gegužės 10 d. akte Nr. KPD-RM- 2115/2, 2016 m. rugpjūčio 2 d. akte Nr. KPD-RM-2115/3 ir 2018 m. kovo 13 d. akte Nr. KPD-RM-2115/5, kurie kaip ir ginčijamas, yra viešai skelbiami Kultūros vertybių registre.
31. Atsakovo nuomone, Aktas atitinka teisės aktų, nustatančių šio dokumento formą ir pildymo tvarką, reikalavimus, Aktu nustatytas kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių pobūdis pagrįstas Vertinimo tarybos narių, kaip specialistų, nuomone bei Akte nurodytų mokslinės ir specialiosios literatūros šaltinių duomenimis, kurie išvardinti Akto 15 punkte. Literatūros šaltiniai ir archyvinė medžiaga teismų praktikoje vertinamas kaip tinkamas vertinimo tarybos akto pagrindimas. Todėl Aktas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
32. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Departamento apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai įvertino prašyme ir papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčijama Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. sausio 9 d. akto Nr. KPD-RM-2115/4 dalis, kuria nutarta patikslinti Registre registruotos vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (kodas 22012) – duomenis.
34. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu panaikino Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2018 m. sausio 9 d. akto Nr. KPD-RM-2115/4 dalį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir įpareigojo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą klausimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo bei priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
35. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad teismas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti bylą, t. y. objektyviai, visapusiškai ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes bei sprendimą pagrįsti teisės normomis.
36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2452 redakcija) ir kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo nuostatos. Aktualios teisės normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
38. Vertinimo tarybos 2018 m. sausio 9 d. protokole Nr. VT-1 nurodyta, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusio posėdžio metu svarstytas Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (22012) vertingųjų savybių patikslinimo ties pastatu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, klausimas. Tos pačios datos protokoliniu sprendimu nuspręsta patikslinti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (22012) vertingąsias savybes: pastatą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai, nes objektas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą.
39. Pažymėtina, jog nei ginčijamame sprendime, nei anksčiau minėtame protokole nėra pateikta jokio situacijos individualizavimo pagal apraše nustatytus ir detalizuotus kriterijus. Įvertinęs bylos medžiagą ir akto turinį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad akte neatskleisti 2018 m. sausio 9 d. Vertinimo tarybos posėdyje nurodyti kriterijai (amžiaus cenzas, autentiškumas, reikšmingumas) pastatą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai, konkrečiai nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai (literatūros šaltinių sąrašas pateiktas, tačiau kurie iš jų ar visi ir kaip susiję su pastatu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neaišku), kuriais remiantis priimtas toks sprendimas, todėl akto dalis, susijusi su pastatu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ginčijama apimtimi akto ir anksčiau minėto protokolo turinį.
40. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, Vertinimo taryba visiškai nemotyvavo patikslinimo būtinybės vertingųjų savybių prasme (pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai), t. y. jokio vertinimo neatliko, kas reiškia, kad minėtas sprendimas turi esminių trūkumų (nepakanka vien tik nurodyti teisės akto priėmimo datą, numerį ir pavadinimą (kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. ĮV-150) bei abstrakčiai įvardinti kriterijus), kurie sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
41. LVAT laikosi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
42. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teisinio statuso (vertingųjų savybių) šiame ginčo etape nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau teismas nepasisako. Taip pat neaktuali nagrinėjamu atveju Departamento apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kitoks kilusio ginčo pobūdis).
43. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė