Legislator Case Law & Legislation
bf302127-1217-4ddb-9f7b-a8f32eaffbdb AI generated

bf302127-1217-4ddb-9f7b-a8f32eaffbdb · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number bf302127-1217-4ddb-9f7b-a8f32eaffbdb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Violeta MiliuvienėPranešėjas L. Pauliukėnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-557/2015Teisėjas E. Antanauskas             Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00056-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;1.2.14.10.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant nuteistajam M.

Legislator headnote

AI generated

bf302127-1217-4ddb-9f7b-a8f32eaffbdb · Klaipėdos apygardos teismas: Vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. BPK 44 str. 6 d. nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Violeta MiliuvienėPranešėjas L. Pauliukėnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-557/2015Teisėjas E. Antanauskas             Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00056-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;1.2.14.10.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant nuteistajam M.

P. ir jo gynėjai Kristinai Pralgauskaitei,privačioms kaltintojoms N. S., R. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ paskirtos bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu. Nuosprendžiu iÅ¡ M. P. priteista po 500 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms N. S. ir R.

Ž., nukentėjusiųjų N. S. ir R. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl 9708,19 lt turtinės žalos atlyginimo netenkintas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:M. P. nuteistas už tai, kad sugadino svetimÄ turtÄ : 2014-06-26 dienos metu, duodamas nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytÄ statybos rangos sutartį, iÅ¡griovė nukentėjusiosioms N. S. ir R. Ž. nuosavybės teise priklausančių 2 a. patalpų – tualeto (plane pažymėto indeksu 2-17 ir 2-18), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje sienų dalį, Å¡iais savo veiksmais sugadindamas nukentėjusiųjų turto už 9708,19 lito.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. praÅ¡o nuosprendį panaikinti, jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir iÅ¡ privačių kaltintojų priteisti 1100 Lt proceso iÅ¡laidų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neiÅ¡analizavo visų byloje esančių įrodymų. Ypatingai tai pasakytina apie kaltę paneigiančius įrodymus. ApkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrindė tik subjektyviais nukentėjusiųjų parodymais, iÅ¡vestiniais įrodymais, kurių nepatvirtina jokia objektyvi byloje surinkta medžiaga.

Pažymi, kad nėra pagrindo teismo iÅ¡vadai, jog tokių duomenų visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, jog nukentėjusiųjų skunde nurodomos aplinkybės yra pilnai įrodytos, ir kad tokia įrodymų visuma leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 str. 1 d. kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir Å«kinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį.

Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iÅ¡ dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios Å¡io turto savybės gali bÅ«ti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai bÅ«tini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi bÅ«ti nustatomas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Apeliantas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys - subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę - psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais - gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Nesant nors vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima.Pabrėžia, kad skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti apelianto veiksmuose esant tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ sugadinti nukentėjusiųjų turtÄ . Mano, kad teisiamojo posėdžio metu iÅ¡samiai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. jog tikslo sÄ moningai sugadinti nukentėjusiųjų turtÄ neturėjo: duodamas nurodymÄ iÅ¡griauti viduryje jo patalpų esančio tualeto sienas, nežinojo, kad Å¡is tualetas priklauso nukentėjusiosioms.

Be to, teismui nurodė, jog patalpų pagerinimo darbus atliko iÅ¡ geranoriÅ¡kų paskatų, siekiant sutvarkyti, atnaujinti komercinių patalpų bÅ«klę. Pažymi, kad tyčios veiksmuose nebuvimÄ akivaizdžiai patvirtina jo veiksmai, kai sulaukęs nukentėjusiųjų prieÅ¡taravimų, jis nedelsiant sustabdė patalpų remonto darbus ir savo lėšomis savanoriÅ¡kai viskÄ atstatė į pradinę padėtį. Tačiau nepaisant to, kad nedelsiant buvo paÅ¡alinti turto sugadinimo padariniai (t.y. vartojamosios Å¡io turto savybės buvo atkurtos), nukentėjusiosios vis tiek kreipėsi su skundu į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.Nurodo, kad jo pateiktas įvykio aplinkybes papildė byloje apklaustas liudytojas K.

V.. Mano, kad nėra pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymų teisingumu ir objektyvumu, kadangi Å¡is liudytojas, nebÅ«damas apelianto artimu giminaičiu ar draugu, nėra suinteresuotas bylos baigtimi jo naudai. Pabrėžia, kad tiek jo, tiek ir Å¡io liudytojo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo visų įrodymų kontekste iÅ¡ esmės vertintos nebuvo. Pažymi, kad byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad apeliantas siekė tyčia sugadinti kaltinime nurodytÄ turtÄ .

Tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuoja, kad jis tyčia, veikdamas savavaliÅ¡kai, žinodamas, kad nėra patalpų, plane pažymėtų indeksais 2-17 ir 2-18, savininkas ar bendrasavininkas, sugadino svetimÄ turtÄ . Visa tai sudaro pagrindÄ teigti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino nusikalstamos veikos subjektyviosios sudėties požymius, ko pasekoje teismo iÅ¡vada dėl apelianto kaltės buvimo yra Å¡aliÅ¡ka ir deklaratyvi, visiÅ¡kai nepagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei visų byloje esančių įrodymų viseto analize.

Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės jo motyvas - noras visiems pagerinti buitines sÄ lygas. Mano, jog bÅ«tent tai patvirtina, kad jis atliko veiksmus, kurie neatitinka visų nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju, nesant jo kaltės - tyčios sugadinti nukentėjusiųjų turto, jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d..Apeliantas nurodo, jog BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. BPK 44 str. 6 d. nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejotini duomenys negali bÅ«ti patikimas įrodymas, pagrindžiantis kaltinamojo kaltę ir paneigiantis jo alibi, mano, kad bÅ«tent minėti pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteista neturtine žala. Neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad abi nukentėjusiosios turtu tiesiogiai nesinaudojo ir betarpiÅ¡kai kokių tai suvaržymų ryÅ¡ium su negalėjimu naudotis apgriautu tualetu nepatyrė, ir kad nukentėjusiosios konkrečiai neargumentavo ir nepateikė įrodymų, iÅ¡ ko susideda joms padaryta neturtinė žala, tačiau spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimÄ teismas minėtas aplinkybes, laikytinas kompensacijÄ mažinančiais faktoriais, įvertino formaliai.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat formaliai įvertino, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiųjų tariamus neigiamus iÅ¡gyvenimus bei Å¡ių iÅ¡gyvenimų sukeltas pasekmes. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino žalos atlyginimo kriterijus ir netinkamai nustatė nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį.

Priteistas neturinės žalos atlyginimas nėra proporcingas ginamoms vertybėms ir neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijų. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, kadangi, nesant tyčios apelianto veiksmuose, jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d.Skunde taip pat nurodoma, kad BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numatyta, jog iÅ¡laidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietęs dalyvauti byloje gynėjÄ , gali bÅ«ti pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos jo naudai.

BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Apeliantas praÅ¡o jam iÅ¡keltÄ kaltinimÄ pripažinus nepagrįstu, priteisti iÅ¡ privačių kaltintojų 1100 litų proceso iÅ¡laidų, kurias jis turėjo sumokėdamas advokatei už gynybÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Privačios kaltintojos prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 lapkričio 13 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis bylos faktiniams duomenims, kadangi nenustatyta, jog nuteistojo M. P. veika turi nusikaltimo požymių, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 187 str. 1 d.Pagal BK 187 str. 1 d. baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .

Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti. Nuteistasis M. P. neginčija, jog savo veiksmais, iÅ¡griaudamas jam nuosavybės teise nepriklausančių patalpų pertvaras, padarė žalos nukentėjusiosioms, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, kad jis sienas iÅ¡griovė tyčia, žinodamas ir suprasdamas, jog minėtos patalpos jam nepriklauso.Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu N. S. parodė, kad jos patalpomis pagal panaudos sutartį naudojasi J.

V.. 2014-06-26 jai buvo praneÅ¡ta, kad iÅ¡griautos jų tualeto sienos, nuvykus į pastatÄ , ji pamatė iÅ¡griautas sienas, dirbančius darbininkus. Jie pasakė, kad dirba M. P. užsakymu (b. l. 67-68). IÅ¡ nukentėjusiosios N. S. parodymų taikomojo posėdžio metu matyti, kad praėjus 4 dienoms po 2014-06-26 įvykio, jai paskambino M. P. ir iÅ¡dėstė vizijas apie bendrÄ tualetÄ , tačiau ji nesuprato, kaip tualetas galėjo bÅ«ti bendras, jei nuosavybės atskiros (b. l. 40). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu N. S. nurodė, kad M.

P. nusipirkdamas patalpas gavo kadastro brėžinius, kur nužymėtos jo valdos, todėl turėjo žinoti, kad tualetas jam nepriklauso. Nepagrįsti jo teiginiai, kad jis norėjo padaryti bendrÄ tualetÄ , nes tokiu atveju jis bÅ«tų iÅ¡griovęs vidinę sienÄ , o Å¡iuo atveju jis iÅ¡griovė iÅ¡orinę sienÄ (b. l. 98). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. Ž. parodė, kad 2014-06-26 nuvykus į patalpas Liepojos g. 10 A, pamatė dirbančius darbininkus ir iÅ¡griautas sienas jų tualete.

Darbų vadovas pasakė, kad dirba pagal darbų sutartį, kuri sudaryta su M. P., nors jam jų tualetas nepriklauso (b. l. 68-69). IÅ¡ Å¡ių nukentėjusiųjų parodymų, taip pat ir iÅ¡ pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ (b. l.

88) matyti, kad nukentėjusiosios mano, jog M. P. žinojo, kad patalpos priklauso ne jam, nes tai patvirtina prieÅ¡taringi M. P. paaiÅ¡kinimai: vienu metu jis sako, kad norėjo padaryti visiems bendrÄ tualetÄ , o kitu metu nurodo, jog iÅ¡ardė, nes nežinojo, kad Å¡itas WC priklauso ne jam (b. l. 88). Tokios nuomonės laikėsi ir pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad M. P. žinojo, jog jis nėra patalpų, plane pažymėtų indeksu 2-17 ir 2-18, savininkas ar bendrasavininkis, todėl jis tyčia veikė savavaliÅ¡kai.Kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės nepaneigia nuteistojo aiÅ¡kinimo, kad jis nesiekė tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimo turto. Nuteistasis M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tualetÄ iÅ¡griovė nežinodamas, jog tualetas buvo kaltintojų, nes tualeto patalpos buvo apsuptos jo patalpų, norėjo tualetÄ atnaujinti, nes du tualetai yra vienas Å¡alia kito, ir padaryti vienÄ gražų tualetÄ (b. l. 67). IÅ¡ patalpų antro aukÅ¡to plano (b. l.

21) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akto Nr. ATP2-284 (b. l.

6) matyti, kad buvo iÅ¡griauta pertvara, skirianti M. P. priklausančias patalpas ir bendro naudojimo tualetÄ , nepriklausantį M. P.. Nukentėjusiųjų teigimu, M. P. versija, jog jis norėjo sujungti tualetus, paneigiama byloje esančiais duomenimis, nes turėdamas tokius ketinimus jis bÅ«tų iÅ¡griovęs vidinę sienÄ , o Å¡iuo atveju buvo iÅ¡griauta iÅ¡orinė siena, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad M. P. užsakymu pradėti darbai buvo sustabdyti, ir iÅ¡ bylos duomenų negalima nustatyti, koks turėjo bÅ«ti M.

P. atliekamų darbų galutinis rezultatas. Nukentėjusiosios taip pat nurodo, kad joms laiku nepamačius griovimo darbų, jų tualetas bÅ«tų iÅ¡ardytas visiÅ¡kai, jo ploto sÄ skaita praplėstos M. P. patalpos ir taip užgrobtas svetimas turtas. Pažymėtina, kad net ir fiziÅ¡kai iÅ¡ardžius tualetÄ bei jo plotÄ prijungus prie M. P. patalpų, kadastriniuose brėžiniuose esantis Liepojos g. 10A patalpų iÅ¡planavimas nesikeistų, ir nukentėjusiosios galėtų bet kada reikalauti gražinti jų turto bÅ«klę į pradinę padėtį.

Taigi bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka manyti, kad M. P., suvokdamas, jog patalpos jam nepriklauso ir žinodamas, kad tai užfiksuota patalpų planuose, ir kad savininkams neabejotinai artimiausiu metu pastebėjus Å¡iuos pokyčius, jis neiÅ¡vengiamai turės juos atitaisyti savo sÄ skaita, jis bÅ«tų ėmęsis griovimo darbų nukentėjusiųjų turto gadinimo ar naikinimo tikslu. Todėl nukentėjusiųjų argumentas, kad savo veiksmais M. P. siekė užgrobti svetimÄ turtÄ , yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.IÅ¡ nukentėjusiosios N. S. 2014-07-03 pareiÅ¡kimo patikslinimo (b. l.

12) ir J. V. paaiškinimo teismui (b. l.

19) matyti, kad J. V. perdavė antro aukšto patalpų (plane pažymėtų 2-17 ir 2-18) raktus M. P. nežinodama, kad patalpos jam nepriklauso. Kad šios patalpos priklauso keliems šeimininkams, o N. S. ir R. Ž. priklauso maža dalis bendro naudojimo patalpų 2-17 ir 2-18, matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame nurodyta, kad N. S. priklauso 22/156 dalys 2-17 patalpos ir 16/116 dalių 2-18 patalpos (b. l. 17), o Rimai ir Jonui Ž. priklauso 16/156 dalių 2-17 patalpos ir 12/116 dalių 2-18 patalpos (b. l. 18).

IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akto Nr. ATP2-284 matyti, kad Å¡ios bendro naudojimo patalpos priklauso N. S., J. Ž., R. Ž. bei kitiems pastato bendrasavininkams, iÅ¡skyrus M. P. ir L. P. (b. l. 6). Vienok iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad minimu bendro naudojimo tualetu prireikus naudojosi ir M. P. bei jo patalpose dirbę darbininkai (tai patvirtino ir liudytojas K. V.). Nors nukentėjusiosios įžvelgia M. P. parodymų prieÅ¡taringumÄ (vienu atveju nurodo, kad griovė tualeto sienÄ nes nežinojo, kad jis priklauso ne jam, o kitu - kad norėjo padaryti bendrÄ tualetÄ ), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie M.

P. teiginiai nėra prieÅ¡taraujantys ar paneigiantys vienas kitÄ , nes jie nurodo skirtingas aplinkybes. Pirmuoju teiginiu – nežinojimu, kad tualetas priklauso ne jam, M. P. motyvuoja savo veikimo pagrindÄ jam nepriklausančiose patalpose, antruoju – noru padaryti bendrÄ tualetÄ - M. P. nurodo savo veikimo tikslÄ . Å ie paaiÅ¡kinimai susijungia į vienÄ loginę sekÄ : M. P. teigimu, jis turėjo tikslÄ padaryti bendrÄ tualetÄ ir tai darė nežinodamas, kad tualetas jam visiÅ¡kai nepriklauso. Esant pakankamai dideliam bendro naudojimo patalpų savininkų skaičiui, ir susiklosčius tokiai situacijai, kai bendrojo naudojimo patapos priklauso beveik visų patalpų savininkams (iÅ¡skyrus M.

P. ir L. P.), priimant dėmesin, kad ir kiti patalpų naudotojai (J. V.) nežinojo, kam tiksliai priklauso bendro naudojimo patalpos 2-17 ir 2-18, M. P. versija, kad jis ėmėsi griovimo darbų, tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų rekonstruojamų patalpų priklausomybės, nors ir turėjo visas galimybes sužinoti, kad jam minėtos patalpos nepriklauso (turėjo kadastro brėžinius), lieka nepaneigta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinamas kaltininko elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus (LAT nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015) Taigi tik iÅ¡samus M.

P. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ . Tiek iÅ¡ liudytojo darbų vadovo K. V. parodymų, kad jie ardė sienas, kol sužinojo, kad patalpos priklauso ne M. P., o sužinoję baigė darbus ir laukė, kol M. P. iÅ¡siaiÅ¡kins (b. l. 69), tiek iÅ¡ paties M. P. parodymų matyti, kad tik nugriovus sienÄ ir nukentėjusiosioms pareiÅ¡kus pretenzijas M. P. suprato, kad tualetas jam visiÅ¡kai nepriklauso ir jis pasielgė neteisėtai, tuomet ėmėsi iniciatyvos, kad viskas bÅ«tų atstatytÄ Ä¯ pradinę padėtį (b. l. 67), t. y. sužinojus (supratus), kad atliekami veiksmai neteisėti, nedelsiant buvo imtasi padarytos žalos iÅ¡taisymo.

IÅ¡ byloje esančių liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių dokumentų nustatyta, kad M. P. užsakymu griovimo darbai patalpose adresu Liepojos g. 10 A buvo pradėti 2014-06-26 ir tÄ pačiÄ dienÄ sustabdyti paaiÅ¡kėjus, jog patalpos M. P. nepriklauso (b. l. 6, 68). Beje, atliekant Å¡iuos darbus M. P. nedalyvavo, nes tuo metu buvo iÅ¡vykęs į užsienį ir tuo metu pats betarpiÅ¡kai nekontroliavo samdytų darbuotojų veiksmų. Sužinojęs apie kilusį konfliktÄ , 2014-06-30 M. P. paskambino N. S. ir, kaip nurodė pastaroji, paaiÅ¡kino ketinęs įrengti bendrÄ tualetÄ , tačiau N. S. su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko (b. l. 40).

Ä®sitikinęs, kad bendro naudojimo tualetas jam nepriklauso, o Å¡io tualeto bendrasavininkiai nesutinka, kad iÅ¡ jų tualeto ir M. P. priklausančio tualeto bÅ«tų įrengtas vienas bendras tualetas, 2014-07-07 M. P. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sanmazgo atstatymo darbų, komercinėse patalpose Liepojos g. 10A. Klaipėdoje (b. l. 27). 2014-08-14 darbai buvo baigti (b. l. 29, 32-33), 2014-09-12 M. P. sumokėjo už atliktus darbus (b. l. 34). Tai rodo, kad M. P. nesiekė svetimo turto sugadinimo ir po padarytos veikos nebuvo abejingas jos padariniams: tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs patalpų priklausomybės ir pradėjęs rekonstrukcijos darbus, paaiÅ¡kėjus, kad dalis rekonstruojamų patalpų jam nepriklauso, susisiekė su nukentėjusiÄ ja, o jai nesutikus įrengti bendro visiems tualeto, ėmėsi veiksmų, kad žala bÅ«tų iÅ¡taisyta – pasamdė statybos bendrovę, kuri atliko atstatymo darbus.Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.

P., iÅ¡griaudamas nukentėjusiosioms priklausančių patalpų sienÄ , nenumatė, kad taip bus padaryta žala nukentėjusiosioms, bet turėjo ir galėjo tai numatyti, tad Å¡iuos veiksmus jis padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kadangi BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tik tyčia, konstatuotina, kad M. P. nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju, nenustačius apelianto veiksmuose tyčios, o tuo pačiu ir inkriminuoto nusikaltimo sudėties buvimo jo veiksmuose, apelianto veiksmai gali bÅ«ti vertinami tik kaip civilinis deliktas.

Todėl galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui klausimai gali bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka, t. y. nukentėjusieji savo interesus gali apginti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualus ir baudžiamosios bei kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. LAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartis Nr. 2K-409/2011).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių kilo ginčas dėl padarytos žalos atlyginimo tinkamumo – nukentėjusiųjų vertinimu, tinkamas iÅ¡griautų patalpų sutvarkymas galimas tik atlikus darbus pagal jų pateiktÄ 9708,19 lt dydžio sÄ matÄ , todėl nukentėjusiosios kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka tik tuomet, kai M. P., žalos paÅ¡alinimui atlikęs darbus pagal 2251.81 lt sÄ matÄ , atsisakė sutvarkyti patalpas nukentėjusiųjų pageidaujamu bÅ«du.

Akivaizdu, kad kilusio ginčo prigimtis yra civilinė, ir jį iÅ¡spręsti galima civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp nuteistojo M. P. nukentėjusiųjų N. S. bei R. Ž. kilusį civilinės prigimties ginÄÄ , buvo nepagrįstai taikomos baudžiamosios teisės normos. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys reglamentuotos CK 6.245 str. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 6.263 str. nustatyta pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Ä®statymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.263str. 1–3 dalys). Vadovaudamasis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aptarta M. P. veika, atsižvelgus į kaltės formÄ , padarytos veikos pobÅ«dį bei padarymo aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d., o atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes M. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).Kadangi M. P. atžvilgiu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tokiu sprendimu nukentėjusiosioms sudaromos palankesnės sÄ lygos ginti savo galimai pažeistas civilines teises, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų N. S. ir R.

Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl 9708,19 litų turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas (Å¡iuo atveju apylinkės teismo nuosprendyje matosi akivaizdus prieÅ¡taravimas, nes teismas pripažino įrodytu, kad sugadinta turto už 9708,19 litų), o ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas tik nedidele dalimi. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu priėmus sprendimÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, nukentėjusiosioms paliekama teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka bendrais pagrindais ir iÅ¡ naujo jį įrodinėti.Apeliaciniu skundu nuteistasis M.

P. praÅ¡o, priėmus jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ nukentėjusiųjų iÅ¡ieÅ¡koti turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. BPK 105 str. 6 d. numato, kad tuomet, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. IÅ¡ Å¡ios normos seka, kad teismas nėra imperatyviai įpareigotas ir yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva nuspręsti, ar kaltinamojo iÅ¡teisinimo atveju jam priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kasacinėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisiant privataus kaltinimo proceso metu turėtas iÅ¡laidas atsižvelgiama, koks yra iÅ¡teisinimo pagrindas, ar įvykis ar konfliktas tarp pusių realiai vyko, ar iÅ¡teisintasis tame konflikte aktyviai dalyvavo, ar jis savo veiksmais nulėmė konflikto kilimÄ (pvz., LAT nutartis 2K-161/2015). Å iuo atveju M. P. iÅ¡teisintas, nes veikdamas neatsargia kaltės forma nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. griovimo veiksmus M.

P. atliko dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, neįsitikinęs, kam priklauso griaunamos patalpos, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau bÅ«tent jo aktyvÅ«s veiksmai ir sukėlė konfliktÄ : jis pasamdė statybų bendrovę ir nurodė, kokius darbus reikia atlikti, jo paliepimu atliekant darbus buvo padaryta žala nukentėjusiosioms. IÅ¡ to seka, kad nukentėjusiųjų kreipimuisi į teismÄ pagrindÄ davė neteisėti M. P. veiksmai. Aplinkybė, kad nebÅ«damos teisininkės, nukentėjusiosios suklydo ir pasirinko netinkamÄ savo interesų gynimo bÅ«dÄ â€“ inicijavo civilinio ginčo sprendimÄ baudžiamojo proceso tvarka, neduoda pagrindo vertinti jų veiksmus kaip apskritai nepagrįsto proceso pradėjimÄ .

Egzistuojant tokioms aplinkybėms, nebÅ«tų teisinga iÅ¡ nukentėjusiųjų priteisti M. P. privataus kaltinimo proceso metu turėtas iÅ¡laidas, todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,n u s p r e n d ž i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: M. P. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiųjų N. S. ir R.

Ž. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                    Dalia Kursevičienė Savinijus Katauskas