bf302127-1217-4ddb-9f7b-a8f32eaffbdb · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja Violeta MiliuvienÄPraneÅ¡Äjas L. PauliukÄnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-557/2015TeisÄjas E. Antanauskas             Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00056-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;1.2.14.10.; KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino PauliukÄno, teisÄjų Dalios KurseviÄienÄs ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant nuteistajam M.
Legislator headnote
AI generatedbf302127-1217-4ddb-9f7b-a8f32eaffbdb · KlaipÄdos apygardos teismas: Vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. BPK 44 str. 6 d. nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Full text
PraneÅ¡Äja Violeta MiliuvienÄPraneÅ¡Äjas L. PauliukÄnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-557/2015TeisÄjas E. Antanauskas             Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00056-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;1.2.14.10.; KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino PauliukÄno, teisÄjų Dalios KurseviÄienÄs ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant nuteistajam M.
P. ir jo gynÄjai Kristinai Pralgauskaitei,privaÄioms kaltintojoms N. S., R. Ž., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. laisvÄs apribojimu 4 mÄnesiams, įpareigojant jį per visÄ paskirtos bausmÄs laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusijÄ su darbu. Nuosprendžiu iÅ¡ M. P. priteista po 500 litų neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiosioms N. S. ir R.
Ž., nukentÄjusiųjų N. S. ir R. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 9708,19 lt turtinÄs žalos atlyginimo netenkintas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä:M. P. nuteistas už tai, kad sugadino svetimÄ turtÄ : 2014-06-26 dienos metu, duodamas nurodymus UAB â(duomenys neskelbtini)â pagal sudarytÄ statybos rangos sutartį, iÅ¡griovÄ nukentÄjusiosioms N. S. ir R. Ž. nuosavybÄs teise priklausanÄių 2 a. patalpų â tualeto (plane pažymÄto indeksu 2-17 ir 2-18), esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), KlaipÄdoje sienų dalį, Å¡iais savo veiksmais sugadindamas nukentÄjusiųjų turto už 9708,19 lito.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. praÅ¡o nuosprendį panaikinti, jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir iÅ¡ privaÄių kaltintojų priteisti 1100 Lt proceso iÅ¡laidų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrÄ ir neiÅ¡analizavo visų byloje esanÄių įrodymų. Ypatingai tai pasakytina apie kaltÄ paneigianÄius įrodymus. ApkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs pagrindÄ tik subjektyviais nukentÄjusiųjų parodymais, iÅ¡vestiniais įrodymais, kurių nepatvirtina jokia objektyvi byloje surinkta medžiaga.
Pažymi, kad nÄra pagrindo teismo iÅ¡vadai, jog tokių duomenų visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, jog nukentÄjusiųjų skunde nurodomos aplinkybÄs yra pilnai įrodytos, ir kad tokia įrodymų visuma leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinÄjimo dalykÄ Ä¯einanÄias aplinkybes.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 187 str. 1 d. kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominÄs ir Å«kinÄs vertÄs bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinÄ paskirtį.
Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertÄ sumažÄja ir jis iÅ¡ dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinÄ paskirtį, bet vartojamosios Å¡io turto savybÄs gali bÅ«ti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todÄl jai bÅ«tini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi bÅ«ti nustatomas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusÄ pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyÄia, t.y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia pasekmÄms atsirasti.
Apeliantas pažymi, kad kaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. KaltÄs forma, rūšis, jos turinys - subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Taigi apie kaltÄ - psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais - gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Nesant nors vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudÄties požymių, baudžiamoji atsakomybÄ negalima.PabrÄžia, kad skirtingai nei nustatÄ pirmosios instancijos teismas, byloje nÄra pakankamai įrodymų, leidžianÄių konstatuoti apelianto veiksmuose esant tiesioginÄ ar netiesioginÄ tyÄiÄ sugadinti nukentÄjusiųjų turtÄ . Mano, kad teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡samiai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes, t. y. jog tikslo sÄ moningai sugadinti nukentÄjusiųjų turtÄ neturÄjo: duodamas nurodymÄ iÅ¡griauti viduryje jo patalpų esanÄio tualeto sienas, nežinojo, kad Å¡is tualetas priklauso nukentÄjusiosioms.
Be to, teismui nurodÄ, jog patalpų pagerinimo darbus atliko iÅ¡ geranoriÅ¡kų paskatų, siekiant sutvarkyti, atnaujinti komercinių patalpų bÅ«klÄ. Pažymi, kad tyÄios veiksmuose nebuvimÄ akivaizdžiai patvirtina jo veiksmai, kai sulaukÄs nukentÄjusiųjų prieÅ¡taravimų, jis nedelsiant sustabdÄ patalpų remonto darbus ir savo lÄÅ¡omis savanoriÅ¡kai viskÄ atstatÄ Ä¯ pradinÄ padÄtį. TaÄiau nepaisant to, kad nedelsiant buvo paÅ¡alinti turto sugadinimo padariniai (t.y. vartojamosios Å¡io turto savybÄs buvo atkurtos), nukentÄjusiosios vis tiek kreipÄsi su skundu į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.Nurodo, kad jo pateiktas įvykio aplinkybes papildÄ byloje apklaustas liudytojas K.
V.. Mano, kad nÄra pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymų teisingumu ir objektyvumu, kadangi Å¡is liudytojas, nebÅ«damas apelianto artimu giminaiÄiu ar draugu, nÄra suinteresuotas bylos baigtimi jo naudai. PabrÄžia, kad tiek jo, tiek ir Å¡io liudytojo nurodytos aplinkybÄs pirmosios instancijos teismo visų įrodymų kontekste iÅ¡ esmÄs vertintos nebuvo. Pažymi, kad byloje nÄra nÄ vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinanÄio, kad apeliantas siekÄ tyÄia sugadinti kaltinime nurodytÄ turtÄ .
TaÄiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuoja, kad jis tyÄia, veikdamas savavaliÅ¡kai, žinodamas, kad nÄra patalpų, plane pažymÄtų indeksais 2-17 ir 2-18, savininkas ar bendrasavininkas, sugadino svetimÄ turtÄ . Visa tai sudaro pagrindÄ teigti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino nusikalstamos veikos subjektyviosios sudÄties požymius, ko pasekoje teismo iÅ¡vada dÄl apelianto kaltÄs buvimo yra Å¡aliÅ¡ka ir deklaratyvi, visiÅ¡kai nepagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei visų byloje esanÄių įrodymų viseto analize.
Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mÄs jo motyvas - noras visiems pagerinti buitines sÄ lygas. Mano, jog bÅ«tent tai patvirtina, kad jis atliko veiksmus, kurie neatitinka visų nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., objektyviųjų ir subjektyviųjų sudÄties požymių. NagrinÄjamu atveju, nesant jo kaltÄs - tyÄios sugadinti nukentÄjusiųjų turto, jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d..Apeliantas nurodo, jog BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkanÄio elgesio.
Vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. BPK 44 str. 6 d. nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Abejotini duomenys negali bÅ«ti patikimas įrodymas, pagrindžiantis kaltinamojo kaltÄ ir paneigiantis jo alibi, mano, kad bÅ«tent minÄti pažeidimai sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Å¡iuo atveju nÄra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiosioms priteista neturtine žala. NeturtinÄs žalos samprata ir jos apskaiÄiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita.
Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad abi nukentÄjusiosios turtu tiesiogiai nesinaudojo ir betarpiÅ¡kai kokių tai suvaržymų ryÅ¡ium su negalÄjimu naudotis apgriautu tualetu nepatyrÄ, ir kad nukentÄjusiosios konkreÄiai neargumentavo ir nepateikÄ Ä¯rodymų, iÅ¡ ko susideda joms padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau sprÄsdamas neturtinÄs žalos priteisimo klausimÄ teismas minÄtas aplinkybes, laikytinas kompensacijÄ mažinanÄiais faktoriais, įvertino formaliai.
Sprendžiant neturtinÄs žalos klausimÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat formaliai įvertino, kad byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžianÄių nukentÄjusiųjų tariamus neigiamus iÅ¡gyvenimus bei Å¡ių iÅ¡gyvenimų sukeltas pasekmes. DÄl Å¡ių priežasÄių apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį Å¡ioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, netinkamai taikÄ CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino žalos atlyginimo kriterijus ir netinkamai nustatÄ nukentÄjusiosioms priteistinos neturtinÄs žalos dydį.
Priteistas neturinÄs žalos atlyginimas nÄra proporcingas ginamoms vertybÄms ir neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijų. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentÄjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys turÄtų bÅ«ti paliktas nenagrinÄtu, kadangi, nesant tyÄios apelianto veiksmuose, jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d.Skunde taip pat nurodoma, kad BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numatyta, jog iÅ¡laidos, kurių turÄjo proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietÄs dalyvauti byloje gynÄjÄ , gali bÅ«ti pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos jo naudai.
BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradÄtoje tik pagal nukentÄjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisÄ nusprÄsti, jog visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradÄtas procesas. Apeliantas praÅ¡o jam iÅ¡keltÄ kaltinimÄ pripažinus nepagrįstu, priteisti iÅ¡ privaÄių kaltintojų 1100 litų proceso iÅ¡laidų, kurias jis turÄjo sumokÄdamas advokatei už gynybÄ pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teisme Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti.
PrivaÄios kaltintojos praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esanÄius įrodymus sprendžia, kad KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 lapkriÄio 13 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis bylos faktiniams duomenims, kadangi nenustatyta, jog nuteistojo M. P. veika turi nusikaltimo požymių, todÄl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 187 str. 1 d.Pagal BK 187 str. 1 d. baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .
Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusÄ pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyÄia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti. Nuteistasis M. P. neginÄija, jog savo veiksmais, iÅ¡griaudamas jam nuosavybÄs teise nepriklausanÄių patalpų pertvaras, padarÄ Å¾alos nukentÄjusiosioms, taÄiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, kad jis sienas iÅ¡griovÄ tyÄia, žinodamas ir suprasdamas, jog minÄtos patalpos jam nepriklauso.Pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu N. S. parodÄ, kad jos patalpomis pagal panaudos sutartį naudojasi J.
V.. 2014-06-26 jai buvo praneÅ¡ta, kad iÅ¡griautos jų tualeto sienos, nuvykus į pastatÄ , ji pamatÄ iÅ¡griautas sienas, dirbanÄius darbininkus. Jie pasakÄ, kad dirba M. P. užsakymu (b. l. 67-68). IÅ¡ nukentÄjusiosios N. S. parodymų taikomojo posÄdžio metu matyti, kad praÄjus 4 dienoms po 2014-06-26 įvykio, jai paskambino M. P. ir iÅ¡dÄstÄ vizijas apie bendrÄ tualetÄ , taÄiau ji nesuprato, kaip tualetas galÄjo bÅ«ti bendras, jei nuosavybÄs atskiros (b. l. 40). ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu N. S. nurodÄ, kad M.
P. nusipirkdamas patalpas gavo kadastro brÄžinius, kur nužymÄtos jo valdos, todÄl turÄjo žinoti, kad tualetas jam nepriklauso. Nepagrįsti jo teiginiai, kad jis norÄjo padaryti bendrÄ tualetÄ , nes tokiu atveju jis bÅ«tų iÅ¡griovÄs vidinÄ sienÄ , o Å¡iuo atveju jis iÅ¡griovÄ iÅ¡orinÄ sienÄ (b. l. 98). Pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu R. Ž. parodÄ, kad 2014-06-26 nuvykus į patalpas Liepojos g. 10 A, pamatÄ dirbanÄius darbininkus ir iÅ¡griautas sienas jų tualete.
Darbų vadovas pasakÄ, kad dirba pagal darbų sutartį, kuri sudaryta su M. P., nors jam jų tualetas nepriklauso (b. l. 68-69). IÅ¡ Å¡ių nukentÄjusiųjų parodymų, taip pat ir iÅ¡ pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ (b. l.
88) matyti, kad nukentÄjusiosios mano, jog M. P. žinojo, kad patalpos priklauso ne jam, nes tai patvirtina prieÅ¡taringi M. P. paaiÅ¡kinimai: vienu metu jis sako, kad norÄjo padaryti visiems bendrÄ tualetÄ , o kitu metu nurodo, jog iÅ¡ardÄ, nes nežinojo, kad Å¡itas WC priklauso ne jam (b. l. 88). Tokios nuomonÄs laikÄsi ir pirmosios instancijos teismas konstatavÄs, kad M. P. žinojo, jog jis nÄra patalpų, plane pažymÄtų indeksu 2-17 ir 2-18, savininkas ar bendrasavininkis, todÄl jis tyÄia veikÄ savavaliÅ¡kai.Kolegijos vertinimu, paminÄtos aplinkybÄs nepaneigia nuteistojo aiÅ¡kinimo, kad jis nesiekÄ tyÄia sunaikinti ar sugadinti svetimo turto. Nuteistasis M. P. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad tualetÄ iÅ¡griovÄ nežinodamas, jog tualetas buvo kaltintojų, nes tualeto patalpos buvo apsuptos jo patalpų, norÄjo tualetÄ atnaujinti, nes du tualetai yra vienas Å¡alia kito, ir padaryti vienÄ gražų tualetÄ (b. l. 67). IÅ¡ patalpų antro aukÅ¡to plano (b. l.
21) ir KlaipÄdos miesto savivaldybÄs administracijos patikrinimo akto Nr. ATP2-284 (b. l.
6) matyti, kad buvo iÅ¡griauta pertvara, skirianti M. P. priklausanÄias patalpas ir bendro naudojimo tualetÄ , nepriklausantį M. P.. NukentÄjusiųjų teigimu, M. P. versija, jog jis norÄjo sujungti tualetus, paneigiama byloje esanÄiais duomenimis, nes turÄdamas tokius ketinimus jis bÅ«tų iÅ¡griovÄs vidinÄ sienÄ , o Å¡iuo atveju buvo iÅ¡griauta iÅ¡orinÄ siena, taÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad M. P. užsakymu pradÄti darbai buvo sustabdyti, ir iÅ¡ bylos duomenų negalima nustatyti, koks turÄjo bÅ«ti M.
P. atliekamų darbų galutinis rezultatas. NukentÄjusiosios taip pat nurodo, kad joms laiku nepamaÄius griovimo darbų, jų tualetas bÅ«tų iÅ¡ardytas visiÅ¡kai, jo ploto sÄ skaita praplÄstos M. P. patalpos ir taip užgrobtas svetimas turtas. PažymÄtina, kad net ir fiziÅ¡kai iÅ¡ardžius tualetÄ bei jo plotÄ prijungus prie M. P. patalpų, kadastriniuose brÄžiniuose esantis Liepojos g. 10A patalpų iÅ¡planavimas nesikeistų, ir nukentÄjusiosios galÄtų bet kada reikalauti gražinti jų turto bÅ«klÄ Ä¯ pradinÄ padÄtį.
Taigi bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka manyti, kad M. P., suvokdamas, jog patalpos jam nepriklauso ir žinodamas, kad tai užfiksuota patalpų planuose, ir kad savininkams neabejotinai artimiausiu metu pastebÄjus Å¡iuos pokyÄius, jis neiÅ¡vengiamai turÄs juos atitaisyti savo sÄ skaita, jis bÅ«tų ÄmÄsis griovimo darbų nukentÄjusiųjų turto gadinimo ar naikinimo tikslu. TodÄl nukentÄjusiųjų argumentas, kad savo veiksmais M. P. siekÄ užgrobti svetimÄ turtÄ , yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.IÅ¡ nukentÄjusiosios N. S. 2014-07-03 pareiÅ¡kimo patikslinimo (b. l.
12) ir J. V. paaiškinimo teismui (b. l.
19) matyti, kad J. V. perdavÄ antro aukÅ¡to patalpų (plane pažymÄtų 2-17 ir 2-18) raktus M. P. nežinodama, kad patalpos jam nepriklauso. Kad Å¡ios patalpos priklauso keliems Å¡eimininkams, o N. S. ir R. Ž. priklauso maža dalis bendro naudojimo patalpų 2-17 ir 2-18, matyti iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kuriame nurodyta, kad N. S. priklauso 22/156 dalys 2-17 patalpos ir 16/116 dalių 2-18 patalpos (b. l. 17), o Rimai ir Jonui Ž. priklauso 16/156 dalių 2-17 patalpos ir 12/116 dalių 2-18 patalpos (b. l. 18).
IÅ¡ KlaipÄdos miesto savivaldybÄs administracijos patikrinimo akto Nr. ATP2-284 matyti, kad Å¡ios bendro naudojimo patalpos priklauso N. S., J. Ž., R. Ž. bei kitiems pastato bendrasavininkams, iÅ¡skyrus M. P. ir L. P. (b. l. 6). Vienok iÅ¡ nukentÄjusiųjų parodymų matyti, kad minimu bendro naudojimo tualetu prireikus naudojosi ir M. P. bei jo patalpose dirbÄ darbininkai (tai patvirtino ir liudytojas K. V.). Nors nukentÄjusiosios įžvelgia M. P. parodymų prieÅ¡taringumÄ (vienu atveju nurodo, kad griovÄ tualeto sienÄ nes nežinojo, kad jis priklauso ne jam, o kitu - kad norÄjo padaryti bendrÄ tualetÄ ), taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ie M.
P. teiginiai nÄra prieÅ¡taraujantys ar paneigiantys vienas kitÄ , nes jie nurodo skirtingas aplinkybes. Pirmuoju teiginiu â nežinojimu, kad tualetas priklauso ne jam, M. P. motyvuoja savo veikimo pagrindÄ jam nepriklausanÄiose patalpose, antruoju â noru padaryti bendrÄ tualetÄ - M. P. nurodo savo veikimo tikslÄ . Å ie paaiÅ¡kinimai susijungia į vienÄ loginÄ sekÄ : M. P. teigimu, jis turÄjo tikslÄ padaryti bendrÄ tualetÄ ir tai darÄ nežinodamas, kad tualetas jam visiÅ¡kai nepriklauso. Esant pakankamai dideliam bendro naudojimo patalpų savininkų skaiÄiui, ir susiklosÄius tokiai situacijai, kai bendrojo naudojimo patapos priklauso beveik visų patalpų savininkams (iÅ¡skyrus M.
P. ir L. P.), priimant dÄmesin, kad ir kiti patalpų naudotojai (J. V.) nežinojo, kam tiksliai priklauso bendro naudojimo patalpos 2-17 ir 2-18, M. P. versija, kad jis ÄmÄsi griovimo darbų, tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs visų rekonstruojamų patalpų priklausomybÄs, nors ir turÄjo visas galimybes sužinoti, kad jam minÄtos patalpos nepriklauso (turÄjo kadastro brÄžinius), lieka nepaneigta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant apie tyÄios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinamas kaltininko elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus (LAT nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015) Taigi tik iÅ¡samus M.
P. padarytos veikos sudÄties subjektyviojo požymio â kaltÄs â turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltÄs formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ . Tiek iÅ¡ liudytojo darbų vadovo K. V. parodymų, kad jie ardÄ sienas, kol sužinojo, kad patalpos priklauso ne M. P., o sužinojÄ baigÄ darbus ir laukÄ, kol M. P. iÅ¡siaiÅ¡kins (b. l. 69), tiek iÅ¡ paties M. P. parodymų matyti, kad tik nugriovus sienÄ ir nukentÄjusiosioms pareiÅ¡kus pretenzijas M. P. suprato, kad tualetas jam visiÅ¡kai nepriklauso ir jis pasielgÄ neteisÄtai, tuomet ÄmÄsi iniciatyvos, kad viskas bÅ«tų atstatytÄ Ä¯ pradinÄ padÄtį (b. l. 67), t. y. sužinojus (supratus), kad atliekami veiksmai neteisÄti, nedelsiant buvo imtasi padarytos žalos iÅ¡taisymo.
IÅ¡ byloje esanÄių liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių dokumentų nustatyta, kad M. P. užsakymu griovimo darbai patalpose adresu Liepojos g. 10 A buvo pradÄti 2014-06-26 ir tÄ paÄiÄ dienÄ sustabdyti paaiÅ¡kÄjus, jog patalpos M. P. nepriklauso (b. l. 6, 68). Beje, atliekant Å¡iuos darbus M. P. nedalyvavo, nes tuo metu buvo iÅ¡vykÄs į užsienį ir tuo metu pats betarpiÅ¡kai nekontroliavo samdytų darbuotojų veiksmų. SužinojÄs apie kilusį konfliktÄ , 2014-06-30 M. P. paskambino N. S. ir, kaip nurodÄ pastaroji, paaiÅ¡kino ketinÄs įrengti bendrÄ tualetÄ , taÄiau N. S. su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko (b. l. 40).
Ä®sitikinÄs, kad bendro naudojimo tualetas jam nepriklauso, o Å¡io tualeto bendrasavininkiai nesutinka, kad iÅ¡ jų tualeto ir M. P. priklausanÄio tualeto bÅ«tų įrengtas vienas bendras tualetas, 2014-07-07 M. P. sudarÄ statybos rangos sutartį su UAB â(duomenys neskelbtini)â dÄl sanmazgo atstatymo darbų, komercinÄse patalpose Liepojos g. 10A. KlaipÄdoje (b. l. 27). 2014-08-14 darbai buvo baigti (b. l. 29, 32-33), 2014-09-12 M. P. sumokÄjo už atliktus darbus (b. l. 34). Tai rodo, kad M. P. nesiekÄ svetimo turto sugadinimo ir po padarytos veikos nebuvo abejingas jos padariniams: tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs patalpų priklausomybÄs ir pradÄjÄs rekonstrukcijos darbus, paaiÅ¡kÄjus, kad dalis rekonstruojamų patalpų jam nepriklauso, susisiekÄ su nukentÄjusiÄ ja, o jai nesutikus įrengti bendro visiems tualeto, ÄmÄsi veiksmų, kad žala bÅ«tų iÅ¡taisyta â pasamdÄ statybos bendrovÄ, kuri atliko atstatymo darbus.Remiantis nustatytomis bylos aplinkybÄmis kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.
P., iÅ¡griaudamas nukentÄjusiosioms priklausanÄių patalpų sienÄ , nenumatÄ, kad taip bus padaryta žala nukentÄjusiosioms, bet turÄjo ir galÄjo tai numatyti, tad Å¡iuos veiksmus jis padarÄ dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kadangi BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudÄties subjektyvioji pusÄ pasireiÅ¡kia tik tyÄia, konstatuotina, kad M. P. nepadarÄ veikos, turinÄios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). NagrinÄjamu atveju, nenustaÄius apelianto veiksmuose tyÄios, o tuo paÄiu ir inkriminuoto nusikaltimo sudÄties buvimo jo veiksmuose, apelianto veiksmai gali bÅ«ti vertinami tik kaip civilinis deliktas.
TodÄl galimai padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiam asmeniui klausimai gali bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka, t. y. nukentÄjusieji savo interesus gali apginti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonÄmis. NagrinÄjamos bylos kontekste yra aktualus ir baudžiamosios bei kitų rūšių teisinÄs atsakomybÄs atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymÄta (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriÄio 13 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d. nutarimai), kad âsiekiant užkirsti keliÄ neteisÄtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti paÄiÄ griežÄiausiÄ priemonÄ â kriminalinÄ bausmÄ.
TodÄl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia sprÄsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisÄs pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonÄmis (administracinÄmis, drausminÄmis, civilinÄmis sankcijomis ar visuomenÄs poveikio priemonÄmis ir pan.)â. LAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisÄs paskirtis, tiek ir bendrieji teisÄs principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinÄs praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginÄus taikomos baudžiamosios teisÄs normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartis Nr. 2K-409/2011).
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡ esmÄs tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl padarytos žalos atlyginimo tinkamumo â nukentÄjusiųjų vertinimu, tinkamas iÅ¡griautų patalpų sutvarkymas galimas tik atlikus darbus pagal jų pateiktÄ 9708,19 lt dydžio sÄ matÄ , todÄl nukentÄjusiosios kreipÄsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka tik tuomet, kai M. P., žalos paÅ¡alinimui atlikÄs darbus pagal 2251.81 lt sÄ matÄ , atsisakÄ sutvarkyti patalpas nukentÄjusiųjų pageidaujamu bÅ«du.
Akivaizdu, kad kilusio ginÄo prigimtis yra civilinÄ, ir jį iÅ¡sprÄsti galima civilinio proceso tvarka. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju sprendžiant tarp nuteistojo M. P. nukentÄjusiųjų N. S. bei R. Ž. kilusį civilinÄs prigimties ginÄÄ , buvo nepagrįstai taikomos baudžiamosios teisÄs normos. CivilinÄs atsakomybÄs samprata ir rūšys reglamentuotos CK 6.245 str. CivilinÄ atsakomybÄ yra dviejų rūšių: sutartinÄ ir deliktinÄ (CK 6.245 str. 2 d.).
DeliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinÄ atsakomybÄ atsiranda ir dÄl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 6.263 str. nustatyta pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais â ir neturtinÄ Å¾alÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.
Ä®statymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dÄl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.263str. 1â3 dalys). Vadovaudamasis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog aptarta M. P. veika, atsižvelgus į kaltÄs formÄ , padarytos veikos pobÅ«dį bei padarymo aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 187 str. 1 d., o atitinka deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas.
TodÄl skundžiamas nuosprendis, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes M. P. nepadarÄ veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).Kadangi M. P. atžvilgiu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, nukentÄjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinÄtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tokiu sprendimu nukentÄjusiosioms sudaromos palankesnÄs sÄ lygos ginti savo galimai pažeistas civilines teises, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentÄjusiųjų N. S. ir R.
Ž. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 9708,19 litų turtinÄs žalos atlyginimo buvo atmestas (Å¡iuo atveju apylinkÄs teismo nuosprendyje matosi akivaizdus prieÅ¡taravimas, nes teismas pripažino įrodytu, kad sugadinta turto už 9708,19 litų), o ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo patenkintas tik nedidele dalimi. ApeliacinÄs instancijos teismo nuosprendžiu priÄmus sprendimÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtu, nukentÄjusiosioms paliekama teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka bendrais pagrindais ir iÅ¡ naujo jį įrodinÄti.Apeliaciniu skundu nuteistasis M.
P. praÅ¡o, priÄmus jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ nukentÄjusiųjų iÅ¡ieÅ¡koti turÄtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti. BPK 105 str. 6 d. numato, kad tuomet, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradÄtoje tik pagal nukentÄjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisÄ nusprÄsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradÄtas procesas. IÅ¡ Å¡ios normos seka, kad teismas nÄra imperatyviai įpareigotas ir yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva nusprÄsti, ar kaltinamojo iÅ¡teisinimo atveju jam priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
KasacinÄje praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisiant privataus kaltinimo proceso metu turÄtas iÅ¡laidas atsižvelgiama, koks yra iÅ¡teisinimo pagrindas, ar įvykis ar konfliktas tarp pusių realiai vyko, ar iÅ¡teisintasis tame konflikte aktyviai dalyvavo, ar jis savo veiksmais nulÄmÄ konflikto kilimÄ (pvz., LAT nutartis 2K-161/2015). Å iuo atveju M. P. iÅ¡teisintas, nes veikdamas neatsargia kaltÄs forma nepadarÄ veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. griovimo veiksmus M.
P. atliko dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, neįsitikinÄs, kam priklauso griaunamos patalpos, nors galÄjo ir turÄjo tai numatyti, taÄiau bÅ«tent jo aktyvÅ«s veiksmai ir sukÄlÄ konfliktÄ : jis pasamdÄ statybų bendrovÄ ir nurodÄ, kokius darbus reikia atlikti, jo paliepimu atliekant darbus buvo padaryta žala nukentÄjusiosioms. IÅ¡ to seka, kad nukentÄjusiųjų kreipimuisi į teismÄ pagrindÄ davÄ neteisÄti M. P. veiksmai. AplinkybÄ, kad nebÅ«damos teisininkÄs, nukentÄjusiosios suklydo ir pasirinko netinkamÄ savo interesų gynimo bÅ«dÄ â inicijavo civilinio ginÄo sprendimÄ baudžiamojo proceso tvarka, neduoda pagrindo vertinti jų veiksmus kaip apskritai nepagrįsto proceso pradÄjimÄ .
Egzistuojant tokioms aplinkybÄms, nebÅ«tų teisinga iÅ¡ nukentÄjusiųjų priteisti M. P. privataus kaltinimo proceso metu turÄtas iÅ¡laidas, todÄl Å¡is apelianto praÅ¡ymas netenkinamas.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,n u s p r e n d ž i a:KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: M. P. dÄl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.NukentÄjusiųjų N. S. ir R.
Ž. civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs bei neturtinÄs žalos atlyginimo palikti nenagrinÄtÄ . TeisÄjų kolegijos pirmininkas                                       Linas PauliukÄnas TeisÄjai                                                    Dalia KurseviÄienÄ Savinijus Katauskas