bf2db118-0da1-44c8-866c-e6deab659e98 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-60-949/2020 Proceso Nr. 1-06-1-02020-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; (S) 1.1.8.10.3.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui, kaltinamojo K. G. L. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R.

G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, teistas 2012 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : K. G. L. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t.y.: K. G. L., bÅ«damas UAB „V. t.“, juridinių asmenų registro kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ reikalavimų, t. y.: 5 atvejais automobilių pirkimo, iš viso 83338,57 Eur sumai, ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo: Taip pat K.

G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokusiÄ , UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiÄ UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V. t.“ 2013 m. gruodžio mėnesį, už 37900 Eur iÅ¡ fizinio asmens Ž. J. įsigijo automobilį BMW X5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai UAB „K.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ 2013-12-19 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ KLV Nr. 233 bei 2013-12-19 kasos aparato kvitÄ 2838,57 Eur (9801 Lt) sumai, kuriais pagrindė tariamÄ minėto automobilio įsigijimÄ iÅ¡ UAB „K.“.

UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama K. G. L. nusikalstamos veikos pobÅ«džio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraÅ¡tis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktÄ 2013-12-19 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ KLV Nr. 233 2838,57 Eur (9801 Lt) sumai Å«kinę operacijÄ , kurioje Å«kinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. Taip pat K. G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokusiÄ , UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančia UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V. t.“ 2014 m. vasario mėnesį už 18900 Eur iÅ¡ fizinio asmens V.

D. įsigijo automobilį Mercedes Benz GLK 350 4 Matic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai 2014-01-27 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamÄ minėto automobilio įsigijimÄ iÅ¡ Olandijos piliečio J. W., už 21000 Eur. UAB „K. i. c.s“ direktorė N. J., nesuvokdama K.G. L. nusikalstamos veikos pobÅ«džio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraÅ¡tis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktÄ 2014-01-27 pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ viso 21000 Eur (72508,80 Lt) sumai Å«kinę operacijÄ , kurioje Å«kinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. Taip pat K.

G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokusiÄ , UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiÄ UAB „K.i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V. t.“ 2014 m. kovo mėnesį už 17300 Eur iÅ¡ fizinio asmens E. B. įsigijo automobilį Audi Q5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai 2014-04-07 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamÄ minėto automobilio įsigijimÄ iÅ¡ Italijos piliečio G.

S., už 18900 Eur. UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama K. G. L. nusikalstamos veikos pobÅ«džio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraÅ¡tis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktÄ 2014-04-07 pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ viso 18900 Eur sumai Å«kinę operacijÄ , kurioje Å«kinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. Taip pat K. G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokusiÄ , UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiÄ UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V.t.“ 2014 m. balandžio mėnesį už 22000 Eur iÅ¡ fizinio asmens A.

M. įsigijo automobilį Mercedes Benz GLK 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai 2014-04-18 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamÄ minėto automobilio įsigijimÄ iÅ¡ Vokietijos piliečio A. C., už 24000 Eur. UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama K. G. L. nusikalstamos veikos pobÅ«džio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraÅ¡tis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktÄ 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ viso 24000 Eur sumai Å«kinę operacijÄ , kurioje Å«kinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. Taip pat K.

G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokusiÄ , UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiÄ UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad automobilį Crysler Canada Town & Country, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „V. t.“ 2014-02-26 pirko ne iÅ¡ Vokietijoje gyvenančio fizinio asmens A. C., o iÅ¡ kito tyrimo metu nenustatyto asmens, pateikė jai 2014-02-26 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamÄ minėto automobilio įsigijimÄ iÅ¡ Vokietijos piliečio A.

C., už 16600 Eur. UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama Klaus G. L. nusikalstamos veikos pobÅ«džio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraÅ¡tis atskaitingi asmenys, užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktÄ 2014-02-26 pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ viso 16600 Eur sumai Å«kinę operacijÄ , kurioje Å«kinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. Tokiu bÅ«du, K. G. L., tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ ir dėl jo padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Be to, K. G. L., siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų panaudojimÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: K. G. L., bÅ«damas UAB „V. t.“, juridinių asmenų registro kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, Klaipėdos m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , deklaracijų pateikimÄ , bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimÄ , nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, to paties įstatymo 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, tyčia, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, apskaičiuota Å¡io Ä®statymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, siekdamas iÅ¡vengti 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-08-20, veikdamas per UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., kuri Klaus G.

L. daromos nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokė, tyčia, pateikė jai neteisingus duomenis apie faktiÅ¡kai įvykusius UAB „V. t.“ automobilių pirkimo - pardavimo sandorius, dėl ko pastaroji PVM deklaracijose, teikiamose valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo neteisingus duomenis, o bÅ«tent: 2013 m. gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 33884 Eur (116995 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 7116 Eur (24570 Lt), 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 492 Eur (1701 Lt) daugiau, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 492 Eur (1701 Lt) daugiau, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetÄ arba grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 7609 Eur (26271 Lt) mokėtino į biudžetÄ PVM ir Å¡iÄ deklaracijÄ per elektroninio deklaravimo sistemÄ 2014-02-26 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui; 2014 m. gegužės mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „sandorių, kuriems taikomas spec. apmokestinimo schema, marža“ nedeklaravo 4380 Eur (15123 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 920 Eur (3177 Lt), 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetÄ arba grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 920 Eur (3177 Lt) mokėtino į biudžetÄ PVM ir Å¡iÄ deklaracijÄ per elektroninio deklaravimo sistemÄ 2014-08-20 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Tokia savo veika K. G. L. pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. gegužės mėn. pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir iÅ¡vengė 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Be to, K. G. L., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 11 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „IÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti pelno mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB „V.t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., kuri K.

G. L. daromos nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokė, tyčia, pateikė jai neteisingus duomenis apie faktiÅ¡kai įvykusius UAB „V. t.“ automobilių pirkimo - pardavimo sandorius, dėl ko pastaroji pateiktose mokesčių administratoriui pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo 1167 Eur apmokestinamojo pelno: 2013 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos 1 eilutėje „pelno(nuostolių)ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieÅ¡ apmokestinimÄ +(-)“ deklaravo 2346 Eur (8100 Lt) mažiau, 48 eilutėje „Pelnas“ deklaravo 2346 Eur (8100 Lt) mažiau, 88 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 2346 Eur (8100 Lt) mažiau, 69 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ deklaravo 117 Eur (405 Lt) mažesnę mokėtinÄ pelno mokesčio sumÄ ir Å¡iÄ deklaracijÄ per elektroninio deklaravimo sistemÄ 2014-05-31 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui; 2014 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos 19 eilutėje „pelno(nuostolių)ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieÅ¡ apmokestinimÄ +(-)“ deklaravo 21000 Eur (72509 Lt) mažiau, 40 eilutėje „Pelnas“ deklaravo 21000 Eur (72509 Lt) mažiau, 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 21000 Eur (72509 Lt) mažiau, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ deklaravo 1050 Eur (3625 Lt) mažesnę mokėtinÄ pelno mokesčio sumÄ , 64 eilutėje „mokėtina/grÄ Å¾intina pelno mokesčio suma“ deklaravo 1050 Eur (3625 Lt) mažiau ir Å¡iÄ deklaracijÄ per elektroninio deklaravimo sistemÄ 2015-10-29 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Tokia savo veika K. G. L., pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 ir 2014 metų metinėse pelno mokesčių deklaracijose, įrašė neteisingus duomenis ir iÅ¡vengė 1167 Eur pelno mokesčio sumokėjimo. Tokiu bÅ«du, K. G. L., siekdamas iÅ¡vengti 8529 EUR Pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 EUR Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t.“ pajamas ir turtÄ , bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalimi, nagrinėti bylÄ , kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ . Kaltinamasis K. G. L. informavo teismÄ , kad dėl prastos sveikatos bÅ«klės negalės dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime teisiamajame posėdyje, todėl prašė teismo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant bei sutiko, kad jį atstovautų valstybės paskirtas advokatas Alvydas Kvasčevičius (t. 8., b. l. 124).

Pagal bylos duomenis kaltinamasis gyvena Vokietijoje. Atsižvelgiant į gautÄ kaltinamojo K. G. L., esančio ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, praÅ¡ymÄ , jame nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis negali dalyvauti bylos nagrinėjime, teismas nusprendė nagrinėti bylÄ kaltinamajam nedalyvaujant (BPK 246 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ kaltinamojo K. G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies.

Jis dirba UAB ,,V. t.“ direktoriumi. Šios įmonės veikla yra automobilių pirkimas - pardavimas. Automobiliai yra perkami Lietuvoje, o vėliau apie 97 proc. automobilių yra parduodami į kitas E. S. šalis. Automobilius Lietuvoje įsigyja pagal internetinius skelbimus. Dažniausiai faktiniai jų savininkai yra fiziniai. Jie tvarkant pirkimo dokumentus niekur nefigūruoja, jie jam pateikia kokių nors įmonių dokumentus. Tačiau pinigus už automobilius jis sumoka fiziniams asmenims, kurie faktiškai pardavinėja automobilius.

Su fiziniais asmenimis jis atsiskaitinėja grynais pinigais, nes jie nesutinka gauti pinigus per bankÄ , taip pat jie kelis kartus atsisakė pasiraÅ¡yti UAB ,,V. t.“ dokumentuose dėl grynų pinigų sumokėjimo, o vėliau grynus pinigus jis sumokėjo ir nesurašė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Vėliau automobilius pagal internetinius skelbimus pardavinėjo užsienyje ir atsiradus pirkėjui, UAB ,,V. t.“ parduoda automobilį. Visi duomenys apie parduotus automobilius yra buhalterijoje, taip pat jo kompiuteryje yra duomenys apie faktinius automobilių pardavėjus Lietuvoje, juos galėtų nurodyti, kai bus galimybė pasinaudoti kompiuteriu.

Jis nurodytų faktinius pardavėjų telefonų numerius, elektroninį paÅ¡tÄ . PaaiÅ¡kino, jog automobiliai Lietuvoje buvo įsigyjami dokumentuose nurodant žymiai mažesnes kainas nei faktiÅ¡kai buvo už juos sumokama, o vėliau parduodant Å¡iuos automobilius užsienyje buvo suraÅ¡omos tikros kainos, tačiau UAB ,,V. t.“ suraÅ¡inėjo sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui, po to buvo pervedami pinigai iÅ¡ pirkėjo, jis iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos nuimdavo pinigus, juos grynais sumokėdavo faktiniam automobilio pardavėjui Lietuvoje, vėliau automobilį registruodavo Lietuvoje, o po to automobilį iÅ¡siųsdavo pirkėjui į užsienį.

Tada pirkėjui buvo iÅ¡statoma UAB ,,V. t.“ sÄ skaita, kurioje buvo nurodomas tarpininkavimo mokestis, t. y. ta suma kuri likdavo įmonei nuo automobilio pirkimo – pardavimo (7 t., b. l. 18-19). Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atstovauja UAB „K. i. c.“, tvarkančiÄ buhalterinę apskaitÄ o kaltinamasis atstovavo UAB „V. t.“. 2014 metais buvo paimti UAB „V. t.“ dokumentai, gal dar metus bandė vykdyti veiklÄ , paskui kaltinamasis iÅ¡važiavo atostogų ir dingo.

Nebematė jo nuo 2015 rugpjūčio mėnesio. Kaltinamasis atneÅ¡davo jai buhalterinės apskaitos dokumentus. Paskutiniais metais kaltinamojo įmonė užsiėmė tik naudotų automobilių pirkimu - pardavimu. Paraleliai dar nuomojo katerį vasaros metu. Pajamos ėjo iÅ¡ transporto priemonių pirkimo – pardavimo. Kaltinamasis iÅ¡skirdavo mokestį už tarpininkavimÄ perkant ir parduodant automobilį. Pirkdavo pagal Å vedijos užsakymus. IÅ¡skirdavo automobilio kainÄ ir savo paslaugas už reikiamo automobilio suradimÄ .

Skaičiuodavo savo darbÄ , sertifikavimÄ , jei automobiliai pirkti Amerikoje, gal remonto ir kelto paslaugas. Paslaugos atsispindėdavo pajamose. Jei bÅ«davo remontuojamos, tai bÅ«davo sÄ skaitos. Skaičiavimas buvo kaltinamojo reikalas, nes jis pats taip nusprendė. Automobiliai buvo pajamuojami kaip įmonės turtas. Nepamena komercinių pasiÅ«lymų sÄ skaitų. Parduodant automobilius pinigai visada eidavo į banko sÄ skaitÄ . Kartais užsakovai sumokėdavo iÅ¡ anksto. Visi pinigai buvo apskaitomi. Pirkdavo ir už grynus ir bankiniais pavedimais.

Dažniau pirkdavo už grynus pinigus. Kaltinamasis buvo ir atskaitingas asmuo, ir direktorius, atneÅ¡davo tik pirkimo - pardavimo dokumentÄ . Ji mokesčių inspekcijai duomenis užpildė pagal dokumentus. Nebuvo kalbos apie pinigų neapskaitymÄ . Buvo problema, kad Lietuvoje pirktos maÅ¡inos ne visada atitiko kainÄ â€“ kas nurodyta sÄ skaitoje ir kiek buvo mokėta realiai. Kaltinamasis pats ėjo ir klausė, kodėl reikia primokėti pardavėjams, pirkdavo oficialiai už maÅ¾Ä kainÄ , turėjo sumokėti pardavėjui papildomai, paskui parduodavo į Å vedijÄ už realiÄ kainÄ .

Dažniausiai automobilius parduodavo Å vedijoje, rečiau Vokietijoje. Parduodavo už rinkos kainÄ . Kalbėjosi su kaltinamuoju apie tai, kad reikia ieÅ¡koti bÅ«dų Å¡iam klausimui sutvarkyti. Jis todėl ir nuėjo į mokesčių inspekcijÄ ir klausė, kodėl Lietuvoje parduodami automobiliai už mažesnę kainÄ . Jis protingas žmogus, jis mokėjo mokesčius nuo sumos, kurios praktiÅ¡kai neuždirbdavo. Mokestinis patikrinimas buvo atliekamas anksčiau, pagal Å vedijos užklausimÄ . PVM permoka buvo.

Permoka galėjo bÅ«ti tik dviejų automobilių, kurios ėjo kaip prekės. PVM permoka buvo grÄ Å¾inta. Galėjo bÅ«ti apie 20 000 litų permokos suma, nepamena tiksliai. Nežino, kada įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Buvo keletas mokestinių patikrinimų. Kai buvo patikrinimas, jis nunešė dokumentus ir nuėjo pas PVM skyriaus virÅ¡ininkÄ , pavardės nepamena, jis kalbėjo apie tai, viename pokalbyje dalyvavo ir ji, pokalbį kaltinamasis įsirašė. Jis klausė, kaip apskaityti tuos pinigus, kuriuos turi „mokėti juodais“.

Kaip jam iÅ¡eiti iÅ¡ situacijos, kai automobilio pardavėjas reikalauja mokėti „juodais“ pinigais. Niekas kaltinamajam nepaaiÅ¡kino kÄ reikia daryti. Veikla vyko tokiu bÅ«du, kad buvo nurodoma, kad sumokėta 2000, o direktorius paimdavo iÅ¡ banko 15 000, sumokėdavo 5 000 ir likdavo 10 000 skolingas įmonei. Oficialiai sumokėta suma buvo nuraÅ¡oma. FNTT patikrinimas pradėtas jau vėliau, gal po metų nuo pokalbio su PVM skyriaus virÅ¡ininku. Mano, kad kaltinamasis suprato automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kuriÄ pats pasirašė.

Sutartys tipinės, nes kaltinamasis kalbėjo lietuviÅ¡kai. Mokesčiai buvo mokami nuo pajamų, kaltinamasis turėjo mokėti per daug mokesčių – jis tokių pajamų realiai negaudavo. Pradėjo augti ant kaltinamojo pakabinti pinigai, atsirado labai didelis likutis, ji sakė, kad kažkas negerai, kad yra problema. Oficialiai sumokėta suma buvo nuraÅ¡oma. IÅ¡ kaltinamojo žodžių žino, kad jis pirkdavo už 15000, o ne už 2 000. Nežino atvejų, kad kaltinamasis dokumentuose nurodytų ne tÄ pirkėjÄ .

Jei bÅ«tų žinojusi, kad taip darė, bÅ«tų pasakiusi, kad tai nusikalstama. Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad porÄ kartų buvo susitikęs kaltinamÄ jį, pardavinėjo jam automobilį. Kaltinamasis paskambino, prisistatė, atvažiavo, nupirko, paskui dar atvažiavo, pasakė, kad visas maÅ¡inas nori pirkti. Pasakė jam, kad reikia rankpinigių, tačiau rankpinigių kaltinamasis nepaliko. Paskui vienÄ automobilį pardavė ne kaltinamajam, kitam asmeniui, dėl to kaltinamasis supyko, grasino.

Su kaltinamuoju jis gražiai bendravo, tačiau paskui pamatė, kad su juo gražiai neįmanoma. Tai buvo 2013-2014 metais. FNTT atvažiavo ir atliko jo veiklos patikrinimÄ . Jokių sutarčių su kaltinamuoju nesudarė, pardavė jam tik vienÄ automobilį. Pardavė už 18 ar 19 tÅ«kstančių, sutartyje, kuriÄ jam rodė FNTT pareigÅ«nai, buvo įraÅ¡yta ne ta kaina, nežino, iÅ¡ kur atsirado suma 22 000. Sutarties raÅ¡ytinės nebuvo pasirašę. Kaltinamasis pasiėmė automobilio dokumentus ir pasakė, kad viskÄ sutvarkys.

Nepasirašė, nei kad jis gavo pinigus, nei kad kaltinamasis pasiėmė automobilį. J. W. nepažįsta, nėra girdėjęs jo pavardės. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad negali pasakyti, kada jis susipažino su kaltinamuoju. PrieÅ¡ 6 metus pardavinėjo automobilį, kaltinamasis jį nupirko. Gal 2013-2014 metais. Ä®dėjo skelbimÄ , paskambino, susitarė, susitiko. Automobilis buvo registruotas ne jo vardu. Nespėjo užregistruoti ir pardavė. Nepamena, kas buvo pirkėjas, turbÅ«t Klausas.

Dėl to turėjo daug problemų, susimokėjo baudÄ . Asmuo kalbėjo lietuviÅ¡kai, gal buvo kažkoks akcentas. ApžiÅ«rėjo automobilį, automobilis Lietuvoje nebuvo registruotas, nepamena, kÄ pasirašė – buvo kažkokia sÄ skaita, paėmė pinigus, atidavė automobilio dokumentus. Automobilis priklausė kažkokiam juridiniam asmeniui, tiksliai nepamena. A. C. nepažįsta, pirmÄ kartÄ girdi tokiÄ pavardę. Liudytojas Ž. J. teismo posėdžio metu parodė, jog gavo gyvenimo pamokÄ , kurios niekada nepamirÅ¡. 2012 m. nusipirko sau daužtÄ automobilį „BMW-X5“ už 30000 dolerių.

Jį ilgai remontavo. Brangi maÅ¡ina, gyveno daugiabutyje, tai nutarė parduoti. Ä®dėjo skelbimÄ . K.. iÅ¡ karto paskambino. Atvykęs, jis apžiÅ«rėjo tÄ maÅ¡inÄ , pasakė, kad perka. Prašė užregistruoti ant laikinos įskaitos, kad bÅ«tų laikina registracija. Suprato, kad nori automobilį iÅ¡varyti į užsienį, kažkokiam užsieniečiui. ViskÄ sutvarkęs, automobilį kaltinamajam pardavė apie gruodžio mėnesį. Po to gegužės 30 d. jam paskambino žmona ir pasakė, jog atvyko policija, ieÅ¡ko jo.

Nelabai suprato kodėl, todėl grįžo namo su advokatu. Atvykę pareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, kad jis užsiiminėja neteisėta komercine veikla, pateikė jam įtarimÄ , atliko kratÄ . 2014 m. pabaigoje, advokatas paaiÅ¡kino, jog jam yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Vilniaus apylinkės teisme gavo sprendimÄ , kur K. prašė iÅ¡ jo priteisti virÅ¡ 13000. Nesupranta, kaip jis taip sugebėjo. Tas sprendimas buvo jau įsiteisėjęs. Po kurio laiko, K., kai nelaimėjo tos bylos, negavo iÅ¡ jo 13000 eurų, tada padavė ieÅ¡kinį į KaiÅ¡iadorių apylinkės teismÄ , nes ten buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ po tėvų mirties, liko gyvenamasis plotas.

Jokių sutarčių su K. nesudarinėjo. Jis suprato, kad automobilį veÅ¡ į užsienį, todėl prašė laikinos registracijos. Tas „BMW“ automobilis nebuvo registruotas jo vardu. Po ekspertizės jį iÅ¡registravo. LaikinÄ registracijÄ jis sutvarkė pagal įgaliojimÄ . Laikinai, kai registruoji, kieno yra dokumentai, to asmens vardu ir registruoja. A. M. iÅ¡ Å iaulių jį įgaliojo sutvarkyti dokumentus. A. M. ir padėjo įsigyti tÄ automobilį iÅ¡ Amerikos. Jis nebuvo savininkas to „BMW“ automobilio, jis buvo registruotas „Kipro“ įmonės vardu.

Negali pasakyti, kokia automobilio vertė buvo nurodyta dokumentuose. Jam ji kainavo apie 40000. Apie įmonę „V. t.“ jis aplamai nieko nežino. PažiÅ«rėjo „infolexse“, yra tokia situacija, kad darai pavedimÄ , kuris neužsiskaito, o paskui ieÅ¡kai pinigų. Tai klasikinė apgavystė. Džiaugiasi, kad K. pinigus jam davė grynais, kai atidavė K. maÅ¡inÄ . Jis sumokėjo 30000 dolerių už maÅ¡inÄ A. M. grynais. Tai vyko pasitikėjimo pagrindu, jokių raÅ¡telių nepasirašė.

Apie įmonę „G.“ sužinojo tik iš bylos, anksčiau nieko negirdėjo. Nieko K. jam apie tai nesakė. Liudytojo E. B. nepavykus atvesdinti į teismo posėdį, jo parodymai buvo pagarsinti. Iš BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. B. parodymų matyti, kad automobilį „AUDI Q5“ įsigijo 2013 metais, laiko nepamena, o automobilius „CHRYSLER TOWN COUNTRY“ pirko 2014 metų vasario ar kovo mėnesiais. Visi įsigyti automobiliai buvo daužti, tad juos remontavo ir vėliau pardavė.

Automobilis „AUDI Q5“ buvo stipriai daužtas, tad jo remontas užtruko nuo 9 mėn. iki 1 metų. Per tÄ laikotarpį, kai buvo remontuojamas „AUDI Q5“, buvo remontuojami ir automobiliai „CHRYSLER TOWN COUNTRY“, tad suremontavus automobilius, jų pardavimas vyko panaÅ¡iu laiku. Visu tris automobilius pardavė UAB „V. t.“. Už automobilį „AUDI Q5“ gavo 15000 eurų, o už du „CHRYSLER TOWN COUNTRY“ gavo nuo 26000 iki 27000 eurų. Realiai nuo Å¡ių parduotų automobilių liko gal 2000 eurų pelno, nes automobilių remontas kainavo labai daug, ypač „AUDI Q5“.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigyja automobilius, juos parsigabena į LietuvÄ , čia juos remontuoja ir pardavinėja. Tiksliai prisimena, kad automobilio Audi Q5 pardavimo kaina buvo 17300 eurų, nes šį automobilį siÅ«lė pirkti pirkėjui K. maždaug už 20000 Eurų, o jis nusiderėjo iki nurodytos sumos. Jis sutiko parduoti K. automobilį Audi Q5 už nurodytÄ kainÄ , nes jis mokėjo grynais pinigais. Kiek prisimena, K. 2014 m. iÅ¡ jo pirko minėtÄ automobilį Audi Q5 ir dar du automobilius CHRYSLER TOWN & R.

K. pirktų automobilių identifikacinių numerių nežino ir negali nurodyti, kokius konkrečiai automobilius jam pardavė. K. su juo atsiskaitė grynais pinigais, pirkimo dokumentus jis susitvarkė pats. K. jis perdavė automobilius ir JAV iÅ¡duotus automobilių dokumentus, kurių analogas Lietuvoje yra techninis pasas (6 t., b. l. 86, 89-91). Liudytojos A. C., gyvenančios Vokietijoje, nepavykus iÅ¡kviesti į teismo posėdį, jos parodymai, duoti Vokietijos kompetentingai ikiteisminio tyrimo institucijai, vykdant Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ buvo pagarsinti.

IÅ¡ BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. C. parodymų matyti, kad ji parodė, jog UAB „V. T.“ ir K. G. L. jai yra negirdėti. Ji niekada nieko bendro nėra turėjusi su automobilių prekyba. Pati niekada neturėjo automobilio. Vairuotojo pažymėjimÄ ji įsigijo tik 2015-06-22. Apklausos metu jai buvo pateiktos 2014-02-26 ir 2014-04-18 automobilių pirkimo - pardavimo sutartys, kuriose kaip pardavėja yra nurodyta C. A., gim. (duomenys neskelbtini), o pirkėja UAB „V.

T.“. Liudytoja nurodė, kad ji Å¡ių transporto priemonių nepardavė, sutartyse yra nurodyta neteisinga jos gimimo data ir adresas. Å ioje sutartyje nurodytoje gatvėje ji pažinojo joje gyvenusį buvusį draugÄ A. Y., kuris anksčiau užsiiminėjo automobilių prekyba (5 t., b. l. 145-156). IÅ¡ 2017-11-20 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2014-05-26 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ UAB „V. T.“ buhalterinę apskaitÄ pagal sutartį tvarkanti N. J. pateikė turimus UAB „V.

T.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-05-26. ApžiÅ«rėjus pateiktus dokumentus segtuve „V. T., gautos S.F. 2013“ buvo rasti Å¡ie dokumentai, patvirtinantys apie automobilių pardavimÄ užsienyje gyvenantiems fiziniams asmenims: 2014-01-27 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas J. W., gim. (duomenys neskelbtini), parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Mercedes Benz GLK 350 4 Matic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 21000 Eur.

Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasirašyta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-01-27; 2014-02-26 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas A. C., gim. (duomenys neskelbtini), parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Crysler Canada Town & Country, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 16600 Eur. Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasirašyta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-02-26; 2014-04-18 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo.

Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas A. C., gim. 1972-03-25 parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Mercedes Benz GLK 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 24000 Eur. Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasirašyta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-04-18; 2014-04-07 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas A. C., gim. (duomenys neskelbtini) parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Audi Q5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 18900 Eur.

Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasiraÅ¡yta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-04-07 (3 t., b. l. 96-105). IÅ¡ 2015-06-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Teismo baudžiamajame įsakyme yra nurodyta, kad V. D. be kitų transporto priemonių pirkimo - pardavimo, 2013 m. iÅ¡ JAV įsigijo automobilį Mersedes Benz GLK, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. laidos, jį parsigabenęs į LietuvÄ suremontavo ir 2014 m. vasario mėnesį už 18 900 Eur pardavė UAB „V.

T.“, atstovaujamai K. G. L. (6 t., b. l. 81-83). IÅ¡ 2017-06-26 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad V. D. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,Mercedes Benz GLK 350“ pirkimÄ , taip pat aptaria numatomas automobilių kainas (1 t., b. l. 165-166). IÅ¡ 2019-04-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties matyti, kad A. M. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad A. M. be kitų transporto priemonių pirkimo - pardavimo, 2014-03-25 iÅ¡ JAV įsigijo automobilį Mercedes Benz GLK 350, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos, jį parsigabenęs į LietuvÄ suremontavo ir 2014-04-22 už 22 000 Eur pardavė UAB „V.

T.“. Å ia nutartimi LAT paliko galioti 2018-10-29 Å iaulių apygardos teismo nutartį bei 2018-06-18 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį (6 t., b. l. 105-127). IÅ¡ 2014-04-11 sekimo protokolo matyti, kad A. M. susitiko su K. G. L. adresu (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ aikÅ¡telėje. K. G. L. apžiÅ«rinėjo automobilį Mercedes Benz GLK 350, baltos spalvos, su kuriuo buvo atvažiavęs A. M.. Vėliau jie kartu nuėjo į autoservisÄ â€žS.“ (1 t. , b. l. 132). IÅ¡ 2017-06-26 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad A.

M. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,Mercedes Benz GLK 350“ pirkimÄ , taip pat aptaria atsiskaitymo grynaisiais aplinkybes (1 t., b. l. 159-162). IÅ¡ 2017-06-26 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad Ž. J. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,BMW X5“ pirkimÄ , taip pat aptaria atsiskaitymo grynaisiais aplinkybes (1 t., b. l. 163-164). IÅ¡ 2013 m. gruodžio 19 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros KLV Nr. 233, matyti, kad joje nurodytas pardavėjas UAB „K.“, pirkėjas UAB „V. t.“, automobilio BMW X5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), suma be PVM 2346,92 Eur (8100,00 Lt), 2013-12-19 kasos aparato kvite nurodyta 2838,57 Eur (9801 Lt) suma (4 t., b. l. 7).

IÅ¡ 2016-03-07 Å iaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad E. B. teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teismo nutartyje nurodyta, kad E. B. be kitų transporto priemonių pirkimo - pardavimo, 2013 m. iÅ¡ JAV įsigijo automobilį AUDI Q5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. laidos, jį parsigabenęs į LietuvÄ suremontavo ir 2014 m. kovo mėnesį už 17300 Eur pardavė UAB „V.

T.“ (6 t., b. l. 92-95) IÅ¡ 2017-06-26 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad E. B. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,AUDI Q5“ remontÄ ir atsiėmimÄ (1 t., b. l. 158). IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties matyti, kad buvo sankcionuotas V. D. sekimas ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. kovo 7 d. nutartimis buvo sankcionuotas K.G.

L. sekimas ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo sankcionuotas E. B. sekimas ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas (1 t., b. l. 118-121). IÅ¡ 2014-05-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „V. T.“ buhalterinę apskaitÄ pagal sutartį tvarkanti N. J. pateikė turimus UAB „V. T.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-05-26 (1 t., b. l. 85). 2017-02-02 specialisto iÅ¡vadoje Nr.5-3/7,,Dėl UAB „V.

T.“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad jeigu, remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos Hanoverio finansinių nusikaltimų išaiškinimo ir baudžiamųjų bylų tarnybos 2016-03-22 ir 2016-03-31 raštais Nr. 2016/00237/47-F31-, piliečių (Ž. J., E. B., V. D., A. M.) įtariamųjų apklausos protokolų duomenimis, UAB „V. t.“ pagrindė apskaitos dokumentais ūkines operacijas, kuriuose ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės, tai UAB „V. t.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 5 atvejais automobilių („BMW X5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „K.“ „Mercedes Benz GLK350 4 Matic“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), iš J. W., „Audi Q5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. S., „Mercedes Benz GLK350“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A.

C., „Chrysler Canada Town & Country 3.6“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A. C.) pirkimo iš viso - 83 338,57 Eur (2 838,57 + 21 000 + 18 900 + 24 000 + 16 600) ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška). Dėl UAB „V. t.“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „V. t.“ pateiktose deklaracijose arba ataskaitose įraÅ¡yti duomenys neatitinkantys tikrovės apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ . UAB „V. t.“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.“ Pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „V. t.“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagÄ nustatyta, kad UAB „V. t.“ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui PVM deklaracijose 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. gegužės mėn. nepriskaičiavo ir nedeklaravo iÅ¡ viso pardavimo PVM –29448 Lt (8529 Eur).

2) Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751: 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“. UAB „V. t.“ laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-05-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2 PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , tai yra nedeklaravo: 11 eilutėje iÅ¡ viso – 116995 Lt (33884 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 16 eilutėje sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža iÅ¡ viso – 15123 Lt (4380 Eur), 29 eilutėje iÅ¡ viso – 27747 Lt (24570 + 3177) (8036 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM. 1 atveju deklaravo daugiau: 25 eilutėje iÅ¡ viso – (-1701 Lt) (-493 Eur), 35 eilutėje 1701 Lt (493 Eur) daugiau atskaitomo PVM.

Nedeklaravo 36 eilutėje iÅ¡ viso – 29448 Lt (3177 + 24570 + 1701) (8529 Eur) mokėtino į biudžetÄ PVM, 90 str. 1 d. nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, apskaičiuojama Å¡io Ä®statymo 89 str. nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iÅ¡ viso – 29448 Lt (3177 + 24570 + 1701) (8529 Eur) iki: 2014-01-25 26271 Lt (7609 Eur) PVM už 2013 m. gruodžio mėn., 2014-06-25 3177 Lt (920 Eur) PVM už 2014 m. gegužės mėn.

3) Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ 11 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „IÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“ reikalavimų t. y. 2013-12-19 apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistravo pagal 2013-12-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KLV Nr. 233 iÅ¡ viso – 8100 Lt (2346 Eur), pagal kuriÄ Å«kinės operacijos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės ir kuria apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistravo sÄ naudas iÅ¡ viso – 8100 Lt (2346 Eur) padidintas transporto priemonei „BMW X5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014-01-27 apskaitos registruose „Didžioji knyga“ užregistravo pagal 20140127 pirkimo sutartį iÅ¡ viso – 72 508,80 Lt (21000 Eur), pagal kuriÄ Å«kinės operacijos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės ir kuria apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistravo sÄ naudas iÅ¡ viso – 72509 Lt (21000 Eur) padidintas transporto priemonei „Mercedes Benz GLK350 4 Matic“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)).

UAB „V. t.“ nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iÅ¡ viso – 4030 Lt (72509 + 8100) x 5 proc.) (1167 Eur) pelno mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2013 ir 2014 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „V. t.“ už tiriamÄ jį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso – 33478 Lt (9696 Eur) mokesčių, iÅ¡ jų: PVM – 29448 Lt (8529 Eur); pelno mokesčio – 4030 Lt (1167 Eur) ir padarė nuostolį valstybės biudžetui: 2013 m.

– 26676 Lt (7726 Eur) (pelno mokesčio - 405 Lt (117 Eur), PVM – 26271 Lt (7609 Eur); 2014 m. – 6802 Lt (1970 Eur) (pelno mokesčio – 3625 Lt (1050 Eur), PVM – 3177 Lt (920 Eur) (3 t., b. l. 118-139). Nors kaltinamasis K. G. L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl esminių kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ ir dėl jo padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros bei siekdamas iÅ¡vengti 8529 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 EUR Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ Ä¯rašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t.“ pajamas ir turtÄ , bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Kaltinamojo K. G. L. kaltę įrodo rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga: 2014-04-11 sekimo, 2017-06-26, 2017-06-26, 2017-06-26, 2017-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, 2014-05-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, 2017-11-20 apžiūros protokolai, liudytojų N. J., V. D., A. M., Ž. J. parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, E. B., taip pat liudytojos A. C. bei paties kaltinamojo K. G. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2017-02-02 specialisto išvada Nr. 5-3/7,,Dėl UAB „V.

T.“ Å«kinės finansinės veiklos“. Dėl neteisingų duomenų apie pajamas įraÅ¡ymÄ Ä¯ deklaracijas ir jų pateikimÄ valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ aiÅ¡kiai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnio 1 dalį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, ir to nori. Specialisto iÅ¡vadoje (3 t., b. l. 118-139) konstatuota, kad dėl K. G. L. padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros bei siekdamas iÅ¡vengti 8529 EUR Pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 EUR Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ Ä¯rašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t.“ pajamas ir turtÄ , bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Nors K. G. L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis pripažino visas Å¡ioje byloje nagrinėjamas faktines aplinkybes, susijusias su transporto priemonių UAB ,,V. t.“ vardu pirkimu - pardavimu. K. G. L. nurodė, kad dirbo UAB ,,V. t.“ direktoriumi, kurios veikla automobilių pirkimas - pardavimas. Patvirtino, jog automobiliai buvo perkami Lietuvoje, o vėliau apie 97 proc. automobilių buvo parduodami į kitas E. S. Å¡alis.

Automobilius Lietuvoje įsigydavo pagal internetinius skelbimus, jų faktiniai savininkai buvo fiziniai asmenys. Jie tvarkant pirkimo dokumentus niekur nefigÅ«ravo, jie jam pateikdavo kokių nors įmonių dokumentus. Tačiau pinigus už automobilius jis sumokėjo fiziniams asmenims, kurie faktiÅ¡kai pardavinėjo automobilius. Su fiziniais asmenimis jis atsiskaitinėjo grynais pinigais, nes jie nesutiko gauti pinigus per bankÄ , taip pat jie kelis kartus atsisakė pasiraÅ¡yti UAB ,,V. t.“ dokumentuose dėl grynų pinigų sumokėjimo, o vėliau grynus pinigus jis sumokėjo ir nesurašė jokių tai patvirtinančių dokumentų.

Kaltinamasis patvirtino, jog automobiliai Lietuvoje buvo įsigyjami dokumentuose nurodant žymiai mažesnes kainas nei faktiÅ¡kai buvo už juos sumokama, o vėliau parduodant Å¡iuos automobilius užsienyje buvo suraÅ¡omos tikros kainos, tačiau UAB ,,V.t.“ suraÅ¡inėjo sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui, po to buvo pervedami pinigai iÅ¡ pirkėjo, jis iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos nuimdavo pinigus, juos grynais sumokėdavo faktiniam automobilio pardavėjui Lietuvoje, vėliau automobilį registruodavo Lietuvoje, o po to automobilį iÅ¡siųsdavo pirkėjui į užsienį.

Tada pirkėjui buvo iÅ¡statoma UAB ,,V. t.“ sÄ skaita, kurioje buvo nurodomas tarpininkavimo mokestis, t. y. ta suma kuri likdavo įmonei nuo automobilio pirkimo - pardavimo. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. D., A. M., Ž. J., pagarsinti E. B. parodymai patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jie pardavinėjo automobilius, o K. G. L. juos nupirko. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog kaltinamasis 2013 m. gruodžio mėn. iÅ¡ Ž. J. nupirko BMW X5 (vin. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 37900 Eur be PVM, tačiau Å¡ios transporto priemonės įsigijimÄ pagrindė 2013 m. gruodžio 19 d.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra KLV Nr. 233, pardavėjas: UAB „K.“, automobilio suma be PVM 2346,92 Eur (4 t., b. l. 7), 2014 m. vasario mėn. iÅ¡ V. D. nupirko „Mercedes Benz“ GLK350 4 Matic (vin. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 18900 Eur be PVM, tačiau Å¡ios transporto priemonės įsigijimÄ pagrindė 2014 m. sausio 27 d. Pirkimo sutartimi iÅ¡ J. W. už 21000 Eur be PVM, (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagoje 11-11-1 priedai), 2014 m. kovo mėn. iÅ¡ E. B. nupirko „Audi Q5“ (vin.

Nr. (duomenys neskelbtini)) už 17300 Eur be PVM, tačiau Å¡ios transporto priemonės įsigijimÄ pagrindė 2014 m. balandžio 7 d. pirkimo sutartimi iÅ¡ G. S. už 18900 Eur be PVM (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagoje 13-13-1 priedai), 2014 m. balandžio mėn. iÅ¡ A. M. nupirko „Mercedes Benz“ GLK 350 (vin. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2200 Eur be PVM, tačiau Å¡ios transporto priemonės įsigijimÄ pagrindė 2014 m. balandžio 18 d. Pirkimo sutartimi iÅ¡ A. C. už 24000 Eur be PVM (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagoje 17 priedas).

Liudytojai V. D., A. M., Ž. J. tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu bei liudytojas E. B., kurio parodymai pagarsinti, patvirtino, jog su kaltinamuoju jokių sutarčių nesudarinėjo, pinigus gavo grynais, o parduodamas transporto priemones tiesiog atidavė K. G. L.. IÅ¡ pagarsintų liudytojos A. C. parodymų matyti, kad ji niekada nieko bendro nėra turėjusi su automobilių prekyba. Pati niekada neturėjo automobilio. Vairuotojo pažymėjimÄ ji įsigijo tik 2015-06-22. Apklausos metu jai buvo pateiktos 2014-02-26 ir 2014-04-18 automobilių pirkimo - pardavimo sutartys, kuriose kaip pardavėja yra nurodyta C.

A., gim. (duomenys neskelbtini), o pirkėja UAB „V. T.“, nurodyta neteisinga jos gimimo data ir adresas. Liudytoja nurodė, kad ji Å¡ių transporto priemonių nepardavė. Liudytoja N. J. patvirtino, kad UAB „V. t.“ užsiėmė automobilių pirkimu – pardavimu, o ji, kaip buhalterė, į UAB ,,V. t.“ apskaitÄ Ä¯traukdavo visus dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius. Jai nežinomi atvejai, kad pateiktuose dokumentuose bÅ«tų nurodytas ne tas pirkėjas ar pardavėjas, jeigu bÅ«tų žinojusi, tai bÅ«tų direktoriui pasakiusi, kad tai nusikalstama.

Pagal pateiktus dokumentus ji užpildė 2013 m., 2014 m. metines pelno bei 2013 m. gruodžio, 2014 m. gegužės mėnesių PVM deklaracijas. Anksčiau aptartoje specialisto iÅ¡vadoje, konstatuota, kad UAB „V. t.“ į Metines pajamų deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas. Teikiantysis deklaracijÄ asmuo atsako už jose nurodytų duomenų teisingumÄ . Liudytoja N. J. patvirtino, jog į UAB ,,V. t.“ apskaitÄ Ä¯traukė visus dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius.

Kaip minėta, tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori, kas Å¡ioje byloje ir nustatyta. Taigi, K. G. L., pateikdamas buhalterei N. J., kuri nesuvokė, jog yra daroma nuskalstama veika, dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ , pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. gegužės mėn. pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir tokiu bÅ«du UAB „V. t.“ iÅ¡vengė 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, o 2013 m. ir 2014 m. metinėse pelno mokesčių deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir tokiu bÅ«du UAB „V. t.“ iÅ¡vengė 1167 Eur pelno mokesčio sumokėjimo.

Tokiu bÅ«du, K. G. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Buhalterinė apskaita – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas).

Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ . BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia Å¡iame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å iuos duomenis turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). IÅ¡vadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai bÅ«tini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę iÅ¡vadÄ apie nusikalstamų padarinių buvimÄ ar nebuvimÄ daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

Kaip minėta, specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl K. G. L. padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 5 atvejais automobilių („BMW X5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „K.“ „Mercedes Benz GLK350 4 Matic“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), iš J.

W., „Audi Q5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. S., „Mercedes Benz GLK350“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A. C., „Chrysler Canada Town & Country 3.6“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A. C.) pirkimo iš viso - 83 338,57 Eur (2 838,57 + 21 000 + 18 900 + 24 000 + 16 600) ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška). Toki būdu, K. G.

L., bÅ«damas UAB „V. t.“, direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18, Klaipėdos mieste, tyčia, siekdamas iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalavimų, t. y.: 5 atvejais automobilių pirkimo, iÅ¡ viso 83 338,57 Eur sumai, Å«kines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo ir tuos dokumentus pateikė jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokusiai, UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „K. i. c.“ direktorei N. J., kuri nesuvokdama K.

G. L. nusikalstamos veikos pobÅ«džio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraÅ¡tis atskaitingi asmenys užregistravo K. G. L. jai pateiktus dokumentus, kuriose Å«kinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. Dėl to pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai), dėl ko kilo pasekmės ir laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „V. t.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Tokiu bÅ«du, K.G. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės skyrimo Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumÄ . Pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

GrįžtamÄ jÄ galiÄ turi tik bausmę Å¡velninantis ar kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie turtÄ pateikimo – metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2011 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. XI-1472, numatė Å¡velnesnę bausmę (baudÄ , laisvės apribojimÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų), nei nuosprendžio priėmimo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakcija (sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų), ir mažesnį veikos pavojingumÄ pagal BK 11 straipsnį (veikos padarymo metu nusikalstama veika buvo vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, nuosprendžio priėmimo metu – apysunkis nusikaltimas).

Klaus G. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančiÄ Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Kaltinamasis K. G. L. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei vienÄ apysunkių (222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad po Å¡ių veikų padarymo (veikų padarymo laikotarpis 2013 m. pabaiga - 2015 metai) negauta duomenų, kad per daugiau negu 5 metus jis bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas, taip pat bÅ«tų baustas administracine tvarka.

Nagrinėjamu atveju, vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis K. G. L., nors ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau iš esmės pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu – baudos, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d.

įstatymu Nr. XI-1350). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-05-26, 15 val. 10 min. iki 2014-05-27, 15 val. 45 min. (2 paros), kas atitinka 4 MGL dydžio baudÄ (BK 66 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudama iÅ¡ civilinio atsakovo K. G.

L. priteisti valstybės biudžetui padarytÄ 9696 Eur turtinę žalÄ . IÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija matyti, kad UAB „V. t.“ 2018 spalio 19 d. yra likviduota bankrutavus. Civiliniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam grindžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. vasario 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/7, kurioje nustatyta, jog UAB „V. t.“ (direktorius K.

G. L.) nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio (už 2013 m. - 7609 Eur ir už 2014 m. 920 Eur) ir 1167 Eur pelno mokesčio (už 2013 m. 117 Eur ir už 2014 m. – 1050 Eur). Å iais savo veiksmais įmonės vadovas K. G. L. padarė 9696 Eur žalÄ valstybės biudžetui (8 t., b. l. 178-179). Civilinis atsakovas K. G. L. 2019-12-13 praneÅ¡ime, kuriuo sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nurodė, kad yra netinkamas atsakovas, nes žalÄ padarė įmonė, kuri yra bankrutavusi, o apie žalÄ VMI žinojo jau iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes 2014 metais pati VMI inicijavo šį tyrimÄ .

Todėl VMI turėjo įstoti į bankroto procedÅ«rÄ kaip kreditorė, tačiau to nepadarė. Dėl to civilinis atsakovas nesutinka, kad žala bÅ«tų priteista iÅ¡ jo. Be to, VMI, įmonės praÅ¡ymu, negrÄ Å¾ino apie 40000 Lt permokos (8 t., b. l. 124). 2019 m. lapkričio 13 d. teisiamojo posėdžio metu Valstybinė mokesčių inspekcija žodine teismo nutartimi pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu, o kaltinamasis – civiliniu atsakovu. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R.

G. teismo posėdžio metu palaikė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė pripažinus K..G. L. kaltu, jį tenkinti. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Nustatyta, kad K. G. L. apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės pajamas ir turtÄ pateikimu valstybės įgaliotai institucijai siekė nuslėpti UAB „V. t.“ tikrÄ sias pajamas ir iÅ¡laidas, dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir Å¡i bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetÄ mokesčių: 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 Eur pelno mokesčio.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija matyti, kad UAB „V. t.“ 2018 spalio 19 d. yra likviduota bankrutavus (8 t. b.l. 126-127) Neigiamų padarinių: į valstybės biudžetÄ nesumokėtų 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 Eur pelno mokesčio - atsiradimÄ bÅ«tent ir sÄ lygojo neteisėti kaltinamojo K. G. L. veiksmai, pasireiÅ¡kę teismo konstatuotu apgaulingu UAB „V. t.“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu ir tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas ir turtÄ pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms.

Dėl bendrovės vadovo K.G. L. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo iÅ¡kreipta reali situacija apie bendrovės pajamas, turtÄ ir įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius. Tokiu bÅ«du, kaltinamajam K. G. L. pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimus, dėl jo nusikalstamų veiksmų UAB „V. t.“ iÅ¡vengė prievolės mokėti valstybei privalomus mokėti mokesčius ir įmokas, o valstybės biudžetas neteko 9696 Eur įplaukų ir dėl to patyrė turtinę žalÄ .

Nurodyta žala buvo padaryta negautų pajamų forma, todėl tarp kaltinamojo K. G. L. neteisėtų veiksmų, t. y. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Akivaizdu, kad pati mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, tačiau kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad mokesčių nesumokėjimas (neįvykdyta mokestinė prievolė) gali bÅ«ti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-86-303/2018).

Taip pat kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis teisę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017). Nors BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato žalos valstybės biudžetui požymio ir sudėtis yra materiali, tačiau joje aprašyti veiksmai yra tiesiogiai susiję su tikslu nuslėpti mokesčius. Baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tik tada, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Baudžiamojoje byloje nustatytos mokestinės prievolės vykdymas yra pirmiausiai susijęs su juridinio asmens UAB „V. t.“ – mokesčių mokėtojo – atsakomybe, nes bÅ«tent Å¡io asmens pareiga yra atsakyti pagal savo prievoles priklausančiu turtu, kuri kyla dėl Å¡io subjekto teisinio savarankiÅ¡kumo ir Å«kinės veiklos vykdymo (CK 2.33 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ä® tokį vykdymÄ Ä¯siterpė netinkamas įmonės vadovo K. G. L. pareigų atlikimas, pasireiÅ¡kęs dviejų nusikaltimų finansų sistemai padarymu, bei Å¡io vadovo atliktų veiksmų santykis su tuo, kad įmonė tapo nemokia.

Nagrinėjant analogiÅ¡kus teisinius santykius kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų neprieÅ¡pastatyti visuomenės interesams; tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o pareiga kreditoriams atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei ir tik laiku inicijuojant bankroto bylÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatyta tvarka, tai suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų.

Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Iš pirmiau nurodytų teisės aiškinimo taisyklių matyti, kad įmonės vadovo atsakomybė prieš kreditorius dėl jų naudai neįvykdytos mokestinės prievolės gali kilti tik tais atvejais, kai pati bendrovė dėl nemokumo negali įvykdyti savo prievolės ir kai įmonės vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas įmonei. Tai – nemokios įmonės vadovo subsidiarinės deliktinės atsakomybės prielaidos, kurias reglamentuoja CK 2.87 ir kitos kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodytos CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-86-303/2018).

Fizinio asmens turtinė atsakomybė atsiranda, kai žalÄ lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio neteisėti veiksmai, esant kaltei. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų subsidiariosios atsakomybės sÄ lygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės. Kaip jau minėta, UAB „V. t.“ 2018 spalio 19 d. yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro bankrutavus.

Kaltinamasis K. G. L. nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. buvo Å¡ios įmonės vienasmeniu vadovu. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius įgyvendinamas baudžiamajame procese, nes: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas Å¡iame baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo bÅ«das, nes bÅ«tent baudžiamajame procese buvo renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kilo tiesiogiai iÅ¡ kaltinamojo K.

G. L. padarytos nusikalstamos veikos ir potencialiai yra reikÅ¡mingi jo veikos teisiniam kvalifikavimui. Kaltinamojo argumentai, kad VMI galėjo pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus UAB „V. t.“ bankroto byloje, įvertinus aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nagrinėjant UAB „V. t.“ bankroto bylÄ , VMI kreditorinis reikalavimas dar nebuvo patvirtintas, tikslus kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis tuo metu nebuvo nustatytas ir dėl to toks kreditorinis reikalavimas negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas įmonės bankroto byloje.

Kaltinamojo argumentai dėl mokestinės permokos (ne)grÄ Å¾inimo neturi įtakos sprendžiant kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimÄ ir pareigos atlyginti nustatytÄ Å¾alÄ nepanaikina. Å ie argumentai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tik sprendžiant prievolių tarpusavio užskaitymo klausimÄ , o ne nustatant civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl Å¡ie kaltinamojo argumentai atmetami kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Tai, kad civilinis ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs kreditorinių reikalavimų UAB „V. t.“ bankroto byloje, nepanaikina kaltinamojo pareigos atlyginti valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , nustačius visas jo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

Nustačius visus būtinus civilinės atsakomybės elementus (juridinio asmens UAB „V. t.“ vadovo K. G. L. kaltę ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų bei valstybės biudžetui padarytos žalos, ir tai, kad UAB „V. t.“ yra likviduota bankrutavus, dėl to negali įvykdyti savo prievolės sumokėti dėl kaltinamojo K. G. L. nusikalstamų veiksmų laiku nesumokėtus mokesčius, t. y., nustačius, kad K. G. L., kaip šios įmonės vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas įmonei, civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 9696 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, iš civilinio atsakovo Klaus G.

L. priteisiant valstybei 9696 Eur turtinei žalai atlyginti. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „V. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, daiktai, kurie buvo paimti kratos metu adr. (duomenys neskelbtini), (3 t., b. l. 16-17), bei pagal 2014-05-26, 2017-01-09, 2017-01-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus pateikti dokumentai (3 t., b. l. 85-90), saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje, Pilies g. 12a, Klaipėdoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini teismui ir paliktini saugoti byloje. 7 skaitmeninės laikmenos su sekimo, apžiūros protokolų, išslaptinimo akto suderinimo priedais, (3 tomo bylos viršelis), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : K. G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam 100 MGL (3766 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) dydžio baudÄ . K. G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 160 MGL (6025,60 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių dvideÅ¡imt penkių eurų nulio centų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, ir K. G. L. paskirti subendrintÄ bausmę – 200 MGL (7532 Eur (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt dviejų eurų)) dydžio baudÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-05-26, 15 val. 10 min. iki 2014-05-27, 15 val. 45 min. (2 paras), kas atitinka 4 MGL (150,64 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių centų) dydžio baudÄ .

Nustatyti, kad teismo paskirtÄ baudÄ K. G. L. privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nurodant įmokos kodÄ 6801). Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti valstybei iÅ¡ kaltinamojo K.. G. L. 9696 Eur (devynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus nulį centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „V. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, daiktus, kurie buvo paimti kratos metu adr. (duomenys neskelbtini), bei pagal 2014-05-26, 2017-01-09, 2017-01-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus pateiktus dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje, Pilies g. 12a, Klaipėdoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teismui ir palikti saugoti byloje. 7 skaitmenines laikmenas su sekimo, apžiūros protokolų, išslaptinimo akto suderinimo priedais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis kaltinamojo gynėjo gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nuosprendžio įteikimo kaltinamojo gynėjui dienos, kitų proceso dalyvių gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rima Gudienė