Legislator Case Law & Legislation
bf2d1f08-7bec-404f-bcb9-51d1c640b332 AI generated

bf2d1f08-7bec-404f-bcb9-51d1c640b332 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number bf2d1f08-7bec-404f-bcb9-51d1c640b332
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas;

Legislator headnote

AI generated

bf2d1f08-7bec-404f-bcb9-51d1c640b332 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Å iaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatose numatyta, kad darbuotojas vykdydamas savo pareigas privalo bÅ«ti objektyvus, sÄ Å¾iningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas praÅ¡ymus, skundus, pareiÅ¡kimus, pasiÅ«lymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis. IÅ¡analizavus surinktÄ dokumentinę ir kamerų vaizdo įrašų medžiagÄ bei kitÄ tyrimo metu surinktÄ informacijÄ nustatyta, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. V. 2015-06-13 atlikdamas jam pavestas funkcijas, t. y.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3577-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02533-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (152 b. l.).

Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (106–110 b. l.).             PareiÅ¡kėjas skunde (2–3 b. l.), skundo papildyme (122 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl to, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas E. V. 2015 m. birželio 13 d. vartojo necenzÅ«rinius žodžius jo atžvilgiu ir pažemino jo garbę bei orumÄ . Taip pat pareigÅ«nas surašė melagingÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , turėdamas tikslÄ pakenkti jo reputacijai, kad bÅ«tų skirta drausminė nuobauda ir negalėtų iÅ¡eiti į laisvę anksčiau laiko.

Nurodė, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir buvo nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas E. V. pažeidė jo teises, buvo apklausti kiti asmenys, laikomi kitose kamerose. Nurodė, kad dėl neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«no veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , psichologinį spaudimÄ , reputacijos menkinimÄ , kuriÄ Ä¯vertina 5000 Eur. Be to, kiti kalintys asmenys įžeidinėja ir daro psichologinį spaudimÄ .

Nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyta nuomone, jog nuteistieji tarpusavyje susitarė, kadangi iÅ¡ kameros Nr. 62 nuteistųjų nepažįsta, o bendrauti su kitais kalinčiais asmenimis yra uždrausta, taip pat Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pasirinko asmenis, kuriuos apklausė.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (106–110 b. l.) nurodoma, kad iÅ¡ 2015-07-22 tarnybinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad 2015-06-13 Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. V. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ reg.

Nr. 79/09-994, kuriame nurodė, kad 2015-06-13 13.25 val. patruliuojant režiminėje teritorijoje pastebėjo, kad pro kameros Nr. 62 langÄ buvo nuleistas siÅ«las su svarmeniu, kurį jis nutraukė. Nutraukus siÅ«lÄ , suimtasis T. K. iÅ¡koneveikė jį necenzÅ«riniais žodžiais, grasino apipilti vandeniu. Ä® daugkartinius reikalavimus nusiraminti suimtasis nereagavo bei toliau grasino. 2015-06-16 Drausmės komisijos posėdžio metu buvo svarstytas suimtojo T. K. elgesys bei suimtojo A. B. elgesys. 2015-06-18 Å iaulių tardymo izoliatoriaus l. e. direktoriaus pareigas P. Ž. pavedimu Kriminalinės žvalgybos skyriuje, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 30 straipsnio ir Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59, VII skyriaus nuostatomis, buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra.

Tikslinant duomenis 2015-06-16 buvo apklausti kameroje Nr. 62 kalėję suimtieji: V. J. (paaiÅ¡kinimas reg. Nr. 65/04-877) ir A. Ž. (paaiÅ¡kinimas reg. Nr. 65/04-876), paaiÅ¡kinimuose jie tvirtina, kad girdėjo, kaip pareigÅ«nas kieme keikėsi, siÅ«lė kitiems suimtiesiems čiulpti jo lytinį organÄ . 2015-06-16 Drausmės komisijos posėdžio metu suimtasis A. B. nurodė, kad patruliuodamas kieme, pareigÅ«nas elgėsi ir kalbėjo nepagarbiai. Suimtasis A. B. teigia, kad pats necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, tik sugėdino pareigÅ«nÄ , kad Å¡is taip nekorektiÅ¡kai elgiasi, kas visiÅ¡kai nedera pareigÅ«nui.

Suimtasis A. B. mano, kad dėl jo pastabų pareigÅ«no atžvilgiu ir buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, kito pagrindo nebuvo, nes tuo metu tarp kamerų siÅ«las tikrai nebuvo nutrauktas (2015-06-17 Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 20/01-3172). Tikslinant duomenis 2015-06-17 buvo apklausti kameroje Nr. 27 kalėję suimtieji: M. M. (paaiÅ¡kinimas reg. Nr. 65/04-882), S. L. (paaiÅ¡kinimas reg. Nr. 65/04-883), M. K. (paaiÅ¡kinimas, reg. Nr. 65/04-883), paaiÅ¡kinimuose jie patvirtina, kad 2015-06-13 girdėjo kaip kieme pareigÅ«nas siÅ«lė suimtiesiems čiulpti jo lytinį organÄ . 2015-06-17 Drausmės komisijos posėdžio metu nustatyta, kad peržiÅ«rėjus vaizdo kamerų įraÅ¡us, matyti neatitikimų tarp APS prižiÅ«rėtojo E. V. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytų jo atliekamų funkcijų bei minimų suimtųjų 2015-06-13 13.25 val. ir 15.25 val. drausmės pažeidimų.

Komisijos posėdžio metu nutarta siÅ«lyti įstaigos direktoriui inicijuoti tarnybinį patikrinimÄ dėl minėto pareigÅ«no. Å iam siÅ«lymui buvo pritarta vienbalsiai. Suimtiesiems A. B. ir T. K. dėl 2015-06-13 suraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų nutarta nuobaudų neskirti, nes drausmės pažeidimai nenustatyti (2015-06-17 Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 20/01-3186). Tarnybinio patikrinimo metu buvo peržiÅ«rėti 2015-06-13 vaizdo kamerų įraÅ¡ai nuo 13.10 val. iki 13.40 val. bei nuo 14.40 val. iki 15.30 val., jie perkelti saugojimui į 2 vnt.

CD ir saugomi kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, buvo suraÅ¡ytas ir 2015-06-23 Å iaulių TI APS prižiÅ«rėtojui E. V. įteiktas praneÅ¡imas apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ Nr. 20/01-3268, kuriame pastarojo buvo papraÅ¡yta raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių. 2015-06-26 Å iaulių TI APS prižiÅ«rėtojas E. V. pateikė paaiÅ¡kinimÄ reg. Nr. 11/01-16262 (paaiÅ¡kinimo tekstas redaguotas), kuriame nurodė, jog savo 2015-06-13 tarnybiniuose praneÅ¡imuose surašė tikrovę atitinkančius faktus apie netinkamÄ suimtųjų T.

K. ir A. B. elgesį, tačiau netiksliai nurodė įvykio laikÄ , kuris galėjo nesutapti su realiu laiku, nes savo laikrodžio neturėjo, todėl negalėjo tiksliai fiksuoti laiko. E. V. nurodo, kad kokiu laiku įvyko jo tarnybiniuose praneÅ¡imuose Nr. 79/09-994 ir Nr. 79/09-995 iÅ¡dėstyti įvykiai, galima nustatyti tik peržiÅ«rėjus 2015-06-13 vaizdo kamerų įraÅ¡us. Å iaulių TI APS budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, V-os dalies 7 punkte numatyta, kad pareigÅ«nas atlikdamas savo pareigas privalo „užtikrinti nuolatinę suimtųjų (nuteistųjų) elgesio kontrolę“, 16 punkte – „tinkamai įforminti medžiagÄ apie atliktas kratas ir technines apžiÅ«ras, pastebėjus įstaigoje nustatytos tvarkos, teisės aktų ir režimo reikalavimų pažeidimus ir nusikaltimus, pildyti ir saugoti tarnybinę dokumentacijÄ užtikrinant teisingÄ dokumentų rengimo ir tvarkymo taisyklių laikymÄ si“.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatos nurodo, kad atliekant tarnybines pareigas pareigūnas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Å iaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatose numatyta, kad darbuotojas vykdydamas savo pareigas privalo bÅ«ti objektyvus, sÄ Å¾iningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas praÅ¡ymus, skundus, pareiÅ¡kimus, pasiÅ«lymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis. IÅ¡analizavus surinktÄ dokumentinę ir kamerų vaizdo įrašų medžiagÄ bei kitÄ tyrimo metu surinktÄ informacijÄ nustatyta, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. V. 2015-06-13 atlikdamas jam pavestas funkcijas, t. y.

įformindamas medžiagÄ dėl savo atliekamų funkcijų bei suimtųjų elgesio, privalėjo bÅ«ti objektyvus, sÄ Å¾iningas ir teisingas priimdamas sprendimÄ dėl tarnybinių praneÅ¡imų raÅ¡ymo, nes pagal pareigÅ«no tarnybinius praneÅ¡imus suimtųjų elgesys svarstomas Drausmės komisijos posėdžio metu, dėl to suimtiesiems gali kilti ir neigiamos pasekmės, t. y. drausmės komisijos narių sprendimu skiriamos drausminės nuobaudos. Å io tyrimo metu nagrinėjamu atveju Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. V. savo 2015-06-13 tarnybiniuose praneÅ¡imuose Nr. 79/09-994 ir Nr. 79/09-995 nurodo veiksmus, kurių jis pats neatliko, t. y. nors ir galimai suklydo užraÅ¡yti tikslų laikÄ , tačiau jis siÅ«lų tarp kamerų Nr. 27 ir Nr. 62 nenutraukė.

Kadangi tyrimo metu yra galimybė peržiÅ«rėti tik kamerų vaizdo įrašų medžiagÄ , be garso įraÅ¡o, žodinio pokalbio tarp suimtųjų ir pareigÅ«no, kurio metu pareigÅ«nas bÅ«tų vartojęs neetiÅ¡kus žodžius apie savo lytinį organÄ , vertinti nėra galimybės. Taip pat tyrimo metu sprendžiant drausminės atsakomybės klausimÄ dėl pareigÅ«no veiksmų, negali bÅ«ti vertinama kaip įrodomoji medžiaga ir kitų suimtųjų paaiÅ¡kinimuose duoti parodymai, kad pareigÅ«nas vartojo tokius žodžius, nes tokie parodymai gali bÅ«ti iÅ¡ anksto suimtųjų tarpusavyje suderinti pareigÅ«no nenaudai.

Pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimo rūšių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis galima teigti, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. V., raÅ¡ydamas tarnybiniuose praneÅ¡imuose tikrovės neatitinkančius faktus apie savo pareigų atlikimÄ (Å¡iuo atveju apie neatlikimÄ ) bei apie suimtųjų elgesį, suvokė veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti numatydamas, kad dėl tokio jo veikimo kils padariniai suimtiesiems, t. y. jų elgesys bus svarstomas Drausmės komisijos metu ir jie bus nubausti drausmine tvarka.

Todėl, iÅ¡samiai įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, surinktÄ dokumentinę medžiagÄ bei įrodymus, konstatuota, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. V. savo veiksmais pažeidė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, 16 punktÄ bei Å iaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Å iaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatas.

Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo E. V. veiksmuose tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo rezultatus ir tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ dokumentinę medžiagÄ , vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių VII skyriaus 81 punktu, buvo pripažinta, kad Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas E. V., vykdydamas jam pavestas funkcijas, pažeidė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, 16 punkto bei Å iaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Å iaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatų reikalavimus, todėl buvo siÅ«loma skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . 2015-08-19 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 2/01-108 už tarnybinį nusižengimÄ E. V. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, pareigÅ«nas buvo patrauktas atsakomybėn, ir šį faktÄ pareiÅ¡kėjas žinojo todėl, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad įstaiga veikė pagal galiojančius teisės aktus ir veikimas nebuvo nukreiptas iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , praÅ¡o nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.PareiÅ¡kėjo A. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo A. B. teisė bÅ«ti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui atmestinas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .PareiÅ¡kėjas galimai neteisėtus veiksmus sieja su 2015 m. birželio 13 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojo E. V. necenzÅ«rinių žodžių vartojimu jo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tai pažemino jo garbę bei orumÄ , taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , psichologinį spaudimÄ , reputacijos menkinimÄ , tai įvertino 5000 Eur.Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodomi galimai neteisėti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmai vertintini (tik) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, numatančias, kad:

1. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės;

2. Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas;

3. Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis);

4. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2014 m. balandžio 9 d. pasitarime patvirtintame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinės analizės ir informacijos departamento parengtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime numatyta, kad atsižvelgus į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmų, ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja Å¡io asmens teisinės apsaugos užtikrinimas.

Apžvelgiamo pobÅ«džio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai akcentuoja, jog valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bei kitos fundamentalios teisės ir laisvės, kurias įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Europos žmogaus teisių konvencija, Konvencija), yra gerbiamos. Administracinių teismų atliekama laisvės atėmimo institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo teisėtumo bei pagrįstumo patikra yra glaudžiai susijusi su nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio draudimo užtikrinimu.

Administracinių teismų praktikoje normos, nustatančios kalinimo sÄ lygas ir tvarkÄ , pirmiausia taikomos ir aiÅ¡kinamos Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, įtvirtinančios absoliutų draudimÄ Å¾mogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, bei tarptautinių įsipareigojimų kontekste. Taip pat Europos Tarybos Ministrų Komitetas dar 1999 m. pažymėjo, jog kai kalėjimai yra perpildyti, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas žmogaus orumui, kalėjimo administracijos įsipareigojimams elgtis su nuteistaisiais humaniÅ¡kai ir pozityviai, visapusiÅ¡kam personalui tenkančių pareigų suvokimui ir veiksmingam modernaus administravimo požiÅ«riui.Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. spalio 6 d.

įsakymu Nr.1/01-287 patvirtintų Å iaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 54 punkte numatyta, kad „darbuotojai turi laikytis darbo etikos reikalavimų“, 56 punkte numatyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriuje turi bÅ«ti vengiama triukÅ¡mo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis“, 57 punkte numatyta, kad „darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzÅ«rinius žodžius ir posakius“.Ä® nagrinėjamÄ administracinę bylÄ buvo pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo E. V. tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. liepos 22 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 37/05-42 „Dėl Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo E. V. tarnybinio nusižengimo“ (60–64 b. l.) nurodyta, kad „IÅ¡analizavus surinktÄ dokumentinę ir kamerų vaizdo įrašų medžiagÄ bei kitÄ tyrimo metu surinktÄ informacijÄ nustatyta, kad APS prižiÅ«rėtojas E. V. 2015-06-13 atlikdamas jam pavestas funkcijas, t. y. įformindamas medžiagÄ dėl savo atliekamų funkcijų bei suimtųjų elgesio, privalėjo bÅ«ti objektyvus, sÄ Å¾iningas ir teisingas priimdamas sprendimÄ dėl tarnybinių praneÅ¡imų raÅ¡ymo, nes dėl pareigÅ«no suraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų, suimtųjų elgesys svarstomas Drausmės komisijos posėdžio metu, ko pasėkoje suimtiesiems gali kilti ir neigiamos pasekmės, t. y. drausmės komisijos narių sprendimu skiriamos drausminės nuobaudos.

Å io tyrimo metu nagrinėjamu atveju, APS prižiÅ«rėtojas E. V. savo 2015-06-13 tarnybiniuose praneÅ¡imuose Nr. 79/09-994 ir Nr. 79/09-995 nurodo veiksmus, kurių jis pats neatliko, t. y. nors ir galimai suklysdamas užraÅ¡yti tikslų laikÄ , tačiau jis siÅ«lų tarp kamerų Nr. 27 ir Nr. 62 nenutraukia. Kadangi tyrimo metu yra galimybė peržiÅ«rėti tik kamerų vaizdo įrašų medžiagÄ , o ne garso įraÅ¡o medžiagÄ , todėl žodinio pokalbio tarp suimtųjų ir pareigÅ«no, kurio metu pareigÅ«nas bÅ«tų vartojęs neetiÅ¡kus žodžius apie savo lytinį organÄ vertinti nėra galimybės. Taip pat tyrimo metu sprendžiant drausminės atsakomybės klausimÄ dėl pareigÅ«no veiksmų, negali bÅ«ti vertinama kaip įrodomoji medžiaga ir kitų suimtųjų paaiÅ¡kinimuose duoti parodymai, kad pareigÅ«nas vartojo tokius žodžius, nes tokie parodymai gali bÅ«ti iÅ¡ anksto suimtųjų tarpusavyje suderinti pareigÅ«no nenaudai. [...] Todėl, iÅ¡samiai įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, surinktÄ dokumentinę medžiagÄ bei įrodymus, konstatuota, kad APS prižiÅ«rėtojas E. V. savo veiksmais pažeidė APS budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, 16 punkto –„tinkamai įforminti medžiagÄ apie atliktas kratas ir technines apžiÅ«ras, pastebėjus įstaigoje nustatytos tvarkos, teisės aktų ir režimo reikalavimų pažeidimus ir nusikaltimus, pildyti ir saugoti tarnybinę dokumentacijÄ užtikrinant teisingÄ dokumentų rengimo ir tvarkymo taisyklių laikymÄ si“ bei Å iaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Å iaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatų, kurios numato, kad darbuotojas vykdydamas savo pareigas privalo bÅ«ti objektyvus, sÄ Å¾iningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas praÅ¡ymus, skundus, pareiÅ¡kimus, pasiÅ«lymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, reikalavimus ir tokiu bÅ«du padarė tarnybinį nusižengimÄ â€œ. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. liepos 22 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 37/05-42 „Dėl Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo E. V. tarnybinio nusižengimo“ (60–64 b. l.), Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojui E. V. tarnybinė nuobauda buvo skirta ne dėl necenzÅ«rinių žodžių vartojimo, tačiau pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teismui nėra privalomos.Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pareiÅ¡kėjo pasiaiÅ¡kinimas bei kelių asmenų, laikomų Å aulių tardymo izoliatoriuje, paaiÅ¡kinimai dėl 2015 m. birželio 13 d.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo E. V. pavartotų necenzÅ«rinių žodžių. PareiÅ¡kėjas A. B. 2015 m. birželio 15 d. pasiaiÅ¡kinime Nr. 65/04-857 (71 b. l.) nurodė, kad 2015 m. birželio 13 d. 15.25 val. jam bÅ«nant kameroje prie lango, po langais vaikÅ¡tinėjo pareigÅ«nas E. V., kuris pradėjo konfliktuoti su kitais nuteistaisiais, tačiau dėl ko, nežino; pareigÅ«nas pasiÅ«lė visiems pačiulpti savo lytinį organÄ ; tuomet iÅ¡girdo aplinkinių kamerų kalinamieji ir pradėjo Å¡aukti, kad pareigÅ«nas keikiasi pats, o jo niekas necenzÅ«riniais žodžiais nekeikė.

Be to, T. K. 2015 m. birželio 16 d. pasiaiÅ¡kinime Nr. 65/04858 (65 b. l.) nurodė, kad Å¡ių metų birželio 13 d. 13.25 val. nugirdo, kaip kažkas kažkam liepė čiulpti (necenzÅ«rinis žodis); pareigÅ«nas ginčijosi su 27 kamera; jam paklausus, ko taip negražiai kalba, pareigÅ«nas jam liepė iÅ¡ dantų (necenzÅ«rinis žodis) iÅ¡sitraukti. V. J. 2015 m. birželio 16 d. paaiÅ¡kinime Nr. 65/04-877 (68 b. l.) nurodė, kad Å¡ių metų praėjusį savaitgalį pro kameros langÄ girdėjo, kaip pareigÅ«nas kažkam iÅ¡ suimtųjų pasiÅ«lė čiulpti (necenzÅ«rinis žodis), o dėl ko kilo konfliktas, nežino, su kuo konkrečiai ginčijosi, nematė.

A. Ž. 2015 m. birželio 16 d. paaiÅ¡kinime Nr. 65/04-876 (69 b. l.) nurodė, kad Å¡ių metų birželio mėn. (tikslios datos neatsimena, tačiau praėjusį savaitgalį) girdėjo, kad pareigÅ«nas kieme negražiai keikėsi, siÅ«lė kitiems nuteistiesiems čiulpti (necenzÅ«rinis žodis), kam konkrečiai sakė, nežino. M. M. 2015 m. birželio 17 d. pasiaiÅ¡kinime Nr. 65/04-882 (74 b. l.) nurodė, kad Å¡ių metų birželio 13 d. skaitė knygÄ ir nugirdo, kaip pareigÅ«nas kieme netoli lango siÅ«lė suimtiesiems čiulpti jo lytinį organÄ , kodėl pareigÅ«nas taip kalbėjo, nežino.

S. L. 2015 m. birželio 17 d. pasiaiÅ¡kinime Nr. 65/04-883 (75 b. l.) nurodė, kad Å¡ių metų birželio 13 d. girdėjo, kaip pareigÅ«nas lauke kalinamiesiems siÅ«lė čiulpti lytinį organÄ , o kodėl jis taip kalbėjo, nežino. Taip pat M. K. 2015 m. birželio 17 d. pasiaiÅ¡kinime Nr. 65/04-88 (76 b. l.) nurodė, kad Å¡ių metų birželio 13 d. girdėjo, kaip pareigÅ«nas netoli nuo jų kameros siÅ«lė kitiems nuteistiesiems čiulpti jo lytinį organÄ , o kodėl jis taip sakė, nežino.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo 2015 m. birželio 16 d. paaiškinime teisingai nurodytos aplinkybės, taip pat patvirtino, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. 2015 m. birželio 13 d. vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas M. M. teismo posėdžiu metu taip pat patvirtino, kad 2015 m. birželio 13 d. budintis pareigūnas, kuris vaikščiojo už lango kieme, vartojo necenzūrinius žodžius ir daugiausia necenzūrinių žodžių buvo skirta A.

B., su kuriuo tuo metu jis buvo vienoje kameroje. Be to, liudytojas S. L. teismo posėdžiu metu patvirtino, kad 2015 m. birželio 13 d. pareigūnas, kuris buvo šalia lango lauke, vartojo necenzūrinius žodžius ir necenzūriniai žodžiai buvo skirti A. B., su kuriuo tuo metu jis buvo vienoje kameroje, taip pat patvirtino, kad jo paaiškinime teisingai nurodytos aplinkybės. Liudytojas V. J. ir A. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo paaiškinime teisingai nurodytos aplinkybės ir kad 2015 m. birželio 13 d.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nas vartojo necenzÅ«rinius žodžius.Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba prižiÅ«rėtoju Å iaulių tardymo izoliatoriuje. 2015 m. birželio 13 d. lauke budėjo. Ä®vyko konfliktas su A. B., tačiau necenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Teigė, kad anksčiau apklausti liudytojai yra susitarę. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos E. V. parodymus, teismas juos vertina kaip asmens gynybinę pozicijÄ .

Be to, iš T. K., V. J., A. Ž., M. M. bei S. L. parodymų matyti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. 2015 m. birželio 13 d. vartojo necenzūrinius žodžius. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių asmenų paaiškinimų (65, 68, 69, 74, 75 b. l.) ir liudytojų parodymų matyti, kad liudytojai nebuvo laikomi vienoje kameroje: T. K., V. J. ir A. Ž. buvo laikomi kameroje Nr. 62, M. M. ir S. L. – Nr. 27, todėl argumentas, kad liudytojai yra susitarę, atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad pareigÅ«nas E. V. surašė melagingÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , turėdamas tikslÄ pakenkti jo reputacijai, kad bÅ«tų skirta drausminė nuobauda ir negalėtų iÅ¡eiti į laisvę anksčiau laiko, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas buvo informuotas Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. liepos 23 d. raÅ¡tu Nr. 17/01-1884 „Dėl informacijos pateikimo“ (17 b. l.), jog 2015 m. birželio 17 d. Drausmės komisijos metu buvo priimtas sprendimas dėl 2015 m. birželio 13 d.

Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo E. V. suraÅ¡ytų tarnybinį praneÅ¡imų neskirti jam nuobaudos, nes drausmės pažeidimas nenustatytas.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimÄ Ebcin v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimÄ Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«no E. V. vartotų necenzÅ«rinių žodžių pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 2015 m. birželio 13 d., kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui kilo pasekmės, t. y. pareiÅ¡kėjas galėjo patirti garbės bei orumo pažeminimÄ , papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, reputacijos sumenkinimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei pareiÅ¡kėjui esant Å iaulių tardymo izoliatoriuje bÅ«tų buvę laikytasi aukščiau minėtų teisės normų reikalavimų.Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Tuo jis siekia apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas sÄ lygas tardymo izoliatoriuje. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo A.

B. reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. B. teisė bÅ«ti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė