bf2b7c68-d539-43a6-8cd3-2a16cebc9f84 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. e1-368-963/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05908-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 2.1.16.2.6.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Rasa Stonkuvienė, iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ baudžiamojoje byloje, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas (nurodomi teistumai, turintys reikÅ¡mės bausmės skyrimui): 1. 2016 m. birželio 15 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; 2. 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; 3. 2016 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. birželio 15 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bausmėmis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei dalį švelnesnės 2016 m. liepos 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; 4. 2017 m. lapkričio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams 20 dienų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 9 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, 2018 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atliko, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : S. L. grasino nužudyti žmogų: S. L. 2020 m. vasario 9 d. apie 16. val., name, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, spardydamas duris, grasino savo motinai T.

L. užmuÅ¡ti, papjauti ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamasis S. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena namo, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, dalies, kuri priklauso jo motinai T. L., antrame aukÅ¡te esančiame kambaryje. Motina gyvena pirmame aukÅ¡te, kur yra virtuvė ir du kambariai. Gyvena atskirai. Su motina bendro Å«kio neveda. Reikalui esant padeda motinai buityje, ji jam iÅ¡verda pavalgyti. Tarpusavyje gerai sutaria.

Savaitę laiko geria alkoholį. Ryte iÅ¡eina iÅ¡ namų ir vakare grįžta į savo kambarį. 2020 m. vasario 9 d. apie 15.30 val. kartu su pažįstamu T. ėjo į namus. Grįždamas pamatė, kad pas motinÄ atvažiavęs jos draugas R. G.. Su R. G. nesutaria. Jam nepatinka, kad jis lankosi pas motinÄ . R. G., jį pamatęs, įbėgo į virtuvę ir į motinos kambarį. Ä® motinos kambarius patenkama per virtuvę. Nieko jis R. G. nespėjo pasakyti. Kartu su T. nuėjo į jo kambarį antrame aukÅ¡te, gėrė alkoholį.

Jautėsi apsvaigęs. Motina jam į kambarį atnešė iÅ¡virusi koldÅ«nų. Jis kažkÄ motinai pasakė dėl jos draugo R. G.. Konkrečiai kÄ , nepamena. Motina pradėjo Å¡aukti ant jo ir nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Po kelių minučių jis nulipo į pirmÄ aukÅ¡tÄ , norėjo iÅ¡ virtuvės pasiimti grietinės. Motina buvo užsirakinusi virtuvės duris ir jo neįleido. Virtuvės durų raktų jis neturi. Jis garsiai beldė į duris, prašė, kad įleistų. Mama niekada jam neužrakindavo durų, o dabar užrakino ir jo neįleido.

Suprato, kad taip padarė dėl savo draugo R. G.. Beldė į duris ir prašė, kad jam paduotų grietinę. Motina pradarė virtuvės duris, padavė jam grietinę ir vėl užsirakino. Jis Å¡aukė, kad R. G. iÅ¡važiuotų, kad jo čia nebÅ«tų. Motina kažkÄ Å¡aukė ant jo. R. G. į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Gali bÅ«ti, kad konflikto metu įpykęs jis galėjo pasakyti, kad užmuÅ¡ ar papjaus, galėjo prikalbėti bjaurių žodžių. Bet tikrai tie žodžiai nebuvo sakomi konkrečiai motinai T.

L.. Galėjo tai pasakyti Å¡iaip bendrai iÅ¡ pykčio. Tikrai jis tokių ketinimų neturėjo. Jokio peilio rankose jis neturėjo ir juo negrasino. Jis savo kambaryje antrame aukÅ¡te turėjo peilį, kuriuo pjaustė maistÄ . Eidamas į virtuvę peilio nebuvo pasiėmęs. Peilis buvo paliktas ant stalo. Žodinis konfliktas vyko labai trumpai. Jis grįžo į savo kambarį. Tuoj pat atvyko policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė. PrieÅ¡ savo motinÄ T. L. niekada nėra smurtavęs. Toks konfliktas tarp jų pirmas.

Motina ant jo pyksta, kadangi geria alkoholį. Dėl Å¡io įvykio labai gailisi. AtsipraÅ¡ys savo motinos T. L.. Å iam įvykiui turėjo įtakos, kad buvo iÅ¡gėręs alkoholio. BÅ«damas blaivus nebÅ«tų taip elgęsis. (b. l. 84-85). Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje patvirtinama ir kitais bylos duomenimis. Liudytoja T. L. parodė, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 16.00 val. į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, grįžo sÅ«nus S. L. su jai nepažįstamu vyru.

Abu buvo neblaivÅ«s ir iÅ¡ karto nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ . Ji iÅ¡ karto užsirakino pirmame aukÅ¡te duris, vedančias į virtuvę. Po kiek laiko sÅ«nus nusileidęs į pirmÄ aukÅ¡tÄ bandė įeiti į virtuvę, tačiau durys buvo užrakintos. Tada sÅ«nus pradėjo Å¡aukti, kad užmuÅ¡, papjaus jÄ . Spardė duris, tačiau į virtuvę neįėjo. Ji iÅ¡sigando ir skambino pagalbos telefonu. Ar sÅ«nus turėjo peilį, kai jai grasino, ji nematė, nes durų sÅ«nui neatidarė.

Ar sÅ«nus tuo momentu tikrai turėjo peilį, ji nežino. Peilio nematė nei pas sÅ«nų rankose, nei jo rÅ«buose. Po kiek laiko sÅ«nus nuėjo atgal į antrÄ aukÅ¡tÄ . PareigÅ«nams iÅ¡vykus ir iÅ¡sivežus sÅ«nų ji nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir ant stalo rado padėtÄ peilį. Peilį paėmė ir parsinešė į virtuvę. SÅ«nus anksčiau prieÅ¡ jÄ Â nebuvo smurtavęs. Dėl tokio sÅ«naus elgesio ji labai iÅ¡sigando. (b. l. 15-16). Papildomos apklausos metu T. L. patikslino nurodytas aplinkybes.

Ji parodė, kad S. L. gyvena jai priklausančios namo dalies, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, antrame aukÅ¡te. Jis niekur nedirba. Užsidirba, jei susiranda kokį darbÄ privačiai. Padeda jai buityje. Kai negeria alkoholio, bÅ«na neblogas, jie tarpusavyje gerai sutaria. Tačiau jau antra savaitė S. L. geria alkoholį. IÅ¡gėręs alkoholio dažniausiai bÅ«na agresyvus. Ji tai žino ir stengiasi su juo tada nebendrauti. 2020 m. vasario 9 d. apie 16.00 val. S. L. girtas grįžo į namus su kažkokiu vyriÅ¡kiu, kuris jai visiÅ¡kai nepažįstamas, matė jį pirmÄ kartÄ . Abu nuėjo į S. L. kambarį antrame aukÅ¡te.

Ji nenorėjo leisti to vyriÅ¡kio, bet S. L. neklausė jos, jie trumpai apsižodžiavo. Po kurio laiko S. L. atėjo į virtuvę pirmame aukÅ¡te. Ji tuo metu virtuvėje buvo viena. Jos draugas R. G. buvo kambaryje. S. L. jo nematė, bet matyt pamatė jo striukę, kabančiÄ koridoriuje. Tuomet S. L. pradėjo jai grubiai priekaiÅ¡tauti, kad R. G. pas jÄ atėjęs. Ji pasakė, kad jai neaiÅ¡kintų ir iÅ¡varė S. L. iÅ¡ virtuvės. Neužilgo jis vėl grįžo, paprašė, kad iÅ¡virtų koldÅ«nų.

Jis nusinešė koldÅ«nus į savo kambarį, bet vėl netrukus grįžo pasiimti grietinės. Jie vėl apsižodžiavo. Pasiėmęs grietinę S. L. išėjo iÅ¡ virtuvės. Po kelių minučių S. L. vėl atėjo į virtuvę, norėjo brautis į kambarį, kur buvo jos draugas. Ji S. L. iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ virtuvės į koridorių. S. L. kažko pradėjo ieÅ¡koti koridoriuje, Å¡Å«kauti „Papjausiu, užmuÅ¡iu“. JÄ iÅ¡vadino visokiais žodžiais, sakė: „Kam tu su tokiu“.

Ji irgi Å¡aukė ant jo. Sakė, kad eitų pas save ir bÅ«tų. Ji jau konkrečiai nebežino kÄ sakė S. L.. Ji užrakino virtuvės duris, nes bijojo, kad S. L. neitų pas R. G. į kambarį. Ä® kambarį patenkama iÅ¡ virtuvės. S. L. patraukė už virtuvės durų rankenos, bet durys buvo užrakintos. Supratęs, kad durys užrakintos, vienÄ kartÄ spyrė į duris. Nereikalavo, kad ji atrakintų duris, įleistų jį. Ji buvo iÅ¡sigandusi, nebežinojo kÄ daryti. Skambino į policijÄ dėl to, kad sÅ«nus triukÅ¡mauja, duris drasko.

Nepamena, kad galėjo sakyti, kad sÅ«nus puola muÅ¡tis, grasina su peiliu. Gal ir sakė, nes buvo Å¡oke. SÅ«nus jos nemušė ir nepuolė muÅ¡tis. Gal ir galėjo taip pasakyti iÅ¡ baimės. S. L. buvo agresyvus, Å¡Å«kavo, keikėsi. Mano, kad daugiausiai jis turbÅ«t norėjo pulti tÄ Å¾mogų, ji nežino. Iki atvykstant policijai ji nebuvo atidariusi virtuvės durų. Ji bijojo. Peilio sÅ«naus rankose ji nematė. Bet jis sakė, kad papjaus. Konkrečiai nesakė, kad tave papjausiu, užmuÅ¡iu.

Konkrečiai neįvardijo, kÄ jis papjaus ir užmuÅ¡. Ji suprato, kad daugiausiai tai ant to jos draugo sakė. Bet nesakė nei jo vardo, nei kad jį konkrečiai užmuÅ¡, papjaus. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams nesakė, kad S. L. turi su savimi peilį, kurį turėdamas grasino ir mosavo. Kvietė policijos pareigÅ«nus, nes norėjo kad jį iÅ¡vežtų, nes sÅ«nus buvo girtas ir agresyvus. Policijos pareigÅ«nai S. L. sulaikė, iÅ¡prašė iÅ¡eiti jo atsivestÄ draugÄ . Kai jie iÅ¡vyko, nuėjo sutvarkyti sÅ«naus kambario antrame aukÅ¡te.

Ant stalo buvo lėkÅ¡tės, kur jie valgė, peilis, padėti laÅ¡iniai. Tas peilis ten bÅ«davo jau seniai. SÅ«nus neÅ¡davosi į antrÄ aukÅ¡tÄ valgyti, virtuvėje niekada nevalgydavo. Ji viskÄ surinko: lėkÅ¡tes, Å¡aukÅ¡tus ir tÄ peilį, parsinešė į virtuvę. Kai atvyko policijos tyrėja, jos paklausė, su kokiu peiliu grasino. Ji parodė iÅ¡ sÅ«naus kambario parneÅ¡tÄ peilį, bet jokio peilio sÅ«naus rankose ji nematė. Nežino, ar jis turėjo pasiėmęs peilį, kai buvo prie virtuvės durų ir grasino.

To nematė. Nežino, negali pasakyti, ar tie jo grasinimai realÅ«s, ar Å¡iaip tik gÄ sdino. Nežino, kaip bÅ«tų buvę, jei sÅ«nus bÅ«tų įėjęs į virtuvę. Anksčiau jis taip nesielgdavo. Yra tarp jų buvę žodinių konfliktų dėl to, kad S. L. geria ir atsiveda į namus svetimus žmones, bet policijos jam niekada nekvietė. Mano, kad S. L. persigėrė alkoholio. BÅ«damas blaivus tikrai taip nebÅ«tų elgęsis. Jos draugas R. G. visÄ laikÄ buvo kambaryje, iÅ¡ jo išėjęs nebuvo.

Jis S. L. nieko nesakė, į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Dėl Å¡io įvykio ji patyrė stresÄ , baimę, iÅ¡sigando, jautė sveikatos pablogėjimÄ . Ä® gydymo įstaigÄ nesikreipė. Ji sutinka taikytis su sÅ«numi. Tegu jos atsipraÅ¡o, pasižada daugiau taip nesielgti. Ji savo sÅ«nui S. L. atleis. (b. l. 25-26). 2020 m. vasario 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje buvo stebimas didelis T. L. susijaudinimas, akivaizdi baimė. Ji paaiÅ¡kino, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neblaivus sÅ«nus S. L. buvo agresyvus, spardė duris, minėjo, kad susidoros, nužudys.

Taip pat nurodė, kad S. L. su savimi turi peilį, kuriuo mosavo ir grasino. Bijo dėl savo ir kitų gyvybės ir saugumo. S. L. nustatytas 2,21 promilių girtumas. (b. l. 10-13). IÅ¡analizavęs ir įvertinęs aukščiau iÅ¡vardintų duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. L. 2020 m. vasario 9 d. apie 16. val., name, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, spardydamas duris, grasino savo motinai T. L. užmuÅ¡ti, papjauti ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamojo S. L. kaltė įrodyta jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais prisipažino kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Kaltinamojo S. L. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia elgdamasis agresyviai, spardydamas duris, grasino savo motinai T. L. užmuÅ¡ti, papjauti ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis S. L. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirba (b. l. 41, 99), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 42), teistas septyniolika kartų (b. l. 54-70), nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu, administracine tvarka baustas deÅ¡imt kartų, paskirtų baudų nesumokėjo (b. l. 45-53), kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytÄ ir prokurorės pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siÅ«lomÄ bausmės rūšį – areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. S. L. su bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu sutiko. (b. l. 96-98). Kadangi kaltinamasis S. L. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , todėl taikytinas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. vasario 9 d. 18.26 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 13.45 val. (dvi paros) (b. l. 76, 78). S. L. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymÄ . (b. l. 90-91, 93-94). Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamÄ jį įsakymÄ S. L. paskirti 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. vasario 9 d. 18.26 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 13.45 val. (dvi paras), kas atitinka dvi areÅ¡to bausmės paras ir laikyti, kad yra atliktos dvi areÅ¡to bausmės paros. Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo dienos, kuriÄ vykdant šį baudžiamÄ jį įsakymÄ S. L. pradės atlikti areÅ¡to bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti S. L., kad jis per 7 dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

S. L. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ įvykio vietos - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti S. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento nuoraÅ¡o gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose.

IÅ¡nagrinėję bylÄ ir pripažinę kaltinamÄ jį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam Å¡ia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Rasa Stonkuvienė