bf28ddc1-731b-40ff-932e-9f9bf720afb2 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1318-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10151-2010-1)Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 25.2;25.3;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovės E. I.

I. atstovei advokatei Janinai Å arkelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. I. I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011 pagal ieÅ¡kovės A. O. S. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiÅ«ra“, E. I. I. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovės E. I. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. O. S. dėl teisių pripažinimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :              IeÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ 1997-06-12 įraÅ¡Ä dėl kapo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiÅ«ros perraÅ¡ymo atsakovės E. I. I. vardu, paliekant galioti įraÅ¡Ä , kuriuo už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakinga įraÅ¡yta ieÅ¡kovė A. O. S. Nurodė, kad 1989-02-08 Karmėlavos kapinėse buvo palaidota jos mama S. P..

Už kapo priežiÅ«rÄ atsakinga buvo įraÅ¡yta ieÅ¡kovė. Vėliau, laidojant jos seserį M. B. tame pačiame kape, ieÅ¡kovės sutikimo niekas neprašė. Tada ieÅ¡kovei kilo įtarimų, ji pasidomėjusi sužinojo, kad už Å¡io kapo priežiÅ«rÄ 1997-06-12 atsakinga įraÅ¡yta atsakovė E. I. I.. IeÅ¡kovės nuomone, tai padaryta neteisėta, ji kapÄ prižiÅ«rėjo, jai apie tai niekas nepranešė, todėl jos teisės yra pažeistos.             Atsakovė E.I.

I. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad ji, vykdydama paskutinę velionės valiÄ , yra atsakinga už kapo, esančio (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ . Nurodė, kad močiute S. P. rÅ«pinosi ji ir jos mama, kartu gyveno, ieÅ¡kovė močiute nesirÅ«pino. Atsakovė su mama M. B. rÅ«pinosi ir kapo priežiÅ«ra, pastatė paminklÄ , ieÅ¡kovė tuo nesirÅ«pino. Todėl ir kapo priežiÅ«ra teisingai buvo perraÅ¡yta atsakovės vardu.             Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino neteisėtu bei panaikino Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ 1997-06-12 įraÅ¡Ä dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje, 26 kapavietėje, priežiÅ«ros perraÅ¡ymo atsakovės E. I.

I. vardu, paliekant galioti įraÅ¡Ä , kuriuo už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakinga įraÅ¡yta ieÅ¡kovė A. O. S; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovų po 66,- Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovei bei po 20,12 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.             Teismas nustatė, kad Karmėlavos kapinių laidojimo ir statinių registravimo knygoje 1997-06-12 įraÅ¡as, kuriuo pakeistas už S. P. kapavietė priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo iÅ¡ A.O.

S. į E.I. I., padarytas S. P. dukters M. B. 1997-06-12 praÅ¡ymo pagrindu. Å iuo praÅ¡ymu M. B. kapo priežiÅ«rÄ prašė perraÅ¡yti jos dukrai, o mirusiosios S. P. anÅ«kei, E.I. I. (b. l. 6). Remiantis kapo priežiÅ«ros perraÅ¡ymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 17 punktu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Kauno SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“, esant kito asmens praÅ¡ymui (Å¡iuo atveju M. B.) perraÅ¡yti kapo priežiÅ«rÄ , turėjo apie tai įspėti kapÄ prižiÅ«rintį asmenį, kad Å¡is asmuo bÅ«tų apie tokį pageidavimÄ informuotas.

Be to, teismas nurodė, kad minėtos taisyklės iÅ¡ viso nenumatė kapo priežiÅ«ros perraÅ¡ymo esant kito asmens praÅ¡ymui, juolab neinformuojant jau esamo kapo prižiÅ«rėtojo. Buvo numatyta tik esant kapo nepriežiÅ«rai atitinkama jo tvarkymo procedÅ«ra, kuri numatė ir įspėjimÄ bei jo laikotarpį, kapo nepriežiÅ«ros terminÄ , po kurio galima įspėti kapo prižiÅ«rėtojÄ . Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Kauno SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ atstovo paaiÅ¡kinimų, atsiliepimo, pateiktų dokumentų, jokių duomenų apie tai, kad ginčo kapas nebuvo prižiÅ«rimas, nepateikta.

Kad ieÅ¡kovė bÅ«tų informuota apie pageidavimÄ kapo priežiÅ«rÄ perraÅ¡yti kito asmens vardu įrodymų taip pat nepateikta. Taip pat ir įrodymų apie tai, kad ji kaip nors bÅ«tų atsakovo Kauno SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ informuota apie ginčo kapo prižiÅ«rėtojo perraÅ¡ymo atsakovės E. I. I. vardu, byloje taip pat nepateikta. Be to, teismas nurodė, kad kapavietė nėra nuosavybė už kuriÄ reikia mokėti mokesčius, tikrinti kieno vardu paskirta jos priežiÅ«ra ar kaip nors kitaip tikrinto su ja susijusiÄ dokumentacijÄ .

Kapinės yra vieÅ¡a vieta, į kuriÄ ateinama pagerbti mirusiųjų, tvarkyti kapų, bet ne tikrinti su kapo priežiÅ«ra susijusių dokumentų. IeÅ¡kovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti bei pagrįstai tikėtis, kad esant praÅ¡ymams pakeisti kapavietės prižiÅ«rėtojÄ , ji apie tai atsakovo Kauno SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ bÅ«tų informuota ir tik tada spręstas toks praÅ¡ymas. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ galėjo nežinoti apie tai, kad kapo priežiÅ«ra yra perraÅ¡yta atsakovės E. I.I. vardu, todėl laikė, kad ieÅ¡kovės teisės, perraÅ¡ant mamos S. P. kapo priežiÅ«rÄ E. I.

I. vardu buvo akivaizdžiai pažeistos, Å¡is pakeitimas padarytas ieÅ¡kovės neinformavus, neinformuota ji apie šį pakeitimÄ ir po jo padarymo. Taip pat teismas sprendė, kad bylai nėra reikÅ¡mingi įrodymai apie tai, kieno vardu buvo užsakytas ant Å¡io kapo paminklas, taip pat ir tai, kokie santykiai ieÅ¡kovės buvo su mama 1967 metais, kai buvo priimta teismo nutartis (b. l. 34), kadangi ji mirė žymiai vėliau, be to neaiÅ¡ku, koks nukentėjusios S. P. skundo tyrimo rezultatas, įrodymų apie tai byloje nepateikta.

Ir nors atsakovė E. I. I. pati neprašė perraÅ¡yti jos kapo prižiÅ«rėtoja, tačiau akivaizdu kad žinojo, apie tokį mamos M. B. praÅ¡ymÄ , jam neprieÅ¡taravo, ir taikant analogijÄ pagal CK 2.133 str. 6 d., 2.136 str. 1, 2 d. tokiam sandoriui neprieÅ¡taravo, jį patvirtino, su tuo sutiko, todėl yra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje.Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pateikti šį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nėra praleidusi, kadangi apie savo pažeistÄ teisę ji sužinojo po 2000-06-06, o ieÅ¡kinys teisme gautas 2010-06-07.

Teismas laikė pagrįstÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ji nėjo ir netikrino koks asmuo yra įraÅ¡ytas atsakingas už kapo priežiÅ«rÄ , kadangi teismo nuomone, tai nėra reikalinga daryti neesant jokių įtarimų bei praneÅ¡imų apie pasikeitimus. Kaip nurodo ieÅ¡kovė jai dėl to kilo įtarimų tik po jos sesers, o atsakovės E. I. I. mamos M. B. mirties bei laidotuvių, kurios įvyko 2000-06-06, kai ji buvo palaidota mamos S. P. kape, o jos niekas dėl to leidimo nepaprašė, laidotuvių datÄ patvirtino Å¡alys, mirties liudijimas bei Laidojimo leidimas (b.l. 32, 33).

Teismas nurodė, kad tikėtina, jog kilus įtarimams ji laidotuvių dienÄ nėjo tikrinti ar ji tebėra atsakingas už kapo priežiÅ«rÄ asmuo, ir tÄ padarė praėjus kelioms dienoms po laidotuvių.             Apeliaciniu skundu atsakovė E. I. I. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir pripažinti, kad E. I. I., vykdydama paskutinę velionės valiÄ , yra atsakinga už kapo priežiÅ«rÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodo, kad teismas tenkindamas ieÅ¡kinį neatsižvelgė: į atsakovės E. I. I. bendro Å«kio vedimÄ su kapavietėje palaidotomis močiute S. P. ir mama M. B.; į močiutės laidotuvių metu negautÄ atsakovės su mama M. B. sutikimÄ , kad už kapo priežiÅ«rÄ bus atsakinga ieÅ¡kovė; kad eilę metų atsakovė ir jos mama nežinojo, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai užsirašė bÅ«ti atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ ; kad ieÅ¡kovė su savo mama (atsakovės močiute) labai žiauriai elgėsi.

Tai patvirtina raÅ¡ytinis įrodymas – Kauno m. Požėlos raj. Liaudies teismo 1967-09-21 nutartis, bei liudytojų parodymai, kad močiutė nuolat skųsdavosi dėl ieÅ¡kovės blogo elgesio; kad paskutinė mirusiosios S. P. valia buvo, jog kapavietę prižiÅ«rėtų mirusiosios dukra M. B. ir atsakovė; kad atsakovė ir jos motina M. B. savo lėšomis pastatė kapavietėje paminklÄ ir galutinai sutvarkė jos aplinkÄ ; kad atsakingo asmens už kapavietės priežiÅ«rÄ perraÅ¡ymas yra atliktas prieÅ¡ 10 metų ir nėra iÅ¡likę kai kurių dokumentų; kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas; kad savivaldybės įmonė „Kapinių priežiÅ«ra“ atsakingo asmens už kapavietės priežiÅ«rÄ pakeitimÄ atliko teisėtai, įsigilinusi į visas apeliantės aukščiau nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka dėl Å¡ių motyvų:1. Å ioje byloje kilęs ginčas dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiÅ«rÄ pakeitimo, atlikto 1997-06-12, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai 1989-02-05 už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu buvo įraÅ¡yta ieÅ¡kovė. Atsakovė, pateikdama atsiliepimus į ieÅ¡kinį bei pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pradinį įraÅ¡Ä , kad už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu yra ieÅ¡kovė, nereiÅ¡kė, o tik įrodinėjo, jog 1997-06-12 įraÅ¡as yra teisėtas.

Todėl teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , pagrįstai vadovavosi 1997-06-12 galiojusiomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis. Remiantis Å¡ių taisyklių 17 p., atsakovas Kauno SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“, esant kito asmens praÅ¡ymui (Å¡iuo atveju M. B.) perraÅ¡yti kapavietės priežiÅ«rÄ kitam asmeniui, turėjo apie tai įspėti (informuoti) ieÅ¡kovę. Be to, minėtos taisyklės apskritai nenumatė atsakingo asmens už kapavietės priežiÅ«rÄ pakeitimo, juolab neinformuojant Å¡io asmens.

Taigi, jeigu atsakovė ar jos mama manė, kad pradinis įraÅ¡as apie atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenį yra neteisėtas, turėjo kreiptis į teismÄ jį ginčydamos, o ne nežinant ieÅ¡kovei kreiptis į Kauno SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ dėl atsakingo asmens pakeitimo. Be to, byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie jos kaip asmens atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimÄ informuota nebuvo. Byloje taip pat nėra jokių dokumentų, kad ieÅ¡kovei atsakovas SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ reiÅ¡kė pretenzijas dėl kapavietės nepriežiÅ«ros.

Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieÅ¡kovės teisės, perraÅ¡ant kapavietės priežiÅ«rÄ kito asmens vardu, buvo pažeistos.2. Teismas pagrįstai pripažino kad bylai nėra reikÅ¡mingos aplinkybės, kieno vardu buvo užsakytas kapavietės paminklas, kokie ieÅ¡kovės santykiai buvo su mama 1967 m. Kaip minėta, byloje buvo sprendžiama, ar 1997-06-12 teisėtai buvo pakeistas už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, todėl svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi tuo metu galiojusių teisės aktų pakeičiant už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡ioje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybės, ar atsakovė E. I. I. gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį su močiute ir savo mama, ar močiutės laidotuvių metu ieÅ¡kovė gavo atsakovės mamos M. B. sutikimÄ bÅ«ti atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ , ar atsakovės ir jos mama žinojo, kad ieÅ¡kovė nuo 1989-02-05 buvo paskirta atsakingu asmeniu, kokia buvo močiutės valia dėl kapavietės priežiÅ«ros.3. Apeliaciniame skunde nėra pateiktos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas apeliantės nurodytas teiginys dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos aplinkybes ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi įstatymo numatyto 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo po 2000-06-06, o ieÅ¡kinys teisme gautas 2010-06-07.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės E. I. I. atstovė apeliacinį skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡iekÅ¡inį patenkinti.

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog jis atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).              Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu.

Å is principas reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini.

Taigi, pagal civiliniame procese įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų.Å ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ 1997-06-12 įraÅ¡Ä , kuriuo pakeistas už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, ir palikti galioti 1989-02-08 įraÅ¡Ä , kuriuo už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakinga įraÅ¡yta ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji tuo metu galiojusių teisės aktų tvarka nebuvo tinkamai informuota apie atsakingo asmens už kapavietės priežiÅ«rÄ pakeitimÄ , be to, kapavietę prižiÅ«rėjo tinkamai. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad ji yra atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ . O prieÅ¡ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji vykdo paskutinę velionės valiÄ , be to, ieÅ¡kovė netinkamai elgėsi su velione ir kapo niekada neprižiÅ«rėjo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ taip suformuluotų Å¡alių reikalavimų ir Å¡iems reikalavimams pagrįsti nurodytų faktinių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje kilęs ginčas dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimo 1997-06-12.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovė nurodė faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovė 1989-02-08 neturėjo bÅ«ti įraÅ¡yta atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ , tačiau reikalavimo šį įraÅ¡Ä pripažinti neteisėtu ir panaikinti nereiÅ¡kė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog aplinkybės ar teisėtai ir pagrįstai 1989 m. vasario 5 d. už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu buvo įraÅ¡yta ieÅ¡kovė yra už Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡ioje byloje taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybės kieno vardu buvo užsakytas kapavietės paminklas, kokie ieÅ¡kovės santykiai buvo su mama 1967 m., su kuo iki mirties gyveno velionė S. P., kokia buvo jos paskutinė valia dėl kapavietės priežiÅ«ros. Esminės aplinkybės Å¡ioje byloje yra tai ar 1997-06-12 pagrįstai ir teisėtai buvo pakeistas asmuo, atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ .

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog siekiant iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimo, bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr.359 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, kurios galiojo asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimo metu 1997-06-12. Å ių taisyklių 17 punktas numatė, kad asmenys ir organizacijos, kurių vardu skirti sklypai, privalo nuolat prižiÅ«rėti kapus, jų statinius ir laisvÄ plotÄ Å¡eimų kapuose.

Jei kapas netvarkomas daugiau nei dvejus metus, kapines prižiÅ«rinti organizacija privalo raÅ¡tiÅ¡kai įspėti kapÄ prižiÅ«rinti asmenį ar organizacijÄ , kad bÅ«tina jį sutvarkyti. Taigi, atsakovas Kauno m. SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“, esant kito asmens praÅ¡ymui (Å¡iuo atveju M. B.) perraÅ¡yti kapavietės priežiÅ«rÄ kitam asmeniui, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovė neva neprižiÅ«ri kapavietės, turėjo apie tai įspėti (informuoti) ieÅ¡kovę. Be to, taisyklės apskritai nenumatė atsakingo asmens už kapavietės priežiÅ«rÄ pakeitimo, juolab neinformuojant Å¡io asmens.

Taigi, jeigu atsakovė ar jos mama manė, kad pradinis įraÅ¡as apie atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenį yra neteisėtas, turėjo kreiptis į teismÄ jį ginčydamos, o ne nežinant ieÅ¡kovei kreiptis į Kauno m. SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ dėl atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens pakeitimo. Be to, byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie jos kaip asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimÄ 1997 m. birželio 12 d. informuota nebuvo, pakeitimas buvo padarytas atsakovės mamos pareiÅ¡kimo, kuriame ji nurodė, kad ieÅ¡kovė neva neprižiÅ«ri kapo, pagrindu.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovei atsakovas Kauno m. SÄ® „Kapinių priežiÅ«ra“ reiÅ¡kė kokias nors pretenzijas dėl kapavietės nepriežiÅ«ros. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog ieÅ¡kovės teisės, perraÅ¡ant mamos kapavietės priežiÅ«rÄ kito asmens vardu, buvo pažeistos. Pripažinus, kad 1997 m. birželio 12 d. įraÅ¡as apie atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens pakeitimas yra neteisėtas, o atsakovei byloje nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl pradinio įraÅ¡o, kad už kapavietės priežiÅ«ra atsakingu asmeniu yra ieÅ¡kovė, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, pagrįstai ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Pasisakydama dėl atsakovės atstovės apeliacinio skundo argumentų, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«ra, pakeitimÄ , atliktÄ 1997-06-12, o pirmosios instancijos teismas Å¡io fakto neįvertino, teisėjų kolegija, visų pirma, akcentuoja, kad pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Apeliaciniame skunde tik nurodoma, kad aiÅ¡kiai praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau nei bylos aplinkybės, nei įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais bÅ«tų pagrindžiamas ieÅ¡kinio senaties praleidimo faktas ir teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas nepateikiami. Antra, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. 1964 m.

CK 86 straipsnyje, galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .             Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei įtarimų dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimo galėjo kilti tik po jos sesers, o atsakovės mamos M.

B. laidotuvių, kurios įvyko 2000-06-06, kai niekas neprašė ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo palaidoti M. B. S. P. kape. Iki to laiko ieÅ¡kovei niekaip nebuvo varžoma jos teisė prižiÅ«rėti ir lankyti mamos kapÄ , todėl jai nebuvo jokios objektyvios bÅ«tinybės tikrinti įraÅ¡us apie asmenį, atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ . Juo labiau, kad ji, kaip už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, privalėjo bÅ«ti informuota apie bet kokius veiksmus, susijusius su už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens pakeitimu.

IeÅ¡kovė teisme ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2010-06-07 (pirmadienį), todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovė bendrojo 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino, kuris prasidėjo 2000-06-06, nėra praleidusi, nes pagal CK 1.121 straipsnio 2 dalį jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai ar oficialios Å¡ventės dienai, termino pabaigos diena laikoma [o jos einanti darbo diena.             Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai                                                                                                        Evaldas Burzdikas RÅ«ta Palubinskaitė