bf2066ed-e0d0-42c0-88ef-bc957dae5622 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1055-345/2011Teisėja Snieguolė Bielskienė                                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

             35.3.6; 116.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio, Vido Stankevičiaus,      sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant atsakovei AuÅ¡rai Kazlauskienei ir jos atstovei advokatei Renatai JanuÅ¡ytei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ArtÅ«ro Kazlausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ArtÅ«ro Kazlausko ieÅ¡kinį atsakovei AuÅ¡rai Kazlauskienei dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :

            IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės jo naudai 3 286,56 Lt skolos, 2 023,15 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palÅ«kanas, turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakove dar bÅ«nant santuokoje 1998 m. gruodžio 30 d. jie pirko butÄ , FabijoniÅ¡kių g. 93-58, Vilniuje. Dalį pinigų buto pirkimui – 6 800 Lt 1998 m. gruodžio 26 d. pasiskolino iÅ¡ atsakovės sesers Zitos Streikienės. 2009 m. gegužės mėn. Zita Streikienė kreipėsi dėl paskolos, ir palÅ«kanų priteisimo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nustatė, kad iš paskolos sutarties atsiradusi prievolė yra bendra abiem buvusiems sutuoktiniams, kadangi paskola buvo panaudota šeimos interesais butui įsigyti. Teisinės reikšmės neturi ir tas faktas, kad santuokos nutraukimo metu ši prievolė nebuvo padalinta. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendime nurodytos aplinkybės dėl paskolos ėmimo ir naudojimo vertintinos kaip prejudiciniai faktai, nereikalaujantys įrodinėjimo šioje byloje.

Todėl atsakovė privalo ieÅ¡kovui atlyginti pusę teismo priteistos paskolos su palÅ«kanomis – 3 286,56 Lt.              Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad skyrybų ir turto padalijimo metu jai atiteko ne tik butas, bet su ja liko gyventi ir du vaikai, kurių materialinis iÅ¡laikymas atiteko atsakovei. IeÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ vaikams mokėjo pavėluotai ir tik su antstolių pagalba. IeÅ¡kovas paskolos sutartyje yra nurodytas vienas, kaip skolininkas.

PaskolÄ jis laikė asmenine prievole. Rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas nenustatė, kad prievolė yra solidari. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ jos ir 2 023,15 Lt nuostolių atlyginimo, nes dėl susidariusių teismo iÅ¡laidų jis pats kaltas.              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės AuÅ¡ros Kazlauskienės 3 286,56 Lt skolos, procesines palÅ«kanas, 717,48 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo ArtÅ«ro Kazlausko naudai.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6828-827/2009 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu tenkinęs Zitos Streikienės pareikštus reikalavimus ieškovui Artūrui Kazlauskui dėl paskolos priteisimo, nustatė, kad Artūro Kazlausko ir Aušros Kazlauskienės prievolė, atsiradusi iš paskolos sutarties yra bendra abiem buvusiems sutuoktiniams, kadangi paskola buvo gauta santuokos metu ir panaudota šeimos interesais – butui Artūro Kazlausko ir Aušros Kazlauskienės bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti.

Taigi, Å¡ios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir tai laikytina prejudiciniu faktu, t.y. Å¡ių aplinkybių Å¡ioje byloje iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovės nurodyti argumentai dėl reikalavimo priteisti skolÄ nepagrįstumo, t.y. kad prievolė yra tik asmeninė ieÅ¡kovo, bei liudytojos Zitos Streikienės paaiÅ¡kinimai, jog ji supratusi, kad ieÅ¡kovo prievolė jai yra ArtÅ«ro Kazlausko asmeninė prievolė, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ jos ne vienÄ kartÄ buvo skolinęsis pinigų, dalį skolos buvo grÄ Å¾inęs, taip pripažindamas esant asmeninę prievolę, neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei dėl skolos dalies priteisimo.

Kaip minėta, solidari ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė yra nustatyta teismo (CPK 182 str. 2 p.). Tai, kad teismas nustatė, jog ArtÅ«ro Kazlausko ir AuÅ¡ros Kazlauskienės prievolė Zitai Streikienei yra solidari, kreditorė prievolės įvykdymo reikalavo tik iÅ¡ ArtÅ«ro Kazlausko, nėra teisinis pagrindas Å¡ioje byloje tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl praÅ¡omų priteisti nuostolių (patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų) atlyginimo iÅ¡ atsakovės AuÅ¡ros Kazlauskienės. Å iuo atveju AuÅ¡ros Kazlauskienės civilinei atsakomybei kilti nėra nei vienos bÅ«tinos sÄ lygos, - AuÅ¡ros Kazlauskienės neteisėtų veiksmų dėl ArtÅ«ro Kazlausko patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, jos kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp AuÅ¡ros Kazlauskienės veiksmų bei atsiradusių nuostolių.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2 023,15 Lt nuostolių atlyginimo yra atmestinas, kaip nepagrįstas.              IeÅ¡kovas ArtÅ«ras Kazlaukas apeliaciniu skundu, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2 023,15 Lt nuostolių atlyginimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinant ieÅ¡kinį dalyje dėl 2 023,15 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad nuo pat paskolinių santykių su Zita Streikiene atsiradimo buvo aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas supratimas, kai yra bendra ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė.

Tačiau Zita Streikienė ieÅ¡kinyje nurodė, kad už skolos grÄ Å¾inimÄ atsakingas tik ieÅ¡kovas ArtÅ«ras Kazlaukas. Atsakovė toje byloje ne tik, kad nepaneigė tokio ieÅ¡kinio pagrindo, bet pilnai jį palaikė ir savo iniciatyva stojo į procesÄ trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovės pusėje. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas savo bendraskolio atžvilgiu bei savanaudiÅ¡kas, nes tuo buvo siekiama iÅ¡vengti atsakomybės už prievolės neįvykdymÄ kito bendraskolio sÄ skaita.

Toks elgesys įstatymo (CK 6.4 str., 6.263 str.) traktuojamas kaip neteisėtas. Dėl tokių veiksmų buvo padaryta ieÅ¡kovui žalos bylinėjimosi iÅ¡laidų pavidalu.              Atsakovė AuÅ¡ra Kazlauskienė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais bÅ«tų grindžiamas teismo sprendimo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Nuostolių atlyginimui turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos, numatytos įstatyme, tačiau Å¡iuo atveju nėra nei vienos bÅ«tinos sÄ lygos – atsakovės neteisėtų veiksmų dėl apelianto patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, jos kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė, vadovaudamasi CPK 47 str. ragrindu, pagrįstai ir teisėtai naudojosi įstatyme įtvirtintomis ir atsakovei suteiktomis teisėmis ir pareigomis, todėl atsakovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi ar savanaudiÅ¡ki.

Pats apeliantas prisidėjo prie to, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡augo, nes nesiekė ginčo su Zita Streikiene iÅ¡spręsti taikiai, bylos nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai neigė, kad skola yra solidari, tvirtino, kad už skolÄ atsakinga tik atsakovė.              Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).              Bylos medžiaga nustatyta, jog apeliantas ArtÅ«ras Kazlauskas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės AuÅ¡ros Kazlauskienės 3 286,56 Lt skolos, 2 023,15 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palÅ«kanas, turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu apelianto ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies priteisdamas jo naudai iÅ¡ atsakovės 3 286,56 Lt skolos, procesines palÅ«kanas, 717,48 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi, jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2 023,15 Lt nuostolių priteisimo iÅ¡ atsakovės.              Teisėjų kolegija tokiÄ apelianto pozicijÄ vertina kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino keturias civilinei asmens atsakomybei atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės. Byloje kilus ginčui dėl žalos atlyginimo teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikÅ¡mės deliktinės atsakomybės sÄ lygoms konstatuoti.

Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iÅ¡ įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Tik nustačius visas iÅ¡vardytas įstatyme sÄ lygas, galima spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir apimties.              Byloje nustatyta, kad apeliantas praÅ¡omus priteisti nuostolius laiko bylinėjimosi iÅ¡laidas, apelianto patirtas civilinėje byloje Nr. 2-6828-872/2009 pagal Zitos Streikienės ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ apelianto.

Minėtoje byloje apeliantas ArtÅ«ras Kazlaukas buvo atsakovu, o atsakovė AuÅ¡ra Kazlauskienė trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovės pusėje. Tokius atsakovės veiksmus apeliantas vertina kaip nesÄ Å¾iningus savo bendraskolio atžvilgiu bei savanaudiÅ¡kus, nes tuo buvo siekiama iÅ¡vengti atsakomybės už prievolės neįvykdymÄ kito bendraskolio sÄ skaita. IÅ¡ minėto iÅ¡plaukia, jog apeliantas atsakovės pozicijÄ kitoje civilinėje byloje prilygina neteisėtiems veiksmams. Pažymėtina, jog neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinti tokie veiksmai, kuriais yra pažeidžiama bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, ar pažeidžiami įstatymų reikalaujamo elgesio standartai (CK 6.246 str. 1 d.).

Atsakovės veiksmai – įstojimas į bylÄ trečiuoju asmeniu, skolos solidarumo neigimas, ieÅ¡kinio palaikymas – negali bÅ«ti prilyginami neteisėtiems, kadangi atsakovė tiesiog naudojosi jai įstatymų garantuojama teise ginti savo teises, pasirenkant jų teisėtus gynymo bÅ«dus ir priemones. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir teisėtai atmetė apelianto reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo.

             Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ArtÅ«ro Kazlausko atsakovei AuÅ¡rai Kazlauskienei 500 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 8,35 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.          Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                    Petras Jaržemskis                                                                                                                      Vidas Stankevičius