2018-10-24 Nr. AB-18936-3-61-3-03770-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1133-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03770-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos: Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 6 992 Eur, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 17 632 Eur, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2 888 Eur, Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos r. PK) 1 216 Eur, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), Konvojavimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bendrai 2 964 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeidžiami ploto reikalavimai. Jo manymu, vienam asmeniui turėjo tekti 4 kv. m, išskaičiavus baldų užimamą plotą. Taip pat nebuvo užtikrintas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai užtikrinta judėjimo laisvė, nebuvo galimybių sportuoti, lankyti renginius. Pažymėjo, kad kameroje buvo dvi kėdės (suolai) arba jų visai nebuvo.

Kiti baldai, sanitarinis mazgas užėmė didelę dalį kameros. Nurodė, kad kameroje nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko. Pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti lauke tik 1 valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo tinkamai įrengti, buvo prišiukšlinti, netvarkingi. Kiemelių stogeliai buvo dengti šiferiniu stogu. Asbestas kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas teigė, kad kamerose neveikė ventiliacija, buvo labai drėgna, sklido nemalonus kvapas, buvo tamsu. Nurodė, kad buvo įrengtos dvi lemputės, nuo kurių sklido itin stipri šviesa, ir dėl to pareiškėjui skaudėjo akis bei galvą.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra. Be to, kamerose veisėsi pelėsis. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių TI nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Jei sąskaitoje nebuvo pinigų, administracija apatinius drabužius plaudavo per du mėnesius vieną kartą. Nepakako išduodamo tualetinio popieriaus. Be to, šiukšlių konteineriai yra prie langų, todėl sklisdavo nemalonus kvapas. Pareiškėjas teigė, kad unitazas nuo bendros patalpos atskirtas sienele, kuri neužtikrino pareiškėjo privatumo, taip pat dažnai į kamerą įeidavo pareigūnai.

Kamerose nebuvo veidrodžio, tualetinių reikmenų spintelės, oro šalinimo sistemos. Nurodė, kad Šiaulių TI dažnai nebūna šilto vandens. Jam nepakako prausis duše 1 kartą per savaitę 15 min. Pažymėjo, kad dušo patalpos nešvarios, praustuvai sulaužyti. Nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utelių ir blakių. Administracija netinkamai vykdė deratizacijos ir dezinsekcijos darbus, juos atlikus patalpos neišvėdinamos. Pareiškėjas nurodė, kad maistas buvo neskanus, jo energetinė vertė per maža. Maistą atnešdavo į kamerą, į valgyklą nevesdavo.

Maistas buvo dalinamas be higieninių pirštinių. Be to, nurodė, kad jam nebuvo skirtas maistas pervežant iš Šiaulių TI į Klaipėdos AVPK areštinę. Pareiškėjas pažymėjo, kad kai buvo suimtas, nebuvo sudaryta galimybių gauti ilgalaikių pasimatymų su žmona ir dėl šių aplinkybių, jo teigimu, iširo santuoka. Dėl nurodytų sąlygų Šiaulių TI, ypač dėl permažo kameros ploto, pareiškėjas jautėsi pažemintas, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. kovo 26 d. (58 paras) buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K – visos sąlygos buvo nurodytos tokios pačios, kaip ir Šiaulių TI.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2015 m. spalio 7 d. (38 paras) buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. (16 parų) – Kretingos r. PK areštinėje higienos normų neatitinkančiose kamerose, kurios buvo avarinės būklės, nedarytas remontas, krito tinkas, veisėsi pelėsis, grybelis; patalpos kiekvieną dieną nebuvo valomos drėgnuoju būdu; saulės šviesa ir grynas oras nepatekdavo į patalpas, esančias rūsyje; visą laiką buvo naudojamas dirbtinis apšvietimas, kuris buvo per mažas; kameros vėdinamos per langus, neveikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema; sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas pertvara; nebuvo įrengto unitazo, buvo tik skylė grindyse; kameroje sklido nemalonūs kvapai; kriauklė sena, surūdijusi, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės; įrenginiai ir baldai buvo nešvarūs, langai ir durys nesandarios; nebuvo aprūptinas valymo inventoriumi; nebuvo išduotų higienos priemonių; atvykę asmenys nebuvo tikrinti; neišduodavo rankšluosčių; nebuvo galimybių pasinaudoti dušu, nes dušas skiriamas penktadieniais ar šeštadieniais; kamerose veisėsi utėlės, blakės; nebuvo elektros rozečių, galimybės naudotis televizoriumi ar kitomis informacinėmis priemonėmis; nebuvo bibliotekos, laikraščių; neduodavo karšto vandens arbatai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. periodiškai buvo konvojuojamas nesaugiomis ir nežmoniškomis sąlygomis, konvojuojant buvo laikomas su antrankiais ir teismo posėdžio metu buvo laikomas metaliniuose aptvaruose su antrankiais. Nurodė, kad transporto priemonės buvo netvarkingos. Pareigūnai į jo nusiskundimus nereagavo. Pareigūnai viešai demonstruodavo šaunamuosius ginklus. Konvojavimo metu nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu. Automobilyje nebuvo saugos diržų, ventiliacijos, vasarą karšta, žiemą šalta. Pareiškėjas jautėsi žeminamas ir kankinamas, kelionės metu paūmėdavo nugaros skausmai, kankino nemiga.

6. Lietuvos valstybei atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. VST atsiliepime nurodė, kad pareiškėją nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. konvojavo 28 kartus planinio konvojaus maršrutais specialiosios paskirties automobiliais, kurie buvo tinkami konvojavimui vykdyti, techniškai tvarkingi, atlikti dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Užtikrino, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršytų leistino sėdimų vietų skaičiaus. Pažymėjo, kad buvo įrengti saugos diržai. Nurodė, kad jokių duomenų apie antrankių naudojimą pareiškėjui tarnybinėje dokumentacijoje nėra. Pasikeitimo punktuose konvojuojami vedami į tualetą, tai patvirtina įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas turėjo teisę dėl netinkamo pareigūnų elgesio teikti skundus žodžiu ar raštu konvojaus viršininkui, tačiau VST neturi duomenų, kad pareigūnai būtų pažeidę reikalavimus arba, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus.

8. Lietuvos valstybei atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodė, kad pareiškėjui Šiaulių TI kamerose tik dvi dienas teko nežymiai mažesnis nei nustatytas minimalus plotas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, kad baldų ar užimamų įrenginių plotas būtų išskaitytas iš bendro ploto. Nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 16 d. atliko kameros Nr. 81 patikrą, pareiškėjo laikymo laikotarpiu kameros Nr. 59, 77 ir 19 nebuvo tikrintos. Kameros vėdinamos per langus. Teigė, kad sanitarinis mazgas atskiriamas sienele ir praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Pabrėžė, kad tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams nustatyta pareiga įrengti pagalbos mygtuką. Nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs norą dalyvauti vykdomoje užimtumo programų veikloje. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Teigė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra tvarkingi ir tinkamai įrengti. Nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys privalo pasirūpinti švara ir tvarka kamerose. Nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija buvo vykdoma vadovaujantis planu. Pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėjas visuomet asmeninėje sąskaitoje turėjo lėšų, todėl galėjo pasinaudoti galimybe mokamai išsiskalbti drabužius. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė 1 kartą per savaitę 15 min. naudotis dušu. Šiaulių TI yra dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius. Šiaulių TI nurodė, kad asmenys yra maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, maisto energetinė vertė atitiko fiziologines mitybos normas nedirbantiems asmenims. Nurodė, kad pareiškėjas su prašymu skirti ilgalaikį pasimatymą į Šiaulių TI nesikreipė. Be to, teisės aktai nenustato pareigos Šiaulių TI skirti ilgalaikius pasimatymus. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas labai trumpą laiką, todėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimas negalėjo sukelti pareiškėjui rimtų emocinių sutrikimų. Šiaulių TI vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

10. Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti 10,68 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

11. Atsakovas nurodė konkrečius duomenis, kada ir kuriose kamerose buvo laikomas pareiškėjas. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareigūnai vykdo nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę ir stebi per kamerose įrengtas akutes. Akcentavo, kas teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo atitverti sanitarinius mazgus nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Akcentavo, kad pareigūnai bendrauja laikydamiesi bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“ paslaugų teikimo sutartis. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, yra pavojaus mygtukai. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkto reikalavimų.

Kameros vėdinamos per langą. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke vieną valandą per dieną. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti ir tvarkingi. Nurodė, kad gaminiai su asbestu yra nenaudojami. Lukiškių TI-K nurodė, kad nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių ir Lukiškių TI-K pagal galiojančius teisės aktus jų neprivalo įrengti. Pabrėžė, kad patalynė išduodama pagal nustatytą tvarką. Vieną kartą per savaitę drabužiai ir patalynė skalbiami nemokamai. Be to, galima naudotis ir mokama paslauga.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi teisę dalyvauti užimtumo programose, koplyčioje aukojamos Šv. Mišios, asmenis lanko dvasininkai, organizuojami koncertai, veikia biblioteka, yra galimybė naudotis sporto sale, kamerose įrengta kabelinė televizija. Nurodė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Nuteistųjų iki gyvos galvos ir nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę kalėjime, išvedimų į socialinės reabilitacijos programų vykdymą, sąrašą. Jam sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei bendrauti su kitais nuteistaisiais.

Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d atsisakė dalyvauti Įdarbinimo komisijos posėdyje.

12. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip neapgrįstą.

13. Nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2015 m. spalio 9 d. ir Kretingos r. PK areštinėje nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. minimalus kameros plotas nebuvo pažeistas. Nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinė nuo 2015 m. gruodžio 15 d. buvo likviduota. Pažymėjo, kad areštinės atitiko teisės aktų reikalavimus. Periodiškai buvo atliekamas remontas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 20 d. patikrinus kamerą Nr. 39, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatyti natūralios ir dirbtinės apšvietos bei oro judrumo pažeidimai, kurie susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, ir nevertinti kaip pažeidimai.

Sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele. Areštinėse laikomi asmenys ir patys turi rūpintis švara ir tvarka kamerose. Klaipėdos AVPK neturi duomenų, kad pareiškėjui būtų ribojama teisė naudotis nešiojamuoju televizoriumi. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato galimybės atvykusiam asmeniui į areštinę nusiprausti po šiltu dušu, pagal pageidavimą. Teigė, kad laikomi areštinėje tokia teise gali pasinaudoti vieną kartą per savaitę, jei jie laikomi areštinėje ne trumpiau kaip 7 dienas. Pažymėjo, kad UAB „Kauno grūdai“ vykdė dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos darbus.

Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad areštinėje būtų įrengta biblioteka ar tiekiami laikraščiai į kamerą. Areštinės kameroje yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens įrengimas nėra nustatytas teisės aktuose. Areštinė laikėsi reikalavimų, kad asmenys būtų aprūpinami minkštuoju inventoriumi, lovos skalbiniais ir užtikrino teisę gauti išskalbtą patalynę. Pažymėjo, kad neišsakius skundų dėl negalavimų, atvykusių asmenų neprivalo tikrinti slaugytoja. Akcentavo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje ir Kretingos r.

PK areštinėje yra įrengtas centrinis šildymas, užtikrintas natūralus ir mechaninis vėdinimas, langai atidarinėjami, tinkas nebyra, nėra pelėsio ir drėgmės, užtikrinamas apšvietimas, sanitarinis mazgas tinkamai įrengtas, nėra buitinių parazitų. Dėl teisminio konvojavimo nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. spalio 6 d. iš Klaipėdos AVPK areštinės buvo konvojuotas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 5 kartus tarnybiniame pranešime nurodytu specialiuoju transportu. Konvojavus asmenį į teismo posėdį, konvojavę pareigūnai vykdo teismo posėdžio pirmininko, kurio žinioje yra konvojuotas asmuo, nurodymus.

Pažymėjo, kad transporto priemonėms buvo atlikta techninė apžiūra, jos atitiko nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas buvo gabenamas vienas. Pareiškėjas buvo konvojuojamas 4 km, konvojavimas trukdavo apie 15 min.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad Šiaulių TI pareiškėjo teisė buvo pažeista į tinkamą plotą, turėjusį tekti vienam asmeniui, dvi paras – 2015 m. spalio 26 ir 27 dienomis, priteisė K. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, dvi paras – vienam asmeniui teko 3,28 kv. m kameros ploto. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, kad jam turėjo teikti 4 kv. m kameros ploto, yra nepagrįsti. Teismas darė išvadą, kad kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (oro trūkumas, tvankumas, baldai, spintelių neįrengimas, negalėjimas sėdėti prie stalo ir valgyti, galimybė judėti) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą.

16. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad iš bendro kameros ploto turi būti eliminuojama sanitarinio mazgo užimama patalpa. Pareiškėjas neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Teismas pripažino, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad šie pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Tokių pažeidimų nenustatyta ir patikrinimo aktuose. Buvo vertinami tie patikrinimai, kai patikrinimo metu pareiškėjas buvo laikomas konkrečiose kamerose. Atskirų patalpų įrengimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl netaikytas Šiaulių TI. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Šiaulių TI turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontą, taigi ir įrengti atskirą vėdinimo sistemą, o vėdinimas per langus atitinka higienos normų reikalavimus. Įvertinus patikrinimo aktus, nustatė, kad šio reikalavimo pažeidimų Šiaulių TI neužfiksuota. Pareiškėjas jokių duomenų savo teiginiams pagrįsti dėl nurodytų pažeidimų nepateikė.

18. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, darė išvadą, kad nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos pažeidimų tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėta, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją ir tai neigiamai atsiliepė jo sveikatai. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo neužtikrinti apšvietimo reikalavimai. Teismas nurodytus pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, Šiaulių TI nurodė, kad pagalbos iškvietimo mygtukui įrengti reikia atlikti pastato kapitalinį remontą. Taigi, toks reikalavimas eksploatuojamam Šiaulių TI netaikytas.

20. Teismas pažymėjo, jog remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, daryta išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra tvarkingi ir tinkamai įrengti. Nebuvo jokių duomenų, kad naudojami asbesto gaminiai. Pareiškėjo teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trūkumo nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.

21. Nors pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo netinkama temperatūra, teismas, įvertinęs patikrinimų aktus, tokių pažeidimų nenustatė. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis nedetalizavo, kada ir kokioje kameroje buvo netinkama oro temperatūra, per didelė drėgmė ir, ar dėl tokių pažeidimų jis kreipėsi į administraciją. Be to, savaime pati aplinkybė, kad temperatūra, pareiškėjo vertinimu, netinkama, nepatvirtina jo skunde nurodytų išgyvenimų ar padarytos žalos.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo lėšų, todėl galėjo pasinaudoti ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Šiaulių TI laikėsi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių patalynės, drabužių skalbimą ir pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepadarė. Pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į administraciją su prašymais dėl netinkamos kokybės ar nešvarios patalynės pakeitimo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad jam, kaip ir visiems laikomiems asmenims, buvo skirta tinkamos kokybės ir švari patalynė ir suteikta galimybė ją išsiplauti. Akcentuota, kad teisės aktai nenustato galimybės patalynę plautis kamerose. Be to, Šiaulių TI pagal patvirtintą higienos-dezinfekcijos planą 2014–2015 m. vykdė jame numatytus darbus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad dezinfekcijos darbai buvo vykdomi plane nustatyta tvarka. Pareiškėjo nurodyti teiginiai atmesti kaip nepagrįsti.

23. Dėl pareiškėjo teiginio, kad kamerose veisėsi pelėsis, grybelis, teismas nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Patikrinimo aktuose nustatyta, kad graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė buvo vykdoma periodiškai. Šiaulių TI pareiškėjo nurodytų pažeidimų nepadarė. Be to, nustatyta, kad valymo inventorius į kameras išduodamas asmenims paprašius. Taigi, galimybė tvarkytis kameras buvo sudaryta. Pareiškėjas nurodyto pažeidimo tinkamai neindividualizavo, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją su skundais. Pažymėta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose gali būti nutrupėjusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus, Šiaulių TI stengiasi šiuos pažeidimus šalinti.

24. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neneigė, kad galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše jam buvo sudaryta. Pareiškėjo teiginiai, kad jis norėjo būti vedamas be eilės praustis ar jautė diskomfortą nepatvirtino, kad Šiaulių TI pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius naudojimąsi dušu. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad dušo patalpos nešvarios, neveikia dušo galvutės ir pan. laikyti nepagrįstais. Tokių pažeidimų patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta. Pareiškėjas jokių duomenų savo teiginiams pagrįsti nepateikė.

25. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jo maitinimu, teismas rėmėsi Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo aktu Nr. EP-84 ir 2015 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktu Nr. EP-201. Byloje nebuvo duomenų, apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas. Jokio specialaus maitinimo režimo jam nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjui kaip nedirbančiam asmeniui, nebuvo pagrindo skirti maitinimo pagal dirbančio vyro valgiaraštį. Teismo vertinimu, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjo asmeniniai poreikiai negali patvirtinti jo nurodytų pažeidimų dėl netinkamo maitinimo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo skirtas maitinimas laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių nedirbančio vyro maitinimui sudarytą valgiaraštį, reikalavimų. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada jam nebuvo užtikrintas maitinimas ir išduotas maisto davinys. Be to, nepateikė duomenų, kad raštu kreipėsi dėl neužtikrinto maitinimo.

26. Pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo išduotas maistas jį pervežant iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, areštines, buvo nepagrįsti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę arba išduodamas sausas maisto davinys. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo išduotas sauso maisto davinys. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė maitintis nepažeidus jo teisių. Vien tik abstraktūs pareiškėjo teiginiai nepatvirtino jo teiginių dėl netinkamo maitinimo. Kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į administraciją ir gauti tinkamą maitinimą.

27. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neneigia, kad reikalavimą vyrams 1 mėnesiui išduoti 1 ruloną tualetinio popieriaus Šiaulių TI vykdė, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus kiekio išdavimo negali būti pripažinti pagrįstais. Teismas pažymėjo, jog papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų vykdymas.

28. Teismas pareiškėjo teiginius, kad nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos užsiimti leistina veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, vertino kritiškai. Jie yra abstraktūs, neindividualizuoti. Pareiškėjas nenurodė, kokia konkrečia programa jis siekė pasinaudoti ir kokiame konkrečiame renginyje jis neturėjo galimybės dalyvauti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti vykdomomis programomis, dalyvauti renginiuose. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą kokioje nors konkrečioje veikloje dalyvauti. Šiuo atveju jis pats turėjo išreikšti norą dalyvauti veikloje. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo Šiaulių TI nepagrįsti. Konstatuota, kad pareiškėjas Šiaulių TI turėjo teisę dalyvauti renginiuose, organizuojamose programose bei sportuoti.

29. Pareiškėjo teiginiai, kad iki sulaikymo gyveno su žmona, dėl neužtikrintų ilgalaikių pasimatymų, socialiniai ryšiai su žmona nutrūko, jo šeima iširo, atmesti kaip nepagrįsti. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. spalio 11 d. pažymoje Nr. 61/04-2439 nurodoma, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą nesikreipė. Šioje byloje ir pareiškėjo cituojamoje byloje faktinės aplinkybės nėra identiškos. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta teisė į trumpalaikius pasimatymus, nors ir ribojant juos, tačiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytas proporcinga teisės į privataus gyvenimą ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens (pareiškėjo) buvimo tardymo izoliatoriuje laiką. Pažymėta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas labai trumpą laiką, todėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimas negalėjo sukelti jam rimtų emocinių sutrikimų ir jo skunde nurodytų išgyvenimų (socialinių ryšių nutrūkimo, šeimos iširimo). Teismas nenustatė neteisėtų Šiaulių TI veiksmų pareiškėjo nurodyto pažeidimo aspektu.

30. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, esminiu pažeidimu Šiaulių TI pripažino, kad pareiškėjas dvi paras – 2015 m. spalio 25 ir 26 dienomis – buvo laikomas kameroje, pažeidus ploto reikalavimą. Nustatytas ploto pažeidimas truko tik dvi paras ir teismo vertinimu negalėjo sukelti jo skunde nurodytų išgyvenimų ir negalėjo būti pripažįstamas pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo prasme. Remiantis sveikatos istorijos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtent dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TĮ kreipėsi į slaugytoją. Pareiškėjui pagal būtinybę buvo suteikta medicininė apžiūra ir skiriamas reikiamas gydymas. Konstatuota, kad pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys laikomi Šiaulių TI. Jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata Šiaulių TI pareiškėjas nenurodė ir šiems argumentams pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas tik dvi paras buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą, todėl šiuo atveju teismas pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą, turėjusį tekti plotą dvi paras – 2015 m. spalio 26 ir 27 dienomis. Teismo vertinimu, už šį neilgai trukusį pažeidimą nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą pingine išraiška, o pakanka paties pažeidimo fakto konstatavimo.

Dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K

31. Įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 8 paras, o nepažeidus šio reikalavimo – 35 paras. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (oro trūkumas, tvankumas, baldai, spintelių įrengimas, negalėjimas judėti, valgyti prie stalo) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu.

32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K yra identiški kaip ir Šiaulių TI. Nurodomi abstraktūs pažeidimai. Nenurodoma, kokią konkrečią žalą jam kėlė. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas buvo laikomas skirtingose įstaigose, todėl nurodant tokius pačius pažeidimus abiejose įstaigose, negali būti laikoma tinkamu skundo individualizavimu, pagrindimu ir atitinkamai pažeidimų realumu.

33. Akcentuota, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą. Taigi, pareiškėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus.

34. Teismo vertinimu sanitarinio mazgo įrengimas atitiko higienos normų nustatytus minimalius reikalavimus. Tokių pažeidimų nebuvo nustatyta ir pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nebuvo spintelių daiktams laikyti, veidrodžio, vertinti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodytų argumentų neindividualizavo ir nenurodė, kokiose konkrečiose kamerose nebuvo spintelių ir veidrodžių. Be to, pažymėta, kad savaime veidrodžio nebuvimas nelemia pareiškėjo skunde nurodyto pažeidimo. Iš skundo turinio neaišku, kokią žalą veidrodžio nebuvimas pareiškėjui galėjo sukelti. Duomenų, kad dėl veidrodžio pareiškėjas į administraciją būtų kreipęsis, pareiškėjas nepateikė.

35. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo galimybės maudytis duše dažniau nei vieną kartą per savaitę 15 min., nepatvirtino, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teises. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengtų dušų vertinti kaip nepagrįsti. Tokių pažeidimų patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta.

36. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad iš bendro kameros ploto turi būti eliminuojama sanitarinio mazgo užimama patalpa. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo stebimas pareigūnų atliekant gamtinius reikalus ir taip buvo ribojamas jo privatumas, atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini.

37. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pažymėta, kad atskirai vėdinimo sistemai įrengti Lukiškių TI-K turėtų atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, todėl veikiančiai Lukiškių TI-K tokie reikalavimai netaikytini. Įvertinus patikrinimo aktus, matyti, kad šio reikalavimo pažeidimų neužfiksuota. Pareiškėjas jokių duomenų savo teiginiams dėl nurodytų pažeidimų nepateikė.

38. Teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kokybės patalynės ir nesudarytos galimybės išsiskalbti rūbus atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjo teiginiai buvo abstraktūs, jis neindividualizavo, kada jam buvo išduota netinkama patalynė, skundų nepateikė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K laikėsi reikalavimo aprūpinti pareiškėją tinkama ir švaria patalyne. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjo teiginiai, kad vieną kartą per du mėnesius skalbiami apatiniai drabužiai, buvo nepagrįsti. Pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o teisės aktai nenustato galimybės drabužius išsiskalbti kamerose.

39. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamo apšvietimo taip pat buvo abstraktūs. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, darė išvadą, kad nebuvo nustatyta natūralios ir dirbtinės apšvietos pažeidimų, drėgmės tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėta, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo neužtikrinti apšvietimo reikalavimai.

40. Teismas pareiškėjo teiginius dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės atmetė kaip nepagrįstus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjas turėjo galimybę 1 val. būti gryname ore. Patikrinimo aktuose nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tinkamai įrengti. Pareiškėjo teiginiai dėl asbesto gaminių vertinti kritiškai. Teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.

41. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose, koncertuose. Be to, veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs norą dalyvauti užimtumo programose, renginiuose. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundžiasi per maža maisto energetine verte dėl to, kad yra sportuojantis. Taigi, pareiškėjas naudojosi suteikta galimybe sportuoti. Be to, Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Nuteistųjų iki gyvos galvos ir nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę kalėjime, išvedimų į socialinės reabilitacijos programų vykdymą sąrašą. Jam yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei tuo metu bendrauti su kitais nuteistaisiais. Šių duomenų pareiškėjas neneigė. Be to, Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. birželio 15 d. buvo pasiūlyta dalyvauti įdarbinimo komisijoje, tačiau jis atsisakė. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės užsiimti veikla, dalyvauti užimtumo programose, tačiau jis pats turėjo teisę pasirinkti, ar jose dalyvauti. Pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje veikloje jis negalėjo dalyvauti ir kokia teisė jam buvo apribota. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.

42. Pažymėta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose būna nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus Lukiškių TI-K stengiasi šiuos pažeidimus šalinti. Pareiškėjui tokią informaciją Lukiškių TI-K pateikė. Pagal pateiktas sutartis atliekami kenkėjų naikinimo darbai ir duomenys iš darbų atlikimo žurnalo patvirtina apie tokių darbų atlikimą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartys buvo vykdomos tinkamai. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų irgi nebuvo užfiksuota. Pareiškėjo teiginiai, kad neišvėdinus kamerų asmenys buvo vedami į kameras ir verčiami kvėpuoti nuodingomis medžiagomis, buvo nepagrįsti, pareiškėjas konkrečių duomenų jiems pagrįsti nepateikė. Be to, ir skundų administracijai šiuo aspektu neteikė.

43. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, toks reikalavimas yra nustatytas tik naujai veikiančioms įstaigos, o Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas ir neatlikus kapitalinio remonto darbų pavojaus mygtuko nebūtų galimybių įrengti.

44. Pareikėjo teiginiai, kad nutrūko socialiniai ryšiai su žmona ir iširo santuoka dėl to, kad Lukiškių TI-K neskyrė jam ilgalaikių pasimatymų, atmesti kaip nepagrįsti. Lukiškių TI-K teisės aktai nenustato pareigos suteikti ilgalaikius pasimatymus. Be to, nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs pasimatyti su žmona ilgalaikiame pasimatyme.

45. Pažymėta, kad Lukiškių TI-K nustačius pažeidimus, juos stengiasi pašalinti. Teismo vertinimu Lukiškių TI-K stengiasi laikomiems asmenims sudaryti tinkamas sąlygas pagal turimas finansines galimybes. Byloje nebuvo duomenų, kad sąmoningai pareiškėjui būtų bloginamos sąlygos. Priešingai, pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų ir jam buvo teikiami atsakymai. Konstatuota, kad pareiškėjas buvo laikomas vadovaujantis galiojančių higienos normų reikalavimais.

46. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl netinkamų laikymo sąlygų (dėl išduodamo maisto nemūvint pirštinių, perdavimo per duris, šilto vandens nebuvimo, skalbinių maišo neišdavimo, ventiliacijos, grotų, judėjimo laisvės varžymo, maisto davinio neišdavimo išvežant į kitas įstaigas, konteinerių laikymo po langais) vertinti kaip nepagrįsti, jie skunde neindividualizuoti, nepagrindė, kada kilo nurodyti pažeidimai, ar dėl jų kreipėsi į administraciją.

47. Teismas esminiu pažeidimu pripažino ploto reikalavimo pažeidimą, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu truko 8 paras. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat byloje nebuvo duomenų, kad laikymo sąlygos būtų neigiamai atsiliepę pareiškėjo sveikatai. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – kalinimo trukmę, pažeidus ploto reikalavimą (8 paras) darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 80 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 17 632 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

48. Lukiškių TI-K prašymas priteisti 10,68 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkintas. Lukiškių TI-K turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsnio 3 dalimi, dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl tokios išlaidos negali būti priteisiamos.

Dėl konvojavimo sąlygų

49. Teismas atsižvelgė į tai, jog Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo argumentus, kad jis neturėjo galimybės nueiti į tualetą, teismas laikė nepagrįstais. Žiniaraščiuose nurodyta, kad asmenys buvo vedami į tualetą, o pareiškėjas šiuo atveju pretenzijų nenurodė.

50. Teismas, remdamasis VST pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo konvojuojamas 28 kartus planinio konvojaus maršrutais. Planinio konvojavimo metu pareiškėjas buvo konvojuotas specialiosios paskirties automobiliais. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, t. y. specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama ir pastabų nenustatyta, techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galiojanti, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad automobiliai buvo tinkamos komplektacijos. Pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų skundų VST neteikė. Pareiškėjas nepaneigė specialiųjų automobilių techninę būklę patvirtinančių įrodymų. VST pateikti įrodymai patvirtino konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

51. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių ir įvertinęs asmenų judėjimą, nurodytą žurnale, teismas darė išvadą, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius, atsižvelgus į automobilių specifikacijose nustatytą maksimalų konvojuojamų asmenų skaičių, nebuvo viršytas. Pareiškėjas šių duomenų nepaneigė.

52. Dėl pareiškėjo teiginių, kad automobiliuose nebuvo įrengtų saugos diržų, teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus. Pažymėta, kad atsakovas pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtina visų naudotų automobilių tinkamumą pervežti žmones ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Šiuo atveju nebuvo pagrindo abejoti, kad automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, atitinka minėtose taisyklėse nustatytus specialiuosius įrengimo reikalavimus.

53. Teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jam VST pareigūnai uždėjo antrankius dėl jo elgesio konvojavimo metu (jis reiškė pretenzijas). VST atstovas neneigė, kad antrankiai tokiu atveju galėjo būti panaudoti. Taigi, šiuo atveju nebuvo ginčo dėl minėtos aplinkybės, kad pareiškėjui dėl jo elgesio buvo panaudoti antrankiai. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nepagrįstai, pažeidus Konvojavimo taisyklių nuostatas, VST pareigūnai panaudojo antrankius. Pažymėta, kad dėl antrankių naudojimo teismo posėdžių salėje sprendžia teismo posėdžio pirmininkas, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjo teiginių nevertino, nes tai bylą nagrinėjančio teismo, o ne VST, diskrecija. Pareiškėjas jokių skundų dėl, jo manymu, neteisėtų antrankių panaudojimo VST neteikė.

54. Pareiškėjo teiginiai dėl prišiukšlintų automobilių, neišduoto maisto davinio laikyti nepagrįstais. Jie buvo abstraktūs ir neindividualizuoti. Pažymėta, kad VST neturi pareigos pareiškėjui užtikrinti maitinimą.

55. Teismas nenustatė, kad etapavimo metu, kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl Klaipėdos AVPK areštinės ir Kretingos r. PK areštinės veiksmų teisėtumo

56. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2015 m. spalio 7 d., iš viso 38 paras ir Kretingos r. PK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., iš viso 16 parų, nepažeidus minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Klaipėdos AVPK ir Kretingos r. PK pateiktais duomenimis. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl per mažo kameros ploto atmesti kaip nepagrįsti.

57. Taip pat pareiškėjas teigė, kad areštinėse labai prastos sąlygos, kameros neremontuotos, neatitinka higienos reikalavimų. Teismo vertinimu, areštinės kamerų tinkamumą eksploatacijai įrodo 1999 m. birželio 11 d. leidimas, 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 22 d. Pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių, kad areštinės eksploatacija yra draudžiama. Tai patvirtino ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai Klaipėdos AVPK areštinėje, kurių metu buvo metu buvo tikrintos kameros, kuriose buvo laikomas ir pareiškėjas. Patikrinimų metu nenustatyta drėgmės, šilumos reikalavimų, oro judrumo (šaltuoju metų periodu) pažeidimų, areštinės patalpose yra įrengta mechaninė ir dirbtinė ventiliacija; kamerose yra skaidraus stiklo langai, langai atidaromi, nuo lubų ir sienų tinkas nebyra, pelėsio nėra; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pažymėta, kad natūrali ir dirbtinė apšvieta, oro judrumas (šiltuoju metų periodu) neatitiko higienos normos reikalavimų, nes natūralios ir dirbtinės apšvietos sistemoms, vėdinimo sistemai pakeisti turi būti atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl šios neatitiktys nebuvo vertintos kaip pažeidimai.

58. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir jo privatumo ribojimo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas neneigė, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele, o toks atskyrimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte nenustatė pažeidimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo.

59. Pareiškėjo teiginiai dėl netvarkingos elektros instaliacijos, susidėvėjusio, sulaužyto inventoriaus buvo abstraktūs ir jokiais duomenimis nepagrįsti. Patikrinimų metu tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėta, kad asmenys, laikomi areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos užtikrinimu kamerose, areštinės negali būti laikomos kaltomis, jei asmenys nesirūpina kamerų švara.

60. Byloje nebuvo duomenų, kad areštinėse būtų apribota pareiškėjo teisė naudotis televizoriumi, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs pasinaudoti teise kartą per savaitę nusiprausti duše, jei laikomi areštinėje ne trumpiau nei 7 dienas (vieną savaitę). Areštinėms nėra nustatytos pareigos sudaryti galimybę asmenims nusiprausti po šiltu dušu etapu atvykus ar pagal jų pageidavimą. Teismas šiuo aspektu pažeidimų nenustatė.

61. Pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų veisimosi buvo nepagrįsti. Patikrinimo metu nustatyta, kad profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) areštinėje vykdė UAB „Kauno grūdai“, atlikti darbai registruojami. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai nepatvirtino neteisėtų areštinės veiksmų.

62. Teismas pareiškėjo teiginius, kad jam turėjo būti išduoti laikraščiai į kamerą, naudotis biblioteka ir pan., atmetė kaip nepagrįstus. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai tokių reikalavimų areštinei nenustato.

63. Teismas nurodė, kad karšto vandens padavimo įrengimo areštinės kamerose teisės aktuose nėra numatyta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens tiekimo atmesti kaip nepagrįsti.

64. Teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kokybės patalynės atmetė kaip nepagrįstus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose pažeidimų dėl netinkamos kokybės patalynės nebuvo nustatyta. Pareiškėjas jokių duomenų, kad kreipėsi į areštinę dėl netinkamos patalynės pakeitimo, nepateikė.

65. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų laikyti nepagrįstais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK areštinę, jis skundėsi (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, esant nusiskundimams, pareiškėjui buvo suteiktos medicininės paslaugos.

66. Pažymėta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. atliko Kretingos r. PK areštinės patikrinimą ir 2013 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 11VL-112 konstatavo, kad areštinės patalpose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose švaru ir tvarkinga; kamerose eiliškumo tvarka atliekamas remontas; atliekami kenkėjų kontrolės, naikinimo ir dezinfekcijos. Nustačius pažeidimus, jie buvo pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai abstraktūs, išvardyti pažeidimai nepatvirtina, kad areštinėje jam nebuvo sudarytos tinkamos, galiojančių teisės aktų reikalavimus atitinkančios sąlygos.

67. Byloje nebuvo duomenų, kad konvojavimo metu buvo demonstruojami ginklai ar mojuojama guminėmis lazdomis. Tokių skundų pareiškėjas nebuvo pateikęs. Teismas, remdamasis Kretingos r. PK Viešosios policijos skyriaus specialistės 2016 m. spalio 10 d. tarnybiniu pranešimu, nustatė, kad nagrinėjamu atveju Kretingos r. PK areštinė nekonvojavo pareiškėjo. Teismas pažymėjo, jog sprendimai dėl konvojuojamųjų apsaugos priemonių naudojimo, priimti teismo posėdžio pirmininko, negali vertinami kaip Konvojavimo taisyklių pažeidimai, padaryti būtent Klaipėdos AVPK areštinės. Nustatyta, kad pareiškėją Klaipėdos AVPK areštinė konvojavo specialiomis transporto priemonės, kurių techniniai duomenys bei komplektacija atitinka techninius reikalavimus. Konvojavimo metu minimos transporto priemonės atitiko ir šiuo metu atitinka keliamus reikalavimus. Minėtuose automobiliuose yra įrengti saugos diržai, vėdinimo sistemos ir šildymo įranga. Pažymėta, kad pareiškėjas iš Klaipėdos AVPK areštinės buvo konvojuojamas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kaip Klaipėdos AVPK nurodė, atstumas yra ne daugiau kaip 4 kilometrai, konvojaus trukmė ne ilgiau kaip 15 minučių, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo atlikti gamtinius reikalavimus, maitinimo, nežmoniškų sąlygų nepripažinti pagrįstais. Pažymėta, kad pareiškėjas transporto priemonėje buvo gabenamas vienas, todėl argumentai dėl vietos, oro trūkumo buvo nepagrįsti.

68. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jo buvimo metu Klaipėdos AVPK areštinėje bei Kretingos r. PK areštinėje dėl netinkamų laikymo ar konvojavimo sąlygų skundų nepateikė, todėl abstraktūs pareiškėjo skundo argumentai negalėjo patvirtinti jo nurodytų pažeidimų. Pažymėta, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas į Klaipėdos AVPK areštinės į bendruomenės slaugytoją kreipėsi 4 kartus, nepatvirtina, jog dėl laikymo sąlygų areštinėje jam pablogėjo sveikata. Pareiškėjo pasirinkimas badauti lėmė vėlesnius sveikatos nusiskundimus. Teismo vertinimu, nei Klaipėdos AVPK areštinė, nei Kretingos r. PK areštinė nepadarė pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti neturinę žalą.

III. 69. Pareiškėjas K. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą.

70. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo neišsamiai, neišreikalavo visų įrodymų, sprendime įtraukė įrodymus, neatitinkančius tikrovės, sprendimas šališkas.

71. Pareiškėjas nurodo, kad teismas rėmėsi melagingais duomenimis, jog pareiškėjui 2016 m. birželio 15 d. buvo siūlyta dalyvauti įdarbinimo komisijoje, tačiau jis atsisakė. Pareiškėjas nurodo, kad jis paskutinį kartą Lukiškių TI-K buvo 2016 m. balandžio 1 d.

72. Pareiškėjo teigimu, teismas, nagrinėdamas aplinkybę dėl privatumo ir orumo žeminimo, susijusio su tualeto naudojimusi, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją. Pareiškėjas buvo laikomas visose kamerose tualetą skiriant tik sienele ir tai neužtikrino jo privatumo tiek nuo kalinamųjų, tiek nuo pareigūnų.

73. Pareiškėjas pažymi, jog teismas nevertino aplinkybių, kai jis buvo konvojuojamas per visą Lietuvą ir konvojavimas trukdavo 13–15 val.

74. Pareiškėjo manymu, teismas, spręsdamas dėl kalinimo Klaipėdos AVPK areštinėje ir Kretingos r. PK areštinėje, turėjo vadovautis analogiškų bylų sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-476-858/2016).

75. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

76. Atsakovas pažymi, kad įrengtos pertvaros sanitarinio mazgo zonas atitveria nuo kamerose esančių kitų kalinamųjų, be to, sanitariniai mazgai nėra įrengti tiesiai priešais įėjimo duris.

77. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė tik ploto pažeidimą.

78. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

79. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus.

80. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

81. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

82. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

83. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, materialiosios bei procesinės teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 84. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui K. L. dėl netinkamų konvojavimo, laikymo Šiaulių TI, Lukiškių TI-K, Klaipėdos AVPK ir Kretingos r. PK areštinėse sąlygų atlyginimo.

85. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K 8 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko minimalios normos, priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad Šiaulių TI pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas neatitiko minimalios normos 2 paras, nusprendė, kad šiuo atveju pakanka paties pažeidimo fakto konstatavimo, ir neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK ir VST, nenustatęs šių institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atmetė kaip nepagrįstą.

86. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neišreikalavo įrodymų ir rėmėsi melagingais duomenimis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl užimtumo Lukiškių TI-K neužtikrinimo, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, teigia, kad nebuvo įvertinti konvojavimo atvejai. Be to, prašo vadovautis, pareiškėjo teigimu, analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla.

87. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisako, o šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

88. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

89. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

90. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

91. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo konvojavimo, taip pat laikymo sąlygų Šiaulių TI, Lukiškių TI-K Klaipėdos AVPK areštinėje ir Kretingos r. PK areštinėje (išskyrus dėl sanitarinių mazgų įrengimo), todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neišreikalavo įrodymų. Tačiau pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių jo skunde pateiktų argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokius konkrečius įrodymus teismas turėjo išreikalauti, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priėmęs pareiškėjo skundą, be kita ko, įpareigojo atsakovo atstovus pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme posėdžio metu pareiškėjas jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo neteikė.

92. Nors pareiškėjas teigia, kad teismas vadovavosi melagingais duomenimis, kadangi rėmėsi Lukiškių TI-K paaiškinimais, jog pareiškėjui 2016 m. birželio 15 d. buvo siūlyta dalyvauti įdarbinimo komisijoje, nors pareiškėjas tuo metu nebuvo Lukiškių TI-K, pažymėtina, jog teismas, vertindamas aplinkybes dėl pareiškėjo užimtumo Lukiškių TI-K, vadovavosi ne vien tik šiuo atsakovo paaiškinimu, bet bylos duomenų visuma. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius galimybes užsiimti įvairia veikla Lukiškių TI-K, kuriais remiantis buvo padaryta pagrįsta išvada, kad šiuo aspektu pažeidimo nebuvo. Taigi vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę dėl pasiūlymo pareiškėjui dalyvauti įdarbinimo komisijoje, nurodė neteisingą šio pasiūlymo datą, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai ar padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo užimtumo galimybių suteikimo Lukiškių TI-K.

93. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kai jis buvo konvojuojamas 13–15 val., tačiau pareiškėjas nenurodo konkrečių tokių neįvertintų konvojavimų datų ir krypčių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus VST nurodytus ginčo laikotarpiu vykusius pareiškėjo konvojavimo atvejus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog kurie nors pareiškėjo konvojavimai atsakovo nebuvo nurodyti ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti.

94. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog teismas, spręsdamas dėl antisanitarinių sąlygų areštinėse, turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-476-858/2016, pažymėtina, jog kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas atskirai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013, 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Todėl šiuo atveju vadovautis kitoje administracinėje byloje nustatytomis tai konkrečiai bylai aktualiomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

95. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sanitarinių mazgų įrengimo ginčui aktualiose laisvės atėmimo vietose (Lukiškių TI-K, Šiaulių TI, Klaipėdos AVPK areštinėje, Kretingos r. PK areštinėje). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa;

ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08, 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05 28 p.).

Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs, jog visose ginčui aktualiose laisvės atėmimo vietose sanitarinis mazgas buvo atskirtas tik 1,2–1,35 m aukščio sienele, o šį teiginį paneigiančių įrodymų atsakovo atstovai nepateikė. Nors teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, atsakovas turi teisinę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog užtikrintų pareiškėjo teisę naudotis tinkamai įrengtu tualetu, t. y. tokiu tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).

Taigi, atsižvelgiant į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista pareiškėją ginčo laikotarpiu laikant Šiaulių TI (23 paras), Lukiškių TI-K (43 paras), Klaipėdos AVPK areštinėje (38 paras) ir Kretingos r.

PK areštinėje (16 parų). Tačiau, vertinant šio pažeidimo mastą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad didelę dalį laiko pareiškėjas šiose laisvės atėmimo vietose buvo laikomas vienas kameroje (13 parų Lukiškių TI-K, 16 parų Klaipėdos AVPK areštinėje, 9 paras Kretingos r. PK areštinėje).

96. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

97. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

98. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį Lukiškių TI-K, Šiaulių TI, Klaipėdos AVPK areštinėje ir Kretingos r. PK areštinėje (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas visose laisvės atėmimo vietose, be to, minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimas Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K), šių pažeidimų trukmę (Šiaulių TI buvo 23 paras, Lukiškių TI-K – 43 paras, areštinėse – 54 paras) ir mastą (dalį ginčo laikotarpio Lukiškių TI-K ir areštinėse pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje), sprendžia, kad pareiškėjui turi būti priteistas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 110 Eur, o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

99. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimas atitinkamai keistinas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo K. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų), iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė