bf1e0507-1bc5-49cf-9591-c7ae11062dcf · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-873/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00070-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2.1; 2.4.6.1; 2.5.17

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Pauliaus Veršekio ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,

nuteistojo gynėjai advokatei Renatai Janušytei (nuotoliniu būdu, „Zoom platforma“),

nuteistajam R. G.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. įgaliotajam atstovui advokatui Šarūnui Vegiui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa“),

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės (toliau – ir prokurorė) ir nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Renatos JanuÅ¡ytės (toliau – ir gynėja) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per tris mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiajam, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžiÄ R. G. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. R. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1  punktas). Priimtas S. K. atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio (11 000 Eur skolos ir 5 000 Eur palÅ«kanų) ir Å¡ioje dalyje bylos procesas nutrauktas.

Kita nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio dalis tenkinta ir priteista iš R. G. S. K. naudai 13 000 Eur skolos ir 1 496,44 Eur palūkanų (10 procentų metinių palūkanų) nuo prievolės neįvykdymo (2020 m. sausio 22 d.) iki patikslinto civilinio ieškinio surašymo dienos (2022 m. spalio 6 d.), 10 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. spalio 7 d. iki visiško žalos atlyginimo. Priteista iš R. G. 4 302,54 Eur nukentėjusiojo išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

R. G. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas už advokato gynybÄ atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , nuslėpdamas, kad parduodamas angaras, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, t. y. uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „T”, ir R. G. neturi įgaliojimų minėtÄ turtÄ parduoti, 2019 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini), sudarė su V. K. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IN19/23 dėl gelžbetonio angaro pardavimo ir pastatymo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bendra sutarties kaina su statybos darbais – 120 960 Eur, kuriÄ V. K. vardu pasirašė jos tėvas S. K., ir kuris iÅ¡ anksto vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, 2019 m. balandžio 16 d. pagal Kasos pajamų orderio kvitÄ Serija IN Nr. 23 UAB „I“ už statybines medžiagas sumokėjo 24 000 Eur avansÄ , tačiau R. G. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir laiku 24 000 Eur avanso S. K. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgydamas didelės – 24 000 Eur, vertės svetimÄ , S. K. turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl R. G. paskirtos bausmės ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, R. G. skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant kalėjime. KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Pasak prokurorės, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio l punktas) ir neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam R. G. (BPK 328 straipsnio 2  punktas).

2.2. Atkreipia dėmesį, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ asmeniui numatyta tik griežta, alternatyvų neturinti laisvės atėmimo iki aÅ¡tuonerių metų bausmė. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K-7-259/2011, 2K- 348/2013, 2K-64-303/2018, pažymi, jog teisingumo principui prieÅ¡tarauja ne tik aiÅ¡kiai per griežtos, bet ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas.

2.3. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes, skyrė nepakankamÄ dėmesį kaltininko asmenybės ir bausmės individualizavimui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo akcentuotos nuteistojo R. G. asmenybę ir jo padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinančios aplinkybės, taip pat atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra iÅ¡imtinės, sudarančios teisinį pagrindÄ taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatytÄ bausmę.

2.3.1. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai R. G. asmenybę vertino iÅ¡skirtinai teigiamai. Dėsto, kad teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , nuolat dirbantis, gaunantis pastovias, legalias pajamas, baustas administracine tvarka, tačiau už neÅ¡iurkščius administracinius nusižengimus, Å¡iuo metu priverstinai iÅ¡ieÅ¡komų baudų neturi, nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu buvo dar neteistas. Prokurorė pažymi, kad R. G. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už analogiÅ¡kos rÅ«Å¡ies nusikalstamos veikos padarymÄ , sistemingai daro administracinius nusižengimus, kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas teisme nepripažino. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. nerodė jokios iniciatyvos ir nesiėmė jokių priemonių nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. PadarytÄ Å¾alÄ pradėjo atlyginti tik baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus teisminiam nagrinėjimui. Å ios aplinkybės prokurorei leidžia tvirtinti, kad R. G. ėmėsi atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ne savanoriÅ¡kai siekdamas suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius, o dėl surinktų byloje įrodymų ir prasidėjusio teisminio nagrinėjimo.

2.3.2. Prokurorės vertinimu, teismas nepagrįstai R. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ pripažino mažesniu. Pažymi, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, sunki, ji nėra atsitiktinė, o dėsninga jo nusikalstamo elgesio pasekmė.

2.4. Prokurorės nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni savo rūšimi, nes neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Pažymi, jog teismas, skirdamas bausmę R. G., jam paskyrė minimalius įpareigojimus, tokia bausme nuteistasis realiai jokių suvaržymų nepatiria ir nepatirs, o jam paskirta laisvės apribojimo bausmė neturi ir neturės individualaus poveikio. Pasak prokurorės, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė neatitiks bausmės paskirties, teisingumo principo įgyvendinimas nebus užtikrintas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį ir R. G. išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ nuosprendį, kuriuo nepagrįstai R. G. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

3.1.1. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl BPK 20 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo, kadangi priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kurio nepagrindė iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nenurodė motyvų dėl esminių bylos aplinkybių, įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito, nepaÅ¡alino baudžiamojoje byloje esančių prieÅ¡taravimų, padarė įrodymų vertinimo spragų.

3.1.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nebÅ«ti pasyviu proceso stebėtoju. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė ne visus bylai reikÅ¡mingus įrodymus. Tvirtina, kad teismas apsiribojo tik parodymų perraÅ¡ymu ir bendromis frazėmis, kad R. G. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Gynėjos teigimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis nustatytos atskiros faktinės aplinkybės ir kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ dėl R. G. kaltės.

3.1.3. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino R. G. parodymų. Nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį teismas grindė nenuosekliais, netiksliais ir prieÅ¡taraujantiems kitiems byloje esantiems faktiniams duomenimis V. B. parodymams.

3.1.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė principÄ in dubio pro reo, kuris reiÅ¡kia, kad visos abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.2. Tvirtina, kad R. G. veiksmuose nėra apgaulės kaip esminio sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnyje, požymio. Pažymi, kad R. G. sÄ moningai neklaidino, nepranešė melagingos informacijos, nenutylėjo tikrųjų faktų apie sudaromo susitarimo aplinkybes.

3.2.1. Akcentuoja, kad R. G. pagal sutartį įsipareigojo nukentėjusiojo dukrai parduoti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų matmenų ir charakteristikų statinius, tačiau ne konkrečius nukentėjusiojo iÅ¡sirinktus ir sutartimi patvirtintus statinius, kuriuos galima bÅ«tų identifikuoti. Nurodo, jog tai reiÅ¡kia, kad R. G. pagal sutartį galėjo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius arba įsigyti ir vėliau perparduoti statinius, kurie atitiktų sutartyje nurodytas charakteristikas ir matmenis. Pažymi, jog pagrindinė sÄ lyga buvo tai, kad R. G. už gautus pinigus (24 000 Eur) mainais pristatys nukentėjusiajam sutartyje nurodytus statinius.

3.2.2. Teigia, jog R. G. tikėjosi įvykdyti sutartį, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl nepalankių aplinkybių. Dėsto, kad R. G. ketino nusipirkti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir perparduoti jį nukentėjusiajam. Skelbimas dėl minėto statinio pardavimo buvo patalpintas internetiniame puslapyje. Tvirtina, kad šį statinį R. G. ketino pirkti dar 2017 m. gegužės 18 d., todėl iÅ¡ statinio savininko A. S. el. paÅ¡tu gavo nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä . Teigia, kad šį iÅ¡raÅ¡Ä R. G. persiuntė verslo partneriui V. B., kurį informavo ir apie surastÄ statinio pirkėjÄ . Pažymi, kad minėto statinio nepavyko nusipirkti dėl Lietuvoje prasidėjusios Covid-19 pandemijos, o vėliau, 2021 m. gegužės 13 d., jį nusipirko V. B. ir pardavė nukentėjusiajam. Akcentuoja, kad V. B. nusprendė nieko nederinti su R. G.. Teigia, kad Å¡ias aplinkybes patvirtina A. S., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo dėl statinio buvo susisiekęs tiek R. G., tiek V. B.. Be to, liudytojas V. B. taip pat patvirtino R. G. nurodytÄ verslo schemÄ , t. y., kad pirmiau surasdavo pirkėjÄ , vėliau perparduodavo objektÄ . Pabrėžia, kad nors V. B. iÅ¡ pradžių neigė iÅ¡ R. G. gavęs statinio dokumentus, tačiau vėliau patvirtino, jog Å¡is galimai siuntė.

3.2.3. Tvirtina, kad R. G. pradėjo vykdyti sutartį, kadangi į statybvietę atvežė grunto, reikalingo keliuko tiesimui. Nurodo, jog R. G. pateikė dokumentus, kurie patvirtina Å¡iÄ aplinkybę. Akcentuoja, kad liudytojas V. S. teisme nurodė, jog gruntas buvo atvežtas, keliukas papiltas, todėl reikėjo atlikti tik keliuko palyginimo darbus. Teigia, jog V. B. taip pat nurodė, jog įvažiavimo pradžia buvo padaryta. Pažymi, kad liudytojas R. D. teisme nurodė, jog keliuke buvo statybinio laužo, kuris netiko kelio darymui. Pasak gynėjos, teismas tinkamai neįvertino aptartų įrodymų, dėl ko atmetė nuoseklius R. G. parodymus.

3.3. Nurodo, kad R. G. negali kilti baudžiamoji atsakomybė, kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėjo ir gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka. Tvirtina, kad R. G. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

3.3.1. Teigia, jog R. G. ir nukentėjusįjį siejo pasitikėjimo santykiai, todėl šalys lanksčiai vykdė sutartį, nesilaikė sutartyje nurodytų terminų.

3.3.2. Pažymi, jog R. G., supratęs, kad negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nepalankių aplinkybių, nusprendė nutraukti sutartį ir įsipareigojo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam Å¡io pagal sutartį sumokėtus pinigus. Nurodo, kad R. G. negalėjo iÅ¡ karto nukentėjusiajam grÄ Å¾inti pinigų dėl sunkios įmonės finansinės padėties, tačiau pasirašė paprastÄ jį vekselį, kurį nukentėjusysis galėjo pateikti vykdymui ir skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti civilinio proceso tvarka. Teigia, jog R. G. negalėjo nurodytu terminu apmokėti vekselio dėl sunkios finansinės padėties. Akcentuoja, kad R. G. norėjo grÄ Å¾inti pinigus dalimis, tačiau nukentėjusysis nenurodė savo sÄ skaitos. Pasak gynėjos, R. G. negalėjo grÄ Å¾inti pinigų dalimis dėl paties nukentėjusiojo kaltės, o teismo posėdžio metu sužinojus nukentėjusiojo banko sÄ skaitÄ , Å¡iam buvo pervesta ženkli suma. Nurodo, kad artimiausiu metu R. G. ketina ir toliau vykdyti likusį skolos gražinimÄ .

3.3.3. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K-224/2008, 2K- 203/2010, 2K-265/2011, pažymi, kad aptariamu atveju iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, jog R. G. niekada neatsisakė vykdyti savo prievolinės pareigos, t. y. neįvykus planuotam sandoriui grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. Taip pat, pasak gynėjos, R. G. sÄ moningai ir tyčia nebandė suvaržyti nukentėjusiojo galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių ir apsunkinti pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo įgaliotasis atstovas advokatas Å arÅ«nas Vegys prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nesutikdamas su prokurorės skunde siÅ«loma trejų metų laisvės atėmimo bausme R. G., nurodė, kad nukentėjusiojo vertinimu, nors nuteistojo nusikalstamas veikimas yra pakankamai akivaizdus, faktinis įkalinimas ženkliai apsunkintų civilinio ieÅ¡kovo galimybes atgauti perduotÄ turtÄ . Atsiliepime į gynėjos skundÄ teigė, jog jame dalis dėstomų teiginių dėl faktinių aplinkybių yra klaidinantys. Pabrėžė, jog nors sutartyje ir nėra įraÅ¡ytas konkretus objektas ir jo unikalus numeris, pagal sutartį realiai nėra galimybės pristatyti kito objekto nei angaras adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog visi projektiniai dokumentai ir konstrukcinė dalis buvo ruoÅ¡ti atsižvelgus į konkrečius angaro matmenis ir individualias charakteristikas. Pabrėžia, jog nuteistasis nevykdė sutarties ar imitavo jos vykdymÄ . Nurodo, jog nuteistasis nepateikė nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog vykdė sutartį, tik deklaratyviai aiÅ¡kino, kad kažkÄ darė. Pažymėjo, jog nuteistasis tÄ pačiÄ schemÄ naudoja jau ne pirmÄ kartÄ , dėl analogiÅ¡kos veikos buvo teistas. Akcentuoja, jog nuteistasis iki Å¡iol visiÅ¡kai negrÄ Å¾ino pasisavintų lėšų.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė gynėjos apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės skundÄ â€“ atmesti. Prokurorė prašė tenkinti savo apeliacinį skundÄ , gynėjos skundÄ â€“ atmesti. Nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. G. gynėjos Renatos Janušytės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliaciniai skundai atmestini.

6. Gynėjos apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokurorės apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas. Prokurorė nesutinka su paskirta bausme, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam paskyrė neteisingÄ , akivaizdžiai per Å¡velniÄ bausmę. R. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį apeliantai neskundžia. Teisėjų kolegija patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis)

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir principÄ in dubio pro reo. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Ä®vertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl R. G. kaltės. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai nustatė esmines bylos aplinkybes, atskleidė padaryto nusikaltimo vaizdÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir Å¡iuos duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, įrodymų leidžiamumo ir leistinumo reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas įvertino tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek ir įrodymų visumÄ , savo iÅ¡vadas, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, iÅ¡dėstė. Nagrinėjamu atveju, duomenų, pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodymais, visuma pagrindžia nuteistojo R. G. kaltę, apylinkės teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai.

8. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyviÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-648/2016, 2K-251-594/2022). Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu. Vadinasi, sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės ar jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

9. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) nuo 2018 m. sausio 1 d. – 50 Eur).

10. R. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės – 24 000 Eur vertės, svetimÄ turtÄ . Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad R. G. tyčia, nuslėpdamas, kad parduodamas angaras, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ir neturi įgaliojimų minėtÄ turtÄ parduoti, su V. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IN19/23 dėl gelžbetonio angaro pardavimo ir pastatymo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (bendra sutarties kaina su statybos darbais – 120 960 Eur), kuriÄ V. K. vardu pasirašė jos tėvas S. K., ir kuris iÅ¡ anksto vykdydamas sutartinius įsipareigojimus 2019 m. balandžio 16 d. pagal Kasos pajamų orderio kvitÄ Serija IN Nr. 23 UAB „I“ už statybines medžiagas sumokėjo 24 000 Eur avansÄ , tačiau nuteistasis savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir 24 000 Eur avanso S. K. laiku negrÄ Å¾ino, šį turtÄ Ä¯gijo savo naudai.

11. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 18 d. tarp Å«kininkės V. K. (pirkėjos) ir UAB „I“, atstovaujamos direktoriaus R. G. (pardavėjo), buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr.  IN19/23. Pagal sutarties sÄ lygas, pardavėjas parduoda ir sumontuoja pagal techninius reikalavimus, o pirkėjas perka naudotÄ gelžbetonio angarÄ 24 ir 72 metrų ilgio (vadinamÄ â€žangaru“). Angaras susideda iÅ¡ 26 gelžbetoninių kolonų su padais, kurių ilgis nuo pado – 8 m, 96 vnt. gelžbetonio stogų plokščių, kurių iÅ¡matavimai yra 3 ir 6 m, 144 keramzitinių plokščių, kurių iÅ¡matavimai yra 1,2 ir 6 m, ir 24 keramzitinės plokÅ¡tės, kurių iÅ¡matavimai yra 0,9 ir 6 m. Numatyta bendra sutarties kaina su statybos darbais – 120 960 Eur, taip pat tai, jog pasiraÅ¡ant sutartį už statybines medžiagas pirkėjas sumoka 20 procentų avansÄ nuo bendros sumos – 24 192 Eur. Pagal sutarties sÄ lygas, statybinės konstrukcijos atvežamos iki 2019 m. birželio 20 d., pardavėjas pastato ir perduoda angarÄ iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b. l. 66-67). Nuteistasis neginčija to, kad sutartyje numatytas 24 000 Eur avansas jam buvo sumokėtas (tai patvirtina ir byloje esantis UAB „I“ Kasos pajamų orderio Kvitas Serija IN Nr. 23 (t. 1, b. l. 68)), taip pat neneigia, kad angaras nei sutartyje numatytu terminu, nei vėliau nebuvo pastatytas ir perduotas, tačiau aiÅ¡kina tai nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. G. apgaulės nenaudojo, sÄ moningai nukentėjusiojo neklaidino, nenutylėjo tikrųjų faktų apie sudaromo susitarimo aplinkybes. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo versija pirmosios instancijos teismo buvo kruopščiai patikrinta, jos teisingumÄ bylos duomenų visuma paneigia.

12. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, jog su nukentėjusiuoju buvo susitarta ne dėl konkretaus angaro. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog R. G. pagal sutartį įsipareigojo nukentėjusiojo dukrai parduoti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų matmenų ir charakteristikų statinius, tačiau ne konkrečius nukentėjusiojo iÅ¡sirinktus ir sutartimi patvirtintus statinius, kuriuos galima bÅ«tų identifikuoti. Atitinkamai, apeliaciniame skunde argumentuojama, jog nuteistasis galėjo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius arba įsigyti ir vėliau perparduoti statinius, kurie atitiktų sutartyje nurodytas charakteristikas ir matmenis. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenų visuma padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis sutarties sudarymo metu nuslėpė, kad parduodamas angaras, esantis Ignalinos raj., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ir įgaliojimų parduoti minėtÄ turtÄ jis neturi, po ko, gavęs avansÄ savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir 24 000 Eur avanso nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino, šį turtÄ Ä¯gijo savo naudai.

13. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad nuteistasis parodė keliÄ iki objekto (duomenys neskelbtini), ten aprodė pastatytas konstrukcijas, buvo sutarta bendra kaina už demontavimÄ , medžiagas, atvežimÄ ir pastatymÄ . Taigi, nukentėjusysis buvo įsitikinęs, jog nuteistasis yra angaro, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (t. 4, b. l. 102-103). AnalogiÅ¡kai – kad R. G. pasakė, jog turi geresnį, bet brangesnį angarÄ (po to, kai nukentėjusiajam netiko parodytas angaras Trakų raj., (duomenys neskelbtini)), susitarę kartu nuvyko (duomenys neskelbtini). esančio angaro apžiÅ«rai, nuteistasis nurodė, kad Å¡is angaras priklauso nuosavybės teise, nukentėjusysis paaiÅ¡kino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 168).

Nukentėjusysis prie bylos pateikė ir nuotraukÄ , kurioje užfiksuotas nuteistasis R. G., matuojantis angaro konstrukcijas (t. 3, b. l. 168). Liudytoja V. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su tėčiu vyko apžiÅ«rėti angaro, esančio Ignalinos rajone. Taip pat nurodė, kad nebuvo svarstoma apie kitus angarus ir apie angarÄ Latvijoje ji nieko nežino (t. 4, b. l. 133). Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paaiÅ¡kino, kad kartu su tėvu nuvyko apžiÅ«rėti angaro, esančio (duomenys neskelbtini).

Ten atvykusi pamatė pardavėjÄ , kuris angarÄ pristatė kaip savo nuosavybę, vaikščiojo po teritorijÄ , metru matavo kolonas, „jautėsi kaip savo namuose“. Po angaro apžiÅ«ros buvo nuspręsta, kad Å¡is yra tinkamas (t. 1, b. l. 192-193). Liudytojas R. V. posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, kad dėl žirgyno projekto buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju, buvo pageidavimas panaudoti kito angaro konstrukcijas. PaaiÅ¡kino, jog buvo atlikti pastato tyrimai, panaudotos to angaro sijos.

Nuteistasis jam buvo siuntęs nuotraukas (t. 4, b. l. 132). Be kita ko, R. G. teismo 2023 m. sausio 9 d. posėdžio metu nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju važiavo apžiūrėti pastato Ignalinos raj., (duomenys neskelbtini)., jį apžiūrėjo, S. K. po kurio laiko pasakė, kad tas pastatas jam yra tinkamas (t. 5, b. l. 26). Kaip buvo minėta, 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti tikslūs angaro ir jį sudarančių gelžbetoninių kolonų, plokščių matmenys (t. 1, b. l. 66-67).

Teisėjų kolegija vertina, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog R. G. ir S. K., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, susitarė ir pirkimo–pardavimo sutartį sudarė dėl konkretaus angaro, buvusio (duomenys neskelbtini), kuris nuteistajam nuosavybės teise nepriklausė.

14. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad R. G. veiksmuose nebuvo apgaulės, kadangi jis tikėjosi įvykdyti sutartį, ketino nupirkti angarÄ , kuris buvo parduodamas internete, 2017 m. buvo susisiekęs su angaro savininku. Kaip teigiama, to padaryti nuteistajam nepavyko dėl nepalankių aplinkybių (V. B. veiksmai, Covid-19 pandemija). Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

15. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. S. parodymų pirmosios instancijos teisme, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė buvo įmonė – UAB „T“. Šį sklypÄ su jame esančiais neįregistruotais statiniais (dviem angarais) įmonė 2021 m. gegužės 13 d. pardavė V. B.. R. G. liudytojo nuo 2017 m. klausdavo, ar jau pardavė sklypÄ , kad turi pirkėjÄ , nuteistasis konkrečiai nesakė (t. 4, b. l. 133-134). Taigi, nuteistasis nuo 2017 m. žinojo apie angarÄ , esantį adresu Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. balandžio 18 d., sutarties sudarymo metu Å¡is turtas R. G. nepriklausė ir dėl pirkimo jis nebuvo susitaręs. Apeliaciniame skunde akcentuojamas liudytojo V. B. vaidmuo, teigiama, kad Å¡is, nederindamas su nuteistuoju, pats nusipirko angarÄ ir perpardavė jį nukentėjusiajam. IÅ¡ tiesų, pirmosios instancijos teisme liudytojas V. B. patvirtino, kad nuteistasis galimai jam buvo siuntęs angaro, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus (t. 4, b. l. 161). Vis tik, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ A. S. gautas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as liudytojui buvo persiųstas 2017 m. gegužės 18 d. (t. 3, b. l. 42-43), tai yra gerokai anksčiau nei nuteistasis sudarė angaro pirkimo–pardavimo sutartį, kaip ne sykį akcentuota, nebÅ«damas Å¡io turto savininku ir, kaip spręstina iÅ¡ A. S. parodymų, nesiimdamas jokių konkrečių veiksmų jį nusipirkti, kai dėl žemės sklypo pardavimo tarp M. S. įmonės (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „T“) ir liudytojo V. B. dar 2019 m. sausio 4 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 14-15).

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. G. pradėjo vykdyti sutartį, kas patvirtina, jog jis neturėjo siekio apgauti nukentėjusįjį. Skunde dėstoma, kad nuteistasis padarė privažiavimÄ prie sklypo ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kaip teigiama, sutarties vykdymÄ patvirtina ir liudytojų V. S. bei R. D. teisme duoti parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų nepaneigia.

17. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, parodymų patikrinimo vietoje metu R.  G. parodė vietÄ , kur turėjo bÅ«ti sumontuotas angaras, taip pat parodė keliÄ , kurį sutvarkė – nuėmė apie 30 cm sluoksnį juodžemio, užpylė ir iÅ¡lygino skaldÄ (t. 3, b. l. 20, 24). Patvirtindamas savo parodymus, pirmosios instancijos teisme R. G. pateikė UAB „V“ pirkėjui UAB „I“ 2019 m. spalio 28 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl apmokėjimo už plytų betono skaldÄ (t. 4, b. l. 139).

Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme tuo tarpu paaiÅ¡kino, kad nuteistasis jo sklype jokių darbų neatliko, tiesiog, neva darydamas privažiavimÄ , turėjo atvežti skaldos ir pripylė kažkokių statybinių Å¡iukÅ¡lių, kurias nukentėjusiajam vėliau teko iÅ¡sivežti ir privažiavimÄ Ä¯rengti pačiam (t. 4, b. l. 103). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat aiÅ¡kino, jog 2019 m. rugsėjo mėn. pats, savo lėšomis, pradėjo įrenginėti keliÄ ir aikÅ¡telę, reikalingÄ statybinėms medžiagoms laikyti, kadangi R.

G. nevykdė sutarties, minėto kelio, aikÅ¡telės, angaro neįrengė. Prie apklausos pateikė parodymus patvirtinančius dokumentus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas UAB „D“, už buldozerio, tralo, savivarčio, ekskavatoriaus nuomÄ , taip pat Å¡ios įmonės mechanizmų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, UAB „M“ už darbus iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 1, b. l. 175, 177-185). Liudytojų V. S., V. B. parodymai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka ne nuteistojo, o nukentėjusiojo parodymus.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S., UAB „D“ direktorius, paaiÅ¡kino, kad pagal S. K. užsakymÄ atliko žemės lyginimÄ , pratęsė keliukÄ . Sklype liudytojas matė apaugusias grunto krÅ«vas, buvo gruntinis, duobėtas keliukas, kurį reikėjo iÅ¡lyginti, užpildyti smėliu ir skalda (t. 4, b. l. 129-130). AnalogiÅ¡kus parodymus Å¡is liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 198-199). Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai pradėjo darbus, kelias buvo kažkiek įrengtas, kelio tiesimo darbus užsakinėjo nukentėjusysis (t. 4, b. l. 160).

Dėl apeliaciniame skunde nurodomų kito liudytojo – R. D., parodymų teisėjų kolegija pažymi, kad minimas liudytojas pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl aplinkybių, susijusių su kelio darbais, parodymus davė liudytojas F. R. (F. R.), dirbantis UAB „D“, kuris paaiÅ¡kino, jog buldozeriu formavo keliÄ , pirmÄ kartÄ jam atvykus į sklypÄ , kelio nebuvo (t. 4, b. l. 162). Apibendrinus, nei pats nuteistasis neteigė, nei apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai nepatvirtina, jog su nukentėjusiuoju sutarti statybos darbai bÅ«tų buvę užbaigti, angaras pastatytas ir perduotas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, sutiktina su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog net ir tuo atveju, kai nuteistasis atliko kažkokius darbus nukentėjusiojo sklype, jis vis tiek negalėjo įvykdyti sutarties, kadangi neturėjo angaro. Nuteistojo veiksmai atvežant statybines atliekas į sklypÄ pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip įsipareigojimų vykdymo imitavimas.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėjo ir gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai.

Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017).

Kita vertus, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

19. Kaip nustatyta nukentėjusiojo parodymais, prieÅ¡ sudarydamas sutartį jis neįsitikino, jog nuteistasis yra parduodamo angaro savininkas. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perleisti turtÄ , jo elgesys atitiko minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Bylos duomenimis – nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymais, Å¡ie asmenys buvo pažįstami iÅ¡ matymo, abu yra dirbę policijoje. Kaip aptarta, sutartį dėl angaro pardavimo R. G. pasirašė kaip įmonės direktorius, pinigų gavimÄ patvirtino UAB „I“ kasos pajamų orderio kvitu. Taip pat, kaip minėta, nuteistasis parodė nukentėjusiajam angaro buvimo vietÄ , į kuriÄ nuvykus, angarÄ aprodė, atliko matavimus. Be kita ko, jau po sutarties sudarymo nuteistasis imitavo ir įsipareigojimų vykdymÄ .

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. G., žinodamas, kad nėra angaro, esančio Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkas ir neturi įgaliojimų minėtÄ turtÄ parduoti, nuslėpdamas Å¡iÄ aplinkybę, pasirašė 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, suklaidindamas nukentėjusįjį dėl savo įsipareigojimų ir ketinimų, apgaule įgijo svetimÄ , nukentėjusiojo 24 000 Eur turtÄ , Å¡io sumokėtÄ kaip avansÄ . Nuteistasis veikė iÅ¡ankstine tyčia, apgaulė buvo esminė, lėmusi nukentėjusiojo sprendimÄ sudaryti sutartį bei sumokėti avansinį 24 000 Eur mokestį. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio, nuteistajam pritaikyta tinkamai.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo apribota nukentėjusiojo galimybė atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, R. G. niekada neatsisakė vykdyti savo prievolinės pareigos, t. y. grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus dėl neįvykusio sandorio, su nukentėjusiuoju pasirašė paprastÄ jį vekselį, kurį Å¡is galėjo pateikti vykdymui ir skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai negali bÅ«ti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, iÅ¡dėstyti apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia.

22. Visų pirma, vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkÅ«rimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iÅ¡ civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022).

Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis nepastatė ir neperdavė angaro nukentėjusiajam, kaip aptarta, sutarties įvykdyti ir negalėjo, kadangi angaro neturėjo. Tuo bÅ«du, nuteistasis 24 000 Eur avansÄ iÅ¡ nukentėjusiojo gavo apgaule jau sutarties sudarymo dienÄ â€“ 2019 m. balandžio 18 d. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, sutartyje numatytais terminais (atvežti statybines konstrukcijas iki 2019 m. birželio 20 d., pastatyti angarÄ ir jį perduoti iki 2019 m. rugsėjo 10 d.) neatlikus numatytų darbų, jis domėjosi priežastimis, nuteistasis aiÅ¡kino, jog serga arba bÅ«na komandiruotėse, trÅ«ksta transporto, technikos, taip tęsėsi kelis mėnesius, kol pradėjo reikalauti griežčiau, tada telefonu iÅ¡ viso nebeatsiliepdavo.

Vėliau – 2020 m. sausio mėn., pavyko nuteistÄ jį pasikviesti, kad Å¡is pasiraÅ¡ytų vekselį (t. 4, b. l. 103). Pažymėtina, jog sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ nukentėjusiojo gavo 24 000 Eur avansÄ , nuteistasis pasirašė kaip UAB „I“ direktorius, 2020 m. sausio 22 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį jis pasirašė savo vardu, tačiau įsipareigojimų nei pagal sutartį, nei pagal vekselį nevykdė, pinigų ar jų dalies negrÄ Å¾ino. Dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į policijÄ .

Be kita ko, tikruosius nuteistojo ketinimus apgaule pasisavinti svetimÄ turtÄ rodo ir duomenys apie finansinę nuteistojo ir UAB „I“ padėtį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 17), nei bylÄ nagrinėjant teisme nuteistasis nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti statybinių medžiagų pirkimÄ , darbų atlikimÄ , apylinkės teisme jis aiÅ¡kino, jog dokumentus pametė (t. 5, b. l. 27). Tokiu bÅ«du, jokių duomenų, pateisinančių gautų pinigų panaudojimÄ , baudžiamojoje byloje nėra.

Apeliaciniame skunde dėstoma, kad tiek įmonės, tiek paties nuteistojo finansinė padėtis buvo sunki. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo pažeistų turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo iš esmės pasunkintas. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nuteistojo dėstomas versijas pripažino neįtikinamomis, gynybinėmis ir jas atmetė pagrįstai.

23. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistasis Å¡iuo metu yra grÄ Å¾inęs nukentėjusiajam dalį skolos. Kaip teigiama, R. G. norėjo grÄ Å¾inti pinigus dalimis, tačiau nukentėjusysis nenurodė savo sÄ skaitos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, siekdamas atgauti savo turtÄ , į policijÄ kreipėsi 2020 m. sausio 8 d. (t. 1, b. l. 83), kaip matyti iÅ¡ 2020 m. sausio 22 d. vekselio, nuteistajam reikalavimas grÄ Å¾inti pinigus buvo aiÅ¡kus ir galimybę susisiekti su nukentėjusiuoju jis turėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į laikÄ , kada nuteistasis realiai parodė pastangas grÄ Å¾inti skolÄ dalimis – 2022 m. liepos 12 d. (praÅ¡ymas advokatei nurodyti depozitinę sÄ skaitÄ ) ir įvertinusi, jog 2022 m. liepos mėn. jau buvo atliekami BPK numatyti veiksmai, susiję su ikiteisminio tyrimo pabaigimu, apeliacinio skundo argumentus dėl objektyvių priežasčių, nulėmusių nuteistojo įsipareigojimų nevykdymÄ , atmeta. Dalinis žalos atlyginimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti, o ne jÄ Å¡alinanti aplinkybė.

Dėl bausmės

24. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir R. G. už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ paskyrė Å¡velnesnę nei numatyta įstatyme bausmę – laisvės apribojimÄ . Prokurorės vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ esmės nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

25. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

26. Taigi, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014). Pagal teismų praktikÄ , teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015).

27. R. G. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (pastaba – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.). Aptariamo BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo iki aÅ¡tuonerių metų bausmė. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. G., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ â€“ padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ nuosavybei, taip pat į savanaudiÅ¡kus nusikaltimo padarymo motyvus.

Teismas sprendė, kad dalinis žalos atlyginimas pripažintinas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis), vertino, jog nėra nustatyta R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog R. G. nukentėjusiajam bylos nagrinėjimo metu atlygino pakankamai didelę žalos dalį (16 000 Eur), kas sudaro pagrindÄ spręsti, kad jis Å¡iuo metu yra linkęs atlyginti visÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis.

Ä®vertino, kad R. G. brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , nuolat dirbantis, gaunantis pastovias, legalias pajamas, baustas administracine tvarka, tačiau už neÅ¡iurkščius administracinius nusižengimus (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), Å¡iuo metu priverstinai iÅ¡ieÅ¡komų baudų (kitų skolų) neturi. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajam padarytos bei likusios neatlygintos žalos dydį, nuteistojo asmens pavojingumÄ , jį charakterizuojančias aplinkybes, sveikatos bÅ«klę, baudžiamojo proceso poveikį, elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, siekį atlyginti visÄ nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , dėl ko reikalinga tęsti darbinę veiklÄ ir gauti pajamas, sprendė, kad net ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam pažeistų teisingumo principÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laisvės apribojimo bausmė su teismo nustatytais įpareigojimais yra proporcinga ir adekvati nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, geriausiai užtikrinanti nuteistojo resocializacijos galimybes, taip pat atitinkanti nukentėjusiojo interesÄ , kad patirta žala jam bÅ«tų atlyginta kaip įmanoma greičiau.

28. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu R. G. buvo teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu. Vis tik, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad R. G. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, taikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, paskyręs jam Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ dvejiems metams su įpareigojimais, priėmė motyvuotÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Å ios teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ sustiprina ir aplinkybės, apibÅ«dinančios nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip aptarta, nuteistasis atlygino žymiÄ Å¾alos dalį, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakė pasiryžimÄ artimiausiu metu grÄ Å¾inti likusiÄ skolÄ . Suprantama, kad Å¡ios aplinkybės nepaÅ¡alina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau kartu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo pozicija (neskirti laisvės atėmimo bausmės) sudaro pagrindÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, Å¡velninti jo atsakomybę, juolab kad po nusikalstamos veikos padarymo yra praėję ketveri metai, per kuriuos nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas R. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas jam laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai iš esmės dera su teisingumo principo įgyvendinimu. Prokurorės skundas netenkintinas.

Dėl nuteistojo teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo

30. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Å iuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 182 straipsnis, jo 2 dalis iÅ¡dėstyta taip: „Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų“. Å iuo įstatymu pakeisto BK 190 straipsnio 1 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 900 MGL dydžio sumÄ , didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 400 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 10 MGL dydžio sumos.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį aptartas BK pakeitimas nekeičia – R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ (pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojant bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, 400 MGL yra 20 000 Eur), tačiau naujoji BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nuteistojo padėtį – sankcijoje suÅ¡velninta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba, numatytos ir alternatyvios, Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys.

32. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims. Pagal BPK 3621 straipsnį įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiÅ¡kinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pagrindÄ , apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 3621 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

33. Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas paduotas nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 3621 straipsnį ir nuteistojo veikÄ perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuteistajam paskirta laisvės apribojimo dvejiems metams su įpareigojimais bausmė yra ne per griežta, anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, teisingumo principo nepažeidžia, paliekama nepakeista. Perkvalifikavus veikÄ , nuoroda į BK 54 straipsnio 3 dalį iÅ¡ pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies Å¡alintina.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų

34. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. K. įgaliotasis atstovas advokatas Å arÅ«nas Vegys pateikė 871,20 Eur dydžio sÄ skaitÄ už teisines paslaugas – susipažinimÄ su kaltinamojo (nuteistojo gynėjos) ir prokuratÅ«ros apeliaciniais skundais ir atsiliepimo parengimÄ , pasirengimÄ ir atstovavimÄ nuotoliniame teismo posėdyje. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vertinant atlygintinų iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese, klausimÄ pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta viename posėdyje, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, advokatas Å arÅ«nas Vegys atstovavo nukentėjusįjį ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 400 Eur dydžio suma laikytina ne per didele, atitinkančia teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus, iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsnio 3 dalimi, 3621 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Renatos Janušytės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinius skundus.

R. G. veikÄ iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies antros pastraipos paÅ¡alinti nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti.

Iš nuteistojo R. G. išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. patirtas 400 Eur išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-Kalytienė

Paulius Veršekys

Nijolė Žimkienė