bf1dcf0c-b402-4ea5-96e2-ca203a169e27 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A–170/2013                                  Teismo proceso Nr. 1-50-9-00008-2010-6                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                    1.2.23.3.;2.4.6.4.1.

                                                                                                                                                              LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorams Aidai Japertienei, Tomui Meškauskui,nuteistajam M.

G.,gynėjui advokatui Vytautui ValaÅ¡inui,specialistams Izoldai Žvironaitei, Daivai Kairienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai). Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., laikotarpyje nuo psichotropinių medžiagų įgijimo momento 2009 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2009 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), T. G. priklausančioje patalpoje – angare Nr. 3, t. y. šio angaro šiaurinėje pusėje esančio mūrinio priestato antro aukšto kairėje pusėje esančioje patalpoje, supakavęs į įvairius maišelius, išpilstęs į dubenėlius bei margaspalviame krepšyje, neteisėtai laikė, labai didelį kiekį – 2211,885 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t.y.

V. S. paėmus iÅ¡ laikymo vietos ir įdėjus į plastikinį maiÅ¡elį su užraÅ¡u „Maxima“ dalį Å¡ios medžiagos – labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 320,959 g metamfetamino, automobiliu Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ laikymo vietos, Panevėžio miesto gatvėmis ir A2 keliu, jÄ gabenus Vilniaus miesto kryptimi iki Vilniaus rajono, senojo Vilniaus kelio sankryžos su keliu į MazÅ«riÅ¡kių gyvenvietę, kur 14 val. 34 min. Å¡ias psichotropines medžiagas padėjus ir palikus prie kelio į MazÅ«riÅ¡kes esančioje akmenų krÅ«voje, po ko 2009 m. rugsėjo 24 d., 16 val. 20 min., įvykio vietos apžiÅ«ros metu Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, o likusiÄ dalį, labai didelį kiekį - 1890,926 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino, jis kartu su V.

S. laikė angare Nr. 3, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 16 val. 30 min., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – M. G. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl M.

G. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nuteistasis tvirtina, jog 2009 m. rugsėjo 24 d. kratos protokole užfiksuoti priestate rasti daiktai – dubenėliai, peiliai, mentelė, Å¡akutės ir Å¡aukÅ¡tai, ant kurių rasti metamfetamino pėdsakai, buvo rasti sudėt į maiÅ¡elį su užraÅ¡u „Iki“, stalčiuje rastos svarstyklės, t.y. buvo paslėpti. Tai patvirtino V. S., kuris parodė, kad po psichotropinių medžiagų svėrimo ir džiovinimo medžiagos bÅ«davo naujai sudedamos, daiktai paslepiami, kad niekas nesužinotų apie laikomas psichotropines medžiagas, dėl to jokių tiesioginių įrodymų, kad jis, M.

G., prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, nėra, juolab, kad nebuvo daroma vietos apžiÅ«ra, todėl tiriant bylÄ konkrečiai nenustatyta, kur ir kokie daiktai buvo priestate. Ta aplinkybė, jog metamfetaminas ir kiti jo džiovinimui ir fasavimui reikalingi daiktai buvo kiekvienÄ kartÄ supakuojami ir slepiami, o kambarys buvo vėdinamas, todėl bÅ«damas Å¡iame kambaryje M. G. objektyviai negalėjo jausti nemalonaus metamfetamino kvapo.   Nurodoma, jog specialaus tyrimo metu nebuvo nustatyta, koks konkrečiai metamfetamino kiekis rastas ant pirÅ¡tinių, todėl nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad ant pirÅ¡tinių rastas didelis kiekis metamfetamino, teigti, kad asmuo, kuris mÅ«vėjo Å¡ias pirÅ¡tines, jomis žarstė ar sėmė metamfetaminÄ , nėra pagrindo.

Kita vertus, ant pirÅ¡tinių nustatyti metamfetaimino pėdsakai neįrodo, kad M. G. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Dėl biologinių pėdsakų genotipo nustatymo nurodo, kad prie krepÅ¡io su metamfetaminu rastas pirÅ¡tines 2009 m. rugsėjo 24 d. paliko V. S., kai iÅ¡ angaro Nr. 3 važiavo į Vilnių. Nuosprendyje nėra paneigta, kad džiovindamas metamfetaminÄ V. S. ant guminių pirÅ¡tinių naudojo užmautas medžiagines pirÅ¡tines, kurias prieÅ¡ tai mÅ«vėjo M. G., todėl Å¡ios aplinkybės neįrodo, kad pats M.

G. tyčia lietėsi prie metamfetamino. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad M. G. galėjo įsitepti pirštines, kai perkėlė kambaryje buvusias svarstykles. Skunde pažymima, jog neištyrus viso medžiaginių pirštinių vidinio paviršiaus, teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad V. S. ant guminių pirštinių negalėjo mūvėti dar ir medvilninių pirštinių, nes tokiai išvadai reikalingos specialiosios mokslinės žinios. Ta aplinkybė, kad pirštines, kurias mūvėjo ir V.

S., buvo prie krepÅ¡io, kuriame rastas metmafetaminas, nėra pagrindas pripažinti, kad M. G. žinojo ne tik apie metamfetaminÄ , bet ir jo kiekį, ir dėl to su V. S. padarė BK 260 straipsnyje 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nuteistasis tvirtina, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad angaras Nr. 3 nebuvo naudojamas įmonės „K“ veikloje ir kad M. G. Å¡iose patalpose bÅ«davo dažniausiai. PaaiÅ¡kina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktas įmonės „K“ turimų angarų planas patvirtina, kad angaras Nr. 3 yra vienas iÅ¡ trijų angarų, kuriame laikomos detalės, reikalingos gamyboje, be to, iÅ¡ Å¡io angaro Å¡iomis detalėmis prekiaujama.

M. G. dažniau bÅ«davo Å¡iame angare dėl to, kad jo darbas daugiau susijęs su metalo apdirbimu, metalo konstrukcijų gaminimu. Duomenų, kad jis, M. G. dažnai lankydavosi priestate, byloje nėra. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įmonėje „K“ vėlesni signalizacijos įjungimai yra dažnas reiÅ¡kinys, kartojasi kiekvienais metais, todėl teiginiai, kad vėlesnis signalizacijos įjungimas 2009 m. rugsėjo mėnesį yra siejamas su V. S. buvimu angare per naktį ir M. G. apie tai žinojo, tuo prisidėdamas prie psichotropinių medžiagų laikymo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti            Nuteistasis skunde analizuojÄ kiekvienÄ iÅ¡ 15 (penkiolikos) užfiksuotų tarp V.

S. ir M. G. vykusių pokalbių ir daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ Å¡ių pokalbių nėra pagrindo spręsti, kad M. G. buvo žinoma tikroji V. S. veikla, ar daryti spręsti apie tai, jog jis, M. G. padėjo V. S. fasuoti, džiovinti ar gabenti metamfetaminÄ . Dėl pokalbiuose naudojamų „užmaskuotų“ sÄ vokų, nuteistasis nurodo, kad bendraujant kurį laikÄ nusistovi priimtinas slengas, todėl angaro, kuriame laikomos statybinės medžiagos ir iÅ¡ kurio prekiaujama smulkiomis detalėmis, vadinimas parduotuve negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ vokos (žodžio) užmaskavimas.

Taip pat ir žodis „sportuoti“, nuteistojo vertinimu, nebÅ«tinai turi bÅ«ti siejamas su specialiai tam įrengta vieta. Pažymi, jog Å¡iais pokalbiais nustatyta, kad M. G. tik vienÄ kartÄ â€“ 2009 m. rugsėjo 17 d. po darbo buvo prie angaro, kai ten atvyko V. S.. Atsižvelgus į tai, jog rugsėjo 17 d. M. G. prašė brolio Tado, kad Å¡is įjungtų signalizacijÄ , tuo metu V. S. ten negalėjo bÅ«ti, todėl teismo iÅ¡vada, kad M. G. nejungė signalizacijos tam, kad V. S. galėtų per naktį džiovinti psichotropines medžiagas, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Nuteistasis tvirti     Nuteistasis tvirtina, jog nuosprendyje nepagrįstai konstatuojama, jog patalpoje, kurioje rastas amfetaminas, nebuvo pakankamai priemonių sportui, todėl V. S. joje negalėjo sportuoti. Pažymi, jog V. S. reikėjo pateisinti prieÅ¡ M. G. jo ilgesnį bÅ«vimÄ angare, o M. G. nebuvo pagrindo tuo netikėti, nes priestate buvo Å¡varus, suremontuotas vėdinamas kambarys, kuriame buvo pakankamai priemonių sportuoti, juolab, kad V. S. visada trÅ«ko pinigų, apie kÄ nurodė pats V. S., todėl M.

G., kuris kartu su V. S. anksčiau lankė boksÄ , leidimas sportuoti angare nėra kuo nors ypatingas ar nesuprantamas.Nuteistasis pabrėžia, jog atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikoma tada, kai asmuo veikia tyčia, žino ir siekia neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, tuo tarpu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo M.

G. apeliacinis skundas tenkinamas.Pagrindinė apeliacinės instancijos teismo užduotis, nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ yra nustatyti, ar surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog M. G. neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.Apeliantas yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., laikotarpyje iki 2009 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), T. G. priklausančioje patalpoje – angare Nr. 3, t. y.

Å¡io angaro Å¡iaurinėje pusėje esančio mÅ«rinio priestato antro aukÅ¡to kairėje pusėje esančioje patalpoje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2211,885 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir V. S. paėmus iÅ¡ laikymo vietos dalį Å¡ios medžiagos – labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 320,959 g metamfetamino, automobiliu Subaru Legacy iÅ¡ laikymo vietos jÄ gabenus iki Vilniaus rajono, likusiÄ dalį – labai didelį kiekį - 1890,926 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino, jis kartu su V.

S. laikė angare Nr. 3, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 16 val. 30 min., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis.

Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį, todėl BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti ( esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti Å¡io straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausme. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. G. kaltu ir nuteisdamas jį už vienos iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymÄ â€“ labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymÄ , privalėjo byloje nustatyti Å¡ios veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas ir teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau juos vertindamas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl M. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi pripažindamas M. G. kaltu, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, nors tai daryti įstatyme draudžiama ( BPK 301 straipsnio 1 dalis ).

Ä®rodymų visuma nepatvirtina, kad M. G., veikdamas bendrininkų grupe su V. S., laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus yra nepakankami ir keliantys abejonių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama patikrinti apelianto skunde iÅ¡dėstytÄ versijÄ ir jÄ palyginti su teismo iÅ¡vadomis, atliko įrodymų tyrimÄ , tačiau nepavykus paÅ¡alinti pagrįstų abejonių, kad M.

G. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma patvirtina nustatytas aplinkybes, t.y., kad M. G. su V. S. veikė kaip bendrininkai, bendrai atlikdami veiksmus, susijusius su labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymu, paruoÅ¡imu gabenimui ir jas gabendami, nors pagal M.

G. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyto kaltinimo konstrukcijÄ padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas tik už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymÄ bendrininkaujant su V. S.. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad M. G. bendrininkaudamas su V. S. angare Nr. 3 neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2211,885 gramų metamfetamino, t.y. V. S. paėmus iÅ¡ laikymo vietos ir įdėjus į plastikinį maiÅ¡elį dalį Å¡ios medžiagos – 320,959 gramų metamfetamino, kas sudaro labai didelį kiekį ir automobiliu jÄ gabenus Vilniaus kryptimi ir palikus prie kelio į MazÅ«riÅ¡kes, kur ji buvo surasta ir paimta policijos pareigÅ«nų, o likusiÄ dalį, labai didelį kiekį – 1890,926 gramų metamfetamino jis toliau kartu su V.

S. laikė angare Nr. 3, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol kratos metu buvo rasta ir paimta. Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas ir gabenimas yra netapačios, tačiau dvi savarankiÅ¡kos alternatyvios veikos, todėl pripažindamas M. G. kaltu ir nuteisdamas už kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymÄ , teismas privalėjo nustatyti, o ne preziumuoti remdamasis kitos Å¡iame straipsnyje numatytos veikos galimo padarymo faktu ir tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas gali bÅ«ti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse ar kaltininko jų turėjimas su savimi, jei tai nesusiję su gabenimu, o gabenimas yra Å¡ių medžiagų pervežimas iÅ¡ vienos vietÄ Ä¯ kitÄ bet kokiu bÅ«du ar perneÅ¡imas paties kaltininko drabužiuose, daiktuose ir panaÅ¡iai. Kaip matyti iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų viseto, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimÄ padarė V.

S. ir šį nusikaltimÄ jis padarė vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupėje su M. G.. Tai patvirtinta ir įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtÄ labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimÄ â€“ laikymÄ ir gabenimÄ tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Be to, Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje nenustatytas joks kitas konkrečiai su V.

S. bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavęs asmuo, todėl iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alinta aplinkybė, kad V. S. veikė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas M. G. kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje iÅ¡ esmės grindė Å¡iais įrodymais: angaro Nr. priestato patalpose kratos metu rastu dideliu kiekiu – 1890,926 gramų metamfetamino; liudytojų V. G., I. G., N. Z., iÅ¡ dalies – paties ir kaltinamojo ir nuteistojo V.

S. parodymais, kad M. G. priklausė angaras ir šalia jo esančios patalpos, kur lankydavosi V. S. ir susitikdavo su M. G.; nuo 2009-07-01 iki 2009-09-24 dažnai užfiksuotais ir vėlyvu paros metu ar nedarbo laiku patalpų apsaugos signalizacijos įsijungimais; M. G. ir V. S. tarpusavio telefoniniais pokalbiais; psichotropinių medžiagų laikymo patalpoje, kurioje lankydavosi M. G., akivaizdumu; įvykio vietoje šalia psichotropinių medžiagų rastomis pirštinėmis, ant kurių paviršiaus buvo rastas didelis kiekis metamfetamino, o ant vidinio pirštinių sluoksnio – biologiniais pėdsakais, kurių DNR genotipas sutampa su M.

G. genotipu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetÄ vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad apeliantas yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistasis M. G. nepripažino savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teisme M. G. parodė, kad su nuteistuoju V.

S. nebuvo susitaręs laikyti įmonei „K“ priklausančio angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų. Taip pat jis nieko nežinojo ir nebuvo susitaręs su V. S. dėl psichotropinės medžiagos - metamfetamino gabenimo iš šių patalpų iki Mozūriškių kaimo. Angaras Nr. 3, kurio priestate buvo rastos psichotropinės medžiagos, buvo naudojamas kaip sandėlis, jame buvo laikomos jo brolio Tado statybinės medžiagos ir nors jam pagal pobūdį priklausė angaras Nr. 2, tačiau kaip ir visi šeimos nariai jis naudojosi visomis įmonei priklausančiomis patalpomis.

Nepastebėjo priestato patalpoje psichotropinių medžiagų, kurios buvo rastos rugsėjo 24 dienÄ kratos metu. V. S. buvo jo pažįstamas, maždaug pusę metų iki nagrinėjamo įvykio leido jam laikyti angare statybines medžiagas buto remontui, remontuoti savo automobilį ir jį plauti, o keletÄ savaičių iki 2009 m. rugsėjo 24 d. V. S. paprašė leisti sportuoti angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose. Jis pats matė, kad priestate buvo laikomi svarmenys, o angare – lygiagretės. Angaras Nr. 3 darbo metu bÅ«davo atidarytas, o po darbo jis buvo užrakinamas ir įjungiama signalizacija.

Ä® priestatÄ , kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, galima įeiti per angarÄ ir atskirai – per Å¡onines duris. Signalizacijos pultas buvo įrengtas prie mÅ«rinio priestato įėjimo, todėl norint pakliÅ«ti į angarÄ ne darbo metu, reikėdavo iÅ¡jungti signalizacijÄ . Prie įėjimo į angarÄ buvo įrengta kodinė spyna, kodus žinojo visi darbininkai, jis buvo pasakytas ir V. S., tačiau signalizacijos kodÄ Å¾inojo tik Å¡eimos nariai ir sandėlininkė iÅ¡ buhalterijos. Jis yra matęs V.

S. užeinant į priestatÄ darbo metu, kur jis užtrukdavo apie 1-1,5 val., po to jam paskambindavo ir praneÅ¡davo, kad jau baigė sportuoti. M. G. parodė, jog prisimena kaip 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare jam skambino V. S., tuomet jam reikėjo atvažiuoti ir atrakinti angarÄ bei atjungti signalizacijÄ , kad V. S. galėtų pakliÅ«ti į patalpas sportuoti. Surenkant kodÄ , suveikė signalizacija, dėl ko jam paskambino apsaugos įmonės operatorė. V. S. paliko patalpose vienÄ , o iÅ¡ vėlesnio pokalbio su juo suprato, kad jis jau išėjo, todėl jam reikia patalpas užrakinti ir įjungti signalizacijÄ .

Dėl rugsėjo 24 dienÄ užfiksuotų jo ir V. S. telefoninių pokalbių turinio, M. G. parodė, kad V. S. anksti ryte domėjosi ar jis yra darbe. Kadangi iÅ¡ V. S. pasakytų frazių jis nesuprato ko pastarasis nori, pasiÅ«lė jam atvažiuoti ir pasikalbėti, tačiau vėliau darbo reikalais ji iÅ¡vyko į Å iaulius, kur buvo iki vakaro, todėl su V. S. nebesusitiko. Apie angare Nr. 3 ir pagalbinėse patalpose daromÄ kratÄ jam paskambino ir pranešė brolis.Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas, didesnį dėmesį skyrė abejonę keliantiems įrodymams ir juos vertino atsietai vienus nuo kitų.

Nors nuosprendyje yra iÅ¡dėstyta V. S. parodymų santrauka, tačiau jie detaliai, iÅ¡samiai ir nuosekliai nebuvo iÅ¡analizuoti ir palyginimui sugretinti su kitais byloje nustatytais ir patikrintais įrodymais. Papildomai apklausus nuteistÄ jį M. G. ir V. S., nustatyta, kad jų parodymuose prieÅ¡taravimų nėra, V. S. parodymai patvirtina nuteistojo M. G. versijÄ , kad psichotropinių medžiagų jis nelaikė, negabeno ir nežinojo, kad V. S. jomis disponavo.   V. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad M.

G. nesakė ir jis nežinojo, kad įmonės „K“ angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose jis laikė psichotropines medžiagas. M. G. jam leido pasinaudoti angaro patalpomis, kad jis ten galėtų laikyti statybines medžiagas, kurios buvo reikalingos gyvenamojo būsto remontui. Be to, apie tris savaites iki sulaikymo jis prašė pasinaudoti angaro pagalbinėmis patalpomis sportavimui ir tuo metu, kai jam reikėjo įeiti į patalpas, paprašydavo M. G. neįjungti signalizacijos. 2009 m. rugsėjo 24 d. M.

G. turėjo bÅ«ti prie angaro anksti ryte ir atjungti signalizacijÄ , nes jam reikėjo įeiti į pagalbines patalpas paimti statybines medžiagas, nors iÅ¡ tikro jis ketino paimti dalį psichotropinių medžiagų. Konstatuodamas M. G. kaltę dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo teismas kaip vienu iÅ¡ pagrindinių tiesioginių įrodymų rėmėsi įvykio vietoje rastomis dvejomis pirÅ¡tinėmis, ant kurių iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus buvo rasta metamfetamino pėdsakų, o ant vidinio pavirÅ¡iaus – biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su M.

G. genotipu. 2009-09-24 d. angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose metu buvo paimtos dvi baltos spalvos darbinės pirÅ¡tinės, kurių virÅ¡utinė dalis yra iÅ¡ medžiagos, o delno srityje – iÅ¡ gumos. 2012-08-27 specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad ant jų yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų ( t. I, b.l. 121-122 ). Siekiant identifikuoti asmenį, kuris galėjo Å¡ias pirÅ¡tines dėvėti, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du biologiniai tyrimai. 2011-01-12 atlikus pirmÄ jį tyrimÄ , ant dviejų pirÅ¡tinių buvo rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, o gavus M.

G. seilių pavyzdį DNR lyginamajam tyrimui, 2012-07-18 specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. G. genotipu ( t. I, b.l. 11-112, 116-117 ).Remdamasis Å¡iais faktiniais duomenimis teismas atmetė V. S. versijÄ ir juos vertino kaip siekį padėti iÅ¡vengti M. G. atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Savo iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad jei ant guminių pirÅ¡tinių maunamos kitos, medžiaginės pirÅ¡tinės, tai DNR pėdsakų ant medžiaginių pirÅ¡tinių negali likti.

Tačiau užsimaunant gumines pirštines, ant jų paviršiaus turi likti asmens DNR pėdsakų, nes jų paviršius liečiamas atviromis rankos dalimis. Tuo atveju, jei kratos metu rastas medžiagines pirštines mūvėjo ir V. S. ( nors ir užsidėjęs jas ant guminių pirštinių ), vis tiek ant medžiaginių pirštinių turėjo būti rasti V. S. biologiniai pėdsakai, o jų neradus, daroma išvada, kad pirštines galėjo mūvėti tik M. G.. Tai, kad M. G. neabejotinai žinojo apie laikomas psichotropines medžiagas, teismo nuomone, įrodo ir tai, kad pirštinės buvo rastos šalia vietos kur šios medžiagos buvo paslėptos.Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundžiamo nuosprendžio motyvais, nes pirmosios instancijos teismo išvados yra nenuoseklios, paviršutiniškos ir padarytos neįvertinus visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos.  Pirma, teismas tendencingai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad ant pirštinių išorinio paviršiaus rastas didelis kiekis metamfetamino, nes specialisto išvadoje konstatuota, jog ant pirštinių yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė I. Žvironaitė patvirtino tyrimo iÅ¡vadÄ , kad pirÅ¡tinėmis galėjo bÅ«ti tik priliesta prie tų medžiagų, o kiekio nustatyti negalima. Antra, nuteistasis M. G. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose vienodai patvirtino, kad darbo metu įmonėje visÄ laikÄ mÅ«vi pirÅ¡tines, nes dirbo su metalo gaminiais. PirÅ¡tinės mėtėsi visoje angaro patalpoje, jos įmonėje nebuvo apskaitomos, todėl jas dėvėti galėjo bet kuris asmuo, kuris bÅ«davo įmonės teritorijoje.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino liudytojai V. G. ir T. G.. Be to, M. G. patvirtino, kad apie savaitę iki 2009 m. rugsėjo 24 dienos jis buvo užėjęs į pagalbines patalpas, kuriose vėliau buvo rastos psichotropinės medžiagos, nes jam reikėjo uždaryti balkono duris. Patalpoje ant palangės pamatė elektronines svarstykles, kurių toje patalpoje neturėjo bÅ«ti, todėl nieko neįtardamas, padėjo jas į Å¡alia stovinčiÄ spintelę. Byloje buvo nustatyta, kad V. S. svarstyklėmis sverdavo psichotropines medžiagas, todėl neatmetama galimybė, kad metamfetamino pėdsakai ant pirÅ¡tinių pavirÅ¡iaus galėjo atsirasti M.

G. palietus svarstykles ir jam nežinant kokiam tikslui jos buvo naudojamos. Trečia, byloje nenustatyta, ar rastomis pirštinėmis naudojosi tik M. G., kaip tvirtinama nuosprendyje, ar tik V. S. ar galėjo naudotis ir vienas ir kitas. V. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nuosekliai paaiškino, kad tikslu nepalikti pėdsakų, sverdamas ir fasuodamas psichotropines medžiagas naudodavo plonas gumines pirštines, o džiovinant, kad jos nepradegtų, papildomai užsimaudavo angare rastas storas medžiagines pirštines.

Plonas pirštines po darbo paprastai išmedavo į konteinerį, o medžiagines palikdavo šalia. Specialistė D. Kairienė pirmosios instancijos teisme paaiškindama tyrimo išvadas, neatmetė galimybės, kad tas pačias pirštines galėjo dėvėti ir kitas asmuo, nes tokiu atveju jo biologinių pėdsakų galima ir nerasti. Minėto tyrimo metu buvo paimti du mėginiai iš pirštinių vidinių paviršių tarpupirščių srities ir nustačius M. G. biologinius pėdsakus, toliau pirštinės nebuvo tiriamos.

Sugretinus tarpusavyje V. S. ir M. G. parodymus bei palyginus juos su specialisto išvada bei papildomais D. Kairienės paaiškinimais, neatmetama galimybė, kad M. G. darbo metu mūvėtomis ir angaro patalpose paliktomis pirštinėmis galėjo pasinaudoti V. S., kuris jas mūvėjo ant plonų guminių pirštinių, todėl nepaliko savo biologinių pėdsakų. Ketvirta, V. S. parodymus, kad darbo su psichotropinėmis medžiagomis metu jis dėvėdavo plonas gumines pirštines ir kartais ant jų užsimaudavo storas medžiagines pirštines, patvirtina ta aplinkybė, jog patalpoje, kurioje buvo neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos nebuvo rasta V.

S. rankų pėdsakų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ bei klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad labai didelis kiekis metamfetamino buvo neteisėtai laikomas atvirai apytuščiame kambaryje, supakuotas į didelį margÄ krepšį, todėl lankydamasis Å¡ioje patalpoje, M. G. neiÅ¡vengiamai turėjo jį matyti ir jausti aÅ¡trų ir tik psichotropinėms medžiagoms bÅ«dingÄ kvapÄ . 2009 m. rugsėjo 24 d. kratos protokolo kortelės pirmoje ir antroje fotonuotraukoje matyti, kad krepÅ¡ys su psichotropinėmis medžiagomis buvo paslėptas sienos niÅ¡oje, kuri uždengta foteliu, todėl užėjus į patalpÄ ir specialiai neieÅ¡kant paslėptų daiktų, minėtÄ krepÅ¡io pastebėti yra neįmanoma ( t.

I, b.l. 49-52 ), todėl M. G. parodymai, kad jis įėjęs į kambarį uždaryti balkono duris, kitų pašalinių daiktų, išskyrus elektronines svarstykles nepastebėjo, yra nepaneigti. Byloje nustatyta, kad įmonės „K“ veikla iš esmės buvo G. šeimos verslas, todėl patalpose, kuriose buvo laikomas metamfetaminas, lankydavosi ir kiti šeimos nariai, tačiau šių medžiagų jie taip pat nepastebėjo. Nuteistojo tėvas - liudytojas V. G. - ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai patvirtino, kad neįsivaizduoja kokiu būdu į jiems priklausančias patalpas galėjo pakliūti psichotropinės medžiagos.

Taip pat negalima besÄ lygiÅ¡kai sutikti su teismo iÅ¡vada, kad M. G., lankydamasis patalpoje, jautė metamfetaminui bÅ«dingÄ kvapÄ , todėl tai įrodo, kad jis žinojo apie neteisėtÄ Å¡ios psichotropinės medžiagos laikymÄ . Specialistė I. Žvironaitė apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad metamfetaminas turi bÅ«dingÄ aÅ¡trų kvapÄ , kuris jaučiamas patalpoje, jei ten tos medžiagos yra laikomos, ypatingai tas kvapas yra intensyvus, jei psichotropinės medžiagos yra džiovinamos.

Tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad psichotropinės medžiagos buvo laikomos ne atvirai, bet supakuotos į maiÅ¡elius ir didelį krepšį, be to, tuo metu, kai M. G. užėjo į patalpÄ , balkono durys buvo atsidarytos ir patalpa galėjo iÅ¡vėdinta. Specifinio kvapo tvirtino nejutęs net tik M. G., bet ir liudytoja I. G.. Net ir tokius atveju, jei koks nors paÅ¡alinis kvapas ir galėjo bÅ«ti, tai nebÅ«tinai galėjo sukelti asmeniui, iÅ¡ patirties nežinančiam apie psichotropinių medžiagų savybes, pagrįstų įtarimų apie jų neteisėtÄ laikymÄ .

Liudytojais byloje apklausti policijos pareigÅ«nai A. M. ir R. A. parodė, kad buvo gauta informacija, jog V. S. įmonės „K“ angare su M. G. žinia neteisėtai laiko psichotropines medžiagas, dalis kurių 2009-09-24 buvo gabenamos Vilniaus kryptimi ir rastos maiÅ¡elyje prie kelio. Liudytojai akcentavo 2009-09-24 įvykusių telefoninių pokalbių tarp V. S. ir M. G. turinį ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jie abu turėjo neteisėtai gabenti narkotines medžiagas. Apibendrindamas M. G. ir V. S. slapto sekimo metu gautus duomenis apie V.

S. lankymÄ si įmonėje, signalizacijos iÅ¡jungimus po darbo, telefoninių pokalbių turinį liudytojas, liudytojas R. A. padarė iÅ¡vadÄ , kad M. G. neabejotinai žinojo apie angaro Nr. 3 patalpose laikomas psichotropines medžiagas ir tokiu bÅ«du bendrininkų grupėje padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka turi bÅ«ti patikrinama, ar byloje surinktus duomenis pripažįstant įrodymais buvo vadovautasi BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, ar vertinant įrodymus buvo analizuota įrodymų visuma, ar teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ar šioje byloje esantys faktiniai duomenys atitinka įrodymams keliamus kriterijus, numatytus BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse, sprendžia ne liudytojai, o tik teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis taisyklėmis. Pagrindiniais įrodymų šaltiniais užfiksuoti duomenys (nuteistojo M. G., V. S., liudytojų V. G., T. G., E. G., N. Z. parodymai, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolai, specialistų išvados ir kiti faktiniai duomenys) yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Liudytojų A. M., R. A. ir kitų liudytojais byloje apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymai pagal Å¡altinio pirmumÄ yra iÅ¡vestiniai įrodymai, nes jais suteikiama informacija apie pirminius įrodymų Å¡altinius, nors jie byloje yra gauti teisėtais bÅ«dais ir neiÅ¡nykę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose kratos metu buvo rastas labai didelis kiekis neteisėtai laikomų psichotropinių medžiagų, byloje taip pat nustatyta, kad dalį Å¡ių medžiagų V.

S. neteisėtai gabeno, o likusiÄ dalį toliau laikė minėtoje patalpoje, taip pat tai, kad V. S. įmonės patalpose lankydavosi su M. G. žinia, tačiau pagrįstų abejonių kelia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl M. G. kaltės nusikalstamos veikos padaryme.Remdamasis operatyvinių veiksmų protokolų duomenimis bei Å¡ių protokolų prieduose užfiksuotų telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių santraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad M. G. bendravo su V. S. tarpusavyje telefonu dėl jo įėjimo į įmonei priklausančias patalpas, bei užfiksuotais patalpų apsaugos signalizacijos iÅ¡jungimais ne darbo metu, pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo požiÅ«riu nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie faktiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog M.

G. žinojo apie neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas ir tokiu bÅ«du bendrininkavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina tik tÄ faktÄ , kad 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais M. G. bendraudavo su V. S. telefonu, o pastarasis lankydavosi įmonei „K“ teritorijoje ir angaro Nr. 3 patalpose, tačiau tai neįrodo, jog apeliantas kartu su V. S. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis.Nuteistasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai parodė kada ir dėl kokių priežasčių leisdavo V.

S. naudotis įmonės patalpomis ir jo parodymai yra nepaneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Nuosprendyje nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. signalizacija patalpose buvo iÅ¡jungta 19 val. 04 min. ir angaras visÄ naktį nebuvo atiduotas apsaugai, kas įrodo, jog tuo metu V. S. džiovino psichotropines medžiagas ir tai buvo žinoma M. G.. Kolegija tokias teismo iÅ¡vadas vertina tik kaip prielaidas, nes byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad M. G. įleido V. S. į patalpas žinodamas, kad jis dirbs su psichotropinėmis medžiagomis arba buvo kartu su juo patalpoje.

M. G. parodymai pilnai atitinka tarp jo ir V. S. 2009-09-17 d. vakare įvykusių pokalbių turinį, nes nustatyta, kad 19 val. 13 min. V. S. iš tikro skambino M. G. ir teiravosi kur jis yra ir pastarasis jam atsakė, kad vietoje ( t. I, b.l. 25-28 ). V. S. vėl skambino M. G. 19 val. 28 min. ir pranešė, kad parduotuvė yra užrakinta, iš ko galima spręsti, kad apeliantas buvo kitoje vietoje. M. G. teisme nuosekliai paaiškino, kad tuo metu jis buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir atvykimui iki angaro automobiliu jis galėjo užtrukti 3-4 minutes, o pėsčiomis – apie 15 minučių.

Kaip matyti iÅ¡ pokalbių iÅ¡klotinės tęsinio, 19 val. 45 min. M. G. iÅ¡ tikro buvo prie angaro, nes jam renkant kodÄ suveikė signalizacija ir apie tai jį informavo apsaugos pulto operatorė. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad M. G. su V. S. konspiraciniais tikslais buvo susitarę vadinti angaro patalpas „parduotuve“ ir tai matyti iÅ¡ jų telefoninių pokalbių turinio. Kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, nes atsižvelgiant į tai, kad įmonė vertėsi Å«kine-komercine veikla ir angare vykdavo statybinių medžiagų pardavimas, toks pavadinimas yra pilnai suprantamas ir nekeliantis įtarimų dėl nelegalios veiklos.

M. G. parodė, kad kartu su V. S. į angarÄ neužėjo, jį įleido sportuoti ir iÅ¡ įmonės teritorijos iÅ¡vyko. Tuo atveju, jei M. G. bÅ«tų likęs kartu su V. S. angaro patalpose, jiems nereikėtų tarpusavyje bendrauti telefonu. M. G. parodymus, kad jis nebuvo angaro patalpose kartu su V. S., patvirtina vėliau tÄ patį vakarÄ Ä¯vykę telefoniniai pokalbiai. M. G. skambina V. S. 21 val. 44 min. ir klausia „ar tu dar tenai“ ir V. S. atsakius neigiamai, M. G. sprendžia, kad reikia atvažiuoti ir užrakinti patalpas. 22 val. 21 min. yra užfiksuotas M.

G. pokalbis su broliu Tadu, kai jo praÅ¡o „prasukti pro trečiÄ angarÄ ir užrakinti“. Vertinant 2009-09-17 d. tarp M. G. ir V. S. vykusius pokalbius nustatyta tai, kad M. G. vakare įleido į trečiÄ angarÄ V. S., ten jį paliko ir visÄ jo buvimo angaro laikÄ , buvo iÅ¡vykęs savo asmeniniais reikalais. IÅ¡analizavęs 2009-09-24 d. vykusių telefoninių pokalbių tarp M. G. ir V. S. turinį, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pokalbiai vyko tuo pačiu metu, kai V. S. psichotropines medžiagas iÅ¡ angaro iÅ¡gabeno Vilniaus kryptimi ir ta aplinkybė įrodo, jog M.

G. su V. S. buvo iš anksto susitarę ir veikė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija nesutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nes iš pokalbių turinio negalima spręsti, kad M. G. žinojo ar bent numanė kokiu tikslu V. S. jo klausė ar jis nebus užsiėmęs dvi tris valandas. 2009-09-24 d. 08 val. 46 min. įvykusio telefoninio pokalbio metu kai V. S. klausia M. G. „kaip pas tave su darbais?“, pastarasis atsako, kad „pilna darbų“, o vėliau sako „tai tu kažkokiom užuominom kalbi, atvažiuok pašnekėsim“, t.y. nesupranta ko iš jo nori V.

S.. Tai, kad M. G. nežinojo, jog angare yra laikomos psichotropinės medžiagos ir tuo labiau nesitarė su V. S. jas gabenti, parodo ir ta aplinkybė, kad M. G. tÄ pačiÄ dienÄ nuo ryto darbo reikalais buvo iÅ¡vykęs į Å iaulius ir apie angaro patalpose daromÄ kratÄ sužinojo pokalbio su T. G. metu ( t. I, b.l. 27-28 ).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, atmetė M. G. versijÄ , kad V. S. į angaro Nr. 3 pagalbines patalpas atvykdavo užsiimti sportu, nes Å¡iose patalpose nerasta jokių sporto priemonių, iÅ¡skyrus svarmenis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta tik subjektyvi ir faktiniais duomenimis nepagrįsta nuomonė, kad V. S. veiksmai atvykstant po darbo sportuoti į įmonės patalpas, kai M. G. reikėdavo iÅ¡jungti apsaugos signalizacijÄ , prieÅ¡tarauja logikai. Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad V. S. savo apsilankymÄ angare ir prie jo esančiose pagalbinėse patalpose M. G. pateisindavo statybinių medžiagų laikymu ir sportavimu. Å ias aplinkybes pirmosios instancijos teisme vienodai patvirtino M.

G. bei V. S.. M. G. lankėsi tiek angare, tiek ir pagalbinėse patalpose, kai jam reikėjo uždaryti balkono duris ir Å¡iose patalpose matė sportui skirtus reikmenis, todėl jis negalėjo pagrįstai įtarti, jog V. S. užsiima visa kita nelegalia veikla. Byloje nėra faktinių duomenų, kuriuos bÅ«tų galima vertinti kaip tiesioginius ar netiesioginius M. G. kaltės įrodymus, nes nustatyta, kad V. S. sÄ moningai slėpė nuo M. G. savo tikrÄ jÄ lankymosi įmonės teritorijoje priežastį. IÅ¡ kratos metu darytų fotonuotraukų bei įmonės „K“ turimų patalpų plano matyti, kad angare ir kambaryje buvo padėti ne tik svarmenys, tačiau ir sena bokso kriaušė, gimnastikos suolelis, lygiagretės. Nors nuosprendyje nėra motyvų dėl M.

G. iÅ¡važiavimo į IspanijÄ netrukus po to, kai buvo sulaikytas V. S., tačiau byloje nustatyta, kad neteisėtu psichotropinių medžiagų laikymu buvo įtartas ne apeliantas, o jo brolis T. G.. Liudytojas V. G. parodė, kad dėl dažno V. S. lankymosi įmonės teritorijoje reiÅ¡kė pretenzijas Martynui, o po atliktos kratos jis susipyko su Å¡eima ir iÅ¡vyko į užsienio valstybę. Taip pat V. G., o papildomai E. G. ir I. G. pavirtino, jog M. G. buvo suteiktos atostogos už 5 metus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, o taip pat į tai, kad M.

G. nebuvo paieÅ¡komas, jo namuose nebuvo atlikta krata ir nepraneÅ¡ta apie įtarimÄ dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo, iÅ¡vykimas į kitÄ valstybę neįrodo, jog tokiu bÅ«du jis siekė iÅ¡vengti atsakomybės.    Įvertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų M. G. kaltę, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S. ir laikotarpiu iki 2009 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) T.

G. priklausančioje patalpoje – angare Nr.3 ir mÅ«rinio priestato patalpoje neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 2211,885 g metamfetamino. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra nuteistas nepagrįstai - nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, todėl pripažįsta, kad M. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,    n u s p r e n d ė :             Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.            IÅ¡teisinti M. G. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.            Panaikinti M. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje.

Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas Teisėjai                                                                           Laima Garnelienė                                                                            RÅ«ta Mickevičienė        Â